Civilinė byla Nr. e2-290-1032/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05455-2019-2

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                        2.4.2.9.1; 2.4.2.2., 3.1.7.6; 2.6.37.

                                                                          3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.;

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovams A. B., V. B., ieškovų atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei,

atsakovui G. B., atsakovų atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) atstovams advokatei Valei Televičienei, P. B., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. B., G. B., R. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais ab initio: namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2019 m. gegužės 27 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 27 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimo“, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai bute negyvena, jame gyvena jų sūnus V. B.. Butas yra name, esančiame (duomenys neskelbtini). Name iš viso yra trys butai, priklausantys ieškovams ir atsakovams A. B. ir G. B. ((duomenys neskelbtini)) bei R. G. ((duomenys neskelbtini)).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi” namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskyrė trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Paslaugos būstui“ (toliau – Administratorius).

2019 m. birželio 25 d. ieškovų sūnus V. B. atsitiktinai sužinojo, kad keičiamas namo Administratorius.

Kreipusis į Administratorių, pastarasis 2019 m. birželio 27 d. atsiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 20 d. Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo savivaldybės administracijos direktorius nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ pasibaigė. Įsakymas priimtas vadovaujantis aplinkybe, kad 2019 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

Iš VĮ Registrų centras 2019 m. liepos 18 d. buvo gauta 2019 m. gegužės 27 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), sudaryta tarp atsakovų A. B., G. B. ir R. G., pagal įgaliojimą atstovaujamos S. D., kuria šalys, vadovaudamosi CK 4.85 straipsniu susitarė valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus. Jungtinės veiklos sutartis sudaryta vadovaujantis 2019 m. gegužės 27 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Protokolas). Kadangi ieškovai, kaip namo patalpų savininkai, niekada nebuvo informuoti apie tariamą namo patalpų savininkų susirinkimą, ketinimą keisti namo administravimo būdą, Jungtinės veiklos sudarymą, o administravimo būdo pakeitimas pažeidžia ieškovų teises, aukščiau nurodyti protokolas, jungtinės veiklos sutartis ir įsakymas pripažintini negaliojančiais, nes priimti ir sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje išnagrinėjus 2019 m. birželio 10 d. G. B., daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įgalioto asmens pranešimą „Dėl administravimo formos pasikeitimo“ bei prie pranešimo pateiktus dokumentus – VĮ Registrų centras išrašą, Namo bendraturčių 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo protokolą, buvo priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėti, kad šiuo atveju atsakovui buvo pateikti visi administraciniam sprendimui (direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymui Nr. (duomenys neskelbtini)) priimti būtini dokumentai, t.y.: VĮ Registrų centro išrašas su žyma apie 2019 m. gegužės 27 d. sudarytą Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 2019 m. gegužės 27 d. Namo bendraturčių susirinkimo protokolas su žyma apie įgaliotą jungtinės veiklos atstovą bei šio atstovo raštiškas kreipimasis į atsakovą, įgyvendinti bendraturčių sprendimą, panaikinti UAB „Paslaugos būstui“ administravimo faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 10 dalis numato, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. CK 4.85 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Atsakovė prašo ieškinį atmesti.

Atsakovai A. B., G. B. ir R. G. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai, atsižvelgdami į tai, jog yra nepatenkinti jiems priskirtu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi UAB „Paslaugos būstui“, nusprendė organizuoti sprendimo sudaryti jungtinės veiklos sutartį priėmimą bei tokios sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. balandžio 29 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo išplatintas pranešimas, kuriuo 2019 m. gegužės 27 d. 16:30 val. buvo sušauktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Numatyta susirinkimo darbotvarkė: 1) Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai; 2) dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant jungtinės veiklos sutartį; 3) jungtinės veiklos sutarties įgaliotojo asmens rinkimai.

2019 m. gegužės 27 d. įvyko daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas į kurį susirinko dauguma daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, t.y. buto Nr. 3 bendraturčiai bei buto Nr. 2 savininkės įgaliotas asmuo, kurie bendrai turi 66,6 procentų visų daugiabučio namo bendraturčių balsų. Atsižvelgiant į tai, jog į susirinkimą susirinko daugiabučio namo bendraturčių dauguma, susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį bei išrinktas jungtinės veikos sutarties įgaliotas asmuo.

