Civilinė byla Nr. e3K-3-7-378/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01327-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5; 2.6.18.1; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Techkonsta“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Techkonsta“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Šiltas namas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos teisę vienašališkai nutraukti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka sudarytą statybos rangos sutartį dėl jos esminio pažeidimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiško reikalavimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 31 d. sprendimą vienašališkai nutraukti 2021 m. kovo 26 d. statybos rangos sutartį Nr. 21-S1-517, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. kovo 26 d. sudarė su atsakove statybos rangos sutartį Nr. 21-S1-517 (toliau – ir Sutartis) dėl reabilitacijos centro, esančio Trakuose, Karaimų g. 73A, (toliau – Objektas) rekonstravimo darbų ir darbo projekto parengimo. Atsakovė 2023 m. spalio 31 d. pranešimu (toliau – Pranešimas), vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1.5 ir 14.1.6 punktais, Sutarties specialiųjų sąlygų 6.3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.665 straipsnio 3 dalimi ir 6.217 straipsniu, vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2023 m. lapkričio 30 d. dėl esminio Sutarties pažeidimo – rangovės (ieškovės) veiksmų, susijusių su netinkamu gręžtinių polių įrengimu. Ieškovė nurodė, kad atsakovė Sutartį nutraukė visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi nebuvo jokio pagrindo konstatuoti Sutarties pažeidimą, juo labiau esminį: iš atsakovės Pranešimo nėra aišku, dėl kokių polių neva netinkamo įrengimo Sutartis nutraukta, kadangi vienu atveju nurodomi poliai, pažymėti numeriais 60–92, kitu atveju – poliai pažymėti numeriais 60–62. Tačiau tiek vienu, tiek ir kitu atveju Objekte gręžtinių polių įrengimo darbai atlikti laikantis visų tiek statybos rangos darbų vykdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tiek Sutarties nuostatų, be kita ko, statybos rangos darbai vykdyti pagal projektinės dokumentacijos reikalavimus. Be to, Sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė nesilaikydama Sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“.

5.       Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1.       2021 m. kovo 26 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį dėl reabilitacijos centro rekonstravimo darbų ir darbo projekto parengimo;

5.2.       2023 m. spalio 4 d. atsakovė gavo informaciją (vaizdo įrašus ir fotonuotraukas) apie netinkamą polių įrengimą Objekte 2022 m. rugsėjo mėn.;

5.3.       2023 m. spalio 6 d. atsakovė pateikė reikalavimą ieškovei (rangovei) sustabdyti statybos darbus, nurodydama, kad gavo informaciją apie šiurkščius pažeidimus ir esminius nukrypimus nuo projektinės dokumentacijos įrengiant gręžtinių polių pamatus Objekte;

5.4.       2023 m. spalio 10 d. atsakovė raštu prašė ieškovės iki 2023 m. spalio 13 d. pateikti informaciją apie įrengtų gręžtinių polių parametrus ir užpildyti pridedamą lentelę nurodant konkrečių polių diametrą bei ilgį, taip pat prie kiekvieno polio numerio (stulpelyje „Pastabos“) pateikti informaciją apie faktinius įrengimo neatitikimus ir nukrypimus nuo projektinės dokumentacijos, taip pat apie tokių nukrypimų (neatitikimų) priežastis, kartu paaiškinant, kaip buvo priimami ir derinami sprendimai dėl konkrečių polių įrengimo nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Taip pat prašė pateikti informaciją, kaip buvo įformintas Objekto polinių pamatų įrengimo rezultatas, ar buvo atliekami polių bandymai, ar buvo rengiamos bandymų ataskaitos ir detalioji dokumentacija (geodezinės nuotraukos), kaip buvo vykdomas šių darbų perdavimas statinio statybos techniniam prižiūrėtojui;

5.5.       2023 m. spalio 23 d. atsakovė raštu pateikė ieškovei gautą filmuotą medžiagą apie polių įrengimą bei karkasų išvežimą ir prašė iki 2023 m. spalio 25 d. pateikti paaiškinimus dėl nurodytų atraminės sienos polių įrengimo aplinkybių, kartu nurodant duomenis apie tai, kaip buvo derinamas toks polių įrengimas, kas buvo atsakingas ir kas davė nurodymus įrengti gręžtinius polius tokiu būdu (tokio ilgio), kaip apie tokius darbus buvo pranešta statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir kaip jam tokie darbai buvo perduodami, kiek gręžtinių polių ir kodėl buvo įrengta nukrypstant nuo darbo projekte nurodytų ilgių, kodėl dalis nupjautų polių karkasų (apie 6 m ilgio, apie 22 vnt.) buvo sandėliuojama Objekte ir 2022 m. lapkričio 16 d. išvežta iš jo, kaip gali būti pašalinti tokie polių įrengimo trūkumai;

5.6.       2023 m. spalio 25 d. ieškovė raštu pateikė atsakymą, kad poliai įrengti pagal projektinės dokumentacijos reikalavimus ir jokių nukrypimų ar neatitikimų nebuvo; visa dokumentacija yra statybos darbų žurnale (toliau – ir SDŽ) ir jo prieduose;

5.7.       2023 m. spalio 26 d. atsakovė gavo projektuotojo ir projekto vykdymo priežiūros vykdytojo UAB „Aplan“ atsakymą (nuomonę) dėl filmuotoje medžiagoje užfiksuotų polių įrengimo aplinkybių, jame nurodyta, kad, be paminėtų rašte polių Nr. 60–92, matoma, jog gręžiami ir trumpesni tarpiniai poliai Nr. 76–92 polių eilėje, kurioje turėjo būti įrengti „P-6“ markės poliai (t. y. 8,85 m ilgio karkaso). Be to, filmuotoje medžiagoje matoma, kad gręžtinių polių išdėstymo schema neatitinka projekte nurodyto polių plano; gręžtinių polių siena yra skirta greta esančio pastato korpuso slinkimui iš dalies sulaikyti, dėl to, įrengus gręžtinius polius ne pagal projektą, kyla rizika, kad įrengti poliai gali nelaikyti apkrovų. Projektuotojo nuomone, nustatyti projektinių sprendinių statybos trūkumai gali būti pripažinti esminiais statinio reikalavimų dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo pažeidimais;

5.8.       2023 m. spalio 27 d. atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad 2023 m. spalio 30–31 d. statybvietėje bus vykdomi tiriamieji darbai;

5.9.       2023 m. spalio 31 d. atsakovė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1.5 ir 14.1.6 punktų, Sutarties specialiųjų sąlygų 6.3 punkto, CK 6.665 straipsnio 3 dalies bei 6.217 straipsnio nuostatomis, pranešė ieškovei apie Sutarties vienašalį nutraukimą 2023 m. lapkričio 30 d. dėl to, kad ieškovė padarė esminį Sutarties pažeidimą: 2022 m. rugsėjo 16 d. netinkamai įrengė atraminės sienos gręžtinius polius, šiurkščiai pažeisdama Sutarties dokumentų sąlygas ir iš esmės nukrypdama nuo projektinės dokumentacijos, t. y. vietoje darbo projekte nurodyto 8,3 m ilgio įrengė iki 3 m ilgio polius;

5.10.       Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1.5 punkte nustatyta, kad atsakovė (užsakovė) turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl netinkamo jos vykdymo, kai ieškovė (rangovė) netaiso atliktų darbų defektų ir tai suteikia pagrindą užsakovei manyti, kad rangovė nesugebės užbaigti darbų tinkamai ir laiku; Sutarties 14.1.6 punkte – kai rangovė nevykdo kitų įsipareigojimų pagal Sutartį ar juos vykdo netinkamai ir tai suteikia pagrindą užsakovei manyti, kad darbai nebus užbaigti tinkamai ir laiku;

5.11.       Sutarties bendrųjų sąlygų 14.3 punkte įtvirtinta nutraukimo tvarka: tuo atveju, jei ieškovė (rangovė) nevykdo kurių nors sutartinių įsipareigojimų ar juos vykdo netinkamai, atsakovė (užsakovė) raštu apie tai įspėja rangovę, prašydama patvirtinti, kad rangovė Sutartį įvykdys tinkamai, ir nustato protingą terminą Sutarties vykdymo trūkumams pašalinti (Sutarties 14.3.1 punktas). Tuo atveju, jei rangovė per užsakovės nustatytą terminą nepatvirtina, kad tinkamai įvykdys Sutartį, ar nepašalina Sutarties vykdymo trūkumų, užsakovė turi teisę nutraukti Sutartį, apie tai informavusi rangovę prieš 20 kalendorinių dienų (Sutarties 14.3.2 punktas).

