Civiline byla Nr. 2-66-450/2011

                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 126.3.; 126.5.; 126.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                     2011 m. vasario 03 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo teiseja Asta Radzeviciene, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, Silvijai Rimaviciutei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Andovos statyba“ administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ igaliotam asmeniui I.J., atsakovo Garantinio ir vaiku išlaikymo fondu administracijos, kuria administruoja Imoniu bankroto valdymo departamentas prie Ukio ministerijos atstovui G.G.,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo BUAB „Andovos statyba“ administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ igalioto asmens ieškini atsakovui Garantinio ir vaiku išlaikymo fondu administracijai, kuria administruoja Imoniu bankroto valdymo departamentas prie Ukio ministerijos, treciajam asmeniui V. N., del sprendimo dalies panaikinimo,

Teismas, išnagrinejes byla,

     n u s t a t e:

Ieškovo attsove paaiškino, kad 2008 m. lapkricio 6 d. Vilniaus apygardos teismas iškele bankroto byla UAB „Andovos statyba“. 2009  m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino kreditoriu saraša ir ju finansiniu reikalavimu suma. Bankroto administratoriaus igaliotas asmuo kreipesi i Garantini fonda del lešu skyrimo atsiskaitymui su BUAB „Andovos statyba“ darbuotojais. 2009-12-18 vykusio Garantinio fondo tarybos posedyje buvo nutarta atideti išmokos iš Garantinio  fondo  skyrima  BUAB   „Andovos  statyba“ darbuotojui V. N., pasiulant bankroto administratoriui patikslinti V. N. kreditorini reikalavima. Administratoriaus nuomone Garantinio fondo taryba neturi kompetencijos ipareigoti bankrutuojancios ar bankrutavusios imones administratoriu tikslinti konkretaus darbuotojo kreditorini reikalavima, kuris buvo apskaiciuotas pagal pirminius imones apskaitos dokumentus ir bankrutuojancios imones administratorius neturi teises perskaiciuoti kreditoriaus reikalavimus taip, kad jie nesutaptu su pirminiais imones apskaitos dokumentais. Garantinio fondo nuostatai 22 p. ir Garantinio fondo istatymo 9 str. 2 d. numato Garantinio fondo tarybos igaliojimus. Sprendžiant iš  Garantinio fondo tarybai suteiktu funkciju, pastarajai nera numatytos galimybes ipareigoti bankroto administratoriu tikslinti Garantiniam fondui pateikiamus duomenis apie konkretaus darbuotojo darbo užmokescio paskaiciavima, jeigu jis jau buvo atliktas pagal pirminius imones apskaitos dokumentus ir kurio kreditorinis reikalavimas, yra patvirtintas bankroto byla nagrinejancio teismo. IBI numato, kad pagal kreditoriu pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal Imones apskaitos dokumentus, administratorius sudaro kreditoriu bei ju reikalavimu saraša ir ne veliau kaip per menesi nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teise pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia ji teismui tvirtinti. Tai reiškia, kad bankroto administratorius, remdamasis bankrutuojancios imones buhalterines apskaitos dokumentais, teismui pateikia tvirtinti kreditorinius reikalavimus. Taciau niekur nera pažymeta, jog administratorius turi taisyti, tikslinti ar kitai koreguoti buhalterines apskaitos dokumentus ir pagal juos teikti teismui tvirtinti kreditorinius reikalavimus. Praše panaikinti Garantinio fondo tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo dali del išmokos skyrimo BU AB „Andovos statyba“ darbuotojui N. V. atidejimo ir bankroto administratoriaus ipareigojimo patikslinti V. N. kreditorini reikalavima civilineje byloje Nr. B2-409-431/2009 ir ipareigoti iš naujo spresti klausima del išmokos skyrimo B UAB „Andovos statyba“ darbuotojui N. V.

