Civilinė byla Nr. e2-1701-330/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00139-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3019-852/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto tradicija“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Group Europa Investment“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – A. B. ir R. B.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Auto tradicija“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB „Group Europa Investment“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdo prievolių, ieškovei yra skolinga 1 709 176,20 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2013 m. vasario 12 d. ir 2 716,49 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovė nuo 2012 metų neteikia juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, o pagal 2012 metų finansinės atskaitomybės duomenis atsakovė atitinka nemokios įmonės sąlygas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Group Europa Investment“ bankroto bylą. Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad pagal 2011 metų balanso duomenis atsakovės turimo turto vertė sudarė 43 665 481 Lt (12 646 397 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 29 090 016 Lt (8 425 050,90 Eur). Teismas nurodė turįs pagrindą manyti, jog atsakovė nevykdo veiklos, nes neturi registruotino turto, nėra duomenų, kad valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, kad turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje, įmonėje taip pat nėra apdraustų asmenų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
3. Priėmęs nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi R. B. įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Group Europa Investment“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės raštas dėl ketinimo inicijuoti atsakovės bankroto procesą nebuvo atsakovei tinkamai įteiktas, tačiau, įvertinęs aplinkybę, jog įmonė neturi vadovo ir darbuotojų, sprendė, kad pakartotinis tokio rašto siuntimas netikslingas ir neatitinka įstatymo leidėjo tikslų. Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įmonės mokumo vertinimą – nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio, vadovavosi neaktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis. Atkreipė dėmesį į tai, jog to paties laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenų pagrindu 2014 metais buvo konstatuota, kad įmonė yra moki. Konstatavo būtinumą, pakartotinai sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, surinkti ir įvertinti papildomus įrodymus. Apeliacinis teismas akcentavo aplinkybę, jog bankroto byla įmonei buvo iškelta neišsprendus akcininko įtraukimo į bylą ir kuratoriaus paskyrimo klausimų.
5. Perdavus pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo, trečiasis asmuo R. B. pateiktu procesiniu dokumentu prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Baltic Net Media“ pateiktas balansas 2018 m. birželio 20 dienai neatspindi realios įmonės padėties ir nepatvirtina įmonės nemokumo. Paaiškino, kad į balansą nepagrįstai įtraukta UAB „Group Europa Investment“ 308 513,94 Eur pradelsta skola A. B., nes pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą A. B. turi grąžinti įmonei 512 058,43 palūkanų permokos. Nurodė, kad UAB „Group Europa Investment“ kreditoriniai reikalavimai nepagrįstai pripažinti beviltiškais. Trečiojo asmens nuomone, egzistuoja galimybė išsiieškoti skolą iš skolininko Europa Group Towers S.r.I, nepaisant skolininkui pradėtos bankroto procedūros, nes šiai įmonei Bukarešto teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu iš Arūno Beleškos yra priteisęs 1 606 500 Eur. Teigė, kad balanso detalizacijoje ūkinės operacijos užfiksuotos pažeidžiant buhalterinės apskaitos principus. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi atnaujino procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis ir pagal kurią UAB „Group Europa Investment“ neteko 1 374 466 Eur reikalavimo teisės į EG SRL (pelningai veikiančią bendrovę). Tai rodo, kad įmonė gali išsiieškoti skolą. Trečiojo asmens nuomone, bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui būtina išsireikalauti Arūno Beleškos, EG SRL, EG Towers, EG Reality, UAB „Auto tradicija“ ir R. B. sąskaitų detalizaciją, iš kurių matytųsi skolų padidėjimo ir sumažėjimo pagrindai.
