Civilinė byla Nr. e2-741-1012/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00526-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1.; 2.1.5.4.; 2.6.10.2; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,
sekretoriaujant Daivai Šuopienei, Anai Prutkovskai,
dalyvaujant ieškovui D. S.,
atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl žalos ir nuostolių priteisimo.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti 290 000 Lt (83 989,50 Eur) akcininko D. S. tiesiogiai pinigais investuotų lėšų į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „NBG grupė“, kurių vėliau buvo netekta (prarasta) dėl bankroto, bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 13 d.; 2) priteisti dėl atsakovės nesąžiningai ir apgaule įgyto ir vėliau dar ir neteisėtai į apyvartą paleisto vekselio, suklastojimo, siekiant gauti 2007 m. liepos 3 d. notaro vykdomąjį įrašą bei sukčiavimo, 87 784,40 Eur turtinės žalos ir nuostolių; 3) negautus dividendus už 2007–2009 metus: 80 000 Lt (23 169,60 Eur) dividendų už 2007 metus bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės 1 d.; 120 000 Lt (34 754,40 Eur) dividendų už 2008 metus bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 1 d.; 140 000 Lt (40 546,80 Eur) dividendų už 2009 metus bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 1 d.; 4) negautus dividendus už 2010–2021 metus, po 32 823,60 Eur už kiekvienus metus bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 1 d.; 5) darbo užmokesčio sumą 33 668,33 Eur (išskaičiavus gyventojų pajamų ir Sodros mokesčius) už laikotarpį 2007 m. birželio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 1 d. (vėliausios datos); 6) darbo užmokestį už 2010–2021 metus, kiekvienais metais su mokesčiais po 60 000 Lt (ekvivalentas 17 377,20 Eur) bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 1 d.; 7) dėl grynojo turto vertės prieaugio sumoje 138 990,73 Eur patirtų nuostolių ir žalos sumą bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 1 d. (žalos ir nuostolių padarymo dienos); 8) ieškovui kaip laiduotojui už juridinį asmenį UAB NBG grupė patirtos turtinės žalos ir nuostolių už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 dienos sumoje 19 354,56 Eur; 9) ieškovui kaip laiduotojui už juridinį asmenį UAB NBG grupė patirtos turtinės žalos ir nuostolių už kiekvienus kalendorinius metus skaičiuojant po 724,05 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 10) taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Ieškinyje nurodė:
1.1. UAB „NBG grupė“ buvo įsteigta dviejų akcininkų – ieškovo ir R. K. Nuo pat bendrovės įkūrimo ieškovas buvo paskirtas bendrovės administracijos direktoriumi, kuris už tai gaudavo ir 5 000 Lt.
1.2. 2005 m. gruodžio 14 d. UAB „NBG grupė“ pasirašė ilgalaikę Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03 ir priedą Nr. 1 – kredito grąžinimo grafiką su AB Šiaulių banko Vilniaus filialu dėl 300 000 Lt kredito suteikimo: 90 000 Lt – žemės sklypui ir gamybinėms patalpoms pirkti, 121 000 Lt patalpoms rekonstruoti ir 89 000 Lt apyvartinėms lėšoms. Kreditavimo sutarties užtikrinimui buvo: 1) įkeista hipoteka atsakovei UAB „NBG grupė“ nekilnojamasis turtas; 2) surašytas paprastasis vekselis 300 000 Lt sumai, kuriame laiduotojais buvo įrašyti akcininkai ieškovas ir R. K.; 3) 2005 m. lapkričio 15 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) garantija Nr. 045.
1.3. 2006 m. kovo 3 d. R. K., nuosavybės teise valdęs 50 proc. bendrovės UAB „NBG grupė“ akcijų, raštu informavo bendrovę, kad parduoda visas savo turimas akcijas ir pasitraukia iš verslo. Tai sužinojęs, AB Šiaulių banko Vilniaus filialas, be jokių raštiškų paaiškinimų nuo 2006 m. kovo 6 d. visiškai sustabdė pateiktų pavedimų vykdymą ir kitas operacijas iš esamos paskolinės sąskaitos. Ieškovui buvo daromas fizinis ir psichologinis spaudimas ir grasinama, kad jeigu jis neišpirks iš R. K. akcijų už jo norimą kainą – 140 000 Lt – įmonė daugiau nebegaus lėšų, kurios buvo suteiktos įmonei pagal kreditavimo sutartį, įmonei bus galas ir jos pastatus ir verslą greitai pusvelčiui nupirks.