6.       Teismas pripažino, kad atsakovė nesilaikė Sutarties bendrųjų sąlygų 14.3 punkte nustatytos jos nutraukimo tvarkos – ieškovė apie atsakovės nurodomus darbų trūkumus, susijusius su netinkamu gręžtinių polių įrengimu, sužinojo tik iš 2023 m. spalio 31 d. Pranešimo, iki Sutarties nutraukimo atsakovė nei informavo ieškovę apie savo nustatytus atliktų darbų trūkumus, nei nustatė terminą jiems pašalinti. Tačiau vien tokio Sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo teismas nelaikė pakankamu Sutarties nutraukimo neteisėtumui konstatuoti.

7.       Visų pirma, atsakovė iki 2023 m. spalio 4 d. nežinojo ir negalėjo žinoti apie konkrečių paslėptų požeminių konstrukcijų įrengimo aplinkybes ir faktinius parametrus. Nors nuo faktinio polių įrengimo iki aptartų nukrypimų nustatymo praėjo vieneri metai ir dėl tokių paslėptų ginčo darbų pasirašytas atliktų darbų aktas, tokios aplinkybės nepašalina rangovės atsakomybės pagal Sutarties ir teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Šiuo atveju atsakovė esminius trūkumus vertino kaip nepašalinamus, todėl turėjo pagrindą Sutartį vienašališkai nutraukti ir nenustatydama termino trūkumams pašalinti. Dėl to teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovė nesilaikė Sutarties nutraukimo tvarkos.

8.       Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų nesilaikoma Sutarties nutraukimo tvarkos, svarbus kriterijus vertinant Sutarties nutraukimo teisėtumą yra tai, ar iš tikrųjų buvo padarytas esminis Sutarties pažeidimas – ar atraminės sienos gręžtiniai poliai buvo tinkamai įrengti.

9.       Sutarties specialiųjų sąlygų 6.3 punkte yra nustatyta, kad esminės Sutarties sąlygos yra darbų atlikimo terminai ir darbų kokybė. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad visos techninės specifikacijos ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant darbo projektą ir vykdant statybos darbus, yra nurodyti UAB ,,Šiltas namas“ parengtame Techniniame projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Be to, vykdant statybos darbus, rangovė privalo pildyti elektroninį statybos darbų vykdymo žurnalą. Visus paslėptus darbus rangovė perduoda statybos techniniam prižiūrėtojui bei kitiems statybos techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, tik prieš tai padariusi reikiamas darbų geodezines nuotraukas ir kitą detaliąją dokumentaciją, patvirtinančią, kaip įgyvendintas projektas.

10.       Teismas iš dalies sutiko, kad atsakovės turimi įrodymai – vaizdo įrašai ir nuotraukos – patys savaime negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai atliktų darbų kokybei nustatyti, tačiau pažymėjo, jog atsakovė darbų nekokybiškumą byloje įrodinėjo ne vien šiais įrodymais. Ieškovės vadovo paaiškinimus, jog tiek vaizdo įrašuose, tiek nuotraukose matomi statybininkai nėra ieškovės darbuotojai, teismas vertino kritiškai. Teismas padarė išvadą, kad nutraukdama Sutartį atsakovė neturėjo pakankamai objektyvių duomenų apie esminį Sutarties pažeidimą, tačiau vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog esminio Sutarties pažeidimo nebuvo padaryta ar Sutartis nutraukta nepagrįstai.

11.       Atsakovė esminį Sutarties pažeidimą, t. y. netinkamą polių įrengimą, įrodinėjo ir pasitelkusi specialistus: UAB „Naresta“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB Statybos projektų ekspertizės centro ir UAB „Geobaltic“ specialistai atidengė Objekte įrengtų polių viršutines dalis, atliko polių vientisumo bandymus ir polio ištraukimo tyrimus, taip pat atliko polių atitikties patikrinimą ir inžinerinius geologinius tyrimus ir nustatė polių (Nr. 64, 97, 98, 99, 99.1, 100) nevientisumą, polių įregimo ilgį – apie 2,25 m, ištraukto polio Nr. 99 faktinis ilgis – 2,48 m, nors, pagal Darbo projekto reikalavimus, turėjo būti 6 m. Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2024 m. gruodžio 6 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertinio tyrimo aktą, kuriame konstatuota, kad poliai tarp ašių 1–2 neatitinka projekto sprendinių.

12.       Teismas pripažino, kad formalus pažeidimas neinformavus ieškovės apie polio traukimo procedūrą nesudaro pagrindo teigti, jog polio traukimo metu padarytos išvados yra nepagrįstos. Be to, visa procedūra buvo fiksuota ir konstatuota antstolio, todėl abejoti tyrimu nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad prašymas apžiūrėti minėtą polį ir atlikti ekspertizę buvo pateiktas tik praėjus beveik metams nuo atliktos procedūros, nors apie ją šalims byloje buvo žinoma nuo 2024 m. vasario 14 d., kai atsakovė į bylą pateikė tripliką. Todėl teismas nenustatė pagrindo vertinti atsakovės veiksmus dėl minėto polio neišsaugojimo kaip nesąžiningus ar siekiant nuslėpti tikrus faktus.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovės pasitelktų specialistų Objekte atlikti bandymai ir patikrinimai įrodo ir patvirtina, jog poliai Objekte nebuvo įrengti laikantis privalomos projektinės dokumentacijos reikalavimų, o konkretūs rangos darbai negali būti pripažinti tinkamai atliktais.

14.       Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė netinkamai pildė projektinę dokumentaciją ir netinkamai tvarkė SDŽ: jame yra tik bendri įrašai apie atliktus polių įrengimo (gręžimo ir betonavimo) darbus, jokių įrašų apie konkrečių polių įrengimo parametrus pagal statybos techninio reglamento STR „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus SDŽ nėra. Be to, SDŽ yra trys Paslėptų darbų patikrinimo aktai, susiję su gręžtinių polių įrengimo darbais, kuriuose taip pat nėra konkrečių duomenų apie įrengtus polius ir atliktus bandymus. SDŽ nėra užpildyto Pamatų (atraminių konstrukcijų) priėmimo naudoti ir tinkamumo tolesniems statybos darbams akto (F-22 forma) ir nėra atitinkamų įrašų apie statinių pamatų (atraminių konstrukcijų) tinkamumą tolesniems statybos ir montavimo darbams, Laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktų ar įrašų apie dalinį laikančiųjų konstrukcijų priėmimą, statyboje (poliams įrengti) panaudotų metalinių karkasų deklaracijų su konkrečiais parametrais, nurodytais Darbo projekte. Teismas konstatavo, kad pateikti SDŽ dokumentai nepatvirtina betono, panaudoto įrengiant polius, kokybės ir tai rodo ne tik netinkamo darbų atlikimo faktą.

15.       Ieškovė, siekdama paneigti atsakovės pateiktus įrodymus dėl polių netinkamo įrengimo, pateikė į bylą 2024 m. lapkričio 25 d. techninio inžinerinio tyrimo aktą ir 2025 m. sausio 27 d. akto papildymą. Teismas nurodė, kad akto išvados buvo padarytos remiantis tik dokumentų vertinimu, tačiau pačių įrengtų polių tyrimo nebuvo atliekama.

16.       Šalys neprašė ir byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė. Tačiau teismas įvertino tai, kad specialistų išvados, t. y. būtent atsakovės pateikti įrodymai, yra paremtos ir padarytos ne vien vertinant vaizdo medžiagą, nuotraukas, bet ir tiesiogiai apžiūrint ginčo Objektą ir jame atliktus darbus bei atliekant tyrimus Objekte. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė ekspertų išvadas, iš kurių matyti, jog šios yra parengtos tik vertinant ir analizuojant dokumentus ir pateikiant atsakovės pateiktų specialistų išvadų vertinimą ir kritiką. Todėl teismas vadovavosi būtent atsakovės pateiktais įrodymais dėl atliktų darbų kokybės ir konstatavo, kad atsakovė byloje įrodė, jog ieškovė ginčo darbus atliko netinkamai ir padarė esminį Sutarties pažeidimą (Sutarties specialiųjų sąlygų 6.3 punktas).

17.       Teismas pažymėjo, kad vien techninę priežiūrą vykdžiusio asmens patvirtinimas ir nurodymas, jog darbai buvo atlikti tinkamai ir pagal projektinę dokumentaciją, neįrodo ir nepatvirtina tinkamo sutarties vykdymo.

18.       Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Byloje atsakovė įrodė esminį Sutarties pažeidimą, todėl ieškovės argumentus, kad atsakovė privalėjo teikti prioritetą Sutarties išsaugojimui, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

19.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės paliko nepakeistą, tačiau panaikino sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir nepriteisė apeliacinės instancijos teisme jo patirtų išlaidų atlyginimo.