6. Trečiasis asmuo A. B. pateiktu procesiniu dokumentu prašo patenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad balanse įrašytas įmonės turtas ar jo didžioji dalis niekada nebus atgauta, kadangi įmonės skolininkai yra arba jau išregistruoti juridiniai asmenys, arba bankrutuojantys, todėl įmonė didžiosios finansinio turto dalies faktiškai neturi. Nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai ne tik viršija pusę balanse įrašyto turto, tačiau realiai jau nėra vykdomi ilgą laiką, kadangi pati įmonė nevykdo jokios realios veiklos. Paaiškino, jog iš pateikto balanso matyti, kad atsakovė turi 6 823 379,69 Eur turto, kurio didžiąją dalį sudaro suteiktos paskolos ir pirkėjų įsiskolinimai. Trečiojo asmens nuomone, įmonė neturi net teorinės galimybės atgauti skolas. Arūno Beleškos žiniomis, skolininkas EG Realty Srl yra ne bankrutuojantis, tačiau jau bankrutavęs ir išregistruotas iš Rumunijos juridinių asmenų registro, bankrutuojantis EG Towers Srl neturi jokio turto, skolininkas Europa Technopark OOD yra nemokus, skolininkės UAB „Europa Group“ įsiskolinimas nemažėja, šiai skolininkei teisme yra inicijuotas bankroto procesas, atsakovė jau kelis metus negeba išieškoti pirkėjų skolų, atsakovė turi 1,61 Eur piniginių lėšų, atsakovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, atsakovė turi 4 696 626,83 Eur įsipareigojimų, iš kurių, pagal UAB „Baltic Net Media“ pateiktus duomenis, 3 665 968,44 Eur yra pradelsti. Net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad atsakovė turi galimybę atgauti visą balanse įrašytą turtą (6 823 379,69 Eur) įmonė vis vien būtų nemoki, kadangi pradelsti įsipareigojimai (3 665 968,44 Eur) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, o įmonės negalėjimas atsiskaityti su darbuotojais rodo beviltišką jos finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovei UAB „Group Europa Investment“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė M. Š..
8. Teismo pavedimu atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „Baltic Net Media“ į bylą pateikė UAB „Group Europa Investment“ bandomąjį 2018 m. birželio 20 d. balansą. Teismo vertinimu, balanso duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovės turto vertė sudaro 6 223 380 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 696 627 Eur, iš kurių 3 665 968,44 Eur suma yra pradelsta, patvirtina, jog atsakovės pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės ir tai sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė turi pradelstą 1 999,79 Eur dydžio įsiskolinimą darbuotojams, kas laikytina savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Group Europa Investment“ neturi registruotino nekilnojamojo turto, deklaruotą turto vertę sudaro finansinis turtas, įmonėje nėra darbuotojų, įmonė nevykdo veiklos. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, jog nėra realios tikimybės, kad įmonė galės įvykdyti savo įsipareigojimus.
10. Įvertinęs pateiktus duomenis ir įmonės apskaitą tvarkančios UAB „Baltic Net Media“ paaiškinimus, teismas konstatavo, kad į balansą įtrauktas 3 561 822,84 Eur vertės turtas turėtų būti apskaitomas kaip abejotinos skolos. Pažymėjo, kad Bulgarijoje registruoti juridiniai asmenys – įmonė Europa Group Realty SRL (kuriai atsakovė yra suteikusi 894 370,72 Eur paskolą) ir Europa Group Towers SRL (kuriai atsakovė yra suteikusi 2 667 452,12 Eur paskolą) bankrutuoja, todėl tokio turto atgavimo tikimybė yra maža.
11. Teismas netenkino trečiojo asmens R. B. prašymo rinkti papildomus įrodymus. Pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, objektyviai atspindinčių UAB „Group Europa Investment“ realų nemokumą. Teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, esą yra pradėti teismo procesai dėl skolų išieškojimo, neįrodo realios galimybės UAB „Group Europa Investment“ atgauti finansinį turtą. Teismas nenustatė, kad pateiktame balanse būtų nepagrįstai apskaityta įmonės skola akcininkui A. B..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Group Europa Investment“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje esančių duomenų pakanka sprendimui dėl atsakovės nemokumo priimti. Trečiasis asmuo R. B. teismui pateikė išsamius argumentus ir įrodymus, sudarančius pagrindą abejoti atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų teisingumu, tačiau teismas jų faktiškai nevertino ir į juos neatsižvelgė. Teismas turėjo tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl papildomų duomenų išreikalavimo.
12.2. Teismas ignoravo apeliacinio teismo raginimą pasirūpinti tinkamu atsakovės atstovavimu. Teismo išvada, kad atsakovę byloje atstovauja jos akcininkai, nepagrįsta, nes akcininkai nėra bendrovės valdymo organai ir neturi įgaliojimų veikti įmonės vardu.
