| Administracinė byla Nr. eI-1007-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03232-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 55.1.1 |
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (23.31-8) 483-77655, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja V. B. kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (23.31-8) 483-77655, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus (toliau – ir Skundžiamas sprendimas). Atskirai pareiškėja pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 22,50 Eur žyminio mokesčio.
2. Skunde pareiškėjas remiasi šiais argumentais:
2.1. Inspekcija 2019 rugsėjo 10 d. priėmė skundžiamą sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus (415 Eur) baudą, nurodydama, kad tai daro pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2018 m. vasario 6 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. AN2-80-870/2018 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodytas mokėjimo terminas – 2019 m. liepos 25 d.
2.2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta pagal ANK 209 str. 7 d. ir paskirta 4000 Eur bauda su transporto priemonės konfiskavimu. Tuo pačiu nutarimu teismas paskirtos 4000 Eur baudos mokėjimą išdėstė: nustatė, jog paskirtą baudą turiu sumokėti per 20 mėnesių. Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 dieną Vilniaus apygardos teismui 2018 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. AN2-80-870/2018 atmetus apeliacinį skundą. Vertinant šiuos duomenis, 4000 Eur baudos galutinis sumokėjimo terminas yra ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 6. ANK 676 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Vertinant šią teisės normą, matyti, jog tam, kad išdėstytos baudos išieškojimas būtų pradėtas anksčiau teismo nustatyto sumokėjimo termino turi būti dvi sąlygos: pirma, baudos dalis nesumokama laiku ir antra, baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas. Baudą pareiškėja moka kas mėnesį.
2.3. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras. Pagal MAĮ 105 straipsnio 3 dalį teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas ANK nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas.
2.4. 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja informavo Inspekciją apie tai, kad nutarimas įpareigojantis sumokėti baudą įsiteisėjo tik 2018 m. vasario 6 d., todėl Inspekcija turi pareigą perskaičiuoti mokėjimo terminą. Tačiau Inspekcija jokių veiksmų mokėjimo terminui patikslinti nesiėmė, tik deklaratyviai konstatavo, kad mokėjimo terminas baigėsi ir 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė Skundžiamą sprendimą. Inspekcija yra baudos išieškojimą inicijuojantis subjektas/institucija, todėl jai kyla pareiga, esant tam tikriems neatitikimams, prieštaravimams ar klaidoms, imtis veiksmų jas ištaisyti ir priimti sprendimą teisėtai ir pagrįstai. VMI argumentai, kad duomenis ji gauna iš Administracinių nusižengimų registro, į kurį duomenis teikia AN protokolą surašęs pareigūnas ar institucija, neeliminuoja pareigos veikti teisėtai.
2.5. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad nepaisant to, kad vėliau Inspekcija atšaukė savo sprendimą, jo panaikinimas išlieka teisiškai reikšmingas, pavyzdžiui sprendžiant klausimą dėl institucijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą.
3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) įstatymu ir ANR nuostatomis, administruoja visų institucijų paskirtas baudas už administracinius nusižengimus (toliau – ir bauda už AN), o laiku nesumokėjus baudų už AN, Inspekcija inicijuoja jų priverstinį išieškojimą.
3.2. Inspekcija iš ANR 2018 m. vasario 13 d. gavo pranešimą apie gautą skundą dėl nutarimo administracinėje byloje bei pranešimą apie priimtą sprendimą dėl skundo, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas palieka Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Pareiškėjos skundo netenkina (pranešimas apie priimtą sprendimą dėl skundo 2018 m. vasario 13 d. buvo įkeltas Inspekcijos internetinės svetainės (www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI (toliau – ir paskyra Mano VMI), kurį Pareiškėjai perskaitė 2019 m. rugpjūčio 23 d.). Minėtame pranešime nurodyta: procesinio sprendimo data yra 2017 m. vasario 6 d., baudos už AN suma 4000,00 Eur, sumokėjimo terminas 2019 m. liepos 25 d. (baudos sumokėjimas išdėstytas dalimis po 200,00 Eur, pirmosios įmokos sumokėjimo terminas 2017 m. gruodžio 25 d.). Kadangi pagal ANR pranešime nurodytą mokėjimo grafiką visa bauda už AN nebuvo sumokėta (nurodytas baudos sumokėjimo terminas 2019 m. liepos 25 d.), Inspekcija 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė Skundžiamą sprendimą išieškoti laiku nesumokėtą likusią 415,00 Eur baudą už AN iš turto ir per Antstolių informacinę sistemą (toliau – ir AIS) 2019 m. rugsėjo 16 d. perdavė vykdyti antstoliui E. S..
3.3. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 14 d. sumokėjus 200,00 Eur, Inspekcija 2019 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-80130 pakeisti Skundžiamą sprendimą 215,00 Eur sumai ir per AIS perdavė vykdyti antstoliui bei Pareiškėjai susipažinti įkėlė paskyroje Mano VMI (su Sprendimo pakeitimu Pareiškėja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. nebuvo susipažinusi).
3.4. Gavus iš Pareiškėjos prašymą perskaičiuoti baudos sumokėjimo terminą ir sustabdyti Sprendimo vykdymą, Inspekcija 2019 m. rugsėjo 18 d. registravo incidentą (Nr. 391346) ir kreipėsi į ANR vykdytojus prašydama VSAT suvesti korektiškus baudos už AN išdėstymo duomenis bei priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-80908 sustabdyti Skundžiamą sprendimą ir per AIS perdavė vykdyti antstoliui bei Pareiškėjai susipažinti įkėlė paskyroje Mano VMI (su Skundžiamo sprendimo pakeitimu Pareiškėja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. nebuvo susipažinusi). Atidžiai išanalizavus situaciją ir teismo sprendimus, buvo nutarta, kad baudos už AN išdėstymo grafikas suvestas nekorektiškai ir nelaukiant, kol VSAT ANR bei vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais Inspekcija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-80989 pripažinti netekusiu galios Skundžiamą sprendimą, apie tai informuojant antstolį bei Pareiškėją susipažinti įkeliant paskyroje Mano VMI (su Sprendimo naikinimu Pareiškėja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. nebuvo susipažinusi).
3.5. VMI prie FM panaikinus skundžiamą sprendimą išnyko ginčo dalykas, todėl neįmanoma apginti pareiškėjos teisių vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 – 4 punktuose numatytų būdų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, VMI prie FM mano, kad Pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A469-261/2007, Nr. AS146-669/2009, Nr. A602-94/2013).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
4. Remiantis bylos medžiaga nustatytos šios pagrindinės faktinės aplinkybės:
4.1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta pagal ANK 209 str. 7 d. ir paskirta 4000 Eur bauda su transporto priemonės konfiskavimu, paskirtos 4000 Eur baudos mokėjimą teismas išdėstė, nustatė, jog paskirta bauda turi būti sumokėta per 20 mėnesių. Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 dieną Vilniaus apygardos teismui 2018 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. AN2-80-870/2018 atmetus apeliacinį skundą.
4.2. Inspekcija iš ANR 2018 m. vasario 13 d. gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos atžvilgiu priimto procesinio sprendimo pagrindu bauda už AN suma yra 4000,00 Eur, o sumokėjimo terminas 2019 m. liepos 25 d. (baudos sumokėjimas išdėstytas dalimis po 200,00 Eur, pirmosios įmokos sumokėjimo terminas 2017 m. gruodžio 25 d., paskutinės atitinkamai 2019 m. liepos 25 d.). Kadangi pagal iš ANR gautame pranešime nurodytą mokėjimo grafiką visa bauda už AN nebuvo sumokėta, Inspekcija 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė Skundžiamą sprendimą išieškoti laiku nesumokėtą likusią 415,00 Eur baudą už AN iš turto ir per AIS 2019 m. rugsėjo 16 d. perdavė vykdyti antstoliui.
4.3. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 14 d. sumokėjus 200,00 Eur, Inspekcija 2019 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-80130 pakeisti Skundžiamą sprendimą 215,00 Eur sumai ir per AIS perdavė vykdyti antstoliui.
4.4. Inspekcija 2019 m. rugsėjo 18 d. registravo incidentą (Nr. 391346) ir kreipėsi į ANR vykdytojus prašydama VSAT suvesti korektiškus baudos už AN išdėstymo duomenis bei remdamasi MAĮ 110 straipsniuose įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-80908 sustabdyti Skundžiamą sprendimą.
4.5. Inspekcija 2019 m. rugsėjo 19 d., vadovaudamasi MAĮ 112 straipsniu, priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-80989 pripažinti netekusiu galios Skundžiamą sprendimą, apie tai informuojant antstolį bei Pareiškėją.
5. Ginčas kilo dėl Inspekcijos Skundžiamo sprendimo teisėtumo. Pareiškėja remiasi tuo, kad Skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjęs AN baudos sumokėjimo terminas, taigi nebuvo pagrindo jį priimti.
6. MAĮ 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar ANK nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas. ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Taigi įstatymas AN baudos sumokėjimo terminą sieja su procesiniu sprendimu, kuriuo apeliacinis skundas buvo nepatenkintas. Šiuo atveju AN baudos mokėjimo terminas buvo išdėstytas 20 mėnesių Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismui 2018 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. AN2-80-870/2018 atmetus apeliacinį skundą, t. y. AN baudos sumokėjimo terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. vasario 6 d. Taigi akivaizdu ir ginčo byloje nėra, kad 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. priimant Skundžiamą sprendimą, baudos sumokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Kad terminas AN sumokėjimui buvo nustatytas neteisingai, iš esmės pripažino ir inspekcija, nes atsiliepime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-80989 pripažinti netekusiu galios Skundžiamą sprendimą. Taigi Inspekcija neturėjo pagrindo priimti Skundžiamą sprendimą ir dėl to jis laikytinas neteisėtu.
7. Atsakant į Inspekcijos argumentą, kad Skundžiamas sprendimas pripažintas netekusiu galios, todėl neliko ginčo dalyko, pažymėtina, kad Inspekcijos nurodytu 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą (T I b. l. 32) priėmė vadovaudamasi MAĮ 112 straipsniu. MAĮ 112 straipsnyje nėra numatyta galimybė Inspekcijai panaikinti savo sprendimą, taip pat nebuvo susiklosčiusios šiame straipsnyje nurodytos sąlygos – pasibaigusi prievolė arba priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kiti įstatymai nesuteikia Inspekcijai įgaliojimų panaikinti tokį savo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog institucija pati negali panaikinti savo administracinio sprendimo (žr., pvz., 2005 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas gali būti svarbus ir vertinant jo pasekmes. Taigi laikytina, Skundžiamo sprendimo panaikinimas yra teisiškai reikšmingas.
8. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjos skundas tenkintinas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. (23.31-8) 483-77655 naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Tenkinus pagrindinį reikalavimą, spręstinas klausimas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja išreiškė prašymą priteisti sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį iš atsakovės. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju Skundžiamas sprendimas buvo priimtas ir ginčas kilo dėl to, kad Inspekcija vadovavosi iš ANR gautais duomenimis. Pagal Administracinių nusižengimų registro įstatymą, duomenų teikėjai privalo užtikrinti, kad jų teikiami duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos būtų tinkamai surašyti, pateikti laiku ir atitiktų susijusio registro duomenis. Už šių duomenų įvedimą buvo atsakinga VSAT. Pareiškėja išreiškė prašymą priteisti žyminį mokestį būtent iš atsakovės, Inspekcijos. Teismas negali išeiti už tokio reikalavimo ribų, nes jeigu priteistų bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo suinteresuotojo asmens VSAT, priimtų pastarajai netikėtą (siurprizinį) sprendimą. Taigi teismas, įvertindamas ginčo kilimo priežastis, netenkina pareiškėjos reikalavimo iš atsakovės Inspekcijos priteisti sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos V. B. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (23.31-8) 483-77655.
Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gediminas Užubalis