Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                                Civilinė byla Nr. 2S-1340-730/2014

Teisėja Danutė Žvinklytė                                                          (Proceso Nr. 2-06-3-04949-2014-4)

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                    110.1; 122.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Mokilizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties pagal skolininkės R. U. (buvusi pavardė L.) prašymą dėl teismo įsakymo įvykdymo atidėjimo,

n  u  s  t  a  t  ė :

2014-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė kreditorės pareiškimą tenkinti ir priteisti iš skolininkės 3183,31 Lt skolos, 112,83 Lt  delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3296,14 Lt  sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-22 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 25 Lt žyminio mokesčio kreditorei UAB „Mokilizingas“. 2014-05-21 skolininkė pateikė teismui prašymą atidėti 3183,31 Lt kredito, 112,83 Lt delspinigių ir 25 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki 2014-12-31.

Klaipėdos  miesto apylinkės teismas 2014-06-06 nutartimi prašymą tenkino ir atidėjo 2014-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-6790-642/2014 įvykdymą iki 2014-12-31. Tokią išvadą teismas motyvavo, nurodydamas, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir teismo iniciatyva surinktus įrodymus, skolininkės turtinė padėtis yra sunki.

Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti Klaipėdos  miesto apylinkės teismo 2014-06-06 nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti skolininkės prašymą dėl teismo įsakymo vykdymo atidėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

1. Teismas nutartyje nenurodė jokių savo sprendimo atidėti teismo įsakymo vykdymą tokiam ilgam laikotarpiui motyvų.
2. Teismo nutartis pažeidžia kreditorės interesus, skolininkė sudarydama sutartį pati pasirinko mokėjimų grafiką, todėl privalėjo įsipareigojimus vykdyti tinkamai.
3. Teismas, nagrinėdamas prašymą, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, išnagrinėjo prašymą net neinformavęs kreditorės, kreditorė neturėjo galimybės su prašymu susipažinti ir pateikti atsiliepimą.
4. Teismas nutartyje nenurodė kokiais motyvais remiantis nutarė, kad skolininkės padėtis pasikeis iki 2014-12-31.
5. Toks ilgas teismo įsakymo vykdymo termino atidėjimas neužtikrintų teisėtų interesų įgyvendinimo, suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei.
6. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, patenkinus skolininkės prašymą, atidėtas teismo įsakymo įvykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nutartyje nenurodė jokių savo sprendimo atidėti teismo įsakymo vykdymą motyvų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutarė atidėti teismo įsakymo vykdymą, motyvuodamas skolininkės sunkia turtine padėtimi, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartis be motyvų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas, nagrinėdamas prašymą neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, išnagrinėjo prašymą net neinformavęs kreditorės, kreditorės neturėjo galimybės su prašymu susipažinti ir pateikti atsiliepimą.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 432 straipsnyje nustatyta, kad jeigu XXIII skyriuje, reglamentuojančiame bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu šie klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu jie nagrinėjami teismo posėdyje pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 284 straipsnio 2 dalis).

Formuojama teismų praktika, kad nurodyto CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą.

Nurodytas teisinis reglamentavimas, formuojama teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo, disppzityvumo principų įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas skolininkės prašymą atidėti teismo įsakymo vykdymą dalyvaujantiems byloje asmenims apie klausimo nagrinėjimą nepranešė (CPK 284 straipsnio 2 dalis, 432 straipsnis), tokiu būdu nesudarė galimybės kreditorei pateikti savo paaiškinimų, argumentų, įrodymų apie savo turtinę padėtį ir netyrė abiejų šalių turtinės padėties, nesiaiškino kokiu būdu skolininkės padėtis pagerės nuo 2014-12-31, apsiribojo tik lakoniška išvada dėl sunkios skolininkės turtinės padėties.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo nesilaikyta civilinio proceso įstatymu nustatytos tvarkos prašymui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo išnagrinėti (CPK 284 straipsnio 1 dalis), nebuvo užtikrintas civilinio proceso dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (17 straipsnis) principų įgyvendinimas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir  pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, šalys prarastų teisę į apeliaciją, todėl skundžiama nutartis naikintina ir skolininkės prašymas dėl teismo įsakymo įvykdymo atidėjimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

             panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir skolininkės R. U. (buvusi pavardė L.) prašymą dėl teismo įsakymo įvykdymo atidėjimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                                                            Erinija Kazlauskienė