1.4. Dėl tokių tyčinių ir neteisėtų AB Šiaulių banko Vilniaus filialo veiksmų, banke neteisėtai tuo metu daugiau negu du mėnesius buvo įšaldytas ir sulaikytas įmonei priklausantis vien tik 95 000 Lt paskolos likutis tuometiniais pinigais. Bendrovei buvo kliudoma tęsti normalią ūkinę – komercinę veiklą. Buvo išbalansuotas ir pažeistas iki tol buvęs darnus ir mokus įmonės pinigų srautas, kuris ir nebeatsistatė. Įmonė patyrė didžiulių materialinių ir turtinių nuostolių, pablogėjo įmonės ir jos vadovybės reputacija, kas vėliau – po kelių mėnesių – sąlygojo ir neišvengiamą įmonės nemokumą, o dėl nemokumo ir bankroto situaciją.
1.5. AB Šiaulių bankas nesilaikė net elementariausių įstatymų teisės normų, verslo etikos normų, tyčia nusikalstamai vilkino likusių verslo plane numatytų paskolų dalių išdavimo procesą ir visomis išgalėmis kliudė normaliai vystyti naujos įkurtos įmonės ūkinę – komercinę veiklą.
1.6. Prisidengiant akcininkų keitimųsi, AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, neteisėtai sustabdytos mokėjimų operacijos iš kredito (paskolinės) sąskaitos, likusios kredito dalies sumoje 150 000 Lt net už 2005 metus.
1.7. AB Šiaulių bankas iš savo pusės sąmoningai nevykdė verslo plane patvirtintų ir prisiimtų ilgalaikių įsipareigojimų, aukščiau verslo interesų iškėlęs asmeninį sąskaitų su nepaklusnia įmone ir jos akcininku ir administracijos vadovu D. S. sąskaitų suvedinėjimą, nusikalstamais veiksmais ir nusikalstamu neveikimu visomis išgalėmis žlugdė naują perspektyvią įmonę ir privedė ją prie bankroto.
1.8. Kai tik 2007 m. vasario 9 d. AB Šiaulių banko Kauno filialas raštu buvo informuotas apie ieškovo sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei dėl Šiaulių banko kaltės ir nusikalstamo piktnaudžiavimo pripažinti AB Šiaulių banką tyčia privedus UAB „NBG grupė“ prie bankroto, iš AB Šiaulių banko darbuotojų pusės ir kitų iki šiol nenustatytų asmenų prasidėjo neteisėti žodiniai reikalavimai (įskaitant ir grasinimus telefonu), atsiimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, padengti likusią nepadengto kredito dalį – 278 580 Lt – perleidžiant banko siūlomiems žmonėms pusvelčiui verslą už keliskart mažesnę negu tuo metu buvusi rinkos kaina (įskaitant įkeistą žemę ir pastatus).
1.9. AB Šiaulių bankas nuolat ir tyčia pažeidinėjo teisės aktus, nesilaikė profesinės atsakomybės, turėdamas kelias prievolės užtikrinimo priemones, jomis piktnaudžiavo ir darė neteisėtą spaudimą laiduotojui pagal vekselį D. S. ir juridiniam asmeniui UAB NBG grupė, vykdė net ir nusikalstamą veiklą D. S. ir juridinio asmens UAB NBG grupė atžvilgiu, kas privedė prie to, kad juridinis asmuo UAB NBG grupė negalėjo vykdyti normalios ūkinės finansinės veiklos bei suplanuoto veiklos (verslo) plano ir tapo nemoki.
1.10. AB Šiaulių bankas seniausiai turi atgavęs visas pagal 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03 paskolintas 300 000 Lt paskolos sumas (dėl ko skolos nėra ir pagal vekselį – pagal laidavimą ir ieškovo atžvilgiu), tačiau toliau sukčiauja, keršija ieškovui už atskleistas machinacijas banke ir su valstybės biudžeto pinigais per INVEGĄ.