Atsakovas Garantinio ir vaiku išlaikymo fondu administracija prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos, kuri administruoja Imoniu bankroto valdymo departamentas prie Ukio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir nurode, kad 2009-04-01 Fondu administracijoje gauta BUAB „Andovos statyba“ paraiška išmokoms iš Garantinio fondo gauti. Vadovaujantis Garantinio fondo nuostatu 12 p. Fondu administracija, gavusi imones paraiška su nustatytais dokumentais, juos registruoja, nagrineja ir ne veliau kaip per menesi nuo paraiškos gavimo teikia svarstyti Garantinio fondo tarybos posedyje. Be to, pagal Fondu administracijos nuostatu 5.2-5.4, 5.8 p., Fondu administracija, administruodama Garantini fonda, nustato pateiktos paraiškos medžiagos atitikti lešu skyrima reglamentuojantiems teises aktams ir apie tai informuoja suinteresuotas imones; tikrina teikiamu darbuotoju reikalavimu pagal atskiru rušiu išmokas pagristuma ir teikia imoniu administratoriams bei kitiems paraiškas rengiantiems asmenims pasiulymus del nustatytu netikslumu pašalinimo; teikia Garantinio fondo tarybai išvadas del gautu paraišku del lešu skyrimo, rengia nutarimu projektus ir pasiulymus Garantinio fondo tarybos posedžiams; organizuoja Garantinio fondo tarybos nutarimu igyvendinima, tarybai priemus sprendima skirti lešu, sudaro su imone lešu perdavimo iš Garantinio fondo sutarti. Nagrinejant  paraiška nustatyta, kad 2008 m. spalio 6 d. atleidžiant darbuotoja V. N. iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., UAB „Andovos statyba“ direktoriaus isakyme Nr. k-08/178 „Del atleidimo iš darbo“ buvo nurodyta „buhalterijai išmoketi kompensacija už nepanaudotas atostogas - 6,08 darbo dienas (kalendoriniu dienu 8,69) ir dvieju menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išeitine pašalpa“. Skaiciuojant darbuotojui priklausancia išeitine pašalpa ir nustatant jo vidutini darbo užmokesti, turi buti vadovaujamasi LR Vyriausybes 2003 m. gegužes 27 d. nutarimu Nr.650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybes tarnautojo vidutinio darbo užmokescio apskaiciavimo tvarkos aprašu, kurio 8 p. Pagal Tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 p., darbuotojo vidutinis darbo dienos užmokestis apskaiciuojamas skaiciuojamojo laikotarpio (t. y. 3 paskutiniu kalendoriniu menesiu, einanciu prieš ta menesi, už kuri mokamas vidutinis darbo užmokestis) darbo užmokesti dalijant iš faktiškai dirbtu per ta laikotarpi dienu skaiciaus (iskaitant dirbtas poilsio ir švenciu dienas). V. N. išeitine išmoka turetu buti apskaiciuojama pagal 2008 m. liepos, rugpjucio, rugsejo men. darbo užmokesti, kuris pagal UAB „Andovos statyba“ pateikta V. N. 2008 m. asmens saskaita liepos men. buvo 2196,00 Lt, rugpjucio men. - 306,00 Lt, rugsejo men. - 83,00 Lt. Iš viso - 2585,00 Lt. Šiuo laikotarpiu darbuotojas  dirbo 28  dienas.  