Civilinė byla Nr. e2-438-1081/2022

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02796-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5

            (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lomeka“ atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, trečiajam asmeniui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lomeka“, trečiajam asmeniui V. A. dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau ­­– AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lomeka“ 2960 Eur turtinės žalos atlyginimo, 143,54 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini), sudegė pirtis, kuri ieškovės buvo apdrausta būsto draudimu. Ieškovė apskaičiavo, kad draudėjai padaryta žala sudaro 2960 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl netinkamai įrengtos pirties, kurią draudėja įsigijo iš atsakovės, dėl tos priežasties atsakovė privalo atlyginti nekokybiško daikto padarytą žalą. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi atsakovė, pardavusi nekokybišką daiktą, elgėsi neteisėtai; dėl netinkamos kokybės daikto buvo padaryta žalos ieškovės apdraustam turtui; žala yra tiesioginis atsakovės pareigos parduoti kokybišką daiktą nevykdymo rezultatas. Taip pat ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai 143,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę, t. y. 2019 m. kovo 15 d., iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog 2018 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini), sudegė pirtis, atsakovė dėl sudegusios pirties prisiėmė atsakomybę ir gaisro metu nustatytų aplinkybių neginčijo. Tačiau aplinkybės, kad šis turtas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti. 2019 m. sausio 28 d. sudegusios pirties draudėja V. A. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus, civilinės bylos Nr. e2-2591-941/2019. Ieškinyje draudėja prašė: nutraukti 2018 m. gruodžio 17 d. su atsakove UAB „Lomeka“ sudarytą pirties namelio ir vandens kubilo pirkimo - pardavimo sutartį bei priteisti iš atsakovės 4600 Eur sumokėtos kainos, taip pat priteisti iš UAB „Lomeka“ ieškovei V. A. 261,68 Eur nuostolių, susijusių su gaisro padarinių šalinimu, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. vasario 15 d. V. A. ir atsakovė UAB „Lomeka“ pasirašė taikos sutartį, kurią 2019 m. vasario 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2591-941/2019, patvirtino. Atsakovė 2019 m. vasario 22 d. gavo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą, kuriuo ieškovė prašė pervesti į jos sąskaitą 2960 Eur žalos sumą. Atsakovė paskambino ieškovei ir paaiškino, kad apie draudimą nieko nežinojo, o draudėjai V. A. atlygino žalą, kurios suma 3600 Eur. Ieškovės prašymu, nusiuntė ieškovei sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2019 m. birželio 6 d. atsakovė gavo UAB „B2Kapital“, siūlymą įvykdyti turtinę prievolę. Atsakovė susisiekė ir paaiškino jai, kad su draudėja yra atsiskaičiusi. Atsakovė atlygino padarytą žalą dėl kilusio gaisro, apie tai, kad žalą atlygino pranešė tiek ieškovei, tiek išieškančiai įsiskolinimus bendrovei UAB „B2Kapital“. Atsakovė neturi pareigos sumokėti du kartus vien todėl, kad draudėja elgiasi nesąžiningai - nepranešė teismui kreipdamasi su ieškiniu apie tai, kad turtas yra apdraustas, neinformavo teismo ir atsakovės apie tai, kad jai buvo išmokėta draudimo išmoka. Be to, draudėja neinformavo ieškovės apie tai, kad atsakovė jai atlygino visą padarytą žalą. Taip pat atsakovė atsiliepime prašo taikyti 1 metų senaties terminą ir nesutinka, kad iš jos būtų priteistos kompensuojamosios palūkanos.