1.11. Ieškovui priteistinos 12 proc. metinės palūkanos remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, mokėjimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Pabrėžtina, kad skaičiuojant minimalias 6 proc. metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, atsakovė nepagrįstai sutaupytų ir praturtėtų.
1.12. Negauti dividendai už 2007–2009 metus priteisiami pagal 2005–2009 m. verslo plano 3 priedą.
1.13. Įmonė ir toliau, nuo 2010 metų, kasmet buvo numačiusi mokėti dividendus akcininkui ieškovui. Vidutinė dividendų suma už 2007–2009 metus kasmet su mokesčiais sudarė 141 666,67 Lt (ekvivalentas 41 029,60 Eur). Išskaičiavus tuo metu galiojusį 20 proc. pajamų mokestį nuo Lietuvos Respublikos gyventojui Lietuvos juridinio asmens išmokėtos dividendų sumos, vidutinė dividendų suma už vienerius metus būtų 113 333,33 Lt (ekvivalentas 32 823,60 Eur). Esant tokiai situacijai ir remiantis verslo praktika, šiuo atveju vidutinė dividendų suma po mokesčių išskaičiavimo už 2007–2009 metus kasmet sudarytų 113 333,33 Lt (ekvivalentas 32 823,60 Eur) ir šiuo dydžiu (skaičiumi / suma) būtų galima pagrįstai remtis, apskaičiuojant akcininkui ieškovui padarytą turtinę žalą ir nuostolius, dėl negautų dividendų nuo 2010 metų.
1.14. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas per laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. (UAB „NBG grupė“ bankroto pradžia) iki 2009 m. gruodžio 31 d. už 31 mėnesį negavo 155 000 Lt (ekvivalentas 44 891,10 Eur) darbo užmokesčio (5 000 Lt / mėn. x 31 mėn.). Ši turtinė žala ir nuostoliai taip pat turi būti priteista iš AB Šiaulių banko. Atskaičius mokesčius, tai sudaro 33 668,33 Eur.
1.15. Įmonė ir toliau, nuo 2010 metų, kiekvieną mėnesį ieškovui būtų mokėjusi, o ieškovas būtų gavęs ir darbo užmokestį. Per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. už 12 metų (144 mėnesius) tai bendrai sudarytų 720 000 Lt (ekvivalentas 208 526,41 Eur), arba už vienus kalendorinius metus 60 000 Lt (ekvivalentas 17 377,20 Eur). Esant tokiai situacijai ir remiantis verslo praktika, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. darbo užmokesčio su mokesčiais ieškovui suma kiekvienais metais sudarytų 60 000 Lt (ekvivalentas 17 377,20 Eur), kuri turi būti priteistina iš atsakovės.
1.16. Ieškovas per bendrovę UAB „NBG grupė“ iki Šiaulių banko neteisėtų veiksmų valdė ir didžiulės vertės verslo turtą, kurio vertė laikui bėgant nekrito / nemažėjo. Apskaičiuojant grynąją turto vertę pinigais pažymėtina, kad iš 899 884 Lt akcininkų sukauptos ir uždirbtos vertės laikotarpio pabaigai sukauptos grynosios turto vertės yra išminusuojama 300 000 Lt suma, kuri buvo įnešta bendrovės UAB NBG grupė (į)kūrimo pradžioje kaip pradinio įstatinio kapitalo vertė, bei taip gaunama (apskaičiuojama) ieškovo dėl grynojo turto vertės prieaugio sumoje 599 884 Lt (ekvivalentas 173 738,41 Eur) patirtų nuostolių ir žalos suma, kurių buvo netekta (prarasta) dėl bankroto bei kurios teismui nurodomas dydis pinigine išraiška yra apskaičiuotas pagal realius dokumentus – šiuo atveju ilgalaikio verslo plano duomenis.
1.17. Dėl neteisėtų ir nusikalstamų atsakovės veiksmų, UAB „NBG grupei“ 2007 m. gegužės 10 d. buvo iškelta bankroto byla. Dėl to AB Sampo banko teisių perėmėjui Danske Bank A / S 2013 metais kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jos suteikta laidavimo suma – 50 000 Lt su 5 proc. metinėmis palūkanomis bei 434,52 Eur bylinėjimosi išlaidų teismine tvarka – buvo priteista iš ieškovo asmeniškai bei išduotas vykdomasis raštas priverstiniam išieškojimui iš ieškovo. Šios sumos kartu su paskaičiuotomis palūkanomis iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 19 354,56 Eur.