Vidutinis  darbo  dienos užmokestis  apskaiciuojamas skaiciuojamo laikotarpio (2008 m. liepos-rugsejo men.) darbo užmokesti (iš viso - 2585 Lt) dalinant iš faktiškai dirbtu per ta laikotarpi dienu (28) skaiciaus. Gaunamas 92,32 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis. Ji padauginus iš metinio vidutinio menesio darbo dienu skaiciaus, kuris pagal Socialines apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 27 d. isakymo Nr. Al-377 „Del metiniu darbo dienu koeficientu bei metiniu vidutinio menesio darbo dienu ir valandu skaiciu 2008 metais patvirtinimo“ yra 20,75 darbo dienu, gaunamas 1915,64 Lt menesio vidutinis darbo užmokestis. Kadangi V. N. priklauso 2 menesiu išeitine išmoka, jos dydis turetu buti 3831,28 Lt arba 3141,65 Lt atskaicius gyventoju pajamu (15%) ir valstybinio socialinio draudimo (3%) mokescius. Tikrinant imones paraiška nustatyta, kad skaiciuojant išeitine išmoka darbuotojui V. N. buvo padaryta klaida - išeitine išmoka buvo apskaiciuota šio darbuotojo vidutini vienos dienos darbo užmokesti (92,32 Lt) padauginus iš kalendoriniu V. N. nepanaudotu kasmetiniu atostogu dienu skaiciaus (t. y. 8,69). Todel tiek V. N. 2008 m. asmens saskaitoje, tiek penktajame orderyje, tiek išmokejimu žiniaraštyje su priskaitymais ir atskaitymais už 2008 m. spalio men. V. N. nurodyta neteisinga išeitines išmokos suma - 801,63 Lt neatskaicius mokesciu, taip pat neteisinga ir bendra išeitines išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (pastaroji apskaiciuota teisingai ir yra 561,31 Lt neatskaicius mokesciu) suma - 1362,94 Lt (801,63 Lt + 561,31 Lt). BUAB „Andovos statyba“ paraiškoje V. N. buvo nurodyta, kad priskaiciuota išeitines išmokos suma yra 801,63 Lt, šios išmokos suma atskaicius mokescius (18%) - 657,34 Lt. Tiek ir buvo prašoma iš Garantinio fondo darbuotojo V. N. išeitinei išmokai atlyginti. Atkreipe demesi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2103 „Del išmoku iš Garantinio fondo“ 1.1.3 p. nustatyta, kad iš Garantinio fondo lešu vienam bankrutuojancios imones darbuotojui gali buti skiriama išeitine išmoka iki 2 minimaliu menesiniu algu (šiuo metu - 1600 Lt). Todel atsižvelgiant i tai, kad ištaisius akivaizdžia skaiciavimo klaida ir pagal Tvarkos aprašo nuostatas apskaiciavus V. N. priklausancia išeitine išmoka (3831,28 Lt), iš Garantinio fondo šis darbuotojas gautu maksimalia 1600 Lt dydžio išeitine išmoka (t. y. beveik 950 Lt daugiau nei prašoma imones paraiškoje). Siekiant nestabdyti lešu iš Garantinio fondo skyrimo kitiems BUAB „Andovos statyba“ darbuotojams, imones paraiška buvo pateikta Garantinio fondo tarybai svarstyti 2009 m. gruodžio 18 d. posedyje, kuriame Garantinio fondo taryba prieme gincijama nutarima atideti išmoku skyrima V. N., kol UAB „Andovos statyba“ administratorius patikslins jo kreditorini reikalavima. Fondu administracija atkreipe demesi i ieškinio teigini, kad „Garantinio fondo taryba nurodo, jog minetam darbuotojui turejo buti paskaiciuotas didesnis - 2632,53 Lt atlygis, del to jis tikslintinas“, ir del Garantinio fondo tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. protokolo Nr. 1.8-12 13 klausimo svarstymo teiginio „todel siuloma atideti išmoku iš Garantinio fondo V. N. skyrima (2632,53 Lt) ir pasiulyti administratoriui patikslinti V. N. kreditorini reikalavima“ paaiškina, kad skliaustuose turejo buti nurodoma imones paraiškoje šiam darbuotojui prašoma Garantinio fondo lešu suma (t.y.1569,42 Lt), taciau del technines klaidos irašyta neteisinga 2632,53 Lt suma. Fondu administracijos skaiciavimais, V. N. priklausytu 2512,08 Lt Garantinio fondo išmoku jo reikalavimams del imones isiskolinimu padengti: 451,81 Lt darbo užmokescio; 460,27 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 1600 Lt (vietoj dabar prašomu 657,34 Lt) išeitines išmokos. Del ieškovo teiginio, kad Garantinio fondo taryba neturi teises