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti turtinę žalą ir išvestinius reikalavimus dėl 2018 m. gruodžio 22 d. įvykių. Ieškovė, gavusi iš draudėjo informaciją dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, atsižvelgus į tai, kad turtas buvo apdraustas, užvedė žalos administravimo bylą, atliko turto apžiūrą. Byloje yra pateiktas turto sugadinimo/sunaikinimo aktas, kuris yra surašomas tuo atveju jei žalos ekspertas/vertintojas vyksta į vietą ir apžiūri žalos mąstą draudėjo patalpose arba apžiūrėjęs draudėjo apdraustą turtą. Šiuo atveju šis aktas buvo surašytas ir yra pateiktas į bylą. Turto apžiūros metu buvo daromos foto nuotraukos, kurios taip pat yra pateiktos į bylą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 22 d. sudegė pirtis, taip pat draudėjas informavo ieškovę apie tai, kad apie įvykį buvo pranešta Gargždų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Akte yra eilutė nurodyti numatomą už žalos atsiradimą atsakingą asmenį ir joje nurodyta UAB „Lomeka“. Bendraujant su draudėja buvo aprašytos įvykio aplinkybės, kad draudėjai buvo atvežta pirtis, ji šiuo atveju buvo iškrauta ir kad užkūrus pirtį vėliau įvyko gaisras, t. y. 2018 m. gruodžio 22 d. apie 02 val. ryto buvo pastebėta deganti pirtis. Buvo fiksuojamos aplinkybės, kad pirtis buvo pirkta iš UAB „Lomeka“, yra pateikta užsakymo forma, patvirtinanti šią aplinkybę. Buvo surašytas turto sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, kad pirtis sudegė ir, kad tikėtina, jog gaisro kilimo priežastis - konstrukcijos nepatikimumas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką, byloje yra pateiktas draudimo išmokos išmokėjimo kvitas. Ieškovė apskaičiavo draudimo išmoką 3000 Eur, bet kadangi pagal sutartį buvo numatyta 40 Eur standartinė išskaita, ieškovė 2019 m. vasario 12 d. išmokėjo 2960 Eur išmoką draudėjai. Šiuo atveju nebuvo vertinamos aplinkybės kiek pati pirtis kainavo, kokie buvo įrengimo kaštai, dėl tos priežasties, kad pagal draudimo sutartį galiojo draudimo rizika, jog yra draudžiama iki 3000 Eur sumos. Ieškovė duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo užvedė ginčą teisme, neturėjo. Byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovė draudėjai 2019 m. vasario 12 d. pervedė draudimo išmoką. Ieškovė pervedusi draudimo išmoką draudėjai įgijo reikalavimo teisę būtent į tokio dydžio žalos atlyginimą ir draudėja toje dalyje nebeturėjo reikalavimo teisės. Ieškovė apie procesą, kuris buvo užvestas pagal draudėjos reikalavimus, t. y. draudėjai pareiškus ieškinį atsakovei 2019 m. sausio 28 d. nebuvo informuota, į jį nebuvo įtraukta. Ieškovės draudimo išmokos išmokėjimas priklausė pagal žalos administravimo metu nustatytas aplinkybes dėl žalos dydžio ir žalos priežasties. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką 2960 Eur sumoje, perėmė reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį. Ieškovė neturi duomenų kaip buvo sudarinėjama taikos sutartis, tačiau faktas, kad sutarties sudarymo metu tarp šalių vykusių derybų ir sudaryto dokumento atsakovė prieš ieškovę negali naudoti, nes ieškovė nebuvo nei civilinės bylos proceso dalyvis, nei atitinkamai informuota ar įtraukta į tą derybų procesą. Šiuo atveju tai, kaip šalys toje byloje susitarė niekaip negali įtakoti ieškovės, nes pati taikos sutartis sudaryta vasario 15 d., t. y. tada, kai ieškovė jau buvo naujuoju kreditoriumi 2960 Eur sumoje, kadangi draudimo išmoka jau buvo pervesta. Ieškovė laiko, kad turi reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi byloje yra duomenys, kad užsidegė pati pirtis, kad žalos atsiradimo priežastis nėra susijusi su kažkokiais draudėjos veiksmais ar netinkamu naudojimusi pačia pirtimi. Ieškovė yra pateikusi į bylą 2019 m. sausio 7 d. pažymą apie kilusį gaisrą, kurioje nurodyta, kad gaisro priežastis yra tiesioginis šilumos spinduliavimas į neapsaugotą medinę konstrukciją. Ieškovė vertina, kad šiuo atveju atsakovės parduotas daiktas nebuvo kokybiškas ir tinkamas naudojimui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pardavė ieškovei atitinkamą pirtį, kuri šiuo atveju ir užsidegė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų domėjęsis ar V. A. yra apsidraudusi, ar yra gavusi draudimo išmoką. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į visas draudimo bendroves aiškintis aplinkybių dėl to ar kartais asmuo sudarantis taikos sutartį nėra apsidraudęs, tai pažymėtina, kad šiuo atveju būtų užtekę iš atsakovo pusės pasidomėti pačios V. A. ir tas aplinkybes įvertinti. Duomenų byloje, kad atsakovė būtų elgusis rūpestingai ir apdairiai nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad 1600 Eur sumą būtų pervedusi trečiajam asmeniui, nes pagal taikos sutarties nuostatas t. y. 2 dalį 1600 Eur atsakovė turėjo pervesti per vieną mėnesį nuo teismo nutarties, kuria yra patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos į V. A. banko sąskaitą. Kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikti duomenys, kad kovo 7 d. M. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) susirašinėjo su Lietuvos draudimu (isieskojimai@ld.lt), tačiau nėra duomenų, kad atsakovės atstovas, gavęs iš ieškovės pretenziją, būtų sustabdęs prievolės vykdymą ir atsisakęs mokėti V. A. tam tikras sumas. Arba būtų tinkamai informavęs ieškovę apie tai, kad jau yra sudaryti atitinkami susitarimai dėl žalos atlyginimo ir mokėjimo. Pagal taikos sutarties tekstą matyti, kad trečiasis asmuo savo reikalavimą mažino toje dalyje, kiek buvo gauta draudimo išmokos. Pagal taikos sutarties tekstą, ieškovės nuomone, nėra pagrindo spręsti apie tai, kad draudėja savo reikalavimo teisių atsisako dėl to, kad galbūt manė, kad jos reiškiama reikalavimo suma yra per didelė ir nepagrįsta. Ieškovės nuomone, šiuo atveju atsakovės pozicija, kad ta sudaryta taikos sutartis turėtų galioti ir ieškovei yra nepagrįsta, nes buvo pažeistas sutarties uždarumo principas ir tuo pačiu buvo tariamasi dėl reikalavimų toje apimtyje, kuri ieškovės nuomone neapėmė ieškovės reiškiamo reikalavimo atsakovei, nes V. A. taikos sutarties sudarymo metu negalėjo turėti reikalavimo teisės į 2960 Eur sumą. Taip pat nurodė, kad atsakovė žalą atlygino, gal kiek ir pavėluodama, tačiau savo įsipareigojimą pagal taikos sutartį įvykdė, net ir žinodama, kad AB „Lietuvos draudimas“ jau reiškia jai reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Taikos sutarties 1 punkte yra labai aiškiai yra įvardinta, kad atsakovė UAB „Lomeka“ pripažįsta, tai yra šiuo atveju patvirtina koks yra skolos dydis, nurodoma, kad sutarties sudarymo dieną atsakovės skola yra 6730,68 Eur. Ir visos išlaidos yra detalizuotos taikos sutartyje. Matyti, kad V. A. sudarė taikos sutartį toje apimtyje, kurioje turėjo reikalavimo teisę. Nes 2960 Eur sumoje ji reikalavimo teisės nebeturėjo, tai tą reikalavimo teisę įgyvendino ieškovė. Ieškovė, išmokėdama išmoką trečiajam asmeniui, kompensavo draudimo išmoką tik už pirktą pirtį, draudėjos reikalavimai prieš tai nagrinėtoje byloje buvo reiškiami platesne prasme, t. y. neturtinė žala, atliekų sutvarkymas, kurių ieškovė neturėjo teisės atlyginti. Iš taikos sutarties teksto negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad ta suma, kuri draudėjai buvo atlyginta tiesiogiai yra susijusi su netektu daiktu. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovės reikalavimas kurį ji reiškia šioje byloje yra tapatus dėl to reikalavimo, kuriuo yra susitarta taikos sutartimi. Dėl atsakovės atsiliepimu prašomo taikyti 1 metų ieškinio senaties termino, nurodė, kad šis ieškinio senaties terminas yra taikomas reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių. Ieškovę ir trečiąjį asmenį sieja draudimo teisiniai santykiai, atsakovė nėra ir nebuvo nei draudimo teisinių santykių subjektu, nei draudimo sutarties šalimi. Dėl šios priežasties byloje nėra pagrindo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą, todėl, kad ieškovė reiškia subrogacinį reikalavimą, o ne reikalavimą kildinamą iš draudimo teisinių santykių. Kasacinis teismas 2013 m. civilinėje byloje 3K-3-67/2013, yra išaiškinęs, kad draudikui tenkinus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą padariusiam asmeniui tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja būtent civilinės atsakomybės normos. Tai reiškia, kad perimamos draudėjo teisės ir dėl žalos atlyginimo reikalavimą pareiškusiam asmeniui yra taikomas senaties terminas pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, t. y. 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė 3 metų senaties termino nėra praleidusi. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovė laiko, kad jos reikalavimai atsakovei yra teisėti ir pagrįsti ir prašo priteisti turtinę žalą ir procesines bei kompensacines palūkanas, kurios turėtų būti skaičiuojamos už visą laikotarpį nuo pretenzijos pareiškimo dienos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių vyko susirašinėjimai, aiškintasi dėl  aplinkybių, ieškovė palūkanas skaičiuoja už trumpesnį laikotarpį.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Lomeka“ atstovė nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, prašo atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovė neneigia aplinkybių, jog jos pastatyta pirtis, už kurią buvo sumokėjęs trečiasis asmuo sudegė ir, kad dėl atsiradusios žalos buvo atsakinga atsakovė. Kaip paaiškėjo dabar, ieškovei pateikus ieškinį, trečiasis asmuo pasielgė nesąžiningai ir nepranešė atsakovei apie tai, kad buvo sudariusi draudimo sutartį. Nesutinka su ieškovės atstove, kad atsakovė turėjo domėtis ir ieškoti kažkokių būdų susisiekti su visais įmanomais draudimais, kur galbūt yra apsidraudęs trečiasis asmuo. Sąžiningas trečiasis asmuo taikos sutartyje, kadangi jau buvo gavęs žalos atlyginimą iš draudimo, turėjo tai nurodyti. Atsakovei nebuvo pranešta apie tai, kad draudimas atlygino žalą ir, kad iš viso buvo sudaryta draudimo sutartis. Žinant šitą aplinkybę civilinėje byloje, kuri vyko 2018 m. sausio 28 d. atsakovė būtų prašiusi teismo įtraukti teismo į bylą AB „Lietuvos draudimas. Taikos sutartyje nėra įvardinta ar užsiminta apie tai, kad žalą patyręs turtas buvo apdraustas ir, kad buvo gauta išmoka iš draudimo, ir, kad ji turėtų būti minusuojama iš tos žalos, kurią atsakovė įsipareigojo padengti. Ieškinio reikalavimai, kuriuos reiškė V. A. buvo 5361,68 Eur. Žala, kurią sutiko atlyginti atsakovė sudarė 3600 Eur, šiai sumai ir buvo pasirašyta taikos sutartis. Taikos sutarties 4 punkte yra nurodyta, kad ieškovė nuo likusių ieškinio reikalavimų, kurie viršija 3600 Eur sumą atsisako. Ieškinys buvo pareikštas išimtinai būtent dėl sudegusios pirties, dėl to įvykio, kurį atsakovė pripažįsta. Taikos sutartis sudaroma abipusių derybų ir nuolaidų būdu, akivaizdu, kad atsakovė V. A. iš karto sumokėjo 2000 Eur, nes tik tokiu būdu buvo pasirašyta taikos sutartis. Taikos sutartimi buvo susiderėta pakankamai didelė suma nuo bendros ieškinio sumos ir atsakovė sąžiningai šią sumą sumokėjo. V. A. įsigytas objektas, kurį ji apdraudė ieškovės bendrovėje kainavo 4600 Eur. 3600 Eur ji gavo kaip žalą iš atsakovės ir dar 2960 Eur gavo iš ieškovės. Žmogus ne tik kad pasidengė nuostolius, tačiau pasipelnė, kadangi gauta suma ženkliai viršijo investuotą sumą. Tuo labiau, kad įvykiai rutuliojosi labai greitai, po gaisro atsakovė iš karto sumokėjo 2000 Eur, ir tik pasikreipus V. A. į teismą, įsipareigojo per mėnesį sumokėti likusius 1600 Eur. Atsakovė negali sutikti antrą kartą sumokėti žalą, kurią sąžiningai atlygino pagal sudarytą taikos sutartį. Dėl senaties termino nurodė, kad prašo taikyti 1 metų senaties terminą. Yra nagrinėjami būtent draudimo teisiniai santykiai, kadangi kažkuriam asmeniui pasielgus nesąžiningai, šiandien nagrinėjamas ne žalos atlyginimo dydis, ne tai ar atsakovė sutinka atlyginti jį ar nesutinka, tačiau situacija kai atsakovė yra atsiskaičiusi su nukentėjusiuoju asmeniu. Atstovės manymu tai yra iš draudimo teisės kylantys santykiai, todėl prašo teismo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą. Taikos sutartyje tiesiog buvo įrašyta ieškinio suma, dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą, ji yra didesnė tikriausiai todėl, kad bylinėjimosi išlaidos prisidėjo, bet tiksliai negali atsakyti. Toje byloje ieškinio reikalavimai buvo akivaizdžiai didesni už įsigyto turto sumą, ten buvo prašoma priteisti ir neturtinę žalą, ir 5 procentų dydžio palūkanas, ir nuostoliai buvo 261 Eur prašomi priteisti. Atsakovė yra sumokėjusi žalos atlyginimo daugiau netgi nei ieškovė suskaičiavo su išskaita. Byloje yra pateikti dokumentai, kad 2019 m. kovo 5 d., kai buvo gautas iš draudimo pranešimas apie tai, kad bus išieškoma skola, atsakovė reagavo ir rašė, kad yra atlyginusi žalą. Nebuvo nei kalbos apie tai, kad buvo gauta draudimo išmoka. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovė nežinojo, nes netgi Lietuvos draudimo skolų išieškojimo skyriui 2019 m. birželio 18 d. atsakovė siuntė skanuotą taikos sutartį kaip įrodymą, kad yra atsiskaičiusi. Kaip minėjo atsakovės atstovas direktorius M. N., 2019 m. birželio mėnesį, kada išsiuntė taikos sutartį, jam buvo pasakyta, kad viskas tvarkoje ir nuo 2019 m. niekas nesikreipė dėl jokios žalos išieškojimo. Jis suprato, kad yra atlyginęs žalą ir su draudimu jokių reikalų negali turėti. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo šiandien pasakoja aplinkybes taip, kaip jai yra paranku, tačiau jos neatitinka buvusių aplinkybių, kurias paaiškino atsakovės atstovas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovei buvo pranešta apie ieškovės išmokėtą išmoką. Dėl to, kad atsakovė pripažino visą 6730 Eur skolą, akivaizdu, kad jau pačioje taikos sutartyje yra prieštaravimų. Trečiasis asmuo šiandien negalėjo paaiškinti iš ko susidaro ši suma. Taikos sutarties 5 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad visas su šia civiline byla susijusias išlaidas, įskaitant bet neapsiribojant teismo išlaidas, administracines išlaidas, išlaidas teisininkams už teisines paslaugas, darbo užmokestį darbuotojams, negautas pajams, pašto išlaidas ir kitas išlaidas padengia savo lėšomis, taigi teisinių paslaugų išlaidos į taikos sutartį nebuvo įtrauktos. Ir atsakovė pasirašydama taikos sutartį suprato, kad atlygina žalą būtent už sudegusią pirtį. Trečiasis asmuo nuslėpė nuo atsakovo faktines aplinkybes apie tai, kad yra gavusi draudimo išmoką. Tą patvirtina 3 sutarties punktas, kuriame nurodyta, kad likusių ieškinio reikalavimų, kurie viršija 3600 Eur atsisako. Atsakovas iš karto reagavo į AB „Lietuvos draudimo“ atsiųstus paklausimus, nurodydamas, kad jis žalą yra atlyginęs ir pasirašęs taikos sutartį. 2019 m. birželio 6 d. buvo gautas raštas iš UAB „B2Kapital“, kuriame paskutinėje pastraipoje yra pasakyta, kad jeigu šio laiško gavimo dieną esate įvykdęs turtinę prievolę, prašome apie tai nedelsiant informuoti. Atsakovė nedelsiant pranešė apie prievolės įvykdymą pagal taikos sutartį ir išieškojimas iš jos nebuvo vykdomas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. A. nurodė, kad jos nuomone iš viso teismo nebūtų buvę, jei nebūtų reikėję su policija atsakovės atstovo ieškoti, važiuoti į Mažeikius. Du mėnesius to vaikino ieškojo, slapstėsi, slapstėsi. Norėjo gražiuoju susitarti. Tai dėl to į teismą ir kreipėsi. Draudimas išmokėjo pinigus, ji buvo apsidraudusi, tai atsakovė turėjo žinoti, kad iš jos draudimas prašys atlyginti. Dėl nekokybiško daikto žalos atlyginimo atsakovės ieškojo du mėnesius, nekontaktavo visai. Advokatas kainavo 1200 Eur. Viskas yra surašyta, kiek kas kainavo, jokių pajamų nebuvo. Ji pati dalyvavo derybose dėl taikos sutarties sudarymo, visi susitiko su jos advokatu ir susitarė. 2000 Eur sumokėjo, o 1600 Eur ji sakė, kad kada turės, tada ir atiduos. Likusius 1600 Eur atidavė gal per du mėnesius Rietavo turguje, šios aplinkybės neginčija. Skambino M., UAB „Lomekos“ savininkui, sakė jam, kad gavo iš draudimo ir, kad tas sumas atskaičiuoja ir gaunasi jam mažiau mokėt. Ta 3600 Eur suma, iki kurios nusileido derybose, buvo dalis sumos už nekokybišką pirtį ir dalis patirtų išlaidų atlyginimo: advokato paslaugos 1200 Eur, 159 Eur neatsimena už ką, surašė tokias smulkmenas ir pridėjo 5 procentus. Bendra padaryta žala 6730 Eur, už pirtį sumokėjo 4600 Eur, sudėjo advokato paslaugas, dar sudegus pirčiai kvietėsi įmonę, kad visą teritoriją išvalytų ir išvežtų viską, nes ji šalia namo buvo. Sumos, kurias gavo iš draudimo įmonės ir atsakovės padengė patirtą žalą. Gavo draudimo išmoką, nes savo namą apsidraudė, atsakovas turi už padarytą žalą susimokėti. Tikrai nepraturėjo, nes ta suma draudimo jau yra išminusuota. Nurodė, kad atsisakė beveik 3000 Eur reikalavimo, kadangi gavo draudimo išmoką. Dėl draudimo išmokos kalbėjo žodžiu, kalbėjo telefonu ir kai atvažiavo pas advokatą, jam pasakė, o kodėl jis neįrašė į sutartį, nežino. Draudimas išmoka ir iš kaltininko turi išsireikalaut. Atsakovei apie draudimo sumokėtą sumą pranešė žodžiu, tą sumą derybose ir nuleido.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini), sudegė pirtis. Pirtis nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui V. A., kurią ji 2018 m. gruodžio 17 d. įsigijo iš atsakovės UAB „Lomeka“. Įvykio metu šis turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. 2019 m. sausio 9 d. ieškovės atstovas apžiūrėjo sugadintą turtą ir surašė turto sugadinimo aktą, kuriame pažymėta, jog tikėtina gaisro priežastis – konstrukcijos nepatikimumas, numanomas už įvykį atsakingas asmuo – UAB „Lomeka“. 2019 m. sausio 28 d. V. A. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, civilinės bylos Nr. e2-2591-941/2019, prašydama: nutraukti 2018 m. gruodžio 17 d. su atsakove UAB „Lomeka“ sudarytą pirties namelio ir vandens kubilo pirkimo - pardavimo sutartį bei priteisti iš atsakovės UAB „Lomeka“ 4600 Eur sumokėtos kainos; priteisti iš UAB „Lomeka“ V. A. 261,68 Eur nuostolių, susijusių su gaisro padarinių šalinimu bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; taip pat priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu ieškovė pripažino įvykį draudžiamuoju ir 2019 m. vasario 6 d. išsiuntė trečiajam asmeniui V. A. pranešimą apie draudimo išmokos išmokėjimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė pervedė trečiajam asmeniui 2960 Eur draudimo išmoką. 2019 m. vasario 15 d. V. A. ir UAB „Lomeka“ pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl 3600 Eur žalos atlyginimo. 2019 m. vasario 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikos sutartis patvirtinta ir civilinė byla pagal V. A. ieškinį UAB „Lomeka“ nutraukta. Ieškovė 2019 m. vasario 22 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl 2960 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė, gavusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą, su prašymu pervesti į jos sąskaitą 2960 Eur žalos sumą, nusiuntė ieškovei su trečiuoju asmeniu pasirašytos taikos sutarties kopiją. 2019 m. birželio 6 d. UAB „Lomeka“, gavusi UAB „B2Kapital“ siūlymą įvykdyti turtinę prievolę, nusiuntė jai ir ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą ir dokumentus, kad yra atsiskaičiusi su V. A.. Kadangi atsakovė neatlygino ieškovei jos draudėjai V. A. sumokėtos draudimo išmokos, ieškovė kreipėsi į teismą.

Dėl UAB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo teisės už žalą atsakingam asmeniui

Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo V. A. įsigijo nekokybišką prekę - pirtį iš atsakovės ir, kad 2018 m. gruodžio 22 d. kilusio gaisro metu ši pirtis sudegė. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė UAB „Lomeka“. Ginčas kilo dėl to, kad trečiojo asmens įsigyta prekė buvo apdrausta būsto draudimu ir ieškovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, išmokėjo trečiajam asmeniui 2960 Eur draudimo išmoką, kurią reikalauja priteisti iš atsakovės, o trečiasis asmuo ir atsakovė savo ruožtu sudarė taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlyginti ir atlygino trečiajam asmeniui 3600 Eur žalos. Atsakovės atstovės vertinimu tokiu būdu žala trečiajam asmeniui buvo atlyginta du kartus, todėl ji neturi pareigos atlyginti draudiko išmokėtos draudimo išmokos.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Taigi subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).

Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Nagrinėju atveju nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2591-941/2019, atsakovė pripažino, o trečiasis asmuo patvirtino, jog taikos sutarties sudarymo dieną atsakovės skola ieškovei sudarė 6730,68 Eur + 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (Taikos sutarties 1 punktas). Iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečiojo asmens V. A. patirta žala dėl sudegusios pirties sudarė: 4600 Eur pirties kaina + 261,68 Eur gaisro padarinių šalinimo kaina + 500 Eur neturtinės žalos + 1210 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 159 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Iš viso  6730,68 Eur. Trečiasis asmuo V. A. iš ieškovės gavo 2960 Eur draudimo išmoką, iš atsakovės pagal taikos sutartį gavo 3600 Eur žalos atlyginimo, bendra trečiajam asmeniui atlygintos žalos suma 6560 Eur.

Iš atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos taikos sutarties, kuri patvirtina teismo nutartimi, matyti, kad taikos sutartimi atsakovė ir trečiasis asmuo abipusių derybų ir nuolaidų būdu išsprendė tarp jų kilusį ginčą ir susitarė, jog atsakovė UAB „Lomeka“ trečiajam asmeniui atlygins 3600 Eur trečiojo asmens ieškinio reikalavimo sumos, nurodytos taikos sutarties 1 punkte (6730,68 Eur). Nuo likusių ieškinio reikalavimų, kurie viršija 3600 Eur sumą V. A. atsisako (Taikos sutarties 3 punktas). Taikos sutarties 5 punkte atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat susitarė, kad kiekviena šalis visas su šia civiline byla susijusias išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, teismo išlaidas, administracines išlaidas, išlaidas teisininkams už teisines paslaugas, darbo užmokestį darbuotojams, negautas pajamas, pašto bei transporto išlaidas ir pan., taip pat išlaidas, susijusias su šios taikos sutarties sudarymu ir pateikimu teismui, padengia savo lėšomis.

Iš nurodytų taikos sutarties nuostatų matyti, kad į atsakovės sutartą sumokėti ir sumokėtą žalos atlyginimo sumą nebuvo ir negalėjo būti įtrauktos V. A. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis, todėl šios sumos turi būti minusuojamos iš atsakovės trečiajam asmeniui sumokėtos sumos.  Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovės trečiajam asmeniui pagal taikos sutartį sumokėta suma buvo padengta toje byloje ieškove buvusios V. A. patirta 500 Eur neturtinė žala + 261,68 Eur gaisro padarinių šalinimo išlaidos + 2838,32 Eur pačios sudegusios pirties vertės. Kadangi pirties vertė buvo 4600 Eur, iš šios sumos atėmus atsakovės atlygintą pirties vertės dalį, likusi trečiojo asmens patirtos žalos suma sudaro 1761,68 Eur. Kadangi trečiasis asmuo V. A. iš ieškovės gavo 2960 Eur draudimo išmoką, o likusi trečiajam asmeniui neatlygintos žalos dalis sudarė 1761,68 Eur, darytina išvada, jog trečiajam asmeniui buvo atlyginta daugiau žalos nei ji realiai patyrė. 

Kaip jau minėta anksčiau pagal kasacinio teismo praktiką subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. 

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad dalį žalos atlygino už žalą atsakingas asmuo atsakovė UAB „Lomeka“, o toje dalyje, kurios neatlygino atsakovė, t. y. 1761,68 Eur, žala buvo atlyginta ieškovei išmokėjus draudimo išmoką. Kadangi likusi atsakovės nepadengtos žalos dalis sudarė 1761,68 Eur ir šią žalą atlygino ieškovė, atsakingam už žalos padarymą asmeniui – atsakovei UAB „Lomeka“ kyla teisinė prievolė atlyginti šią žalą draudikui – ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Tuo tarpu ieškovė, pasinaudodama subrogacijos institutu gali reikalauti iš trečiojo asmens V. A. grąžinti 1198,32 Eur draudimo išmokos dalį, nes ši suma trečiajam asmeniui buvo išmokėta nepagrįstai.

            Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Lomeka“ yra pagrįstas dalyje dėl 1761,68 Eur žalos, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1761,68 Eur žalos atlyginimo. 

Dėl senaties termino

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino, kadangi iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017, 47 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Tai savo ruožtu reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

Ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė trečiojo asmens V. A. reikalavimo teises, kad atsakovė atlygintų žalą, todėl jos reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju įvykis, kurio metu sudegė ieškovės apdraustas turtas, įvyko 2018 m. gruodžio 22 d., ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 22 d., todėl ieškovė trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido ir pagrindo taikyti ieškinio senatį šiuo atveju nėra.

Dėl kompensacinių palūkanų

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad dažniausiai aptariamos palūkanos yra išieškomos už sutarties pažeidimą, tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieškovė 2019 m. vasario 22 d. pareikalavo iš atsakovės atlyginti žalą ir nustatė 15 dienų terminą jai atlyginti, tačiau atsakovė gera valia deliktinės prievolės neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 143,54 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo nesumokėtos 2960 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (už 295 dienas).

Nustačius, kad atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovei 1761,68 Eur žalos, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 85,43 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo nesumokėtos 1761,68 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (už 295 dienas).

            Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 27 d.)  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 228,81 Eur išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 70,08 Eur išlaidos už teisines paslaugas, 88,73 Eur kuro išlaidos ir 70 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus iš dalies (60 proc.), ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 137,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lomeka“, juridinio asmens kodas 304530853, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834:

–  1761,68 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 68 ct) turtinės žalos;

– 85,43 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 43 ct) palūkanų;

– 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą t. y. 1847,11 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 137,29 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                    Kristina Vorienė