Tą pačią dieną vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri vėliau 2019 m. birželio 7 d. įregistruota VĮ Registrų centras registre. Įregistravus jungtinės veiklos sutartį UAB „Paslaugos būstui“ bendrojo naudojimo objektų administravimas pasibaigė, tačiau iki šiol ši įmonė piktybiškai neperduoda su daugiabučiu namu susijusių dokumentų, bei siekia užvilkinti daugiabučio namo perdavimą, tikėtina ir skatindama susirinkime nedalyvavusius daugiabučio namo bendraturčius reikšti nepagrįstus ieškinius.

Atsižvelgiant į tai, jog daugiabučio namo bendraturčiai buvo tinkamai informuoti apie šaukiamą susirinkimą, į jį susirinko dauguma namo bendraturčių, taip pat sudarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 nustatytos formos jungtinės veiklos sutartį, atsakovų nuomone, nekyla abejonių, jog jungtinės veiklos sutartis sudaryta ir įregistruota teisėtai, o tai, jog ieškovai gyvendami (duomenys neskelbtini) sąmoningai ar dėl neapdairumo nedalyvavo 2019 m. gegužės 27 d. vykusiame susirinkime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimus.

Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė advokatė Valė Televičienė nurodė, kad trečiojo asmens nuomone, atsakovas G. B. organizuodamas gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), susirinkimą, pažeidė CK 4.85 straipsnio 5 dalyje numatytą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimų organizavimo tvarką, kadangi susirinkimą organizavo netinkamas subjektas – atsakovas nesikreipė į namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorių. Nei ieškovai, nei namo administratorius trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ apie 2019 m. gegužės 27 d. vykusį namo susirinkimą informuoti nebuvo. 2019 m. gegužės 24 d. kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys įvyko teismo posėdis, tačiau atsakovai net neužsiminė apie organizuojamą būsimą susirinkimą. Trečiojo asmens nuomone, tai buvo daroma sąmoningai siekiant išvengti pasekmių priklausomai nuo būsimo apygardos teismo sprendimo. Teigia, jog abejotina dėl R. G. įgalioto asmens S. D. dalyvavimo galimybių ir supratimo dėl sprendžiamų klausimų atsižvelgiant į jos sveikatos būklę (pažymą pateiktą byloje). Paaiškino, jog vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi bendro naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Nurodė, jog UAB „Paslaugos būstui“ namą adresu (duomenys neskelbtini), administravo nuo 2006 metų, 2018 metais buvo per naujo paskirtas administratoriumi. Mano, kad atsakovas G. B. organizuodamas susirinkimą taip pat pažeidė 2012 m. lapkričio 25 d.  aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo (toliau Aprašas) 3 ir 4 punktą – pats atsakovas pripažino, jog pranešimas apie susirinkimą nebuvo ieškovams įdėtas į pašto dėžutės ar išsiųstas paštu. Trečiojo asmens atstovai advokatė Valė Televičienė ir P. B. nurodė, jog daugiabučio namo savininkai turi teisę pasirinkti namo bendro naudojimo objektų administravimo būdą, tačiau savo teisėmis turi naudotis vadovaujantis įstatymų reikalavimais, todėl ieškovų ieškinį palaiko ir prašo teismo jį tenkinti.

Atsakovai A. B. ir R. G. į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo nebuvo gauta, jų interesus atstovavo jų atstovas profesionalus teisininkas advokatas Artūras Jaskelevičius, todėl byla nagrinėtina šioms atsakovėms nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

konstatuoja:

          ieškinys tenkintinas

1.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra registruotos 3 patalpos, priklausančios šiems savininkams: ieškovams A. B. ir V. B. priklauso gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei R. G. priklauso gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovams A. B. ir G. B. priklauso gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos (toliau – el. b. l.) 1 tomas (toliau – 1 t., bylos lapas (toliau – b. l.) 7). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2017 m. spalio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Paslaugos būstui“ penkeriems metams buvo paskirta gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore (el. b. 1 t., b. l. 9-31).

2.       2019 m. balandžio 29 d. atsakovas G. B. pateikė į bylą pranešimą, nurodydamas, kad juo informavo daugiabučio namo gyventojus, jog 2019 m. gegužės 27 d. 16.30 val. daugiabučio namo kieme vyks daugiabučio namo gyventojų susirinkimas, kuriame bus svarstomi 3 klausimai: susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai; dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant patalpų savininkų bendrosios jungtinės veiklos sutartį; jungtinės veiklos sutarties įgalioto asmens rinkimai (el. b. 1 t., b. l. 38).