ipareigoti bankroto administratoriu tikslinti pateikiamus duomenis apie darbo užmokescio skaiciavima, pastebetina, jog gincijama Garantinio fondo tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalimi nuspresta atideti išmoku iš Garantinio fondo skyrima V. N., kad butu patikslinti jo kreditorinio reikalavimo (priklausancios išeitines išmokos) duomenys. Tokiu budu buvo siekiama priimti teisinga bei darbuotojo interesus atitinkanti sprendima del lešu iš Garantinio fondo skyrimo. Ieškovas savo reikalavima grindžia ir tuo, kad imones administratorius, remdamasis bankrutuojancios imones buhalterines apskaitos dokumentais, teismui teikia tvirtinti kreditorinius reikalavimus, taciau niekur nenumatyta, kad jis turi taisyti, tikslinti ar kitaip koreguoti buhalterines apskaitos dokumentus ir pagal juos teikti teismui tvirtinti kreditorinius reikalavimus; be to, jis neturi jokiu teisiniu igaliojimu kokiu nors budu koreguoti šiuos dokumentus ar juose esancia informacija. Pasisakant del šio ieškovo argumento, pirmiausia paminetinas Buhalterines apskaitos istatymas, kuris nustato ribotos ir neribotos civilines atsakomybes juridiniu asmenu turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumu, isipareigojimu buhalterine apskaita, jos organizavima ir tvarkyma. Jo 21 str. 1 d. numato, kad už apskaitos organizavima pagal šio istatymo reikalavimus atsako ukio subjekto vadovas. Jeigu pasikeicia ukio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ukio subjekto vadovas (19 str. 4 d.). Be to, šio istatymo 18 str. 4 d. nustatyta, kaip turi buti taisomos klaidos apskaitos registruose, pastebetos po metiniu finansiniu ataskaitu sudarymo ir patvirtinimo. Taigi, nors naujasis ukio subjekto vadovas atsako tik už buhalterines apskaitos organizavima jo vadovavimo metu, taciau neišnyksta pareiga ir butinybe taisyti klaidas, aptiktas ankstesnio vadovo vadovavimo metu sudarytuose imones apskaitos dokumentuose, rastos klaidos turetu buti ištaisytos. Šios nuostatos pagal analogija gali buti taikomos ir bankroto administratoriui. Imones buhalterines apskaitos dokumentuose pastebetu akivaizdžiu neatitikimu ar skaiciavimo klaidu taisymas neturetu buti traktuojamas kaip bankroto administratoriui suteiktu galiojimu viršijimas, tuo labiau, kad tokiu klaidu neištaisymas gresia bereikalingais kreditoriaus ir skolininko gincais teisme, kurie neabejotinai baigtusi kreditoriaus naudai, ir bankroto proceso užtrukimu. Nenora tikslinti akivaizdžiai klaidingu imones apskaitos duomenu, ieškovas, be kita ko, grindžia tuo, jog pirminiai apskaitos duomenys yra tape viešais, nes buvo pateikti teritorinei mokesciu inspekcijai, teritoriniam valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui bei bankroto byla nagrinejanciam teismui. Taciau Fondu administracija noretu priminti, kad visoms šioms institucijoms ir istaigoms pateikti duomenys teises aktu nustatyta tvarka gali buti tikslinami (kas praktikoje neretai ir yra daroma del naujai atsiradusiu, paaiškejusiu ar nustatytu aplinkybiu arba kitu priežasciu). Atkreipe demesi i tai, kad darbuotojai, neturintys teisiniu ar buhalterines apskaitos žiniu, dažniausiai geba apskaiciuoti jiems priklausanti (pasitikrinti apskaiciuota) darbo užmokesti, nes jis nustatytas darbo sutartyje, o išeitines išmokos apskaiciavimo teisingumui patikrinti jau reikia tam tikru teises aktu nuostatu išmanymo.