20.       Kolegija pažymėjo, kad, pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 6.3 punktą, esminėmis sutarties sąlygomis laikoma darbų atlikimo terminai bei darbų kokybė. Todėl, ieškovei netinkamai atlikus Sutartyje nurodytus statybos darbus, susijusius su netinkamu gręžtinių polių įrengimu, atsakovei kilo pareiga Sutartį dėl tokio esminio jos pažeidimo nutraukti nedelsiant. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl Sutarties nutraukimo kaip kraštutinio sutartinių teisinių santykių gynybos būdo taikymo ir favor contractus (sutarties naudai) principo pažeidimo.

21.       Kolegija pažymėjo, kad atsakovė Sutartį nutraukė remdamasi ne tik Sutarties bendrosios ir specialiosios dalių nuostatomis, bet ir CK 6.665 straipsnio 3 dalies bei 6.217 straipsnio nuostatomis. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam faktinių aplinkybių vertinimui. Atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį lėmė susidariusi išskirtinė situacija, t. y. aplinkybės, kai skiriasi sutarties pažeidimo padarymo ir sužinojimo apie pažeidimą momentas: atsakovė apie galimą Sutarties pažeidimą sužinojo gavusi filmuotą medžiagą ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti atraminių polių įrengimo darbai Objekte. Šiuose vaizdo įrašuose pateikta informacija, kolegijos nuomone, galėjo kelti pagrįstų abejonių dėl Objekte 2022 m. rugsėjo mėnesį įrengtų atraminių polių tinkamumo ir atitikties projektinei dokumentacijai. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad šie galimi trūkumai paaiškėjo po metų, o statybos darbai Objekte buvo tęsiami. Atraminių polių tinkamas įrengimas yra esminė sąlyga užtikrinti rekonstruojamo statinio stabilumą ir vientisumą.

22.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, gavusi vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti galimai netinkamai įrengiami atraminiai poliai Objekte, ėmėsi konkrečių veiksmų ir siekė išsiaiškinti susidariusią situaciją, prašė ieškovės pateikti informaciją apie įrengtų gręžtinių polių parametrus ir užpildyti pridedamą lentelę pateikiant duomenis apie konkrečių polių diametrą bei ilgį, pateikti informaciją apie faktinius įrengimo neatitikimus ir nukrypimus nuo projektinės dokumentacijos ir apie tokių nukrypimų (neatitikimų) priežastis ir kt. Atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove ir sudarė galimybę paneigti iki tol turėtą poziciją, kuri susiformavo iš gautos vaizdinės medžiagos apie netinkamą gręžtinių polių įrengimą Objekte. Be to, atsakovė pateikė prašymą trečiajam asmeniui UAB „Aplan“, kaip projekto vykdymo prižiūrėtojai, prašydama pateikti rangovės veiksmų vertinimą dėl gręžtinių polių įrengimo pagal pateikiamoje filmuotoje medžiagoje galimas nustatyti aplinkybes. Gavusi rangovės ir projekto vykdymo prižiūrėtojos atsakymus, atlikusi aplinkybių bei dokumentacijos patikrinimą atsakovė 2023 m. spalio 31 d. pranešimu informavo apie Sutarties nutraukimą.

23.       Kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma dar iki bylos iškėlimo leido atsakovei daryti pagrįstą išvadą (konstatuoti), kad rangovė netinkamai atliko atraminių polių įrengimo darbus, taip padarė esminį sutarties pažeidimą ir šie esminiai trūkumai yra nepašalinami. Iškėlus bylą teisme, atsakovė netinkamą atraminių polių įrengimą įrodinėjo specialistų matavimais ir išvadomis, kurie pagrindžia atsakovės poziciją dėl konkrečių polių įrengimo nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Aplinkybė, kad dalis įrodymų, kuriais atsakovė įrodinėjo netinkamą gręžtinių polių įrengimą, gauti po bylos iškėlimo, nepaneigia pirmosios instancijos išvados dėl esminio sutarties pažeidimo. Gauti papildomi įrodymai patvirtino atsakovės poziciją dėl atraminių polių netinkamo įrengimo, kuria atsakovė rėmėsi inicijuodama Sutarties nutraukimą.

24.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė pagrįstai nesudarė galimybių pašalinti nurodytų trūkumų ir laikė juos nepašalinamais. Nustatytų trūkumų dydis (mastas, apimtis) dėl atraminių polių įrengimo (nepakankamo gylio, polių ilgio ir betono kiekio) kaip turintis esminę reikšmę statinio konstrukcijų įtvirtinimui, statinio saugumui turėjo būti šalinamas, iš naujo sumontuojant polius pagal projektinę dokumentaciją. Tokie darbai būtų pareikalavę iš esmės visą Sutartį įvykdyti iš naujo, nugriaunant perdangas ar kitas konstrukcijas, kurios buvo sumontuotos ant šių polių, esamus netinkamus polius pašalinant ir sumontuojant iš naujo tinkamo ilgio atraminius polius. Toks nustatytų trūkumų šalinimas, nekeičiant techninio projekto, nors ir teoriškai buvo galimas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje pagal savo apimtį negali būti laikomas racionaliu pasirinkimu ir iš esmės pažeistų atsakovės interesus. Tokių trūkumų šalinimas būtų pareikalavęs laiko sąnaudų, nustatant ieškovei didesnį terminą, per kurį ji galėtų tinkamai atlikti šiuos darbus, todėl visas Sutarties vykdymas būtų nukeliamas ir taip būtų pažeidžiamas viešasis interesas dėl tinkamo Objekto įrengimo laiku ir tinkamai. Sudarius galimybes ieškovei šalinti nurodytus konkrečių atraminių polių įrengimo trūkumus, būtų paaiškėję trūkumų ir dėl kitų Objekte jos įrengtų atraminių polių tinkamumo (pvz., polio Nr. 99, kurio specialistų matavimus atsakovė pateikė į bylą), tai galėjo sukelti papildomų nesutarimų dėl atliekamų darbų kokybės, atsakovės nepasitikėjimą ieškove dėl tinkamo Sutarties vykdymo. Įvertinusi tai, kolegija konstatavo, kad atsakovės nustatyti darbų trūkumai, jų pobūdis ir apimtis laikytini esminiais, lėmusiais atsakovės poziciją juos vertinti kaip nepašalinamus, todėl atsakovė pagrįstai nenustatė termino šiems trūkumams pašalinti. Kolegija pažymėjo, kad svarbia aplinkybe vertinant nustatytus trūkumus laikytinas ir statybos dokumentų netinkamas pildymas.

25.       Kolegija atmetė ieškovės argumentus dėl netinkamo SDŽ pildymo, pažymėjusi, kad net ieškovės pasitelkti specialistai nurodė, jog SDŽ buvo tik pagrindinė informacija ir dokumentacija. Tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad SDŽ ir projektinė dokumentacija vykdant statybos darbus Objekte buvo tvarkoma netinkamai. Aplinkybė, kad Objekte gręžtinių polių įrengimo darbai atestuoto statinio statybos techninės priežiūros vadovo buvo priimti kaip tinkamai atlikti, šiuo atveju neįrodo, jog darbai atlikti tinkamai. Kolegijos vertinimu, vykdant Sutartį buvo nesilaikoma techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, kad visus paslėptus darbus rangovė perduoda statybos techninei prižiūrėtojai bei kitiems statybos techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, tik prieš tai padariusi darbų geodezines nuotraukas ir parengusi kitą detaliąją dokumentaciją (techninės specifikacijos 11 punktas); rangovė privalo atlikti visus tyrimus ir bandymus, kurie nustatyti galiojančiuose teisės aktuose ir techniniame projekte (techninės specifikacijos 13 punktas).

26.       Kolegija taip pat pažymėjo, kad atsakovė 2024 m. gegužės 21 d. dėl esminio sutarties pažeidimo nutraukė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Techkonsta“, kuri atliko Objekto statybos techninę priežiūrą. Dėl šios sutarties nutraukimo teisėtumo trečiasis asmuo UAB „Techkonsta“ inicijavo civilinę bylą Nr. e2-947-653/2025.

27.       Kolegija padarė išvadą, kad, ieškovei nepateikus privalomos statybos dokumentacijos (geodezinių nuotraukų ir kitos dokumentacijos, atliktų tyrimų bandymų ir tyrimų protokolų), kurie patvirtintų tinkamą atraminių polių įrengimą Objekte, įrengti poliai laikytini neįrengtais arba įrengtais netinkamai ir negali būti naudojami pagal paskirtį. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė privalomos statybos dokumentacijos, kuri patvirtintų bent dalies Objekte įrengtų atraminių polių tinkamą įrengimą, todėl faktinė aplinkybė, jog Sutartį atsakovė nutraukė nurodydama polius Nr. 60–92 ar 60–62, neturi reikšmės.