3.       Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas buvo sušauktas 2019 m. gegužės 27 d. Jame dalyvavo 3 iš keturių name esančių butų savininkai: A. B. ir G. B. bei S. D., kuri pagal įgaliojimą atstovavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę R. G. (el. b. 1 t., b. l. 37). Susirinkime jungtinės veiklos sutarties sudarymui pritarė dviejų patalpų savininkai, o trečiojo buto savininkai (ieškovai) ar jų atstovai susirinkime nedalyvavo. Susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad susirinkimas laikomas įvykusiu (el. b. l. 1 t., b. l. 131-132).

4.       2019 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kuri nuo 2019 m. birželio 7 d. buvo įregistruota viešajame registre (el. b. 1 t., b. l. 32-36, 76, 129).

5.       Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 20 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ pasibaigė. Įsakymas priimtas vadovaujantis aplinkybe, kad 2019 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. UAB „Paslaugos būstui“ įpareigota perduoti bendro naudojimo objektus, surinktas lėšas ir pan. (el. b. 1 t., b. l. 39).

6.       2019 m. liepos 5 d. ieškovų atstovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydama pateikti jai 2019 m. gegužės 27 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nuorašą; namo, (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimo protokolo/sprendimo, dalyvavusių asmenų sąrašo, pranešimo apie susirinkimą nuorašus (el. b. 1 t., b. l. 70-71), taip pat kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydama pateikti jungtinės veiklos sutarties kopiją (el. b. 1 t., b. l. 79).

7.       Pagal į bylą šalių pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad dėl tarp šalių dėl bendro naudojimo objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jau kurį laiką vyksta įvairūs ginčai, šalys dėl jų išsprendimo kreipėsi į teismą bei kitas institucijas (el. b. 1 t., b. l. 41-61).

8.       Į bylą pateiktas notarės patvirtintas R. G. įgaliojimas išduotas S. D. (el. b. 2 t., b. l. 30-31).

9.       Atsakovai į bylą pateikė rašytinius įrodymus, apie (duomenys neskelbtini), namo butų savininkų administratorei UAB „Paslaugos būstui“ teiktus nusiskundimus, pretenzijas, nesutikimus (el. b. 2 t., b. l. 84-96).

10.       2019 m. liepos 30 d. nutartimi teismas atmetė ieškovų A. B. ir V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų skundą dėl 2019 m. liepos 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties ir nutarė nutartį palikti nepakeistą (el. b. 1 t., b. l. 95-97).

11.       Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. lapkričio mėnesį atsakovas G. B. inicijavo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų balsavimą, kurio metu išsiuntė butų savininkams balsavimo biuletenius, kuriuose prašė atsakyti į klausimus dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sąlygų pakartotinio patvirtinimo, nesutikimo su šioje byloje pareikštu ieškiniu (el. b. 2 t., b. l. 117-118, 119-126).

           Dėl 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo, jame priimtų sprendimų ir jungtinės veiklos sutarties

12.       Byloje kilo ginčas, ar 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimas, kuriame dviejų patalpų savininkai nutarė pritarti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdui, sudarant jungtinės veiklos sutartį, taip pat nutarta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu išrinkti atsakovą G. B. buvo organizuotas teisėtai, t. y. ar buvo laikomasi tokio susirinkimo organizavimo tvarkos, ar pastato patalpų savininkai apie susirinkimą buvo informuoti tinkamai bei ar susirinkime priimti sprendimai ir VĮ Registrų centras įregistruota bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta teisėtai.

13.       Ieškovai, reikšdami ieškinį teismui bei laikydami, kad buvo pažeistos jų subjektinės teisės ir reikalinga šių teisių gynyba, vertina, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas 2019 m. gegužės 27 d. buvo organizuotas pažeidžiant įstatymo reikalavimus – CK 4.85 straipsnio 5 dalį, numatantį asmenį, turintį teisę sušaukti susirinkimą, t.y. susirinkimą turėjo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, tačiau administratoriui nebuvo pateiktas prašymas sušaukti susirinkimą dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, todėl ieškovų nuomone, buto savininkai neturėjo juridinio pagrindo patys sušaukti susirinkimą, bei buvo pažeisti 2012 m. lapkričio 25 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo (toliau tekste – aprašo) 4 ir 5 punkto reikalavimai dėl gyventojų informavimo apie vyksiantį susirinkimą, t. y. nebuvo pakabintas skelbimas, į pašto dėžutę niekada nebuvo įmesti pranešimai ir ieškovai, kaip negyvenantys minėtame bute, nebuvo informuoti registruotu laišku arba el. paštu. Kadangi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl bendrojo naudojimo objektų (vėdinimo kanalo) ir toje pačioje byloje buvo nagrinėjamas ir reikalavimas dėl neva administratoriaus padarytos žalos, ieškovų nuomone, atsakovai mėgindami pakeisti administratorių, siekia pakenkti ieškovams ir apsunkinti ieškovų dalyvavimą valdant namo bendrojo naudojimo objektus. Ieškovų nuomone, butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Atsakovai tuo tarpu įrodinėja, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai tinkamai įgyvendindami iš CK 4.83 straipsnio 3 dalies jiems kylančią teisę sudarė (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartį. Pažymėti, jog susirinkimas buvo sušauktas tinkamai, t. y. buto savininkų turinčių daugiau nei 1/4 balsų skelbimu daugiau nei prieš dvi savaites iki numatomo susirinkimo dienos buvo informuoti daugiabučio namo bendraturčiai, kartu pateikta darbotvarkė bei nurodytas susirinkimo organizatoriaus buto adresas, kuriuo bendraturčiai galėjo nevaržomai kreiptis dėl su susirinkimu susijusių klausimų. Būtent daugiabučio namo bendraturčių dauguma priėmė sprendimą sudaryti jungtinės veiklos sutartį, bei laikydamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 nustatytos formos ją sudarė, todėl, atsakovų nuomone, akivaizdu, kad 2019 m. gegužės 27 d. sprendimas priimtas bei jungtinės veiklos sutartis sudaryta teisėtai ir pagristai. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog teisės aktai nenustato reikalavimo daugiabučio namo bendraturčiams informuoti esamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių apie planuojamą šaukti susirinkimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Atsakovų nuomone, net jei būtų kitokios nei šioje byloje esančios faktinės aplinkybės, bei paaiškėtų, kad šaukiant susirinkimą ar sudarant jungtinės veiklos sutartį buvo procedūrinių pažeidimų, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais tai niekaip negalėtų būti pagrindas panaikinti ieškovų ginčijamą 2019 m. gegužės 27 d.  sprendimą bei jungtinės veikos sutartį, o kartu ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo tik buvo įformintas jau VĮ Registrų centras įregistruotos sudarytos jungtinės veiklos sutarties nuostatos.

15.       Ieškovai savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad apie rengiamą susirinkimą jie informuoti nebuvo, jokiuose sprendimuose dėl bendro naudojimo objektų nedalyvavo ir sprendimai buvo priiminėjami be ieškovų, taip pažeidžiant jų kaip bendraturčių teises, įtvirtintas CK 4.85 straipsnio nuostatose dalyvauti valdant bendro naudojimo namo objektus.

16.       CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas bei skirtingą tvarką. Tačiau visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

17.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formų, yra nurodęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-97-421/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016).

18.       CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatytas visų bendraturčių sutarimas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami esant balsų daugumai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

19.       CK 4.85 straipsnio 4 ir 5 dalys nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų.

20.       Nagrinėjamu atveju name adresu (duomenys neskelbtini), bendrija įsteigta nebuvo, jungtinės veiklos sutartis taip pat sudaryta nebuvo, todėl susirinkimo šaukimo teisė vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 5 dalimi, priklausė administratoriui ar savivaldybės vykdomajai institucijai, o jiems nesušaukus – 1/4 butų ar kitų patalpų savininkų grupei. Kadangi namo adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo paskirtas UAB „Paslaugos būstui“, vadovaujantis nurodyta įstatymo norma, atsakovai nurodydami, kad jų netenkino savivaldybės paskirto administratoriaus teikiamos paslaugos ir siekdami išspręsti klausimą dėl jungtinės veiklos sutarties pasirašymo visų pirmą turėjo kreiptis į UAB „Paslaugos būstui“ prašydami suorganizuoti daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimą, tačiau to padaryta nebuvo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas G. B., atsakovams esant nepatenkintiems UAB „Paslaugos būstui“ teikiamomis paslaugomis ir vykstant ginčams su administratoriumi, atsakovas nurodė, kad nematė pagrindo kreiptis į administratorių ir ėmėsi iniciatyvos organizuoti butų savininkų susirinkimą pats. Trečiojo asmens UAB „Paslaugos būstui“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad prašymų iš namo gyventojų dėl susirinkimo organizavimo administratorius negavo, apie organizuojamą susirinkimą informuotas nebuvo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas G. B. organizuodamas 2019 m. gegužės 27 d. namo adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimą pirma nesikreipdamas į namo bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Paslaugos būstui“ pažeidė CK 4.85 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad nors namo gyventojų bendra valia sudaryti jungtinės veiklos sutartį, įforminta raštu, nevisiškai atitinka Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus, tačiau tai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl bendro naudojimo objektų valdymo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-313-378/2015). Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas negali būti apribotas vien dėl tam tikrų procedūrinių taisyklių nesilaikymo sušaukiant susirinkimą. Teismų praktikoje konstatuota, jog bendraturčių valia turi aukštesnę teisinę vertę už administratoriaus ekonominį interesą teikti administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-97-421/2016).