              Ieškininis pareiškimas atmestinas.

              Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. lapkricio 6 d. Vilniaus apygardos teismas iškele bankroto byla UAB „Andovos statyba“ [b.l.6-7]. 2009  m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino kreditoriu saraša ir ju finansiniu reikalavimu suma, i pirmos eiles kreditoriu saraša itrauke V. N. [b.l.8-12]. 2009-12-18 vykusio Garantinio fondo tarybos posedyje buvo nutarta atideti išmokos iš Garantinio  fondo  skyrima  BUAB   „Andovos  statyba“ darbuotojui V. N., pasiulant bankroto administratoriui patikslinti V. N. kreditorini reikalavima [b.l.14-15]. Kaip matyti iš byloje esancios Darbo sutarties Nr. 518 [b.l.16] V. N. buvo 2004-04-05 priimtas i darba ir 2008-10-06 atleistas pagal LR DK 127 str. 2 d. Isakyme Del atleidimo iš darbo [b.l.17] nurodyta, jog turi buti išmoketa kompensacija už nepanaudotas atostogas 6,08 darbo dienos ir dvieju menesiu darbo užmokescio dydžio išeitine pašalpa. Pateikta pažyma apie priskaiciuota ir neišmoketa atlyginima V. N. už laikotarpi 2008-06-2008-10 men., viso 2137,82 Lt [b.l.22].

              Imoniu bankroto istatymo 11 str. reglamentuoja imones administratoriaus teikiamu bankroto administravimo paslaugu saraša. Garantinio fondo istatymo 9 str. 2 d. 1 ir 2 p., Garantinio fondo nuostatu 22.1, 22.3, 22.11 p.p. nustatyta, kad Garantinio fondo taryba valdo fondo lešas, priima sprendimus del ju skyrimo, kitais fondo veiklos klausimais, sprendžia kitus su išmokomis iš Garantinio fondo susijusius klausimus. Teismo nuomone, bet kokiu atveju Garantinio fondo tarybos priimami sprendimai turi buti motyvuoti ir pagristi finansines apskaitos duomenimis ir atitikti teises normoms. Sprendžiant klausima ar Garantinio fondo taryba turi teise ipareigoti administratoriu tikslinti pateikiamus duomenis apie darbo užmokescio skaiciavima, svarbu pažymeti, jog Garantiniam fondui yra pavesta funkcija spresti išmoku iš Garantinio fondo susijusius klausimus, iš to išplaukia, jog Garantinio fondo taryba atsako už fondo lešu panaudojima ir ju pagristuma. Savaime suprantamas kiekvieno subjekto siekis, reikalauti, jog jo priimami sprendimai atitiktu pateiktus duomenis. Gincijama Garantinio fondo tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalis, kuria nuspresta atideti išmoku iš Garantinio fondo skyrima BUAB „Andovos statyba“ darbuotojui V. N., kad butu patikslinti jo kreditorinio reikalavimo (priklausancios išeitines išmokos) duomenys, rodo, kad Garantinio fondo taryba, priimdama sprendima del lešu skyrimo, sieke priimti teisinga, paremta duomenimis ir tinkamai apskaiciuota remiantis teises normomis, bei darbuotojo interesus atitinkanti sprendima. Pagal LR DK 140 str. atleidus darbuotoja iš darbo, pagal DK 129 str., atleistam darbuotojui išmokamas jo vidutinio menesio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka atsižvelgiant i darbuotojo nepertraukiama staža. Apskaiciuojant išeitine pašalpa ir nustatant darbuotojo vidutini darbo užmokesti, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. gegužes 27 d. nutarimu Nr.650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybes tarnautojo vidutinio darbo užmokescio apskaiciavimo tvarkos aprašu, kurio 8 p. numato, kad tais atvejais, kai teises aktais ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar keliu vidutiniu darbo užmokesciu suma nenurodant konkrecios datos (išeitine išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaiciuojamas: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (apskaiciuotas laikantis Tvarkos aprašo) dauginamas iš metinio vidutinio menesio darbo dienu skaiciaus (pagal darbuotojo ar imones darbo (pamainos) grafika). Pagal Tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 p., darbuotojo vidutinis darbo dienos užmokestis apskaiciuojamas skaiciuojamojo laikotarpio (t.y. 3 paskutiniu kalendoriniu menesiu, einanciu prieš ta menesi, už kuri mokamas vidutinis darbo užmokestis) darbo užmokesti dalijant iš faktiškai dirbtu per ta laikotarpi dienu skaiciaus (iskaitant dirbtas poilsio ir švenciu dienas). V. N. išeitine išmoka turetu buti apskaiciuojama pagal 2008 m. liepos, rugpjucio, rugsejo men. darbo užmokesti, kuris pagal UAB „Andovos statyba“ pateikta V. N. 2008 m. asmens saskaita liepos men. buvo 2196,00 Lt, rugpjucio men. - 306,00 Lt, rugsejo men. - 83,00 Lt. Iš viso - 2585,00 Lt. Šiuo laikotarpiu darbuotojas  dirbo 28  dienas.  Kaip nurode atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, tokiu atveju vidutinis  darbo  dienos užmokestis apskaiciuojamas skaiciuojamo laikotarpio (2008 m. liepos-rugsejo men.) darbo užmokesti dalinant iš faktiškai dirbtu per ta laikotarpi dienu (28) skaiciaus. Gaunamas 92,32 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis. Ji padauginus iš metinio vidutinio menesio darbo dienu skaiciaus, kuris pagal Socialines apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 27 d. isakymo Nr. Al-377 „Del metiniu darbo dienu koeficientu bei metiniu vidutinio menesio darbo dienu ir valandu skaiciu 2008 metais patvirtinimo“ yra 20,75 darbo dienu, gaunamas 1915,64 Lt menesio vidutinis darbo užmokestis. Kadangi V. N. priklauso 2 menesiu išeitine išmoka, jos dydis turetu buti 3831,28 Lt arba 3141,65 Lt atskaicius gyventoju pajamu (15%) ir valstybinio socialinio draudimo (3%) mokescius. Garantinio fondo taryba, tikrindama imones paraiška, nustate, kad skaiciuojant išeitine išmoka darbuotojui V. N. buvo padaryta klaida - išeitine išmoka buvo apskaiciuota šio darbuotojo vidutini vienos dienos darbo užmokesti (92,32 Lt) padauginus iš kalendoriniu V. N. nepanaudotu kasmetiniu atostogu dienu skaiciaus (t. y. 8,69). Todel tiek V. N. 2008 m. asmens saskaitoje, tiek penktajame orderyje, tiek išmokejimu žiniaraštyje su priskaitymais ir atskaitymais už 2008 m. spalio men. V. N. nurodyta neteisinga išeitines išmokos suma 801,63 Lt neatskaicius mokesciu, taip pat neteisinga ir bendra išeitines išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (pastaroji apskaiciuota teisingai ir yra 561,31 Lt neatskaicius mokesciu) suma - 1362,94 Lt (801,63 Lt + 561,31 Lt). BUAB „Andovos statyba“ paraiškoje V. N. buvo nurodyta, kad priskaiciuota išeitines išmokos suma yra 801,63 Lt, šios išmokos suma atskaicius mokescius (18%) - 657,34 Lt. Tiek ir buvo prašoma iš Garantinio fondo darbuotojo V. N. išeitinei išmokai atlyginti. Kaip nurode atsakovas, pagal LR Vyriausybes 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2103 „Del išmoku iš Garantinio fondo“ 1.1.3 p. nustatyta, kad iš Garantinio fondo lešu vienam bankrutuojancios imones darbuotojui gali buti skiriama išeitine išmoka iki 2 minimaliu menesiniu algu (šiuo metu - 1600 Lt). Todel atsižvelgiant i tai, kad ištaisius akivaizdžia skaiciavimo klaida ir pagal Tvarkos aprašo nuostatas apskaiciavus V. N. priklausancia išeitine išmoka, iš Garantinio fondo šis darbuotojas gautu maksimalia 1600 Lt dydžio išeitine išmoka (t.y. beveik 950 Lt daugiau nei prašoma imones paraiškoje). Pažymetina, jog Garantinio fondo tarybos sprendimo dalyje del V. N. išmokos skyrimo atidejimo kol administratorius patikslins jo kreditorini reikalavima, jokia konkreti iš Garantinio fondo darbuotojui skirtina suma nebuvo nurodyta, kadangi ja apskaiciuoti ir prašyti teismo patikslinti finansinio reikalavimo dydi turetu imones administratorius.

Sutiktina su atsakovo procesiniuose dokumentuose išsakytu argumentu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. gegužes 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintam Darbuotojo ir valstybes tarnautojo vidutinio darbo užmokescio apskaiciavimo tvarkos aprašui prieštaraujantys apskaitos duomenys, laikytina ne tik netinkamu fondo lešu valdymu, bet ir prieštarautu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principams. Garantinio fondo taryba teisetai reikalauja, jog jos priimami sprendimai atitiktu tiek objektyvius duomenis (faktines aplinkybes, buhalterines apskaitos dokumentus), tiek teises aktu normas. Pagal Garantinio fondo istatymo 5 str. 3 d., išmoku iš Garantinio fondo dydis yra skaiciuojamas pagal bankrutuojancios imones darbuotoju reikalavimus del isiskolinimu, susijusiu su darbo santykiais, apskaiciuotu remiantis imones personalo ir buhalterines apskaitos dokumentais, todel Fondu administracijai privalu patikrinti prašomu išmoku sumu pagristuma, o apie netikslumus informuoti bankroto administratorius. Pažymetina, kad toks administratoriaus informavimas apie esancius netikslumus jokiu budu negali buti vertinamas, kaip bendroves administratoriaus pareiga tikslinti buhalterines apskaitos duomenis. Pažymetina, kad bankroto administratoriaus igalinimai bankroto eigoje gana platus, jis turi buti aktyvus, kadangi istatymas jam suteikia teise atstovaujant kreditoriu interesams, ne tik valdyti ir naudoti imones turta, taciau ir pareiga patikrinti bankrutavusios imones sudarytus sandorius ir juos gincyti. Tokie atvejai, kai perimti imones apskaitos dokumentai yra netikslus ir del to butina perskaiciuoti/tikslinti Garantinio fondo administracijai pateikiamus duomenis yra visiškai pagrista darbo praktika. Ta aplinkybe, jog tokie duomenys buvo užfiksuoti dar iki bankroto administratoriaus peremimo visu imones dokumentu, t.y. tokie duomenys buvo padaryti imones vadovo vadovavimo metu, nepanaikina pareigos ištaisyti apskaitos klaidas, kurios padarytos buhalteriniuose dokumentuose dar iki bankroto bylos iškelimo ir atitinkamai administratoriaus isijungimo i bankroto procesa. Tokie reikalavimai ne tik neprieštarauja Buhalterines apskaitos istatymo nuostatoms, bet ir atitinka bendriesiems teises principams: teisingumo, protingumo, sažiningumo. Elgiantis priešingai, nukentetu kreditorius, kurio interesu visapusiška ir tinkama apsauga butent administratoriaus jam suteiktu igalinimu apimtimi turi buti užtikrinama. Darbuotojui, neturinciam teisiniu ar buhalterines apskaitos žiniu, gali buti sudetinga apskaiciuoti jam priklausancias su darbo santykiais susijusias pinigu sumas. Galimai todel V. N. buvusios darbovietes priskaiciuotu sumu negincijo, tuo paciu pripažino teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo apimti. Ieškovas taip pat nurode aplinkybe, jog pirminiai apskaitos duomenys yra tape viešais, nes buvo pateikti teritorinei mokesciu inspekcijai, teritoriniam valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui bei bankroto byla nagrinejanciam teismui. Pastebetina, jog visoms šioms institucijoms ir istaigoms pateikti duomenys teises aktu nustatyta tvarka gali buti tikslinami del naujai atsiradusiu, paaiškejusiu ar nustatytu aplinkybiu arba kitu priežasciu: Mokesciu administravimo istatymo 68 ir 80 str. str., Valstybinio socialinio draudimo fondo istatymo 16 str. 11 d. bei Duomenu apie apdraustuosius ir draudejus pateikimo ir tikslinimo taisykliu, patvirtintu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. isakymu Nr. V-243 pagrindu, pagaliau Imoniu bankroto istatymo 26 str. 1 d. numato, kad kreditoriu sarašo ir ju reikalavimu patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki kol teismas priima nutarti nutraukti bankroto byla arba priima sprendima del imones pabaigos.

Atmetus ieškini iš ieškovo priteistinos bylinejimosi išlaidos 29,25 Lt valstybei už procesiniu dokumentu išsiuntima [CPK 93, 88 str.str.].

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

n u s p r e n d e  :

Ieškovo BUAB „Andovos statyba“,(duomenys neskelbtini), imones bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ igalioto asmens ieškini atsakovui Garantinio ir vaiku išlaikymo fondu administracijai prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos, kuri administruoja Imoniu bankroto valdymo departamentas prie Ukio ministerijos, (duomenys neskelbtini), trecias asmuo V. N. del sprendimo dalies panaikinimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Andovos statyba“ 29,25 Lt [dvidešimt devynis litus 25 centus] bylinejimosi išlaidu i valstybes biudžeta.

            Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.

Teiseja                                                                     Asta Radzeviciene