28.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių pateiktus į bylą įrodymus ir dėl jų vertinimo pasisakė. Šalys neprašė ir teisme nebuvo paskirta teismo ekspertizė, teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi šalių pateiktais įrodymais, sprendime pažymėdamas, kad atsakovė atliko procedūrinį pažeidimą neinformuodama rangovės ir trečiojo asmens apie atliekamus bandymus. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ištrauktas polis Nr. 99 2025 m. sausio mėnesį, t. y. po vienerių metų nuo ištraukimo ir atliktų matavimų, buvo sunaikintas, negali būti laikoma tyčiniais atsakovės veiksmais, todėl contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija šiuo atveju netaikytina.

29.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo ieškovės į bylą pateiktų UAB „Getelit“ išvadų teisiniu vertinimu, nes ieškovės pateiktos specialistų išvados parengtos pateikiant atsakovės pateiktų specialistų išvadų vertinimą ir kritiką, analizuojant ir vertinant dokumentus, tačiau nėra pateikta tiesioginių tyrimų, bandymų, matavimų, kurie įrodytų rangovės sumontuotų Objekte gręžtinių polių tinkamumą, atsparumą, tuo labiau ilgio reikalavimą, nustatytą projektinėje dokumentacijoje, dėl kurio neatitikties atsakovė inicijavo Sutarties nutraukimą.

30.       Kolegija taip pat pažymėjo, kad, nutraukusi Sutartį su ieškove, atsakovė inicijavo naujo Objekto techninio projekto parengimą, kad būtų įvertintos galimos apkrovos statinio stabilumui ir būtų sustiprinti ieškovės sumontuoti atraminiai poliai, pagal šį naują techninį projektą paskelbė viešąjį pirkimą ir sudarė sutartį su nauju rangovu, o šis tęsė statybos darbus Objekte.

31.       Spręsdama bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“ atlyginimo klausimą, kolegija įvertino tai, kad šis trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ieškovės iniciatyva, taip pat pats trečiasis asmuo nurodė, jog turėtų dalyvauti ieškovės pusėje. Susipažinusi su trečiojo asmens pateiktų procesinių dokumentų turiniu bei teismo posėdžių metu jos atstovų išsakytomis pozicijomis dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo, kolegija nusprendė, kad trečiasis asmuo daugiausia palaikė ieškovės poziciją, kuri trečiajam asmeniui procesiškai palankesnė, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“ jo patirtas išlaidas advokato pagalbai atlyginti.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

32.       Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

32.1.       Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vienašališką viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimą (VPĮ 90 straipsnis, CK 6.217 straipsnis). Teismai, nustatę, kad atsakovė nesilaikė viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintos jos nutraukimo tvarkos, taip pat tai, jog atsakovė Sutarties nutraukimo metu neturėjo objektyvių duomenų apie Sutarties esminį pažeidimą, padarė visiškai priešingą nustatytoms aplinkybėms išvadą, jog viešojo pirkimo sutartis pagrįstai buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.

32.2.       Bylą nagrinėję teismai, pripažindami vienašalį Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo teisėtu, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Viešojo pirkimo sutartis vienašališkai nutraukta nenustačius jos pažeidimo, be kita ko, nesilaikant Sutartyje nurodytos tvarkos. Todėl toks siurprizinis (prieš tai šalies neinformavus apie nustatytus pažeidimus / trūkumus) Sutarties nutraukimas ne tik prieštarauja skaidrumo principui, bet ir pažeidžia viešąjį interesą užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą.

32.3.       Bylą nagrinėję teismai, spręsdami Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, visiškai nepagrįstai vadovavosi rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą reglamentuojančio CK 6.665 straipsnio nuostatomis, kurios aktualios sprendžiant rangovo civilinės atsakomybės, o ne viešųjų pirkimų sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą. Be to, ši materialioji teisės norma yra subsidiari VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakovo (užsakovo) teisė nutraukti sutartį per se (savaime) nereiškia, kad užsakovas gali nesilaikyti viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Atsakovė neįrodinėjo, o teismai net nesiaiškino CK 6.665 straipsnio 3 dalies esminių kriterijų dėl trūkumų nepašalinamumo. Sutartis nenustato jos nutraukimo galimybės dėl trūkumų nepašalinamumo, priešingai, Sutarties 3.1.15 punkte aiškiai nurodyta rangovės prievolė savo sąskaita ištaisyti darbus, kurie yra netinkamai įvykdyti ir neatitinkantys Sutartyje, taip pat jos prieduose nustatytų reikalavimų. Tai, kad atsakovės nurodomų trūkumų nėra jokio pagrindo vertinti kaip nepašalinamų, aiškiai patvirtina atsakovės rangos sutarties sudarymas su nauju rangovu ir toliau tęsiami Objekto rekonstravimo darbai. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi iš esmės nesiaiškino jokių kriterijų, būtinų trūkumų nepašalinamumui konstatuoti, inter alia (be kita ko), nenustatinėjo nei trūkumų pobūdžio, nei jų ištaisymo galimybės. Atsakovė neva esminius ieškovės atliktus statybos rangos darbų trūkumus vertino kaip nepašalinamus, vadovaudamasi tik vaizdo įrašais ir nuotraukomis, t. y. duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pats nustatė kaip nepatikimus įrodymus atliktų darbų kokybei nustatyti. Aplinkybė, jog Sutarties nutraukimo metu atsakovė neturėjo objektyvių duomenų apie esminį Sutarties pažeidimą, tik patvirtina, jog teismai apskritai ydingai taikė CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teismai išvadą dėl Sutarties esminio pažeidimo padarė remdamiesi tais duomenimis, kurie atsakovės buvo gauti jau teisminio nagrinėjimo metu ir kurių net nebuvo Sutarties nutraukimo metu, nors spręsdami dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo turėjo vertinti faktinę ir teisinę situaciją, buvusią būtent Sutarties nutraukimo metu.

32.4.       Bylą nagrinėję teismai šiurkščiai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis). Teismų išvados prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, reikšmingos nagrinėjamam ginčui aplinkybės neteisingai įvertintos, o kai kurios aplinkybės ir byloje esantys įrodymai teismų apskritai net nevertinti. Teismai išvadas apie sutarties nutraukimo teisėtumą padarė visapusiškai ir objektyviai neįvertinę visų byloje surinktų įrodymų, nepašalinę prieštaravimų tarp jų, remdamiesi tik selektyviai atrinktais atsakovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Nebuvo jokio pagrindo abejoti nei ieškovės teikiamų rašytinių įrodymų patikimumu, nei objektyvumu, nei ekspertinį vertinimą atlikusių ekspertų nešališkumu. Net trijų nepriklausomų ekspertų nustatytos aplinkybės ir pateiktos išvados paneigė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktas interpretacijas, taip pat patvirtino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų neobjektyvumą ir nepatikimumą, kartu – Sutarties nutraukimo neteisėtumą. Iš teismų procesinių sprendimų net neaišku, dėl kokių polių neva netinkamo įrengimo Sutartis buvo nutraukta – pažymėtų nuo Nr. 60 iki Nr. 92 ar nuo Nr. 60 iki Nr. 62. Atsakovė neįrodė (net neįrodinėjo) nė vieno iš Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1.5 ir 14.1.6 punktuose nurodytų pažeidimų (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl teismai nepagrįstai sprendė dėl esminio Sutarties pažeidimo.

32.5.       Teismai nepagrįstai netaikė contra spoliatorem prezumpcijos, nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, šios taisyklės netaikymą grįsdami netinkamu aiškinimu; neįvertino, jog esminio ginčui įrodymo sunaikinimas jau vykstant teisminiam nagrinėjimui užkirto galimybę ieškovei įgyvendinti procesinę teisę pateikti prašymą skirti byloje teismo ekspertizę, kurios išvados neabejotinai būtų reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui. Turėjo būti preziumuota, jog sunaikintas gręžtinis polis Nr. 99 buvo įrengtas tinkamai laikantis visų projektinių reikalavimų.

32.6.       Teismai visiškai nepagrįstai Sutarties nutraukimą pripažino teisėtu, net neįvertinę, jog buvo pažeistas favor contractus principas, kadangi atsakovė nesiėmė jokių pastangų išsaugoti Sutartį.

33.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.       CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas neprieštarauja aktualiam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos teismų praktikoje suformuluotam išaiškinimui dėl subsidiaraus CK nuostatų taikymo VPĮ normų atžvilgiu. VPĮ įtvirtina galimybę viešųjų pirkimų būdu sudarytą sutartį nutraukti CK nustatytais atvejais bei tvarka. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė sutartį nutraukė remdamasi ne tik Sutarties bendrosios ir specialiosios dalių nuostatomis, bet ir CK 6.665 straipsnio 3 dalies bei 6.217 straipsnio nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami dėl rangos sutarties darbų trūkumų, CK 6.665 straipsnyje įtvirtintiems užsakovo teisių gynybos būdams turėtų būti taikoma pirmenybė prieš bendrąsias civilinės atsakomybės instituto normas. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį užsakovas įgyja teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, kai konstatuojama, kad rangovas per protingą terminą nepašalino sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų arba kad šie trūkumai yra esminiai ir nepašalinami.

33.2.       Aplinkybė, kad dalis įrodymų, kuriais atsakovė įrodinėjo netinkamą gręžtinių polių įrengimą, gauti po bylos iškėlimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl esminio sutarties pažeidimo. Gauti papildomi įrodymai patvirtino atsakovės poziciją dėl atraminių polių netinkamo įrengimo, kuria atsakovė rėmėsi inicijuodama Sutarties nutraukimą.

33.3.       Byloje pagrįstai konstatuota, kad atsakovė pagrįstai nesudarė galimybių pašalinti nurodytų trūkumų ir laikė juos nepašalinamais. Atsakovė apie galimus atraminių polių įrengimo (paslėptų darbų) trūkumus (kokybės ir neatitikties projektinei dokumentacijai) sužinojo praėjus metams nuo jų įrengimo, kai statybos darbai Objekte buvo vykdomi toliau. Nustatytų trūkumų dydis (mastas, apimtis) dėl atraminių polių įrengimo (nepakankamo gylio, polių ilgio ir betono kiekio) turėjo būti šalinamas kaip turintis esminę reikšmę statinio konstrukcijų įtvirtinimui, statinio saugumui, iš naujo juos sumontuojant pagal projektinę dokumentaciją. Tokių trūkumų šalinimas būtų pareikalavęs laiko sąnaudų, nustatant ieškovei didesnį terminą, per kurį rangovas galėtų tinkamai atlikti šiuos darbus, todėl visas Sutarties vykdymas būtų nukeliamas ir taip būtų pažeidžiamas viešasis interesas dėl tinkamo Objekto įrengimo laiku ir tinkamai.

33.4.       Aplinkybė, kad atsakovė Sutartį nutraukė nurodydama polius Nr. 60–92 ar Nr. 60–62, neturi reikšmės, nes ieškovė į bylą nepateikė dokumentacijos, kuri patvirtintų bent dalies Objekte įrengtų atraminių polių tinkamą įrengimą. Svarbia aplinkybe vertinant nustatytus trūkumus laikytinas ir statybos dokumentų netinkamas pildymas.

33.5.       Atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą, atsižvelgdama į Sutarties pažeidimo pobūdį ir ieškovės elgesį. Ieškovė aiškiai pareiškė, kad nesiruošia šalinti jokių polių įrengimo trūkumų ir nepripažįsta jokių defektų, todėl ilgesnio ar trumpesnio termino suteikimas visiškai nepakeistų ieškovės pozicijos ir nenulemtų jokių jos veiksmų ir pokyčių, susijusių su tinkamu polių įrengimu.

33.6.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovė nutraukė Sutartį neturėdama duomenų apie esminį Sutarties pažeidimą. Byloje įrodyta, kad iki Sutarties nutraukimo ieškovė neturėjo ir nepateikė jokios tinkamo darbų įvykdymo dokumentacijos, nebendradarbiavo su atsakove, filmuota medžiaga patvirtina, kad darbai buvo atliekami netinkamai, taip pat tai, kad didelė dalis metalinių karkasų buvo nupjauta ir išvežta iš statybvietės.

33.7.       Nėra pagrindo abejoti dėl byloje pateiktų įrodymų tinkamumo, patikimumo bei įrodomosios galios, visi atsakovės pateikti įrodymai tarpusavyje susiję ir patvirtina reikšmingus faktus dėl netinkamo darbų vykdymo. Ieškovė, vengdama pateikti konkrečią informaciją, byloje laikosi nenuoseklios gynybinės pozicijos: viena vertus, ji teigia, kad poliai įrengti pagal statinio projekto reikalavimus, kita vertus, teigia, kad esą poliai galėjo būti įrengiami naudojant ne vientisus jų karkasus, o įleidžiant juos į betoną dalimis (kitaip nei imperatyviai nurodyta projekte). Taip pat prieštaringai teigia, kad filmuota medžiaga yra esą nepatikima ir nepatvirtina konkrečios statybos vykdymo vietos, nors nurodo, kad filmuotoje medžiagoje užfiksuotas tik vienos polio karkaso dalies įrengimas, o tai iš principo paneigia argumentus apie galimą darbų vykdymo vietos neaiškumą. Be to, ieškovė, išsakydama savo abejones dėl filmuotos medžiagos, byloje neprašė atlikti jos ekspertizės, nors tokią galimybę minėjo ieškinyje.

33.8.       Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad teismai netinkamai įvertino pateiktus byloje įrodymus ir, pasak ieškovės, esą atsisakė vertinti jos pateiktą 2024 m. lapkričio 25 d. techninio-inžinerinio vertinimo aktą bei jo papildymą. Kitaip nei teigia ieškovė, teismai tinkamai įvertino visus reikšmingus bylai įrodymus ir pagrįstai kritiškai pasisakė dėl pateikto akto. Pateiktas aktas kaip rašytinis įrodymas šioje byloje vertintinas itin kritiškai dėl šių priežasčių: (1) sudarant aktą Objektas ir jo konstrukcijos nebuvo apžiūrėti, specialistai nevyko į Objektą, nors turėjo galimybę tai padaryti; (2) visas aktas iš esmės sukoncentruotas tik į UAB „Vilniaus rentinys“ kvalifikuoto specialisto atliktų vientisumo bandymų metodikos kritiką; (3) kritika dėl atliktų tyrimų ir bandymų metodikos akte grindžiama vertinime nedalyvavusio asmens (S. G.) atsakymais, visiškai neaiškios tokių atsakymų pateikimo aplinkybės ir kontekstas; (4) kritika grindžiama visiškai nepagrįstomis ir nepatikrintomis prielaidomis apie išankstinius UAB „Vilniaus rentinys“ specialistų ketinimus ištraukti ir patikrinti konkretaus ilgio (2,5 m) polius; (5) vertinimo metu nebuvo analizuojama ir tikrinama projektinė dokumentacija, pagal kurią ieškovė turėjo atlikti darbus; nebuvo vertinami jokie duomenys apie konkrečių gręžtinių polių parametrus ir jų markes, apie reikalavimus atlikti bandymus statine apkrova ir kt.; (6) paskutinė išvadų pastraipa apie darbų atlikimą pagal projekto reikalavimus grindžiama tik faktu, kad statybos darbų žurnale yra statybos techninio prižiūrėtojo parašai, nors šis faktas nėra techninės atitikties vertinimo dalykas ir pats savaime negali įrodyti, kad faktiškai atlikti darbai atitinka projektinius bei normatyvinius reikalavimus; akte nevertinami nei faktiniai, nei projektiniai konstrukcijų (polių) parametrai bei kiti aspektai, susiję su privalomais reikalavimais (bandymų atlikimu, reikiamo turinio įrašų bei aktų parengimu ir pan.); (7) akte kalbama apie būtinumą atlikti polių bandymus apkrova pagal STR „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ 421 punkto reikalavimus, tačiau visiškai neatkreipiamas dėmesys į tai, kad tai yra ieškovės (rangovės) pareiga; (8) visiškai nepagrįstomis prielaidomis grindžiami akto teiginiai apie galimą ištraukto polio Nr. 99 nutrūkimą ir jo dalies ištraukimą; nei pati ieškovė, nei akto rengėjai neatliko faktinės konstrukcijų apžiūros (įskaitant ištrauktą polį) ir dėl tokios apžiūros net nesikreipė į atsakovę; (9) kalbant apie galimą ištraukto polio Nr. 99 nutrūkimą akte net neteisingai perteikiamos ir klaidingai interpretuojamos UAB „Vilniaus rentinys“ specialisto išvados apie šio polio vientisumo rezultatus.

33.9.       Nėra jokio pagrindo byloje taikyti kasaciniame skunde nurodytos contra spoliatorem prezumpcijos. Konkretus ištrauktas polis byloje nebuvo pripažintas daiktiniu įrodymu, dėl šio polio ištraukimo įforminti atitinkamai rašytiniai įrodymai (aktai, išvados) ir pateikti byloje. Ieškovė ilgą laiką (faktiškai metus nuo 2024 m. sausio iki 2025 sausio mėn.) bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę apžiūrėti visas konstrukcijas, įskaitant ir ištrauktą polį, kuris tik 2025 m. sausio mėn. buvo utilizuotas naujai rangovei UAB „Daistatus“ pradėjus tvarkyti statybvietę ir vykdyti darbus. Ieškovė ir trečiasis asmuo nepaneigė pateiktų byloje rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuotas polio ištraukimo faktas.

33.10.       Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai ir dėl favor contractus principo taikymo. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutartis yra sudaryta viešojo pirkimo būdu, nustačius esminio sutarties pažeidimo sąlygas, atsakovė neturi teisinio pagrindo ginčo santykiuose su ieškove prioritetą teikti bendradarbiavimo pareigai ir (ar) favor contractus principui, o turi pareigą nutraukti viešojo pirkimo sutartį būtent dėl šios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

34.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Techkonsta“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis priteisti trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“ patirtų 5754,61 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą, ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti galioti; priteisti trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“ 2572,06 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat kasaciniame teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą iš ginčą kasaciniame teisme pralaimėjusios šalies. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

34.1.       Trečiasis asmuo (statybos techninis prižiūrėtojas) buvo teismo (ne savo iniciatyva) įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės (rangovės) pusėje, nors materialiniuose teisiniuose santykiuose dalyvavo kaip atsakovės atstovas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normą, įtvirtinančią taisyklę „pralaimėję moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tiek formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tiek šiuolaikinio civilinio proceso doktrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą civiliniame procese visų pirma sieja su reikšmingų bylos aplinkybių visumos vertinimu ir šalies, pareiškusios reikalavimus, procesine sėkme, o ne griežtu pralaimėjusios šalies nustatymu ir reikalavimu jai patenkinti laimėjusios šalies išlaidas. Tokia pozicija grindžiama ne tik teisės į teisingą teismą užtikrinimu, bet ir leidžia teisingai spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kai jos turi būti priteisiamos atlyginti dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nei pats byloje pareiškė kokius nors materialinius reikalavimus, nei jam šie yra pareikšti.

34.2.       Šiuo atveju kasacinis teismas turi įvertinti, kokią reikšmę statybų materialinių teisinių santykių subjektų statusas turi bylinėjimosi išlaidų paskirstymui civiliniame procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant statybos techninio prižiūrėtojo teisinį statusą, nurodoma, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas statybose veikia kaip užsakovo (statytojo) atstovas. Trečiasis asmuo su proceso šalimis susijęs tokiais materialiniais teisiniais santykiais, kad juose jis veikė kaip atsakovės atstovas. Taigi nors šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo iš dalies palaikė ieškovės argumentų dalį dėl atsakovės neteisėto Sutarties nutraukimo, atmetus ieškovės ieškinio reikalavimą, jam būtent iš pralaimėjusios proceso šalies turėjo būti priteistos atlyginti bylinėjimosi išlaidos. Trečiojo asmens dalyvavimas šiame procese, nors ir netiesiogiai, buvo susijęs su jo teisėmis ir pareigomis, dėl kurių vykdymo pasisakė ir teismas. Tai rodo, kad trečiojo asmens suinteresuotumas šios bylos baigtimi buvo ne tiek materialinio, kiek procesinio pobūdžio. Tiek, kiek susiję su ginčo dalyku, teismas nusprendė, kad trečiasis asmuo savo pareigas atliko tinkamai ir jis laikytinas ginčą laimėjusia šalimi, kuriai turi būti atlygintos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pripažino, kad trečiajam asmeniui atsakovė nereiškė jokių reikalavimų ir neįrodinėjimo jokių jo neteisėtų veiksmų, teismas spėjo, kad galimai trečiasis asmuo buvo labiau suinteresuotas ieškovei palankesnių teisinių faktų nustatymu (net ne bylos sprendimu). Apeliacinės instancijos teismas pats pripažino, kad trečiojo asmens poziciją siejo išimtinai tik su procesiniu, o ne materialiniu ginčo sprendimo suinteresuotumu.

34.3.       Bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų neatlyginimas į procesą teismo iniciatyva įtrauktam statybos rangos subjektui, kuris materialiąja prasme iš esmės nėra suinteresuotas konkrečiu bylos rezultatu, pažeidžia ir tokio dalyvaujančio byloje asmens teisę į advokatą bei savo turtinius interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos statybos rangos sutarties nutraukimo tvarkos, kai sutartis nutraukiama dėl esminio pažeidimo

35.       Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar perkančiosios organizacijos vienašališkas viešojo pirkimo statybos rangos sutarties nutraukimas, nesilaikant sutartyje nustatytos nutraukimo tvarkos (nesuteikus rangovei termino trūkumams ištaisyti), gali būti pripažintas teisėtu, atsižvelgiant, be kita ko, į VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

36.       Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ (žr. VPĮ 1 straipsnio 2 dalį), kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-374-248/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.        Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38.       VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų principais ir kitomis normomis siekiami tikslai negali būti paneigiami vykdant viešojo pirkimo sutartį, be kita ko, ją nutraukiant. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad viešųjų pirkimų principai ir tikslai vertinant perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriais nutraukiama viešojo pirkimo sutartis, išlieka aktualūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 26 punktą).

39.       Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 32 punktas).

40.       Viešųjų pirkimų sutarties nutraukimą reglamentuoja VPĮ 90 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodytais ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį, vienašalis viešojo pirkimo sutarties nutraukimas galimas ir pagal CK įtvirtintas bendrąsias vienašalio sutarties nutraukimo taisykles. VPĮ yra lex specialis, tačiau nepaneigia CK normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimo pagrindus, taikymo, o priešingai – į tas normas tiesiogiai nukreipia.

41.       CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. 

42.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022, 45 punktas).

43.       Sutarties nutraukimas dėl esminio jos pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį ir sutarties nutraukimas sutartyje nustatytu pagrindu yra savarankiški sutarties nutraukimo pagrindai, kurių (ne)buvimas nustatytinas įrodinėjant skirtingas aplinkybes, nors praktikoje neretai galimos situacijos, kai šalių aptarti konkretūs pažeidimo atvejai atitinka ir įstatyme įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo vertinamuosius kriterijus.

44.       Nagrinėjamoje byloje Sutartyje šalys susitarė dėl konkrečių atvejų, kuriems esant Sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nepaisant to, Sutartis gali būti nutraukiama ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl esminio jos pažeidimo. Taigi, Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1 punkte nurodytas nutraukimo pagrindų sąrašas neriboja užsakovės teisės vienašališkai nutraukti Sutartį dėl nurodytame punkte nenustatyto esminio Sutarties pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį. 

45.       Atsakovė Pranešime nurodė kelias Sutarties ir CK nuostatas (bendrųjų sąlygų 14.1.5 ir 14.1.6 punktus, specialiųjų sąlygų 6.3 punktą, CK 6.665 straipsnio 3 dalį bei 6.217 straipsnį) kaip Sutarties nutraukimo pagrindą, o patį pagrindą apibrėžė kaip esminį Sutarties pažeidimą – 2022 m. rugsėjo 16 d. netinkamai įrengtus atraminės sienos gręžtinius polius, šiurkščiai pažeidus Sutarties dokumentų sąlygas ir iš esmės nukrypus nuo projektinės dokumentacijos. Bylą nagrinėję teismai Sutarties nutraukimo teisėtumą vertino pagal tai, ar buvo padarytas būtent esminis Sutarties pažeidimas. 

46.       Ieškovė, teigdama, kad Sutartis nutraukta neteisėtai, nesilaikant jos nutraukimo tvarkos, remiasi Sutarties bendrųjų sąlygų 14.3 punktu, kuriame šalys susitarė, jog tuo atveju, jei ieškovė (rangovė) nevykdo arba netinkamai vykdo kuriuos nors sutartinius įsipareigojimus, atsakovė (užsakovė) raštu apie tai įspėja rangovę, prašydama patvirtinti, kad rangovė Sutartį įvykdys tinkamai, ir nustato protingą terminą Sutarties vykdymo trūkumams pašalinti (Sutarties 14.3.1 punktas); tuo atveju, jei rangovė per užsakovės nustatytą terminą nepatvirtina, kad tinkamai įvykdys Sutartį, ar nepašalina Sutarties vykdymo trūkumų, užsakovė turi teisę nutraukti Sutartį, apie tai informavusi rangovę prieš 20 kalendorinių dienų (Sutarties 14.3.2 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovė, prieš nutraukdama Sutartį, nenustatė ieškovei termino Sutarties vykdymo trūkumams pašalinti.

47.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 14.3 punkto nuostatos dėl nutraukimo pagrindų ir tvarkos nepaneigia CK 6.217 straipsnio 1–2 dalių ir 6.218 straipsnio taikymo. CK 6.218 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo tvarką, nenustatyta pareigos nukentėjusiai nuo esminio pažeidimo sutarties šaliai suteikti sutartį pažeidusiai šaliai terminą trūkumams ištaisyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, terminas sutarties vykdymo trūkumams pašalinti savo esme yra papildomas terminas prievolei įvykdyti (CK 6.209 straipsnis). Paprastai teise nustatyti papildomą terminą prievolei įvykdyti kreditorius naudojasi tais atvejais, kai yra suinteresuotas išsaugoti sutartinius santykius su skolininku, gauti prievolės įvykdymą, nors ir vėliau, nei buvo nustatytas įvykdymo terminas, taip pat kai pagal įstatymą ar šalių susitarimą bei prievolės pobūdį termino praleidimas nėra pripažįstamas esminiu prievolės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024, 84 punktas).

48.       Termino suteikimas, suteikiant skolininkui galimybę ištaisyti trūkumus ir tinkamai įvykdyti prievolę, saugo abiejų šalių interesus ir patį sutartinį santykį. Papildomo termino nustatymas yra būtina sąlyga sutarčiai nutraukti tik jeigu sutarties pažeidimas nėra esminis, nes tada kreditorius dar nėra praradęs intereso gauti sutarties įvykdymą ir taip suteikiama paskutinė proga skolininkui įvykdyti sutartį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į CK 6.208 straipsnį, reglamentuojantį įvykdymo trūkumų pašalinimą. Sutartį pažeidusi šalis turi teisę savo sąskaita pašalinti įvykdymo trūkumus, jeigu nukentėjusi šalis neturi teisėto intereso atsisakyti, kad įvykdymo trūkumai būtų pašalinti (CK 6.208 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esminis sutarties pažeidimas reiškia, kad kreditorius praranda bet kokį interesą gauti įvykdymą, nes jis jau nebegaus to, ką tikėjosi gauti sudarydamas sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalis), ir vykdymo trūkumų ištaisymas tampa beprasmis. Skolininko teisė pašalinti vykdymo trūkumus negali paneigti kreditoriaus teisės vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, kai akivaizdu, kad nukentėjusi šalis negavo to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Priešingas aiškinimas prieštarautų esminio sutarties pažeidimo sampratai, kad dėl pažeidimo nukentėjusi šalis praranda bet kokį interesą gauti sutarties įvykdymą. Tai pripažįstama ir teisės doktrinoje (žr. Chochrin, T. Vienašališkas sutarties nutraukimas: esminis pažeidimas ir papildomas terminas sutarčiai įvykdyti. Iš Birštonas, R. et al. Privatinės teisės teorija ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 292–294).

49.       Specialioji užsakovo teisių gynimo būdus, nustačius rangos darbų trūkumus, reglamentuojanti nuostata – CK 6.665 straipsnio 3 dalis – taip pat įtvirtina du sutarties nutraukimo būdus, priklausomai nuo trūkumų pobūdžio: 1) jeigu nustačius protingą terminą trūkumams pašalinti rangovas jų nepašalina arba 2) trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, tokiu atveju užsakovas turi teisę nutraukti sutartį nenustatęs termino jiems pašalinti.

50.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija išaiškina, kad terminą atliktų rangos darbų trūkumams pašalinti užsakovas privalo suteikti tada, kai trūkumai yra pašalinami ir rangovas realiai gali įvykdyti pareigą juos ištaisyti. Jeigu trūkumai objektyviai neištaisomi arba jų šalinimas reikštų neproporcingas (laiko ir (ar) finansines) sąnaudas, tuomet objektyviai neįmanoma nustatyti protingo termino tokiems trūkumams ištaisyti ir jo nustatymas tampa teisiškai beprasmis, nes neleistų pasiekti sutarties tikslo. Kai dėl trūkumų pobūdžio sutarties pažeidimas yra esminis, užsakovas turi teisę nutraukti rangos sutartį, nesuteikdamas papildomo termino.

51.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo. Kaip jau pažymėta šios nutarties 36 punkte, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Kasacinis teismas vienoje iš nagrinėtų tokio pobūdžio bylų yra konstatavęs, kad, nustačiusi esminio Sutarties pažeidimo sąlygas, perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo ginčo santykiuose su tiekėju prioritetą teikti bendradarbiavimo pareigai, kadangi nustačius esminį sutarties pažeidimą kilo pareiga nutraukti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 91 straipsnis) būtent dėl šios sutarties pobūdžio (viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-192-969/2021, 78 punktas).

52.       Viešojo pirkimo statybos rangos sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo, nesuteikus termino trūkumams pašalinti, savaime nepažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinto skaidrumo principo. VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintas skaidrumo principas turi būti aiškinamas sistemiškai su CK 6.217, 6.218 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo. CK 6.217 straipsnis suponuoja, kad tais atvejais, kai sutarties pažeidimas yra esminis ir pagal savo pobūdį bei pasekmes paneigia sutarties tikslą, sutartis gali būti nutraukta, nesuteikiant papildomo termino pažeidimams pašalinti, nes toks terminas objektyviai nebegalėtų užtikrinti tinkamo sutarties įvykdymo. 

53.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados dėl VPĮ 17 straipsnio pažeidimo atsakovei nutraukiant Sutartį. Bylą nagrinėję teismai padarė iš esmės pagrįstą ir teisinį reguliavimą atitinkančią išvadą dėl Sutarties nutraukimo tvarkos.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo sprendžiant dėl netinkamo polių įrengimo

54.       Ieškovės kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo sprendžiant dėl netinkamo polių įrengimo: ieškovės teigimu, bylą nagrinėję teismai išvadą dėl Sutarties esminio pažeidimo padarė remdamiesi tais duomenimis, kurie buvo gauti jau teisminio nagrinėjimo metu ir kurių net nebuvo Sutarties nutraukimo metu; taip pat teismai nevertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų ir nepagrįstai netaikė contra spoliatorem prezumpcijos.

55.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). 

56.       Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

57.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 17 punktą; 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-823/2025 28 punktą, kt.). Su įrodymų vertinimu susijusius kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus teisėjų kolegija vertins tik tiek, kiek jais grindžiamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas.

58.       Atsakydama į ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl patikimų Sutarties pažeidimo įrodymų neturėjimo (neegzistavimo) Sutarties nutraukimo metu, teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties nutraukimo teisėtumas vertintinas pagal nutraukimo metu egzistavusias faktines aplinkybes – ar nutraukimo momentu objektyviai egzistavo sutarties pažeidimas, o ne pagal tų aplinkybių įrodymų atsiradimą. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažeidimo tyrimas nesukuria pažeidimo, o tik patvirtina faktą, kuris egzistavo ir anksčiau. Nutraukimo momentu nukentėjusiai sutarties šaliai pakanka turėti pagrįstą ir sąžiningą įsitikinimą, kad yra sutarties pažeidimas ir jis objektyviai kelia grėsmę sutarties tikslui.

59.       Nutraukdama Sutartį atsakovė turėjo duomenų, leidusių jai daryti išvadą apie netinkamą polių įrengimą Objekte, t. y. vadovavosi vaizdo įrašais ir nuotraukomis (kurie tik teisminio nagrinėjimo metu buvo nepripažinti patikimais įrodymais), taip pat UAB „Aplan“ (perėmusios teises ir pareigas pagal projekto vykdymo priežiūros sutartį) raštu dėl rangovės polių įrengimo. Be to, dėl polių įrengimo aplinkybių patikslinimo prieš Sutarties nutraukimą atsakovė kreipėsi ir į ieškovę, tačiau ji šiuo klausimu nebendradarbiavo, pažeidimą neigė, nors jokių tinkamo aptariamos prievolės pagal Sutartį įrodymų nepateikė. 

60.       Jau bylos nagrinėjimo metu atsakovės iniciatyva buvo atlikti specialistų tyrimai, atidengus polius ir vieną jų ištraukus. Šie bylos nagrinėjimo metu gauti įrodymai patvirtino buvus polių ilgio ir kitų parametrų neatitiktį, taigi, projektinės dokumentacijos ir Sutarties pažeidimo faktą. Sutarties pažeidimas egzistavo objektyviai nuo polių įrengimo momento, o vėliau bylos nagrinėjimo metu atlikti tyrimai tik patvirtino šį faktą. Taigi, atmestini ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, nepagrįstai rėmėsi duomenimis, kurių nebuvo Sutarties nutraukimo metu.

61.       Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės į bylą teiktų 2024 m. lapkričio 25 d. Techninio-inžinerinio vertinimo akto bei jo papildymo netinkamo vertinimo (nevertinimo). Bylą nagrinėję teismai įvertino šiuos ieškovės pateiktus dokumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad juose nebuvo tiesiogiai vertinami ir analizuojami ieškovės atlikti polių įrengimo darbai ir jų kokybė, o išdėstyta tik specialistų nuomonė apie kitus byloje esančius (atsakovės pateiktus) įrodymus – 2024 m. vasario 13 d. konstrukcijų atitikties projekto sprendiniams patikrinimo aktą Nr. 60; 2024 m. sausio 25 d. protokolą dėl dalyvavimo polio ištraukimo ir apžiūros (tyrimų) procedūroje; UAB „Vilniaus rentinys“ 2024 m. sausio 25 d. atlikto polio Nr. 99 ištraukimo ataskaitą; UAB „Vilniaus rentinys“ 2024 m. sausio 12 d. atlikto polių vientisumo bandymo ataskaitą; 2024 m. sausio 12 d. antstolio Dariaus Jonaičio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; taip pat Statybos darbų žurnalo išrašus. Ieškovės pateiktame vertinimo akte  kritikuojama atsakovės pasitelktų specialistų atliktų tyrimų metodika, siūloma juos vertinti kritiškai, kaip neobjektyvius, nepatikimus.

62.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nepripažino atliktų darbų trūkumų, tačiau nepateikė į bylą jokių polių įrengimo tinkamumo įrodymų. Atsakovei pateikus į bylą pirmiau išvardytus netinkamo ir projektinės dokumentacijos neatitinkančio polių įrengimo įrodymus (vaizdo įrašus, nuotraukas, projektuotojo vertinimą, specialistų Objekte atliktų tyrimų išvadas), ieškovė savo ruožtu buvo gana pasyvi įrodinėjimo procese ir nepasinaudojo teise teikti įrodymus, pagrindžiančius tinkamą jos atliktų darbų kokybę. Byloje nustatyta, kad ieškovė neišsamiai pildė SDŽ, nepateikė privalomos statybos dokumentacijos (geodezinių nuotraukų ir kitos dokumentacijos, atliktų tyrimų bandymų ir tyrimų protokolų), kurie patvirtintų tinkamą atraminių polių įrengimą Objekte, atsakovės paprašyta nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įrengtų polių parametrus, bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo skirti ekspertizės, nepateikė jokių tiesiogiai apžiūrint polius ir (ar) darant jų tyrimus gautų įrodymų. Po polio Nr. 99 ištraukimo ir tyrimo, kurio išvados pateiktos teismui, ieškovė nesikreipė dėl šio tyrimo ir tik praėjus metams, po utilizavimo pradėjo kelti klausimą dėl contra spoliatorem prezumpcijos. Taigi dėl pačios ieškovės veiksmų tiek vykdant Sutartį, tiek bylos nagrinėjimo procese byloje nėra jokių jos teiginius apie polių įrengimo kokybę ir atitiktį projektinei dokumentacijai patvirtinančių įrodymų.

63.       Remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, priešingai – teismai padarė išsamiu byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu pagrįstą ir argumentuotą išvadą, kad ieškovė polius Objekte įrengė pažeisdama techninio projekto ir atitinkamai Sutarties reikalavimus.

Dėl netinkamo polių įrengimo kaip nepašalinamo trūkumo ir esminio Sutarties pažeidimo

64.       Kasaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino teisėtu atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo, akcentuodama, jog teismai nepagrįstai vadovavosi rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą reglamentuojančio CK 6.665 straipsnio nuostatomis ir nesiaiškino trūkumų pašalinimo negalimumo kriterijų.

65.       Remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

66.       Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas).

67.       CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

68.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šią nuostatą yra būtina nustatyti, ar sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas reiškia esminį sutarties pažeidimą, ar galimi kiti šalių pažeistų teisių gynimo būdai (CK 6.217 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009); visų pirma, turi būti nustatytas trūkumų pobūdis, jų ištaisymo galimybės ir tik tada sprendžiama dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2009).

69.       Ieškovė kasaciniame skunde nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad projekto neatitinkantis polių įrengimas nagrinėjamoje situacijoje yra nepašalinamas trūkumas ir esminis Sutarties pažeidimas, dėl kurio atsakovei atsirado teisė vienašališkai ją nutraukti.

70.       Kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, ne visi trūkumai objektyviai gali būti pašalinami be neproporcingų laiko ir (ar) finansinių sąnaudų. Jeigu trūkumo neįmanoma pašalinti arba jį galima pašalinti tik neproporcingomis rangovo ar užsakovo sąnaudomis, tai paprastai reiškia, kad užsakovas negauna to, ko pagrįstai tikėjosi pagal sutartį, rangos rezultatas netinkamas naudoti arba jo vertė iš esmės sumažėjusi. Tokiu atveju trūkumai gali sudaryti pagrindą konstatuoti esminį sutarties pažeidimą ir užsakovas neprivalo nustatyti papildomo termino trūkumams pašalinti, nes tokios pareigos vykdymas būtų objektyviai neįmanomas ar neprotingas. Sutarties nutraukimas tokiomis aplinkybėmis laikytinas proporcinga užsakovės pažeistų teisių gynimo (savigynos) priemone.

71.       Beveik trigubai trumpesnių, nei nustatyta projekte, polių įrengimas yra tiesioginis projekto pažeidimas ir esminis technologinis nukrypimas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, atraminių polių tinkamas įrengimas yra esminė sąlyga rekonstruojamo statinio stabilumui, vientisumui užtikrinti.

72.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nustatytų polių įrengimo trūkumų ištaisyti buvo racionaliai (neparengus naujo techninio projekto) neįmanoma, padaryta tinkamai įvertinus konkrečią nagrinėjamos bylos situaciją – Sutarties ir trūkumų pobūdį, taip pat trūkumų paaiškėjimo laiką, kai polių įrengimo trūkumai paaiškėjo po metų nuo jų įrengimo ir kai ant polių jau buvo pastatyta dalis statinio. Siekiant pašalinti Sutarties įvykdymo trūkumus, reikėtų nugriauti ir iš naujo atlikti vienerius metus jau trukusius statybos rangos darbus arba rengti naują techninį projektą (tai ir buvo padaryta) ir skelbti naują viešojo pirkimo konkursą. Šiuo atveju rangovė (ieškovė) pati sukūrė situaciją, kurioje trūkumų šalinimas nebeturi prasmės.

73.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, pagrįstai taikė CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje statybos rangos darbų trūkumai įrengiant ženkliai techninio projekto neatitinkančio ilgio polius ir kone metus tęsiant statybos rangos darbus Objekte laikytini objektyviai nepašalinamais, atitinka esminį Sutarties pažeidimą, kuris paneigė atsakovės teisėtus ir pagrįstus lūkesčius tikėtis Sutarties tinkamo įgyvendinimo.

Dėl trečiojo asmens (statybos techninio prižiūrėtojo) teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

74.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Techkonsta“ kasaciniame skunde savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sieja su savo, kaip statybos techninio prižiūrėtojo, statusu materialiuosiuose teisiniuose santykiuose su bylos šalimis.

75.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas – tai architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Taigi, statinio statybos techninis prižiūrėtojas kontroliuoja, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte ir kt. nustatytų reikalavimų, o nustatęs galimus pažeidimus – informuoja apie tai užsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 30 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas, todėl, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 30 punktas). 

76.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas nei rangovės, nei statybos techninės prižiūrėtojos civilinės atsakomybės klausimas ir pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl techninio prižiūrėtojo veikimo kaip užsakovės atstovo nėra aktualūs, sprendžiant jo, kaip trečiojo asmens, procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Be to, priešingai nei teigiama trečiojo asmens kasaciniame skunde, jo veiksmų vykdant Objekto statybų techninę priežiūrą vertinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bylą nagrinėję teismai nepadarė išvados, kad trečiasis asmuo savo pareigas atliko tinkamai.

77.       Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo buvo įtrauktas dalyvauti byloje ir dalyvavo ieškovės (rangovės) pusėje.

78.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos.

79.       Kaip nurodė kasacinis teismas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 35, 38 punktai).

80.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

81.       Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo nuosekliai laikėsi konkrečios – bylą pralaimėjusią ieškovę (rangovę) palaikančios – pozicijos, prašė ieškinį tenkinti. Kadangi ieškovė, kurios pusėje veikė trečiasis asmuo – techninis prižiūrėtojas, bylą pralaimėjo, tai neatsiranda teisinio pagrindo kompensuoti išlaidas asmeniui, palaikiusiam pralaimėjusią poziciją. Priešingas aiškinimas lemtų situaciją, kai išlaidos būtų atlyginamos net ir tuo atveju, kai palaikoma teisiškai nepagrįsta pozicija, o tai neatitiktų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto paskirties. Nors techninis prižiūrėtojas materialiuosiuose statybos teisiniuose santykiuose veikia kaip užsakovės (atsakovės) atstovas, tačiau procese palaikęs rangovės (ieškovės) poziciją ir byloje nustačius rangovės (ieškovės) netinkamą prievolių vykdymą bei esminius statybos rangos darbų trūkumus techninis prižiūrėtojas negali būti laikomas įgijusiu teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas siejamas su bylos laimėjimu ir negali būti taikomas asmenims, palaikiusiems pralaimėjusią procesinę poziciją.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

82.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo rangos sutarties vienašalį nutraukimą dėl nepašalinamų trūkumų kaip esminio sutarties pažeidimo, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina galioti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

84.       Atmetus abu kasacinius skundus, juos teikusiems ieškovei ir trečiajam asmeniui kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų nepatyrė.

85.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas