Administracinė byla Nr. eA-232-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00862-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą (trečiasis suinteresuotas asmuo G. A.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) teismo prašė įpareigoti atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2021 m. sausio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. (14.5)-PN-23 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytus reikalavimus.

2.       Pareiškėjas prašyme (pareiškime) nurodė, kad:

2.1.       Departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams, dalyvaujant Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūnui, atlikus neplaninį patikrinimą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 27 d. patikrinimo akte Nr. 409 (toliau – ir Patikrinimo aktas) užfiksuota, kad privataus žemės sklypo, esančio ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) yra buitinių nuotekų surinkimo šulinys, iš kurio susikaupusios nevalytos nuotekos patenka į aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimo departamento Vakarų Lietuvos Aplinkos tyrimo skyrius atliko tyrimus. 2020 m. lapkričio 5 d. Tyrimų protokole Nr. P-111-2020-412/1 užfiksuota, kad nuotekų užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) 29 punkto, 2 lentelėje nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją. Remiantis 2020 m. lapkričio 11 d. Nekilnojamojo turto registro bazės išrašo duomenimis, nuotekų šalinimo tinklai nuosavybės teise priklauso G. A.. Iš G. A. nuosavybės teisę priklausančių, neeksploatuojamų nuotekų šalinimo tinklų, kuriais pagal suderintus projektus bei detalųjį planą naudojasi (duomenys neskelbtini) gyventojai, nevalytos buitinės nuotekos patenka į aplinką.

2.2.       Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių institucijos. (duomenys neskelbtini) yra Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje. GVTNTĮ 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (ne viešasis) geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus ir jis turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, išduotą pagal šio įstatymo 27 straipsnio reikalavimus. G. A. neturi nuotekų tvarkymo licencijos ir šiuo metu jų neeksploatuoja. G. A. nuosavybės teise priklausantys nuotekų tvarkymo tinklai nėra perduoti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui, taip pat nesudaryta sutartis dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, todėl nuotekos nevalytos patenka į gamtinę aplinką.

2.3.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai duotas Privalomasis nurodymas Nr. (14.5)-PN-23. Departamente 2021 m. vasario 4 d. gautas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos skundas dėl Privalomojo nurodymo, kuriame buvo prašoma panaikinti Privalomąjį nurodymą kaip nepagrįstą. Departamentas, išnagrinėjęs skundą, 2021 m. vasario 18 d. sprendimu „Dėl 2021-01-09 privalomojo nurodymo Nr. (14.5)-PN-23“, vadovaudamasis AAVKĮ 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Iš Lietuvos teismų elektroninio portalo duomenų nustatyta, kad atsakovas pateikė skundą „Dėl sprendimo dėl 2021-01-09 privalomojo nurodymo Nr. (14.5)-PN-23 panaikinimo“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-2461-484/2021). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos teismo kompetencijai. Atsakovas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka dėl minėtos nutarties skundo neteikė, todėl Sprendimas bei Privalomasis laikytini teisėtais ir pagrįstais.

2.4.       Departamento Šiaulių valdyba, siekdama išspręsti susidariusią situaciją, 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (AAD)-AD5-20734 „Dėl informacijos pateikimo“, 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (14.5)-AD5-20105 „Dėl komisijos sudarymo“ kreipėsi į atsakovą, tačiau iki šiol nevalytos buitinės nuotekos patenka į aplinką. Atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Privalomojo nurodymo reikalavimų, todėl, vadovaujantis AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teikiamas prašymas dėl įpareigojimo asmeniui įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

3.       Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:

4.1.       Šiaulių rajono savivaldybės administracija gavo Departamento Šiaulių valdybos 2021 m. sausio 21 d. raštą Nr.(14.5)-AD5-1101 su 2021 m. sausio 9 d. privalomuoju nurodymu Nr. (14.5)-PN-23, kuriame Šiaulių rajono savivaldybės administracijai nurodoma: 1. Organizuoti nuotekų tvarkymą Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, gyvenamųjų namų kvartale, apimančiame (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis; 2. Užtikrinti, kad buitinės nuotekos iš gyvenamųjų namų kvartalo, apimančio (duomenys neskelbtini) prieš išleidžiant nuotekas į gamtinę aplinką būtų tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto nuostatomis. Šiaulių rajono savivaldybės administracija Privalomąjį nurodymą skundė Departamentui, kuris priėmė sprendimą Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą. Šiaulių rajono savivaldybės administracija su Privalomuoju nurodymu ir Departamento sprendimu Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą nesutiko ir skundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. kovo 4 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, kadangi ginčas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

4.2.       Šiaulių rajono savivaldybės administracija laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų organizuoti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p.), veikia pagal kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, vykdo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-104-1119/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį. 

4.3.       Departamentas neteisingai taiko GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalies teisės normą dėl privalomumo sudaryti atitinkamą sutartį dėl nuotekų šalinimo tinklų naudojimo. Tik geriamojo vandens tiekimo teritoriją pripažinus viešąja geriamojo vandens tiekimo teritorija Šiaulių rajono savivaldybei atsiranda pareiga ir ji gali vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuris reglamentuoja asmenims nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų (toliau – infrastruktūros objektas) išpirkimą ir perdavimą savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 88).

4.4.       Šiaulių rajono savivaldybės tarybai patvirtinus viešojo pirkimo būdu parinkto paslaugos teikėjo pakoreguotą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, kuriame bus nustatytos aglomeracijos ir patikslintos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija imsis priemonių, kad G. A. priklausantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai (duomenys neskelbtini) k. būtų išpirkti ir perduoti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kaip tai numato Aprašas, jei minėta teritorija (duomenys neskelbtini) k. bus pripažinti viešąja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija. Jei Aprašo nuostatų negalima taikyti dėl inžinerinių tinklų perėmimo ar naudojimo, savivaldybei jokie teisės aktai nenumato pareigos pirkti ar tartis su tinklų savininku dėl jų naudojimo. Savivaldybės taryba įpareigota laikytis terminų nustatytų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustatyti aglomeracijų ribas, tikslu tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte numatytą funkciją – organizuoti šilumos ir geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

4.5.       GVTNTĮ 16 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 53 straipsnio 3 dalimi, savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.

4.6.       Kol (duomenys neskelbtini) k. teritorija nėra pripažinta viešąja vandens tiekimo teritorija, tol savivaldybės biudžeto lėšos negali būti skiriamos privatiems tinklams ir valdai tvarkyti. Inžinerinių tinklų savininkas G. A. prisijungti jam priklausančių tinkle (duomenys neskelbtini) k. neleidžia, kaip ir neleidžia važiuoti nuotekas transportuojančioms transporto priemonėmis G. A. priklausančiomis gatvėmis. Nuotekas tvarkyti be tinklų savininko sutikimo atsakovas negali, nes priešingu atveju padarytų žalą G. A. nuosavybei. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nurodymu uždaroji akcinė bendrovė „Kuršėnų vandenys“ ėmėsi veiksmų, kad nuotekos (duomenys neskelbtini) k. kvartale nepatektų į aplinką, tačiau inžinerinių tinklų savininkas atsisakė bendradarbiauti nuotekų išvežimo klausimu.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo Departamento pareiškimą tenkino – įpareigojo atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2021 m. sausio 19 d. privalomojo nurodymo Nr. (14.5)-PN-23 5.1 ir 5.2 punktuose nustatytus reikalavimus.

6.       Teismas, be kita ko, nustatė, kad 2021 m. sausio 19 d. privalomasis nurodymas Nr. (14.5)-PN-23 atsakovui buvo duotas, vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuris numato, kad privalomasis nurodymas duodamas kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti. Nors Šiaulių rajono savivaldybė skundė Privalomąjį nurodymą Departamentui bei šio sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau, teismui nepriėmus skundo, su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą nesikreipė, todėl Privalomasis nurodymas yra neapskųstas teismui ir galiojantis.

7.       Įvertinęs AAVKĮ 25 straipsnio 1, 3 dalių, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi pareigą vykdyti imperatyvų AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatytą jam skirtą įpareigojimą ir, atsakovui neapskundus ir nenuginčijus Privalomojo nurodymo bei neįvykdžius jo iki pratęsto termino pabaigos, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

8.       Teismas pažymėjo, kad tai, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracija vykdo Šiaulių apylinkės teismo įpareigojimą ir įtraukė į Šiaulių rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Specialųjį planą (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją bei vykdo Šiaulių rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo plano rengimo procedūras, neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti galiojantį Privalomąjį nurodymą.

9.       Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neįvykdė Privalomojo nurodymo iki nustatyto įvykdymo termino pabaigos, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas vis dar nėra pašalintas, teismas pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas pažymėjo, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus termino, per kurį atsakovas turi būti įpareigotas įvykdyti Privalomojo nurodymo 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į terminą, per kurį Privalomasis nurodymai turėjo būti įvykdytas, teismas vertino, kad vieno mėnesio terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra protingas laiko tarpas Privalomajam nurodymui įvykdyti.

III.

10.       Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

11.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių argumentų: Privalomojo nurodymo pirmas reikalavimas duotas nesuėjus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytam terminui iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą. Šiaulių rajono savivaldybės taryba buvo įpareigota įstatymu laikytis terminų, nustatytų GVTNTĮ, iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustatyti aglomeracijų ribas, tikslu tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte numatytą funkciją – organizuoti šilumos ir geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Šiaulių rajono savivaldybės administracija viešųjų pirkimų būdu pirko Šiaulių rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo paslaugas. Parengtas planas teiktas Šiaulių rajono savivaldybės tarybai tvirtinti. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 21 sprendimu Nr. T-337 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo“ pripažino (duomenys neskelbtini), kvartalą viešąja geriamojo vandens tiekimo teritorija. Specialiojo plano keitimo rengėjas vėlavo suteikti paslaugas dėl objektyvių priežasčių. Nuo 2022 m. sausio 3 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracija pradėjo infrastruktūros objektų, esančių gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), pirkimo procedūras, vadovaujantis Apraše nustatyta tvarka. Privalomojo nurodymo antras reikalavimas duotas ne tam subjektui, t. y. ne geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų savininkui. Funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kituose teisės aktuose, Šiaulių rajono savivaldybės taryba ir administracija vykdė tinkamai, todėl pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.

12.       Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog Šiaulių rajono savivaldybės taryba tik 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-337 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo“ pripažino (duomenys neskelbtini)., kvartalą viešąja geriamojo vandens tiekimo teritorija. Ši aplinkybė reiškia, kad net iki 2021 m. gruodžio 21 d. nebuvo vykdomas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas tai atlikti ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija, nors ir vykdo Šiaulių apylinkės teismo įpareigojimą ir įtraukė į Šiaulių rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Specialųjį planą (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) (gatvėmis), kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją bei vykdo Šiaulių rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo plano rengimo procedūras, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti galiojantį Privalomąjį nurodymą.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo iš atsakovo priteisti 847 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1.       Atsakovas, gavęs Privalomąjį nurodymą ir nesutikdamas su juo, turėjo jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to nedarė. Tokie atsakovo veiksmai parodo, kad jis su Privalomuoju nurodymu sutiko. Pirmosios instancijos teismui atsakovą įpareigojus įvykdyti Privalomąjį nurodymą, nesutikimo su Privalomuoju nurodymu motyvai yra pateikti nesavalaikiai.

15.2.       Nors atsakovas tvirtina, kad ne Šiaulių rajono savivaldybės taryba ar administracija, o geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, tačiau Privalomojo nurodymo antrasis reikalavimas yra niekaip nesusijęs su nuotekų šalinimo tinklų technine būkle, jo priežiūros organizavimu bei remontu. Šis reikalavimas yra susijęs su tuo, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba bei administracija suderino projektus bei detalųjį planą, pagal kuriuos nuotekų šalinimo tinklų paskirtis yra gyvenamojo namų kvartalo gyventojams susidarančių nuotekų surinkimas bei išvalymas, jų eksploatavimas nėra galimas, nes trečiasis suinteresuotas asmuo neturi ir negali turėti tam reikalingos licencijos, o Šiaulių rajono savivaldybės taryba bei administracija nevykdo GVTNTĮ nustatytų reikalavimų. 

15.3.       Jis nors ir yra nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau nėra buitinių nuotekų tvarkytojas ir tokiu negali būti pagal galiojančius įstatymus. Be to, jis nėra ir teršėjas, nes jis buitinių nuotekų neišleidžia nei į nuotekų šalinimo tinklus, nei į gamtinę aplinką. Nuotekų šalinimo tinklai nėra ir kol kas iš viso negali būti eksploatuojami dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bei administracijos neteisėto neveikimo, todėl į juos buitinių nuotekų išleidimas yra apskritai draudžiamas. Pagal GVTNTĮ 32 straipsnio 2 dalį, jis jokių sutarčių su gyventojais dėl nuotekų tvarkymo neturi teisės sudaryti, tokia teisė suteikta tik įmonėms, turinčioms licenciją. Nuotekų šalinimo tinklai nėra eksploatuojami ir niekas neturi teisės jais naudotis nesudaręs sutarties su nuotekas teisę tvarkyti turinčia įmone (kuri turi atitinkamą licenciją).

15.4.       Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-104-1119/2021 atmetė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl pirmiau minėto teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo vykdymo atidėjimo. Kaip nurodė teismas, „nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. Gyvenamųjų namų kvartale savo gyvenamąją vietą deklaravo 100 gyventojų ir teritorija atitiko viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos kriterijus, nustatytus įstatyme, tačiau Šiaulių rajono savivaldybės administracija nesiėmė jokių veiksmų dėl Specialiojo plano ar jo dalies rengimo. Dar daugiau, nustatyta, kad Gyvenamųjų namų kvartalo neįtraukus į viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją nebuvo atliekamos kitos procedūros, kurias atlikus, gyventojams nuotekos būtų šalinamos centralizuotai, nuotekos nebuvo šalinamos, pateko į aplinką ir ją teršė“. Taigi, yra akivaizdu, kad dėl aplinkos teršimo yra Šiaulių rajono savivaldybės administracijos kaltė, jos neveikimas yra neteisėtas, todėl būtent jai pagrįstai ir buvo skirti Privalomajame nurodyme išdėstyti privalomi reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo įvykdyti Departamento 2021 m. sausio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. (14.5)-PN-23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimą tenkino.

17.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

18.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

19.       Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

20.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

21.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, išvardinti AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose. AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

22.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 19 d. Privalomasis nurodymas Nr. (14.5)-PN-23 atsakovui buvo duotas vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu kad privalomasis nurodymas duodamas kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti. Privalomojo nurodymo 5.1 punkte nurodyta organizuoti nuotekų tvarkymą Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, gyvenamųjų namų kvartale, apimančiame (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 5.2 punkte nurodyta užtikrinti, kad buitinės atliekos iš gyvenamųjų namų kvartalo, apimančio (duomenys neskelbtini), prieš išleidžiant nuotekas į gamtinę aplinką būtų tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto nuostatomis. Šalys neginčija fakto, kad nustatyta tvarka Privalomasis nurodymas nebuvo skundžiamas ir yra nenuginčytas.

23.       Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, teigė ir šis, tinkamai išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog atsakovas neįvykdė Privalomojo nurodymo iki nustatyto įvykdymo termino pabaigos. Atsakovas tokio pobūdžio bylose, prieštaraudamas pareikštam reikalavimui, turėtų įrodyti, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo bandoma daryti. Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija apsiribojo teiginiais, kritikuojančiais Privalomąjį nurodymą, kas šio ginčo ribose esminės reikšmės neturi dėl jau minėtos aplinkybės, kad šio akto nustatyta tvarka neginčijant yra išreikštas atitinkamas atsakovo sutikimas su Privalomojo nurodymo sukeltomis teisinėmis pasekmėmis. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam teisės aiškinimui bei nustatytų reikšmingų aplinkybių vertinimui bei tuo pagrindu padarytai išvadai, kad aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas vis dar nėra pašalintas ir pareiškėjo pareiškimas turi būti tenkinamas.

24.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgęs į teismų praktiką ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

25.        Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, palaikęs pareiškėjo poziciją, prašo iš atsakovo priteisti 847 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Toks prašymas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Jolanta Malijauskienė