1.18. Pažymėtina, kad 5 proc. metinės palūkanos nuo 50 000 Lt, kurios nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovui yra toliau tebeskaičiuojamos, už vienerius kalendorinius metus sudaro 2 500 Lt (ekvivalentas 724,05 Eur) (paskaičiavimas: 50 000 Lt x 5,00 proc. / 100 proc.). Taigi, ir ši toliau antstolio (pri)skaičiuojama periodinė palūkanų suma, iki kol atsakovė visiškai padengs ir šią sumą, taip pat priteistina iš atsakovės.
1.19. Termino atnaujinimo pagrindą sudaro tai, kad iš esmės vienintelis šaltinis, kuriame yra išlikę dalis autentiškų ir oficialių svarbiausių šios bylos ginčui dokumentų ir duomenų yra baudžiamoji byla Nr. 1-19-753/2018. Pastarosios baudžiamosios bylos dokumentus / dokumentų nuorašus ieškovas galėjo gauti ir naudoti tik išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Tuo tarpu nuo pat 2006 m. kovo mėn. iki dabar atsakovė atsisako geruoju pateikti bet kokius dokumentus svarbius bylai. Taigi, šiuo atveju 10 metų senaties termino pradžia, jeigu ji galėtų būti skaičiuojama, galėtų būti anksčiausiai pradėta skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti; netaikant senaties ar atnaujinus terminą ieškiniui paduoti – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
2.1. Ieškovas yra buvęs UAB „NBG grupė“ akcininkas ir direktorius. 2005 m. gruodžio 14 d. tarp atsakovės ir UAB „NBG grupė“, atstovaujamos ieškovo, buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. IL-2005- 025-03, pagal kurią bankas suteikė nurodytai įmonei 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditą žemės sklypui, gamybinėms patalpoms pirkti, joms rekonstruoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Įmonė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2009 m. gruodžio 13 d. Be kitų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, kurios buvo pateiktos bankui, 2005 m. gruodžio 14 d. buvo išrašytas UAB „NBG grupė“ paprastasis vekselis 300 000 Lt sumai, kurį laidavo įmonės akcininkai – ieškovas bei R. K. Vekselio apmokėjimo terminas – 2009 m. gruodžio 13 d.
2.2. Gavus iš banko kreditą, prasidėjo ginčai ir nesutarimai tarp UAB „NBG grupė“ akcininkų – ieškovo ir R. K. Ginčų kilmės priežastis atsakovei nežinoma. Į ginčus buvo bandyta įtraukti ir banką, siekiant, kad bankas būtų savotiškas tarpininkas akcininkų ginčams spręsti. Bankas nuo kredito gavėjo akcininkų ginčų atsiribojo, nes tai niekaip nesusiję nei su banko veikla, nei su banko įsipareigojimais, numatytais kreditavimo sutartyje.
2.3. Tęsiantis ginčams tarp UAB „NBG grupė“ akcininkų, iškilo grėsmė banko suteikto kredito grąžinimui, nebebuvo vykdomi įmonės įsipareigojimai kitiems kreditoriams – įmonė tapo nemoki. 2007 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-668-173/2007 pagal UAB NBG grupė direktorės D. P. T. ieškinį UAB „NBG grupė“ buvo iškelta bankroto byla.
2.4. 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21 notarų biuro notarė Violeta Šeškevičienė bankui išdavė vykdomąjį įrašą solidariai išieškoti iš vekselio davėjo UAB „NBG grupė“, laiduotojo D. S. ir laiduotojo R. K. neapmokėtą vekselio sumą ir vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas – 290 261,28 Lt (84 065,48 Eur). Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdymui – 2007 m. lapkričio 23 d. antstolei Rimai Gražienei dėl išieškojimo iš D. S., 2008 m. sausio 25 d. antstoliui Irmantui Gaideliui dėl išieškojimo iš R. K.
2.5. Po UAB „NBG grupė“ bankroto bylos iškėlimo dalį įmonės skolos bankui padengė INVEGA – 37 239,34 Eur. Be to, dalį skolos bankui yra padengęs R. K., su kuriuo bankas yra sudaręs taikos sutartį vykdymo procese. Taip pat bankroto procese buvo parduotas bankui įkeistas turtas, kurį realizavus likęs nepadengtas BUAB „NBG grupė“ įsiskolinimas bankui – 157 239,06 Lt (45 539,58 Eur). BUAB „NBG grupė“ iš juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2015 m. spalio 6 d. kaip bankrutavusi.
2.6. Negrąžintas skolos likutis bankui pagal 2007 m. liepos 3 d. notaro vykdomąjį įrašą 2022 m. lapkričio 11 d. sudaro 39 264,62 Eur.
2.7. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo iš banko, yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Kadangi bankroto byla UAB „NBG grupė“ buvo iškelta 2007 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ieškovo ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo senaties terminas suėjo dar 2010 metais, o reikalavimams dėl palūkanų ir dividendų, kurie turėtų būti laikomi periodinėmis išmokomis – vėliausiai 2012 metais. Taigi, ieškinio senaties terminas praleistas net 12 metų.
2.8. Ieškovas nepagrindė ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, todėl senaties terminas negali būti atnaujintinas.
2.9. Nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurios yra būtinos kilti banko civilinei atsakomybei – ieškinyje nurodoma 1 066 297,03 Eur žala yra nereali, hipotetinė, nepagrįsta jokiais įrodymais.
2.10. Pažymėtina, kad ieškovas yra verslininkas. Būdamas gamybinės įmonės akcininku ir investuodamas savo lėšas į įmonę, ieškovas prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl galimo investuotų lėšų praradimo, nes jokia įmonė nėra apsaugota nuo bankroto ar kitų neigiamų padarinių.
2.11. Visi klausimai dėl vekselio galiojimo, notaro vykdomojo įrašo išdavimo ne kartą buvo nagrinėti teismuose ir galutinai išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Nagrinėjant ieškovo ieškinius nebuvo nustatyta, kad bankas nesąžiningai ar apgaule būtų įgijęs vekselį, už kurį laidavo ieškovas, kad vekselį būtų neteisėtai paleidęs į apyvartą, jį suklastojęs, sukčiavęs, siekiant gauti 2007 m. liepos 3 d. notaro vykdomąjį įrašą, todėl ieškinyje nuolat dėstomos aplinkybės apie tariamus dokumentų klastojimus, banko sukčiavimą ir kitus neteisėtus veiksmus laikytini ieškovo išsigalvojimais, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais ir turėtų būti vertinami kritiškai.
2.12. Visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl negautų dividendų už 2007–2021 metus priteisimo. Pirma, iš ieškinio nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas daro išvadą, kad jo įmonė, kuri užsiėmė baldų gamyba, visą laikotarpį nuo 2007 metų būtų galėjusi mokėti dividendus. Antra, viena iš sąlygų dividendų skyrimui yra įmonės gaunamas pelnas, ir tai tik tais atvejais, jei pelnas nenukreipiamas į įmonės sudarytus rezervus ar investicijas. Pažymėtina, kad 2007 metais UAB „NBG grupė“ jau buvo nemoki ir jokių dividendų mokėti akcininkams negalėjo. Įvertinus įmonės kreditorių sąrašą ir turimus įsipareigojimus, galima daryti išvadą, kad net ir neiškėlus bankroto bylos nurodytai įmonei, ji dar ilgą laiką būtų turėjusi dirbti tam, kad padengtų skolas – dividendų ji nebūtų galėjusi mokėti.
2.13. Nepagrįsti ir neįrodyti reikalavimai dėl darbo užmokesčio nuo 2007 m. birželio 1 d. priteisimo, nes ieškovas bankroto bylos UAB „NBG grupė“ iškėlimo metu įmonės direktoriumi nebedirbo, be to, įmonei iškėlus bankroto bylą, su visais darbuotojais nutraukiamos darbo sutartys. Pažymėtina, kad bankas su ieškovu jokių darbo santykių neturėjo, todėl nebuvo įsipareigojęs jam mokėti darbo užmokesčio.