12.3. Teismas pažeidė bankroto administratorių atrankos procedūrą reguliuojančias teisės normas, nes nepaskelbė naujos bankroto administratoriaus atrankos. Atsakovės bankroto administratoriumi buvo paskirtas M. Š., kuris palaiko artimus ryšius su atsakovei kenkiančios ir trečiojo asmens Arūno Beleškos interesais veikiančios advokatų profesinės bendrijos partneriu Linu Jaku. Esant tokiai aplinkybei, darytina išvada, kad paskirtasis bankroto administratorius veiks tik atskirų kreditorių interesais.
13. Trečiasis asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
14.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė yra nemoki, nes jos pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į jos balansą įtraukto turto vertės. Visą įmonės turtą sudaro finansinis turtas – paskolos, kurių išieškoti nėra galimybių. Atsakovės skolininkai yra bankrutuojantys arba bankrutavę subjektai. Darbo užmokesčio įsiskolinimas sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylai iškelti.
14.2. Teismas pagrįstai netenkino trečiojo asmens R. B. prašymo paskirti kuratorių. Trečiojo asmens prašymas paskirti kuratorių buvo nemotyvuotas, be to, bankroto bylos iškėlimo etape toks procesinis veiksmas nebūtų tikslingas ir užvilkintų bankroto procesą. Apeliacinis teismas neįpareigojo paskirti kuratorių, o pirmosios instancijos teismui suteikė diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl atsakovės atstovavimo.
14.3. Teismas nepažeidė įstatyme nustatytos bankroto administratoriaus atrankos procedūros bei bankroto administratoriui keliamų reikalavimų. Atskirajame skunde pateiktas tik subjektyvus vertinimas dėl M. Š. ryšių. Šis vertinimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ar įrodymais.
1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. spalio 11 d. gautas trečiojo asmens R. B. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Group Europa Investment“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą
3. Teismo posėdžio dieną gautas apelianto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėti R. B. prašymai atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. A2-29753-1064/2018 ir A2-12536-734/2018. Apelianto nuomone, atnaujinus procesą tose bylose gali būti priimti sprendimai, kurie tikėtinai turės reikšmingos įtakos UAB „Group Europa Investment“ mokumui.
4. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas. Šis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatose, numatančiose griežtus procesinius terminus tam tikroms procedūroms atlikti. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalį teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad, esant objektyvioms ir įtikinančioms aplinkybėms, šis terminas teismo galėtų būti viršijamas šalių prašymu, laikantis proporcingumo principo reikalavimų, tačiau apelianto prašymas atidėti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra suderinamas su ĮBĮ tikslais ir jame įtvirtintu operatyvumo principu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apelianto nurodytose bylose yra paskirti teismo posėdžiai, todėl nėra netgi prielaidų tiksliai prognozuoti konkrečias galimų teismo procesinių sprendimų tose bylose priėmimo ir, juolab įsiteisėjimo datas. Tokiu būdu procesiniai veiksmai byloje dėl įmonės bankroto būtų atidėti (iš esmės sustabdyti) neribotam laikui, kas visiškai nesuderinama su bankroto proceso operatyvumo principu ir paties šio proceso tikslais.
5. Kita vertus, nedera toleruoti šalies procesinio elgesio, kai ji pateikia atitinkamo pobūdžio prašymus teismo posėdžio dieną. Toks procesinis elgesys taip pat neatitinka proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis), pagal kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų įrodymai ir atsikirtimai. Apibendrinęs tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas atmeta apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.
Dėl įmonės mokumo vertinimo
6. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi atsakovei UAB „Group Europa Investment“ bankroto byla apskųstąja nutartimi iškelta konstatavus pastarosios nemokumą.
7. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymas) ir vidinį (neigiamas įmonės aktyvų ir pasyvų santykis) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).
8. Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Group Europa Investment“ bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas pakartotinai. Šį klausimą spręsdamas pirmąjį kartą Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, padaręs išvadą, kad įmonė yra nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo grindė įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis už 2011 metus, nors tų pačių duomenų pagrindu 2014 metais teismo buvo konstatuota, kad įmonė yra moki. Tuo pagrindu apeliacinis teismas konstatavo būtinybę įmonės (ne) mokumo įvertinimo klausimu rinkti papildomus įrodymus, savo iniciatyva nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, būtinus įmonės mokumui įvertinti.
9. Pirmosios instancijos teisme bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjant iš naujo, apie teismo procesą buvo informuoti tretieji asmenys R. B. ir A. B., kurie yra įmonės akcininkai (įmonės akcijos jiems priklauso lygiomis dalimis). Teismo pavedimu atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „Baltic Net Media“ į bylą pateikė 2018 m. birželio 20 d. duomenimis parengtą bandomąjį UAB „Group Europa Investment“ balansą. Iš šio finansinės atskaitomybės dokumento teismas nustatė, kad atsakovės turimo turto vertė sudaro 6 223 380 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 696 627 Eur. Iš balanso detalizacijos ir buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai siekia 3 665 968,44 Eur. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės ir tai sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Aplinkybę, jog atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, pirmosios instancijos teismas pripažino savarankišku bankroto bylos iškėlimo pagrindu. Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad įmonė šiuo metu veiklos nevykdo, o iš esmės visą į įmonės balansą įtrauktą turtą sudaro debitorinės skolos, kurių atgavimo galimybės yra abejotinos, kadangi atsakovės skolininkai yra bankrutuojantys arba bankrutavę subjektai.
10. Trečiasis asmuo R. B., nesutikdamas su teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo, atskirąjį skundą grindžia pozicija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į jo abejones dėl buhalterinės apskaitos paslaugas atsakovei teikusios įmonės pateiktų duomenų. Apeliacinis teismas, pakartotinai įvertinęs UAB „Group Europa Investment“ turtinę finansinę padėtį atspindinčius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuotas atsakovės nemokumas.
11. Apeliacinis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
12. Trečiasis asmuo R. B., nesutikdamas su teismo nustatytu į įmonės balansą įtraukto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykiu (įmonės balanse nurodyta 6 223 380 Eur turto vertė, o pradelsti įsipareigojimai siekia 3 665 968,44 Eur), suponuojančiu išvadą dėl įmonės nemokumo (kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turto vertės), atskirajame skunde nurodė, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamo jo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ sudarius taikos sutartį. Apelianto nuomone, egzistuoja tikimybė, kad šis prašymas bus patenkintas, o nurodytoje byloje sudaryta taikos sutartis panaikinta, grąžinant atsakovei 980 709,07 Eur reikalavimo teisę į mokią ir pelningai veikiančią bendrovę. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
13. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tas atskirojo skundo argumentas jau buvo įvertintas. Nurodytoje nutartyje apeliacinis teismas konstatavo, kad prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimas pats savaime nereiškia, jog asmens įsipareigojimai yra ginčijami, nes proceso atnaujinimo institutas taikomas bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. tuo metu, kai teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, jau būna priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl asmens įsipareigojimų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018, 29 punktą). Taigi apeliantė nepagrįstai akcentuoja proceso atnaujinimo galimybę ir naujo (priešingo) procesinio sprendimo jau išnagrinėtoje byloje priėmimo tikimybę, kadangi dėl šių aplinkybių reikšmės nustatant atsakovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį jau buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apelianto išsakytos prognozės dėl būsimo teismo sprendimo, priimto atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje, analizuojamu atveju neturi įtakos vertinant atsakovės mokumą ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, kurio pagrindu konstatuota įmonės nemokumo būsena. Padarius tokią išvadą dėl apelianto argumento šiuo klausimu, nėra pagrindo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktos (kaip naujo įrodymo) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties (CPK 314 straipsnis).
14. Nors nustatyto į atsakovės balansą įtraukto turto deklaruotos vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio (netgi neanalizuojant balanse apskaityto turto realaus egzistavimo ir tikrosios jo vertės) pakako išvadai, jog atsakovės būsena atitinka nemokumo kriterijus (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir į įmonės balansą įtraukto turto vertę bei nustatęs, kad atsakovės finansinį turtą sudaro beviltiškos debitorinės skolos, į šią aplinkybę taip pat atsižvelgė.
15. Trečiasis asmuo R. B. atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai visas Europa Group Realty SRL ir Europa Group Towers SLR skolas atsakovei laikė beviltiškomis. Trečiojo asmens nuomone, nepaisant skolininkų bankroto būsenos, skolų išieškojimo galimybė išlieka. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ginčo teisenos tvarka sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto balansinė vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-401-117/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-100/2014 ir kt.). Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, o kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią jo vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė. Vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, pagrįstai nemokių atsakovės debitorių skolas, sudarančias reikšmingą atsakovės turto dalį, pripažino beviltiškomis. Apeliacinis teismas daro išvadą, jog deklaratyvaus pobūdžio apelianto argumentai dėl teorinės galimybės patenkinti atsakovės reikalavimus debitorių bankroto procese, nepaneigia teismo pagrįsto sprendimo neatsižvelgti į tokio turto egzistavimą vertinant įmonės mokumą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo abejoti, jog nemokių debitorių skolos atsakovei pripažintinos beviltiškomis, o jų suma mažintina ir atsakovės turto masė.
17. Apeliacinio teismo vertinimu, trečiasis asmuo nepagrįstai akcentuoja atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės parengtų ir pateiktų duomenų trūkumus. Vien tai, jog apeliantas, selektyviai vertindamas pateiktus duomenis, juose įžvelgia prieštaravimų ar trūkumų, savaime nepaneigia byloje esančių duomenų visuma pagrįstos teismo išvados, kad atsakovė yra nemoki įmonė. Abstraktaus pobūdžio teiginiai negali paneigti teismo išvadų nei dėl įmonės finansinio turto tikrosios vertės, nei dėl pradelstų įsipareigojimų sumos. Juolab kad akivaizdų nemokumą patvirtina ir tokie papildomi kriterijai, kaip realios veiklos nevykdymas, neturėjimas įmonės valdymo organo, įsiskolinimas darbuotojams.
18. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog įmonė yra nemoki, jos finansiniai sunkumai nėra laikini, įmonės veikla nuostolinga, pradelsti įsipareigojimai didėja, įmonė neturi vertingo likvidaus turto, neturi valdymo organo, ką sąlygoja ilgalaikiai ir sudėtingi lygiaverčių įmonės akcininkų teisiniai ginčai, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonės mokumas per trumpą laiką negali būti atkurtas. Esant tokiai situacijai, atsakovės palikimas rinkoje sukeltų dar didesnį įmonės kreditorių teisių pažeidimą.
Dėl atsakovės informavimo apie pradėtą teisminį procesą
19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą pasirūpinti tinkamu atsakovės atstovavimu. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvykdyti apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą byloje paskirti kuratorių. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovę byloje atstovauja jos akcininkai, esą nepagrįsta, kadangi akcininkai nėra bendrovės valdymo organai ir neturi įgaliojimų veikti įmonės vardu. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
20. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties motyvų sisteminė analizė sudaro pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimą bei teismo proceso pakartojimo poreikį lėmė ne vien pirmosios instancijos teismo nesiėmimas spręsti kuratoriaus atsakovei paskyrimo klausimo. Tokį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme lėmė eilė nustatytų procesinių trūkumų, leidusių konstatuoti esminį proceso teisės normų pažeidimą.
21. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatuotas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kreditoriaus pareigos informuoti skolininką apie ketinimą inicijuoti bankroto procesą pažeidimas, akcentuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai informavo atsakovę apie gautą kreditoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (procesiniai dokumentai buvo įteikti neteisėtai veikusiam (įgaliojimų netekusiam) prokuristui), nustatyti pažeidimai atsakovės mokumo vertinimo procese, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą neišsprendęs procesinių prašymų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, kuratoriaus paskyrimo. Nuosekli Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje užfiksuotų proceso pirmosios instancijos teisme trūkumų analizė teikia pagrindą išvadai, jog minėti trūkumai susiję su atsakovės informavimu apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, t. y. konstatuota, kad bankroto byla iškelta neišklausius atsakovės pozicijos, o iš to sekė (galėjo sekti) kiti įmonės mokumo vertinimo trūkumai. Taigi proceso kartojimo pirmosios instancijos teisme poreikį plačiąja prasme lėmė būtent šalies teisės būti informuotai apie procesą pažeidimas.
22. Lietuvos apeliacinio teismo pastabėjimas 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje dėl nespręsto prašymo paskirti kuratorių, turėtų būti suprantamas ne kaip įpareigojimas paskirti kuratorių, o kaip raginimas pasirūpinti tinkamu atsakovės informavimu apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Tuo tarpu apelianto kvestionuojami pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, jų seka patvirtina, kad buvo atsižvelgta į aukštesnės instancijos teismo pastabas, suformuluotas pakartotiniam bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš naujo, jos procese aktyviai dalyvavo atsakovės akcininkai, ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme laikytini įmonės savininkais. Nors jų (akcininkų) pozicijos byloje sprendžiamu klausimu iš esmės išsiskyrė, pirmosios instancijos teismas kuratoriaus skyrimo galimybę pagrįstai laikė pertekline, kadangi teisminiame procese (sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą) įmonės valdymo organui įstatymo nustatytas ir būdingas funkcijas atliko jos dalyviai, įmonės mokumo įvertinimo tikslu teikę reikšmingus duomenis ir išsamius paaiškinimus. Sutiktina su apelianto teiginiu, jog įmonės akcininkai neturi valdymo organui būdingų funkcijų, tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti apskųstojo procesinio sprendimo ypatumus. Pirmosios instancijos teismas priėmė tarpinį procesinį sprendimą iškelti bankroto bylą. Tokiam klausimui išspręsti būtini objektyvūs duomenys, rodantys įmonės mokumo būklę. Būtina atsižvelgti ir į bankroto proceso operatyvumo poreikį, susijusį su tuo, jog tokio pobūdžio procesiniai veiksmai negali užtrukti neribotą laiką. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju susidarius išskirtinei situacijai, kuomet įmonė neturi valdymo organo, o įmonės dalyviai nesiima efektyvių priemonių tokiai situacijai išspręsti, kuratoriaus dalyvavimas šiame teisminio nagrinėjimo etape (sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą) nebūtų efektyvus, ekonomiškas ir operatyvus. Į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų aktyvus procesinis veikimas, aktyvus teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose leido nustatyti ir įvertinti ginčui reikšmingas aplinkybes, įmonės savininkų pozicijas bei priimti procesinį sprendimą dėl tolimesnio atsakovės teisinio likimo. Įvertindamas tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas pagrįstu pripažįsta pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą netenkinti prašymo paskirti kuratorių. Padarius tokią išvadą, teisiškai nereikšmingais ir atskirai nevertintinais laikytini apelianto argumentai dėl tokio procesinio prašymo (skirti kuratorių) išsprendimo netinkama forma, taipogi nevertintini ir trečiojo asmens Arūno Beleškos atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti argumentai dėl įstatyme įtvirtintų būtinųjų sąlygų paskirti kuratorių nebuvimo.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas neturi pagrindo abejoti procesinio sprendimo iškelti UAB „Group Europa Investment“ bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro sąlygų manyti, kad įmonė ketina ir bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo
25. Apelianto teigimu, teismas pažeidė bankroto administratorių atrankos procedūrą reguliuojančias teisės normas, nes, Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo, nepaskelbė naujos bankroto administratoriaus atrankos. Be to, pasak apelianto, paskirtasis bankroto administratorius M. Š. palaiko artimus ryšius su atsakovei kenkiančios ir trečiojo asmens Arūno Beleškos interesais veikiančios advokatų profesinės bendrijos partneriu Linu Jaku. Esant tokiai aplinkybei, apeliantas daro išvadą, kad paskirtasis bankroto administratorius veiks tik atskirų kreditorių interesais.
26. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkertą galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu skundžia ir tą teismo nutarties dalį, kuria atsakovės bankroto administratoriumi paskirtas Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos atrinktas administratorius.
28. 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paskirtą UAB „Group Europa Investment“ bankroto administratorių teismas atrinko naudodamasis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo nutartis, kuria bankroto administratorius paskirtas pagal Bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą, sukurtą vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, yra neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota. Teismo nutartis, kuria paskirtas bankroto administratorius, neužkerta kelio tolesnei įmonės bankroto bylos eigai. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu yra skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalies, kuria atsakovės bankroto administratoriumi paskirtas M. Š., nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus apeliacinį procesą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių apskųstosios nutarties dalimi bankroto administratoriaus (ne) atstatydinimo klausimu, apeliacinės instancijos teismas nevertina, taip pat nesprendžia apelianto prašymo dėl paskirtojo bankroto administratoriaus galimą šališkumą patvirtinančių įrodymų priėmimo.
29. Įstatyme įtvirtintas draudimas apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, kuria įmonės bankroto administratorius atrinktas ir paskirtas pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, negali būti vertinamas kaip byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių pažeidimas. Jeigu teismo paskirtas bankroto administratorius neatlieka ar netinkamai atlieka įstatymo jam pavestas funkcijas, kreditoriai gali pasinaudoti ĮBĮ įtvirtinta administratoriaus atstatydinimo inicijavimo galimybe.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalies, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ bankroto administratoriumi paskirtas M. Š..
Teisėjas Gintaras Pečiulis