22.       Teismas šio sprendimo 19 punkte konstatavęs, jog atsakovas organizuodamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pažeidė 4.85 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl kreipimosi į namo administratorių dėl susirinkimo sušaukimo, toliau vertina aplinkybes dėl ieškovų tinkamo informavimo apie atsakovo organizuotą 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimą.

23.       CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.

24.       CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami šių savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

25.       Pažymėtina, kad šaukiant daugiabučio namo butų savininkų susirinkimus ir sudarant jungtinės veiklos sutartis dėl namo bendrojo naudojimo objektų, turi būti laikomasi 2012 m. lapkričio 25 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo (toliau Aprašas) reikalavimų. Ieškovai nurodo, jog atsakovas nesilaikė aprašo 4 ir 5 punkto reikalavimų, t. y. nebuvo pakabintas skelbimas apie orgnizuojamų susirinkimą, į pašto dėžutę niekada nebuvo įmesti pranešimai ir ieškovai, kaip negyvenantys minėtame bute, nebuvo informuoti registruotu laišku arba elektroniniu paštu.

26.       Aprašo 3 punkte nurodyta, kad susirinkimo organizatorius parengia pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, kuriame turi būti nurodyta: 3.1. Susirinkimo organizatoriaus pavadinimas arba vardas ir pavardė, jo buveinės arba veiklos vykdymo vietos adresas, telefono numeris, interneto svetainės adresas (jeigu tokia yra), o, kai susirinkimą organizuoja 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų – jų įgalioto asmens (vieno iš 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų) adresas, telefono numeris, interneto svetainės adresas (jeigu tokią turi); 3.2. susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas); 3.3. susirinkimo darbotvarkė (prie kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikiami siūlomų priimti sprendimų projektai); 3.4. vietos ar interneto svetainės adresas ar kitas būdas, data ir laikas, iki kada butų ir kitų patalpų savininkai gali susipažinti su papildoma informacija ir dokumentais (jeigu tokie yra), kurie pagrindžia susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų siūlomų sprendimų projektus, jeigu jie nepridedami prie pranešimo apie butų ir kitų patalpų susirinkimą; 3.5. vietos adresas, el. pašto adresas ar kitas apibūdinimas, data ir laikas, iki kada (data) butų ir kitų patalpų savininkai gali pateikti savo pasiūlymus, klausimus, nuomonę ar jų turimą informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais. Atsakovas į bylą pateikė nuotraukas nurodydamas, kad 2019 m. balandžio 29 d. prieš išvykdamas į darbą apie 7 val. ryto ant laiptinės durų pakabino skelbimą apie planuojamą susirinkimą ir jo darbotvarkę, grįžęs po savaitės penktadienį vakare skelbimo pakabinto neberado. Pranešimų į pašto dėžutės ieškovams neįmetė, nežinojo bendros tvarkos, todėl ir papildomai neinformavo.

27.       Iš byloje duotų šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovai bute adresu (duomenys neskelbtini), nuolatos negyvena. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu, jie dažnai būna išvykę pas dukrą į (duomenys neskelbtini), ieškinyje savo adresą nurodė (duomenys neskelbtini), šiuo adresu nuo 2002 m. vasario 20 d. yra deklaravę ir savo gyvenamąsias vietas, jų bute kurį laiką jau gyvena sūnus V. B.. Atsakovas G. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad ieškovai būna dažnai išvykę ir jų bute gyvena jų sūnus V. B.. 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo jam užduotą klausimą ar jam buvo žinoma susirinkimų organizavimo tvarka numatyta CK 4.85  straipsnyje, nurodė, kad buvo skaitęs, bet visko tiksliai nežinojo ir kadangi susirinkimą organizavo pirmą kartą ne viską padarė pagal nustatytą tvarką. Nurodė, jog apie susirinkimą paskelbė užkabindamas skelbimą ant laiptinės durų, nes skelbimų lentos laiptinėje jau seniai nėra, butą Nr. (duomenys neskelbtini) informavo telefonu (atsakovės R. G. mamą S. D.), nes jo savininkė atsakovė R. G. yra išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad neturi pirmo buto savininkų telefono numerio, todėl su jais telefonu susisiekta nebuvo, pranešimų paštu jiems taip pat neišsiuntė. Atsakydamas į teismo klausimą ar susitinka namo laiptinėje ieškovų sūnų V. B. ir ar jį žodžiu informavo apie susirinkimą, atsakovas nurodė, kad laiptinėje prasilenkia, tačiau ieškovų sūnaus apie susirinkimą žodžiu neinformavo, paaiškino, jog dėl konfliktinių santykių su kaimynais geriau yra „praeiti tylomis“. Teigia, jog susirinkimas 2019 m. gegužės 27 d. vyko lauke prie namo laiptinės 16.30 val., dalyvaujant atsakovams G. B., A. B. ir atsakovės R. G. įgaliotam asmeniui jos motinai S. D.. Nurodė, jog susirinkime priimti sprendimai gyventojų, t.y. ieškovų susipažinimui pateikti nebuvo, kadangi jie nerodė noro dalyvauti ir spręsti numatytų klausimų – atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl jungtinės veiklos sutarties įregistravimo.

28.       Liudytojas V. B. 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovų sūnus, atsakovą pažįsta, kadangi nuo 2013 metų gyvena tėvų bute adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog santykiai su atsakovu iš pradžių buvo geri kol paaiškėjo, jog atsakovas užkišo sanitarinį mazgą ir tarp šalių prasidėjo ginčai, o šiuo metu santykiai su atsakovu yra konfliktiški. Nurodė, jog 2019 m. balandžio 29 d. jokio skelbimo pakabinto ant laiptinės durų nematė, nors iš į bylą pateiktos fotonuotraukos matosi, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) langas pravertas. Mano, kad atsakovas gal ir buvo kelioms minutėms pakabinęs skelbimą kol nufotografavo, o paskui nukabino. Teigia, jog 2019 m. gegužės 27 d. 16.30 val. prie daugiabučio namo susirinkimo nebuvo. 2019 m. birželio 25 d. apie 16 val. grįžo iš darbo ir laiptinėje sutiko žmogų – namą administruojančios įmonės darbuotoją, kuris atvyko nurašyti bendro naudojimo skaitiklių parodymų ir nurodė, jog galbūt namo nebeadministruos, nes bus keičiamas namo administratorius. Liudytojo nuomone, atsakovas neinformavo ieškovų, kad jie nespėtų apskųsti priimtų sprendimų. Vykstant teisminiams ginčams kitoje byloje teismo posėdžio metu ieškovų apie rengiamą susirinkimą atsakovas neinformavo ir po teismo ėmėsi veiksmų, kad pakeisti namo administratorių ir liudytojo nuomone, išvengti nuostolių atlyginimo. Teigia, jog namo susirinkimuose dalyvauja, svarbu kas vyksta, svarbi teisė išsakyti savo nuomonę, pažymi, kad UAB „Paslaugos būstui“ teikiamos paslaugos ir kaina tenkina.

29.        Aprašo 4 punkte numatyta, kad pranešimas apie butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimą skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos susirinkimo organizatoriaus interneto svetainėje (jeigu tokia yra), daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose ir įdedant į pašto dėžutes kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui. Jei butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), į pašto dėžutę įdedamas vienas pranešimas, adresuotas visiems buto ar kitos patalpos bendraturčiams. Aprašo 5 punkte numatyta, kad kai buto ar kitos patalpos savininkas yra informavęs namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją apie jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitos patalpos išnuomojimą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba apie laikiną išvykimą ir yra nurodęs savo ar įgalioto asmens gyvenamosios vietos adresą ar el. pašto adresą, susirinkimo organizatorius pranešimą apie butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą išsiunčia nurodytu adresu buto ar kitos patalpos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui registruotu laišku arba el. paštu. Aprašo 7 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (jų dalies) susirinkimo sprendimus, taip pat butų ir kitų patalpų savininkų (jų dalies) balsuojant raštu priimtus sprendimus skelbia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos pirmininkas (valdyba) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius (toliau – Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas) ar šio Tvarkos aprašo 11 punkte numatytais atvejais savivaldybės vykdomoji institucija. Aprašo 11 punkte įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar pakeitimo skelbiami patalpinant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar butų ir kitų patalpų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo kopiją savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje ir daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose. Kiekvieno buto ar kitų patalpų savininko reikalavimu turi būti pateikiama butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo ar butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo kopija.

30.       Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad jų santykiai yra konfliktiški, kad vyksta ginčai ir kitoje byloje dėl bendro naudojimo objektų ir šalims susirinkus kitoje byloje į teismo posėdį atsakovas G. B. apie būsimą susirinkimą ieškovų neinformavo. Civilinę bylą e2-290-1032/2020 jau nagrinėjant teisme, atsakovas pateikė į bylą duomenis apie 2019 m. lapkričio 11 d. balsavimo raštu organizavimą ir pateikė teismui duomenis apie registruoto pranešimo išsiuntimą ieškovams adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniais paštais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovų atstovas 2020 m. sausio 21 d. pateikė į bylą duomenis, jog atsakovui G. B. buvo grąžinta ieškovams jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsta siunta nurodydamas, jog šie duomenys įrodo, kad ieškovai nebendrauja su likusiais namo gyventojais dėl inicijuoto balsavimo, su jais nesikooperuoja ir nebendradarbiauja bendrais namo tvarkymo ir priežiūros klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovams pareiškus ieškinį, šalių ginčo nagrinėjimas dėl 2019 m. gegužės 27 d. vykusio susirinkimo buvo perkeltas į teismą ir atsakovas patvirtino, jog apie planuojamą 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimą gyventojams pranešė tik pakabindamas skelbimą ant namo durų, tačiau nei pranešimo į pašto dėžutę, nei registruoto laiško ieškovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei elektroninio laiško, įvertinus aplinkybę dėl ieškovų faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir šalių tarpusavio santykius, neišsiuntė. Išklausius šalių paaiškinimus byloje, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, teismas konstatuoja, jog atsakovui G. B. organizuojant 2019 m. gegužės 27 d. daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą buvo pažeisti CK 4.85 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys ir Aprašo 3, 4, 5, 7 ir 11 punktai, todėl ieškovai apie 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimą nebuvo informuoti tinkamai.

31.       Atsakovų atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus nuomone, jog iš name esančių butų dalyvavus 2 butų savininkams ir pritarus jungtinės veiklos sutarties sudarymui, nors ir būtų dalyvavę (duomenys neskelbtini) buto savininkai sprendimas būtų buvęs toks pat, kadangi vadovaujantis CK 4.85 straipsniu 1 butas turi vieną balsą.

32.       Savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Jeigu turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Keliems savininkams sprendžiant su savininkų bendra nuosavybe susijusį klausimą savininkas negali būti nušalintas nuo klausimo sprendimo. Savininko nedalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali būti pateisinamas jo paties apsisprendimu nedalyvauti, tačiau jis turi būti tinkamai informuojamas apie tokio klausimo svarstymą, jam turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Jeigu savininkas kokiu nors ne įstatymo pagrindu neįtraukiamas į klausimo, susijusio su jo bendra su kitais savininkais nuosavybe, svarstymą, tai sprendimai, priimti savininkui nedalyvaujant, gali būti teismo panaikinti kaip pažeidžiantys savininko interesus, jeigu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gegužės 27 d. atsakovas organizuodamas (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo susirinkimą nesikreipė į namo bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Paslaugos būstui“ dėl susirinkimo organizavimo ir ieškovų tinkamai neinformavo apie paties atsakovo organizuojamą susirinkimą pažeisdamas įstatymo reikalavimus (CK 4.85 straipsnio 4 ir 5 dalis), teismas konstatuoja, jog 2019 m. gegužės 27 d. vykęs susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, todėl jame priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais. Ieškovams nesant tinkamai informuotiems apie organizuojamą susirinkimą, jame būsimus sprendžiamus klausimus, nagrinėjamu atveju dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, įgalioto asmens rinkimų, buvo atimta iš ieškovų teisė ne tik spręsti dėl bendro naudojimo objektų, tačiau ir teisė žinoti apie priimtus sprendimus ir juos apskųsti, nes 2019 m. gegužė 27 d. susirinkimo sprendimai niekur nebuvo paskelbti ar su jais nebuvo supažindinti butų (patalpų) savininkai. Teismo nuomone, ieškovų tinkamas neinformavimas apie įvyksiantį susirinkimą ir jame sprendžiamus klausimus nėra mažareikšmis tam tikrų procedūrinių taisyklių pažeidimas, įvertinus šalių konfliktinius santykius bei susirinkime spręstinų klausimų pobūdį – namo administravimo būdo pakeitimas (jungtinės veiklos sutarties sudarymas), tačiau vertintinas kaip esminis pažeidimas pažeidžiantis ieškovų kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų valios išreiškimą dėl bendro naudojimo objektų valdymo būdo. Dėl šių priežasčių negalima laikyti, jog 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimas vyko teisėtai, todėl savo esme jame priimti sprendimai negali būti teisėti.

34.       2020 m. sausio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodė, jog savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas vadovaujantis įstatymų nuostatomis. Atsakovas G. B. kreipėsi į savivaldybę su prašymu dėl namo administratoriaus pakeitimo, pateikė VĮ Registrų centro išrašą, susirinkimo protokolą ir savivaldybė vadovaudamasi įstatymų nuostatomis priėmė įsakymą. 2019 m. birželio 10 d. gavus atsakovo Pranešimą dėl administravimo formos pasikeitimo bei dokumentus buvo pripažinta, kad UAB „Paslaugos būstui“ administravimas baigėsi (el. b. I t., b.l. 128). Prašė teismo ieškinį atmesti ir nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog savininkams nusprendus kitaip, savivaldybė pati pasinaikins įsakymą. Teigia, jog CK 4.84 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad administravimas pasibaigia sudarius jungtinės veiklos sutartį.

35.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Sprendimo 30 punkte buvo konstatuota, jog atsakovui G. B. organizuojant 2019 m. gegužės 27 d. daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą buvo pažeisti CK 4.85 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys ir Aprašo 3, 4, 5, 7 ir 11 punktai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas - pripažintini negaliojančiais ab initio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2019 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 27 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

36.       Pažymėtina, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus). Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje yra numatyta teismo priimamų sprendimų rūšys, viena iš jų numatyta 2 dalyje - panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį). Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra savivaldybės administravimo subjektų priimtas teisės aktas, o ne sandoris, teismui pripažinus, jog  2019 m. gegužės 27 d. susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai ir jame priimti sprendimai negali sukurti teisinių padarinių, yra pagrindas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“, kuris buvo priimtas teismo panaikintų 2019 m. gegužės 27 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir  2019 m. gegužės 27 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.85 straipsnis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų bei byloje sumokėto užstato

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovams bei trečiajam asmeniui priteisimo. Ieškovai byloje sumokėjo 263 Eur žyminio mokesčio bei 968 Eur advokatui už teisinę pagalbą, kuriuos sumokėjo ieškovė A. B., ir 25 Eur išlaidų antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą liudytojai, kuriuos sumokėjo ieškovas V. B., iš viso – 1256 Eur (el. b. II t., b.l. 131-138). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Paslaugos būstui“, ieškovų pusėje, pateikė duomenis į bylą, kad patyrė 360 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b.l. 79-81). Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ buvo priimtas atsakovo G. B. pateiktų dokumentų pagrindu ir vadovaujantis savivaldybei įstatymų pavestomis funkcijomis, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės nepriteistinos. Įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, ieškovų ir trečiojo asmens atstovų atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdžiuose), šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovų ir trečiojo asmens naudai iš atsakovų A. B., G. B. ir R. G. priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė A. B. sumokėjo 1231 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (263 Eur žyminio mokesčio bei 968 Eur advokatui už teisinę pagalbą) iš atsakovų A. B., G. B. ir R. G. ieškovei A. B. šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis po 410,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. B. patyrė 25 Eur išlaidų antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą liudytojai iš atsakovų A. B., G. B. ir R. G. ieškovui V. B. šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis po 8,33 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 93 straipsnio 1 ir 4 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Paslaugos būstui“, ieškovų pusėje, patyrė 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą iš atsakovų A. B., G. B. ir R. G. trečiajam asmeniui UAB „Paslaugos būstui“ šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis po 120 Eur.

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. B. byloje sumokėjo 100 Eur užstatą dėl liudytojos apklausos (el. b. 2 t., b. l. 46, 51). Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja į teismo posėdį neatvyko, ieškovei grąžintinas 2019 m. spalio 21 d. 100 Eur dydžio užstatas, sumokėtas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, galimoms liudytojų išlaidoms padengti (CPK 91 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) 2019 m. gegužės 27 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“.

Priteisti iš atsakovės A. B. 410,33 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 33 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B..

Priteisti iš atsakovės A. B. 8,33 Eur (aštuonis eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. B..

Priteisti iš atsakovo G. B. 410,33 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 33 centus)  bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B..

Priteisti iš atsakovo G. B. 8,33 Eur (aštuonis eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. B..

Priteisti iš atsakovės R. G. 410,33 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 33 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B..

Priteisti iš atsakovės R. G. 8,33 Eur (aštuonis eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. B..

Priteisti iš atsakovės A. B. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“.

Priteisti iš atsakovo G. B. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“.

Priteisti iš atsakovės R. G. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“.

Įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyrių grąžinti ieškovei A. B. 100 Eur dydžio užstatą, 2019 m. spalio 21 d. sumokėtą į Klaipėdos apylinkės teismo, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, galimoms liudytojų išlaidoms padengti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                 Rūta Zubrickaitė