2.14. Ieškinio reikalavimai dėl grynojo turto vertės prieaugio sumoje 138 990,73 Eur patirtų nuostolių ir žalos, ieškovui kaip laiduotojui už juridinį asmenį UAB „NBG grupė“ patirtos turtinės žalos ir nuostolių bankui taip pat yra nesuprantami ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
2.15. Banko veiksmai UAB „NBG grupė“ kreditavimo procese, priešingai, nei nurodoma ieškinyje, buvo teisėti, atitiko tuo metu galiojusius teisės aktų, įskaitant bankų priežiūros institucijos teisės aktus, reikalavimus, susijusius su atsakingu skolinimu. Po to, kai prasidėjo UAB „NBG grupė“ akcininkų ginčai, kuriems spręsti buvo nukreipti visi įmonės resursai, negalvojant apie įsipareigojimų vykdymą kreditoriams, bei pablogėjus įmonės finansinei padėčiai, joks tolimesnis UAB „NBG grupė“ kreditavimas nebebuvo galimas dėl kilusios rizikos, kad kredito gavėjas nebesugebės vykdyti savo įsipareigojimų.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
3. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatytos šios faktinės aplinkybės:
3.1. AB Šiaulių bankas ir UAB „NBG grupė“ 2005 m. gruodžio 14 d. sudarė Kredito sutartį Nr. IL-2005-025-03, kuria kredito davėja AB Šiaulių bankas suteikė kredito gavėjai UAB „NBG grupė“ 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditą žemės sklypui, gamybinėms patalpoms pirkti, joms rekonstruoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Pagal Kredito sutarties Nr. IL-2005-025-03 4.1. punktą kredito gavėja įsipareigojo Kredito sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinti AB Šiaulių bankas pateikiant UAB „NBG grupė“ vekselį 300 000 Lt sumai, kurį laiduoja akcininkai D. S. ir R. K., kredito gavėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2005 m. lapkričio 15 d. garantija Nr. 045 (pateikti AB Šiaulių bankui Sutarties pasirašymo dieną). <...> UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2005 m. lapkričio 15 d. garantija Nr. 045 ir vekselis yra neatskiriamos Sutarties dalys (Kredito sutarties Nr. IL- 2005-025-03 4.1.1.3 ir 4.1.1.4 papunkčiai). Kredito sutartį Nr. IL-2005-025-03 kredito gavėjo UAB „NBG grupė“ vardu pasirašė direktorius D. S.
3.2. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2005 m. gruodžio 21 d. suteikė UAB „NBG grupė“ paskolos garantiją Nr. 00643.
3.3. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-668-173/2007 UAB „NBG grupė“ iškelta bankroto byla. 2015 m. spalio 6 d. bankrutavusi UAB „NBG grupė“ išregistruota iš juridinių asmenų registro.
3.4. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė Violeta Šeškevičienė AB Šiaulių bankui 2007 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį įrašą solidariai išieškoti iš vekselio davėjos UAB „NBG grupė“, laiduotojų D. S. ir R. K. neapmokėtą vekselio sumą – 288 817,28 Lt (83 647,26 Eur), taip pat 1 444 Lt (418,21 Eur) vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų – iš viso 290 261,28 Lt (84 065,48 Eur).
3.5. Vykdomasis įrašas 2007 m. lapkričio 23 d. buvo pateiktas vykdymui antstolei Rimai Gražienei dėl išieškojimo iš D. S. ir 2008 m. sausio 25 d. pateiktas vykdymui antstoliui Irmantui Gaideliui dėl išieškojimo iš R. K.
3.6. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2007 m. lapkričio 30 d. AB Šiaulių bankas sumokėjo 64 290 Lt (18 619,67 Eur) išmoką (avansą), o 2009 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 64 290 Lt (18 619,67 Eur).
3.7. AB Šiaulių bankas ir laiduotojas R. K. 2011 m. birželio 15 d. sudarė taikos sutartį.
Dėl ginčo esmės
4. Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad dėl tyčinių ir neteisėtų AB Šiaulių banko Vilniaus filialo veiksmų, banke neteisėtai daugiau negu du mėnesius buvo įšaldytas ir sulaikytas UAB „NBG grupė“ priklausančios 95 000 Lt. lėšos; UAB „NBG grupė“ buvo kliudoma tęsti normalią ūkinę – komercinę veiklą; buvo išbalansuotas ir pažeistas iki tol buvęs darnus ir mokus įmonės pinigų srautas, kuris nebeatsistatė. UAB „NBG grupė“ patyrė didžiulių materialinių ir turtinių nuostolių, pablogėjo įmonės ir jos vadovybės reputacija, kas vėliau – po kelių mėnesių – sąlygojo ir neišvengiamą įmonės nemokumą, o dėl nemokumo ir bankroto situaciją. AB Šiaulių bankas seniausiai yra atgavęs visas pagal 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03 paskolintas 300 000 Lt paskolos sumas (dėl ko skolos nėra ir pagal vekselį – pagal laidavimą ir ieškovo atžvilgiu), tačiau toliau sukčiauja, keršija ieškovui už atskleistas machinacijas banke ir su valstybės biudžeto pinigais per INVEGĄ. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovo teigimu, jis patyrė žalą, t. y. negavo dividendų kaip UAB „NBG grupė“ akcininkas, negavo darbo užmokesčio kaip UAB „NBG grupė“ vadovas, iš esmės sumažėjo ir nuvertėjo UAB „NBG grupė“ verslo turtas. Iš viso ieškovas nagrinėjamoje byloje patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 1 066 297,03 Eur žalos atlyginimo.
5. Atsakovė nurodė, kad UAB „NBG grupė“ gavus iš banko kreditą, prasidėjo ginčai ir nesutarimai tarp UAB „NBG grupė“ akcininkų – ieškovo ir R. K. Atsakovė nuo kredito gavėjo akcininkų ginčų atsiribojo, nes tai niekaip nesusiję nei su banko veikla, nei su banko įsipareigojimais, numatytais kreditavimo sutartyje. Tęsiantis ginčams tarp UAB „NBG grupė“ akcininkų, iškilo grėsmė banko suteikto kredito grąžinimui, nebebuvo vykdomi įmonės įsipareigojimai kitiems kreditoriams – įmonė tapo nemoki. Po UAB „NBG grupė“ bankroto bylos iškėlimo dalį įmonės skolos bankui padengė INVEGA – 37 239,34 Eur. Be to, dalį skolos bankui yra padengęs R. K., su kuriuo bankas yra sudaręs taikos sutartį vykdymo procese. Taip pat bankroto procese buvo parduotas bankui įkeistas turtas, kurį realizavus likęs nepadengtas BUAB „NBG grupė“ įsiskolinimas bankui – 157 239,06 Lt (45 539,58 Eur). Negrąžintas skolos likutis bankui pagal 2007 m. liepos 3 d. notaro vykdomąjį įrašą 2022 m. lapkričio 11 d. sudaro 39 264,62 Eur. Atsakovė nurodė, kad nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurios yra būtinos kilti banko civilinei atsakomybei – ieškinyje nurodoma 1 066 297,03 Eur žala yra nereali, hipotetinė, nepagrįsta jokiais įrodymais.
6. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Kadangi bankroto byla UAB „NBG grupė“ buvo iškelta 2007 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ieškovo ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo senaties terminas suėjo dar 2010 metais, o reikalavimams dėl palūkanų ir dividendų, kurie turėtų būti laikomi periodinėmis išmokomis – vėliausiai 2012 metais. Taigi, ieškinio senaties terminas praleistas net 12 metų.
Dėl ieškinio senaties termino
7. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.
8. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas). Praleistas ieškinio senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo principą, visų pirma, aptaria ieškinio senaties instituto (ne)taikymą.
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, viena vertus, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga, kita vertus, užtikrina, kad ieškinys bus pareikštas per laikotarpį, ne per daug nutolusį nuo paties teisių pažeidimą sukėlusio įvykio, ir todėl yra reali galimybė ištirti įrodymus ir nustatyti objektyvią tiesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Ieškovas teigia, kad dešimties metų senaties termino pradžia, jeigu ji galėtų būti skaičiuojama, galėtų būti anksčiausiai pradėta skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos, kai buvo išnagrinėta apeliacine tvarka 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje baudžiamoji byla Nr. 1-19-753/2018.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovės kaip banko civilinę atsakomybę kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų tyčia privedus UAB „NBG grupė“ prie bankroto, taip pat iš netinkamo veikimo sutartiniuose santykiuose, kurie buvo susiklostę tarp UAB „NBG grupė“ ir atsakovės pagal 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03.
12. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Atsakovės veiksmai, iš kurių ieškovas kildina atsakovės civilinę atsakomybę, yra susiję su UAB „NBG grupė“ nemokumu ir bankrotu. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-668-173/2007 UAB „NBG grupė“ iškelta bankroto byla. 2015 m. spalio 6 d. bankrutavusi UAB „NBG grupė“ išregistruota iš juridinių asmenų registro. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisinį išsilavinimą, aktyviai dalyvavo UAB „NBG grupė“ bankroto byloje, jam negalėjo būti nežinoma apie nurodomus atsakovės veiksmus, todėl vėliausiai ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštiems reikalavimams prasidėjo užbaigus UAB „NBG grupė“ bankroto bylą, t. y. nuo 2015 m. spalio 6 d. Dėl to ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2018 m. spalio 6 d. Nagrinėjamoje byloje ieškinys teisme gautas 2022 m. balandžio 25 d., todėl konstatuotina, kad ieškovas daugiau kaip 4 metus praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti.
13. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą svarstyti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą savo iniciatyva, jeigu yra konstatuojamas jo praleidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).
14. CK ir kiti įstatymai nenurodo ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių, kurias nustačius jau būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, tokių aplinkybių nustatymas priskirtas teismo diskrecijai, atsižvelgiant ir į teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-393/2012).
15. Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, tuo atveju sprendžia, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties ir praleistą terminą atnaujina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).
16. Ieškovas taip pat nurodė, kad nuo 2008 m. iki 2021 m. jam buvo sutrikdyta sveikata. Byloje pateikti ir teismo pripažinti neviešais ieškovo sveikatos duomenys patvirtina, kad ieškovas dažnai lankėsi pas gydytojus, sirgo įvairiomis ligomis, tačiau jo būklė nebuvo tokia, dėl kurios 13 metų nenutrūkstamai ieškovas buvo tokios būklės, jog negalėtų tinkamai įgyvendinti savo teisių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad ieškovas visą šį laikotarpį aktyviai gynė savo teises bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose įvairiose bylose. Iš Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. B2-34-173/2012 nustatyta, kad BUAB „NBG grupė“ bankroto procesas tęsėsi aštuonis metus, penkis metus – tik dėl BUAB „NBG grupė“ kreditoriaus D. S. užvestų bylų.
17. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-102/2013 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-01208-2009-8) 2013 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, kad dėl ieškovo proceso vilkinimo bylos nagrinėjimas vyko ilgiau nei trejus metus – ieškovas D. S. 2009 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 8 d. buvo gautas jau ketvirtas ieškovo D. S. prašymas dėl pablogėjusios sveikatos (duomenys neskelbtini) atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas aplinkybes, pagrįstai nelaikė jų svarbiomis.
18. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022 taip pat sprendė, kad ieškovas nepagrindė, jog ieškinio pareikšti per įstatyme nustatytą terminą jis objektyviai negalėjo dėl sveikatos būklės ar dėl negalėjimo pasinaudoti teisine pagalba, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas laiku ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių susiklostymo, nesugebėjo jų apginti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino praleidimas negali būti pateisintas svarbiomis priežastimis.
19. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, teismas nepasisako dėl ginčo esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Visiškai atmetus ieškovo ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovė prašė priteisti iš viso 1500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atstovaujant teisme).
21. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
22. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
23. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, teismas konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti 1500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos įrodymais ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo.
24. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje ieškovui atidėtas 900,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atmetus ieškinį iš ieškovo atidėto žyminio mokesčio dalis (900,00 Eur) priteistina valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, j. a. k. 112025254, 1500,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 0 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 900,00 Eur (devynis šimtus eurų ir 0 ct.) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752. Įrodymai apie nurodytų sumų sumokėjimą turi būti pateikiami pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė