Civilinė byla Nr. e2A-2167-603/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24604-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Izovoltas“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovei A. Z., prašydamas priteisti 13 622,98 Eur sumą trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Izovoltas“ (toliau ir - Bendrovė) naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tokiais argumentais:
1.1. ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes atsakovė, eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, savo neteisėtais veiksmais UAB „Izovoltas“ padarė žalą. Tuo tarpu ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bendrovės akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokią teisę pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, kurio praktikoje akcininko ieškiniai kvalifikuojami kaip išvestiniai, kadangi jais reikalaujama atlyginti žalą ne patiems akcininkams, bet bendrovei;
1.2. Bendrovės akcijos priklauso dviem akcininkams: atsakovei A. Z. ir ieškovui M. B., turintiems akcijas, kurios kiekvienam iš jų suteikia (duomenys neskelbtini) balsų visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Bendrovės organais yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas – direktorius (Įstatų 12 punktas); stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nėra sudarytos. Bendrovės administracijos vadove (direktore) yra atsakovė. Tarp šalių ilgą laiką tęsiasi nesutarimai, kadangi atsakovė vienvaldiškai valdo Bendrovę ir savo asmeniniams tikslams tenkinti naudojasi Bendrovės turtu. Tuo tarpu ieškovas neturi galimybės inicijuoti bendrovės teisinio ir finansinio audito, kuris galėtų patikrinti visą bendrovės ir jai vadovaujančios atsakovės veiklą, kadangi tokiems veiksmams atlikti būtinas atsakovės pritarimas. Atsakovė nepaiso minėtų aktų reikalavimų ir nuolat sudaro kliūtis ieškovui susipažinti su informacija ir dokumentais (pvz., neteikia visų ieškovo prašomų dokumentų ir pan. Ieškovui susipažinus su atsakovės jam pateiktais Bendrovės dokumentais, paaiškėjo, kad pastaroji, veikdama Bendrovės vardu, sudarė prekių ir paslaugų įsigijimo sandorius, nesusijusius su Bendrovės vykdoma veikla, siekiant patenkinti atsakovės asmeninius poreikius arba kitais su Bendrovės veikla nesusijusiais tikslais, iš viso už 13 622,98 Eur sumą, kurie nurodyti ieškinio lentelėje;
1.3. nurodytos išlaidos nėra susijusios su Bendrovės vykdoma ūkine – komercine veikla, kadangi Bendrovės pagrindinė veikla - mašinų ir įrangos didmeninė prekyba. Prekės ir paslaugos skirtos asmeninių poreikių tenkinimui arba įsigytos kitais su Bendrovės veikla nesusijusiais tikslais. Ieškovas turi duomenų, kad atsakovė yra susijusi su įmone Aurosoma, iš kurios Bendrovė daug kartų pirko kvepalus bei kitas paslaugas. Taip pat atsakovė reguliariai vyko į turistinio - poilsinio pobūdžio komandiruotes į kitas šalis, taip pat į mokymus, kurių išlaidas apmokėjo Bendrovė. Tuo tarpu bendrovė nevykdo veiklos valstybėse (išskyrus Lietuvą), į kurias vyko atsakovė;
1.4. juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos jos civilinei atsakomybei bendrovės atžvilgiu kilti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos, kurias pažeidė atsakovė, sudarydama ieškinyje nurodytus sandorius, pirkdama su bendrovės veikla nesusijusias prekes ir paslaugas, o skirtas atsakovės asmeniniams vartojimo poreikiams. Taip pat atsakovė pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kadangi iš bendrovės vardu sudarytų prekių ir paslaugų pirkimo sandorių už bendrą13 622,98 Eur sumą naudą gavo tik atsakovė, o ne bendrovė. Sandoriai nebuvo susiję su bendrovės vykdoma veikla, jie buvo sudaryti turint vienintelį tikslą - patenkinti ieškovės asmeninius interesus, o dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bendrovė patyrė žalą - neteko 13 622,98 Eur dydžio piniginių lėšų. Atsakovės veiksmai tiesiogiai susiję su bendrovei padaryta žala ir egzistuoja tiesioginis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių bendrovei. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus teismui nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Atsakovės kaltė yra preziumuojama. Taigi, esant įrodytoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei kyla civilinė atsakomybė.
2. Atsakovė A. Z. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. ieškovo nurodytos išlaidos buvo skirtos bendrovės reikmėms ir verslui vystyti, kadangi: i) pats ieškovas dar vadovaudamas Bendrovei iki 2016 m. balandžio 20 d. įvedė dovanų klientams ir darbuotojams pirkimo praktiką, vyko ir siuntė kitus darbuotojus į komandiruotes, pradėjo mokymus ir pirkimus iš Aura-soma.com (Aura-soma Products Limited ir jos bendrovė ASIACT) bei paskatino atsakovę pasigilinti į Aura-soma veiklą Bendrovės tikslais; ii) išlaidos yra leistinos tiek įstatymine prasme, tiek yra realiai susijusios ir skirtos Bendrovės veiklos vystymui, verslo kontaktų palaikymui ir užmezgimui, naujų kontraktų gavimui; iii) nėra jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, iš kurių būtų kilusi kokia nors žala bendrovei. Ieškovui einant bendrovės direktoriaus pareigas dovanų politika darbuotojams bei verslo klientams / partneriams buvo nusistovėjusi bendrovės praktika, buvo perkamos panašaus pobūdžio dovanos. Atsakant į argumentus dėl Aura-soma, ieškovas pradėjo šią veiklą bendrovėje, pats atsakovei siūlė vystyti šią sferą kaip specifinę nišinę dovanų klientams ir darbuotojams, rūpinantis jų gerove darbe, galimybę. Ieškovas dar 2013 m. atliko pirkimus iš Aura-soma (tą patvirtina teiktos PVM sąskaitos faktūros). Vadovaujant ieškovui vyko darbuotojų, tame tarpe – A. Z. – komandiruotės į užsienį, siekiant vystyti verslo kontaktus, darbuotojai buvo skatinami vykti į komandiruotes. Be to, ieškovas ir pats vyko į komandiruotes, susitikimus su užsienio partneriais. Be komandiruočių į užsienį, ieškovas taip pat gana dažnai vykdavo į komandiruotes ir Lietuvoje;
2.2. ginčijamos išlaidos yra leidžiamos ir teisėtos, skirtos bendrovės interesams užtikrinti. Tokios išlaidos yra įprastos įvairių įmonių veikloje, yra leidžiamos, laikomos teisėtais atskaitymais mokestine prasme. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnyje numatyta, jog reprezentacinės bei komandiruočių išlaidos, taip pat išlaidos bendrovės darbuotojams ir (ar) jų šeimos nariams yra priskiriamos prie leidžiamų atsiskaitymų, juridinio asmens veikloje. Teismų praktikoje teigiama, kad reprezentacinėmis priemonėmis siekiama užmegzti ryšius su galimais potencialiais klientais, investuotojais, verslo partneriais ir taip stiprinti ryšius su esamais klientais (verslo partneriais), o reprezentacinėmis priemonėmis gali būti dovanos, asmenys taip gali būti vaišinami (maistu, alkoholiniu ir kitais gėrimais). Tokios juridinio asmens patirtos išlaidos (dovanoms, vaišėms) konkrečių asmenų (turinčių arba galinčių turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus verslo ryšius) naudai yra pripažįstamos reprezentacinėmis sąnaudomis ir iš pajamų atskaitomos Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
2.3. ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovės įvykdyti pirkimai buvo skirti išimtinai jos asmeniniams poreikiams. Vieno pirkimo metu buvo perkama po keliolika, kartais ir keliasdešimt vienetų prekių, kartu su prekėmis buvo įsigyjamos sveikinimų atvirutės, pavyzdžiui, gimimo dienos progai. Iš sąskaitų – faktūrų matyti, kad pirkimais iš Aura-soma buvo įsigytos smilkalų lazdelės, namų kvapai, spalvų esencijos, pomanderiai (aromatiniai priedai), kvintesencijos, aliejai ir kt. Šios prekės iš Aura-soma buvo paties ieškovo pasiūlyta idėja atsakovei, siekiant palaikyti darbuotojų gerą savijautą ir kaip originali dovana verslo klientams, todėl patirtos išlaidos nėra susijusios su asmeniniais atsakovės poreikiais. Priešingai nei teigia ieškovas, bilietai į renginius buvo skirti bendrovės darbuotojams bei partneriams (užsakovams), tokia dovanos idėja yra plačiai paplitusi, o praktika taikoma ir paties ieškovo, pvz. VšĮ „Muzikos dienos“ sąskaitoje faktūroje Nr. TIKM605 nurodytas 8 vnt. bilietų į miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ pirkimas. Nepagrįsti ir argumentai, kad bendrovės vardu įgytos prekės ir paslaugos grožiui bei namams (rankšluosčiai, aliejai ir kt.) buvo skirtos atsakovės asmeniniams poreikiams, kadangi iki atsakovei pradedant eiti direktorės pareigas, tokių prekių pirkimas bendrovėje buvo įprastas. Ieškovo nurodomos išlaidos, patirtos UAB „Lazdynų žibutė“ restorane, taip pat nebuvo asmeninės išlaidos, kadangi jos buvo skirtos ne atsakovės anytos L. A. gimtadienio šventei, o bendrovės klientų vaišinimui ir niekaip nebuvo susijusios su ieškovo nurodyto asmens gimtadieniu. Minėtą aplinkybę pagrindžia ir tai, kad atsakovės anyta (kurios vardas yra iš tiesų kitoks) gimtadienį švenčia ne vasario 28 d., o yra gimusi (duomenys neskelbtini)mėn. Analogiškos maitinimo išlaidos buvo patirtos ir restorane „Žuvinė“ (UAB „Palangos Tauras“). Vaišinimo išlaidos ieškovui buvo žinomos ir paties taikoma įprasta praktika auginant ir palaikant verslo ryšius, patvirtina sąskaitos – faktūros iš įvairių restoranų, barų ir kavinių, kurios buvo išrašytos ieškovo vadovavimo laikotarpiu. Nors ieškovas nurodė, kad prekės pirktos ir paslaugos teiktos asmeniškai atsakovės buvusios deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), todėl apmokėtos iš bendrovės lėšų buvo skirtos asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti, - tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti, kadangi: (a) sofa-lova ir kt. pirkta bendrovės tikslais, formaliai pristatyta kitu adresu, tačiau realiai nugabenta ir naudota bendrovėje, šiuo metu dėl nusidėvėjimo jau nurašyta; (b) nurodytas durų (5 vnt.) pirkimas yra vykdytas bendrovei, jai pristatytas. Prekės ir paslaugos nebuvo suteiktos asmeniškai atsakovei, o naudotos Bendrovės ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini) ir kituose Bendrovės objektuose; (c) nurodyta filtrų keitimo paslauga taip pat buvo užsakyta ne atsakovės, o bendrovės interesais, kadangi vandens filtrai buvo naudojami ofise, tačiau jų buvo atsisakyta dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus bendrovės patalpose, daugumai pasirinkus dirbti nuotoliniu būdu; d) nurodytos perkraustymo paslaugos 2020-10-09 ir 2020-10-22 buvo skirtos darbuotojų darbo vietos perkėlimui į namus, dėl Covid-19 pandemijos. Taigi, bendrovės patirtos išlaidos buvo susiję su bendrovės veikla, todėl yra pagrįstos ir teisėtos;
2.4. komandiruotės nebuvo turistinės - poilsinės kelionės, nes bendrovės tikslais komandiruotės vyko jau tuomet, kai bendrovei vadovavo ieškovas, o jų tikslas – verslo kontaktų plėtimas, reikalingų žinių pasisėmimas, gilinimas. Iš Bendrovės dokumentų matyti, kad atsakovė buvo komandiruojama bendrovės interesais ir jos veiklos tikslais . Ieškovo nurodyti ginčo sandoriai buvo sudaryti vykdant bendrovės veiklą, siekiant veiklos tęstinumo, verslo santykių sukūrimo, išsaugojimo ir gerinimo, jais nebuvo siekiama pakenkti bendrovei, paversti ją nemokia ar tiesiog iššvaistyti joje esamas lėšas, todėl atsakovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Atsakovė veikė sąžiningai ir teisėtai, vadovaudamasi nusistovėjusia bendrovės veikla ir įprasta praktika. Atsakovė savo veiksmais nesukėlė jokių teisinių pasekmių bendrovei, jos veiklai ir turtui, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti prekių ir paslaugų sandorius neteisėtais dėl atsakovės veiksmų.
3. Trečiasis asmuo UAB „Izovoltas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai 13 211,77 Eur žalos atlyginimo, ieškovo M. B. naudai 6893,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš ieškovo M. B. atsakovės A. Z. naudai 66,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat paskirstė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, priteisdamas iš atsakovės A. Z. į valstybės biudžetą 19,92 Eur pašto išlaidų.
2. Iš byloje esančių ieškovo (akcininko) laiškų (2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 26 d.) teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į UAB „Izovoltas“ direktorę A. Z., prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu, važtaraščius, avansines apyskaitas, įsakymus dėl komandiruočių, jų ataskaitas, bendrovės reprezentacinių išlaidų aktą, prašė pagrįsti sandorius, nurodytus ieškinyje, tačiau atsakovė prašomų dokumentų nepateikė. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškiniai, reiškiami ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kvalifikuojami kaip išvestiniai, kadangi jais reikalaujama atlyginti žala ne patiems akcininkams, bet bendrovei.
3. Teismas nurodė, kad atsakovės atsakomybė kildinama CK 2.87 straipsnio pagrindu už fiduciarinių pareigų įmonei nevykdymą, veikiant ne įmonės interesais, dėl ko ieškovas įrodinėja bendrovei padarytą 13622,98 Eur žalą. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką vadovui atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-684/2018 46 punktas).
4. Teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi paskirta buhalterinė ekspertizė, kurią atlikus parengtas 2023 m. sausio 30 d. ekspertizės aktas. Spręsdamas dėl eksperto išvados įrodomosios reikšmės teismas pažymėjo, kad eksperto išvada turi tiek profesinį, tiek mokslinį pagrindimą. Nurodė, kad teismo ekspertė M. O. yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, turinti buhalterijos ir finansų teismo eksperto kvalifikaciją, tyrimas atliktas vadovaujantis uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinę ir mokestinę apskaitą bei teismo ekspertizę reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kitais norminiais aktais bei moksline literatūra, o ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kokie buvo tiriami UAB „Izovoltas“ dokumentai ir duomenys. Nurodė, kad ekspertė į esminius teismo užduotus klausimus pateiktus atsakymus nurodė kategoriška forma, pažymėdama, kad atsižvelgiant į tyrime išdėstytus UAB „Izovoltas“ vykdytos buhalterinės apskaitos neatitikimus bei galimus neatitikimus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, teigtina, kad UAB „Izovoltas“ 2016-2021 m. finansinės ataskaitos (balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos) yra sudarytos nesilaikant FAĮ 16 straipsnio 4 dalies ir neatitinka joms kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu, o ekspertės išvadas vertino kaip išsamias, patikimas ir pakankamas, todėl vadovavosi ekspertizės akte padarytomis išvadomis.
5. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 30 d. ekspertizės akte nustatyta, jog ištyrus tyrimui pateiktus UAB „Izovoltas“ dokumentus dalis tyrimui pateiktų dokumentų neatitiko jiems buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų, du tirti sandoriai UAB „Izovoltas“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti po du kartus, tyrimui pateikti dokumentai nepagrindė kai kurių sąnaudų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, o dalį buhalterinių įrašų turintys pagrįsti priminiai buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti. Ekspertė nurodė, kad esant tokio pobūdžio faktinėms aplinkybėms, nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai UAB „Izovoltas“ sąnaudoms buvo priskirtos 56 ginčo sandorių sąnaudos ir, ar pagrįstai ir laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų buvo mažinamas UAB „Izovoltas“ mokestinis pelnas, ar teisingai apskaičiuotas grynasis pelnas, mokėtinas pelno mokestis. Remdamasis ekspertizės išvadomis teismas pažymėjo, kad ekspertė tyrimo metu nustatė UAB „Izovoltas“ vykdytos buhalterinės apskaitos neatitikimus bei galimus neatitikimus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl ji padarė išvadą, kad UAB „Izovoltas“ 2016-2021 m. finansinės ataskaitos (balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos) yra sudarytos nesilaikant Finansinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies ir neatitinka joms kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų.
6. Spręsdamas, ar atsakovė tinkamai vykdė imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias apskaitos bendrovėje organizavimą, teismas vertino ginčo laikotarpiu sudarytus sandorius. Pasisakydamas dėl reprezentacinių išlaidų (2, 3, 8, 13, 19, 21, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 43, 46, 56 sandoriai, jų numeravimas nurodytas ieškinyje sutampa su ekspertizės akte pateiktu numeravimu) pažymėjo, kad dėl jų visų ekspertė padarė vienareikšmišką išvadą, jog tyrimui nebuvo pateiktas reprezentacinių sąnaudų pripažinimo ir nurašymo dokumentas (pvz., aktas (ant tyrimui pateiktos minėtos PVM sąskaitos faktūros kopijos taip pat nepateikti jokie įrašai, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu ir kokių asmenų naudai buvo patirtos šios sąnaudos ir kokiu pagrindu jos buvo priskirtos iš dalies leidžiamiems atskaitymams), kuriame būtų nurodyta, kam ir kokiais reprezentaciniais tikslais buvo įteikti šie bilietai, arba kas dalyvavo šiame renginyje. Nurodė, kad tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės, ar šio sandorio metu įsigytos prekės buvo skirtos būtent UAB „Izovoltas“ reprezentacijai, ar UAB „Izovoltas“ galėjo reprezentacinėms sąnaudoms priskirti sandorių 75 proc., o neleidžiamiems atskaitymams priskirti likusio dydžio vertės sąnaudas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginiai, jog dar jai iki pradedant eiti direktorės pareigas, prekių ir paslaugų pirkimas reprezentacijai bendrovėje buvo įprastas, o teisės aktai tokias išlaidas numato, tačiau jos turi būti pagrįstos.
7. Spręsdamas dėl 13, 14, 15, 16 sandorių teismas taip pat rėmėsi ekspertizės katu, kuriame nurodyta, jog tyrimui nebuvo pateikti jokie šių sąnaudų įtraukimą UAB „Izovoltas“ apskaitą pagrindžiantys dokumentai; jei šios sąnaudos buvo patirtos reprezentaciniais tikslais, tačiau jų vertė viršijo teisės aktuose nustatytas leidžiamas priskirti ribojamų dydžių atskaitymams dalis, vis tiek turėjo būti sudaryti dokumentai ar atlikti įrašai sąskaitoje faktūroje, kokiu tikslu ir kokiai ekonominei UAB „Izovoltas“ naudai gauti buvo įsigytos šios prekės. Nurodė, kad tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės.
8. Vertindamas komandiruotes ir mokymus (4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 18, 23, 44, 48, 53, 54, sandoriai) teismas vėlgi rėmėsi eksperte, kuri vienareikšmiškai nustatė, jog tyrimui nebuvo pateikti jokie komandiruotes patvirtinantys dokumentai, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos apgyvendinimo paslaugos, ar šio sandorio metu įsigytos paslaugos buvo patirtos UAB „Izovoltas“ darbuotojo komandiruotės metu, ar UAB „Izovoltas“ galėjo komandiruočių sąnaudoms priskirti konkrečias sandorių vertes. Nurodė, kad tyrimui nebuvo pateikti jokie mokymų poreikį patvirtinantys dokumentai, o tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti kokiu tikslu buvo įsigytos šios paslaugos.
9. Spręsdamas, ar atsakovė tinkamai valdė Bendrovės turtą ir finansus, teismas teisiškai reikšmingomis pripažino ekspertės nustatytas aplinkybes apie tai, jog ekspertizės metu ištyrus tyrimui pateiktus dokumentus ir elektroninius duomenis nustatyta, kad organizuojant ir tvarkant UAB „Izovoltas” 57 sandorių buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 22 d. imtinai, nebuvo laikomasi šių Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų taisyklių, verslo apskaitos standartų ir kitų įgaliotų subjektų patvirtintų taisyklių. Padarė išvadą, jog Ekspertizės akto išvados patvirtina, kad organizuojant ir tvarkant UAB „Izovoltas“ buhalterinę apskaitą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.
10. Teismas pažymėjo, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad esant kategoriškai ekspertės išvadai, jog organizuojant ir tvarkant UAB „Izovoltas” 57 sandorių buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 22 d. imtinai nebuvo laikomasi teisės aktų, o ieškovui tvirtinant, kad ginčo sandoriais buvo padaryta žala bendrovei, svarbu nustatyti, ar netinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų organizavimas ir tvarkymas patvirtina įmonės vadovės atliktus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos įmonei padarymą. Nors pagal kasacinio teismo praktiką netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas, tačiau netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais.
11. Teismas nurodė, kad ekspertė atsisakė atsakyti į trečiojo klausimo pirmąją ir antrąją dalis: „Ar ieškinyje nurodytos vertybės ir paslaugos yra susijusios su bendrovės ūkine veikla? Ar jos įgytos įmonės reikmėms?“, kadangi vertybių ir paslaugų susiejimo su ūkine veikla ir (ar) reikmėmis nustatymas nėra apskaitos ir finansų ekspertizės objektas, kaip ji apibrėžta 2019-09-16 Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimu Nr. KT-75 patvirtintuose Teismo ekspertizės rūšių sąraše ir Teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamuose uždaviniuose. Įvertinęs tokią ekspertės poziciją, teismas nurodė, kad aplinkybės, ar ginčo vertybės ir paslaugos (ginčo sandoriai) buvo susiję su bendrovės ūkine veikla, yra įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje ir nustatinėjamos šioje byloje išanalizavus įrodymų visetą.
12. Teismas išanalizavo ir įvertino visų ginčijamų sandorių, susijusių su reprezentacinėmis, mokymų, komandiruočių, tam tikrų prekių ir paslaugų išlaidomis, pagrįstumą, įvertindamas, kad ekspertė nustatė, jog dėl tyrimui nepateiktų dokumentų nebuvo galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės. Vertindamas, ar atsakovė veikė išimtinai bendrovės interesais, teismas atkreipė į dėmesį į 20, 22, 30, 39, 45, 47, 49, 50 51, 55 ir 57 sandorius, patvirtinančius konkrečius netinkamai vykdytus veiksmus pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas - netinkamai vykdytas pareigas organizuoti ir užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos vykdymą bei veikti išimtinai bendrovės interesais. Todėl teismas padarė išvadą, jog įmonės apskaita buvo tvarkoma nesilaikant imperatyvių teisės aktų nuostatų, dėl ko nėra pagrindo laikyti, jog reprezentaciniais tikslais įsigytos maitinimo paslaugos, papuošalai ir kitos reprezentacijos prekės buvo skirtos UAB „Izovoltas“ reprezentacijai. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovo vadovavimo bendrovei metu buvo numatytos reprezentacinės išlaidos, savaime nepaneigia atsakovės pareigos pagrįsti ginčo sandorių išlaidas dokumentais taip kaip numato teisės aktai jos vadovavimo bendrovei metu. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo vadovavimo bendrovei metu reprezentacinės išlaidos būtų naudojamos ne bendrovės reikmėms ar jos veiklai vystyti.
13. Nors teismas pritarė atsakovei, kad reprezentacinės išlaidos yra leistinos įstatymine prasme, tačiau pažymėjo, jog tokios išlaidos turi būti skirtos bendrovės veiklos vystymui ir tinkamai dokumentuotos. Ekspertės nustatytos aplinkybės, jog ginčo sandoriai buvo pagrįsti įsigijimo dokumentais, išskyrus 22-ąjį ir 39-ąjį sandorius, nelaikė pakankama faktui nustatyti, kad ginčo sandoriai buvo apskaityti kaip konkrečios patirtos išlaidos, susijusios su bendrovės ūkine veikla, juolab kad tyrimui nebuvo pateikti 57 sandorių apmokėjimai ne tik prekių ar paslaugų pirkimo momentu, bet ir atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis, mokėjusiais už šias prekes ar paslaugas dokumentai, taip pat nebuvo pateikti pirminiai apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (išskyrus kelis pavienius atvejus). Teismas laikė, kad nesant galimybės nustatyti, kada ir kas apmokėjo sąskaitas, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti ginčo sandorius kaip susijusius su bendrovės ūkine veikla.
14. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. bendrovės direktoriaus pareigas bendrovėje ėjo ieškovas ir jo vadovavimo metu egzistavo dovanų pirkimo politika bendrovės darbuotojams bei verslo klientams/partneriams, vyko darbuotojų komandiruotės į užsienį kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl prekių ir paslaugų įsigijimo atsakovės vadovavimo bendrovei laikotarpiu, o tuo tarpu atsakovės nurodytas laikotarpis nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, be to, byloje nėra ginčo dėl prekių ir paslaugų, įsigytų ieškovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu.
15. Išanalizavęs ir įvertinęs bendrovės veiklos pobūdį, ekspertės išvadas, teismas sprendė, kad ginčo sandoriai nėra susiję su bendrovės vykdoma veikla, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo sandoriai buvo skirti bendrovės reikmėms ar jos ūkinei veiklai vystyti. Laikė, kad sandorių, kuriais buvo įsigytos tokios prekės ar paslaugos, kaip kvepalai (sudaro didžiąją dalį ginčo sandorių), aliejai, papuošalai, perkraustymo paslaugos tarp atsakovei priklausančių butų, bilietai į spektaklius (įskaitant, skirtus vaikams), turinys suponuoja išvadą, kad įsigytos prekės ir paslaugos buvo daugiau skirtos asmeninių poreikių tenkinimui. Nenustatė patikimų įrodymų, kad ginčo sandoriai buvo skirti bendrovės veiklai vystyti, taip pat, kad jais būtų sukurta pridėtinė vertė, juolab kad ir ekspertė teismo posėdyje paaiškino, jog nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sandoriai ir išlaidos buvo patirtos įmonės reikmėms, t. y. nebuvo tinkamai užpildyti dokumentai ir parengti pirminiai apskaitos dokumentai, nėra duomenų (el. laiškų ir pan.), kad ieškovas (akcininkas) žinojo ar buvo informuotas apie ginčo sandorių sudarymą (kad prekės ar paslaugos naudojamos įmonės veiklai), išskyrus pirmąjį sandorį – papuošalų pirkimas (šis sandoris sudarytas ieškovui einant vadovo pareigas). Pažymėjo, kad atsakovės nesidomėjimas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu savaime neatleido jos nuo pareigos tinkamai organizuoti apskaitą bendrovėje ir išimtinai veikti jos interesais.
16. Remdamasis nustatytoms aplinkybėms, įvertinęs ekspertizės akte konstatuotas išvadas, atsakovės paaiškinimus, teismas sprendė, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorius, neveikė išimtinai įmonės interesais. Nei ekspertė, nei teismas objektyviai neturėjo galimybės nustatyti, jog atsakovė ginčo sandoriais pirko prekes ir paslaugas, susijusias su bendrovės veikla, o atsakovės paaiškinimai, duoti teismo posėdyje, suponuoja išvadą, kad atsakovė naudojosi bendrovės galimybėmis, supainiojo bendrovės ir jos partnerių bei šeimos narių interesus (tai patvirtina ir ginčo sandorių pobūdis). Sprendė, kad atsakovė pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, taip pat pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
17. Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas įvertino byloje faktinius įrodymus. Nustatė, kad pirmas sandoris dėl papuošalo 89,54 Eur vertės buvo sudarytas tuo metu, kai pats ieškovas ėjo vadovo pareigas, todėl sprendė, kad ieškovui apie šį sandorį turėjo būti žinoma ir 89,54 Eur sumos nevertintino kaip žalos bendrovei. Teismas pažymėjo, kad ekspertė dėl 2, 48 ir 57 sandorių nustatė verčių netikslumus, todėl vadovaudamasis ekspertės išvada sprendė atsižvelgti į ekspertės patikslinimus ir žalos dydis atitinkamai mažinti iki 13 211,77 Eur sumos, laikydamas, jog atsakovė bendrovės vardu sudarė prekių ir paslaugų pirkimo sandorių už 13 211,77 Eur sumą, kurių negalėjo pagrįsti. Kadangi atsakovė nepagrindė, jog ginčo sandoriai buvo susiję su bendrovės ūkine veikla ir kad tai buvo būtinos veiklos išlaidos, teismas sprendė, jog neįrodytų sandorių vertė vertintina kaip padaryta žala bendrovei.
18. Teismas nurodė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog atsakovė naudojo įmonės lėšas su įmonės veikla nesusijusiais tikslais, kurie mažino įmonės ekonominę naudą. Laikė, kad ieškovas įgyvendino savo pareigą įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra pakankami išvadai, kad atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, nebuvo rūpestinga ir apdairi, todėl atliko neteisėtus veiksmus CK 2.87 straipsnio 4 dalies prasme. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog išlaidos buvo patirtos bendrovės naudai ar kad ginčo sandoriais įgytos prekės ir paslaugos sukūrė įmonei pridėtinę vertę ( pvz. baldų pervežimas, buriavimo paslaugos, kvapų ir kitų daiktų įsigijimas bei pan.).
19. Teismas netaikė atsakovės prašymu senaties dėl reikalavimų už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Teismas sutiko su ieškovu, kad informaciją apie ginčo sandorius gavo tik 2021 m. balandžio 29 d., todėl ieškinio senaties termino pradžia laikė šią datą. Ieškinio senaties skaičiavimo pradžią grindė tuo, kad ieškovo (akcininko) laiškai – 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. pagrindžia, jog ieškovas kreipėsi į UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) A. Z., prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu, važtaraščius, avansines apyskaitas, įsakymus dėl komandiruočių, jų ataskaitas, bendrovės reprezentacinių išlaidų aktą ir pagrįsti ginčo sandorius, tačiau atsakovė nepateikė ieškovui jokių prašomų dokumentų. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovė teikė informaciją ieškovui kaip akcininkui apie sudaromus ginčo sandorius bendrovės vardu. Nurodė, kad negali ignoruoti fakto, jog senaties taikymo institutą kaip gynybinę versiją atsakovė pasirinko nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. jau paskutiniame teismo posėdyje. Todėl laikė, jog ieškovas 3 metų senaties termino nepraleido, pagrįsdamas, jog apie galimą žalą bendrovei susižinojo 2021 m. balandžio mėnesį.
20. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3500 Eur advokato pagalbai apmokėti, 3000 Eur ekspertizės išlaidos, 300 Eur už ekspertizės dalyvavimą teismo posėdyje ir 307 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 7107 Eur. Pažymėjo, kad išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jos yra protingos, būtinos ir realios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudos, susiklosčiusių santykių pobūdį tarp šalių, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Patenkinus ieškinį 97 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 6893,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (3 proc.), priteistinos iš ieškovo jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios, atsakovei pateikus įrodymus dėl 2226,40 Eur patirtų išlaidų, sudaro 66,80 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovė A. Z. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo, prašydama: 1) panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį dalyje reikalavimų už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. taikyti senatį ieškinio senatį, o kitą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą; tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad ieškinio dalyje reikalavimų už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. nėra pagrindų taikyti senaties, šią ieškinio reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; 3) priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
24.1. priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų įrodymų vertinimo aspektu ir nevertino visų byloje esančių įrodymų, netinkamai aiškino teisės normas, neatskleidė bylos esmės, o sprendimą grindė tik teismo ekspertizės išvadomis, kurios nesusiję su ieškinio dalyku;
24.2. ieškinyje aiškiai suformuluotos ieškinio ribos, nurodant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškovas turėjo pagrįsti, jog kiekvienas iš nurodytų 57 sandorių buvo sudaryti ne įmonės interesams tenkinti. Tačiau išskyrus subjektyvius paaiškinimus, ieškovas nepateikė
jokių įrodymų, kad bent vienas iš nurodytų sandorių buvo sudarytas ne įmonės interesams, o teismas sprendimo motyvuose nenurodė ir nesirėmė nei vienu ieškovo įrodymu, sprendimą išskirtinai motyvuodamas 2023 m. sausio 30 d. buhalterinės ekspertizės aktu;
24.3. iš 2023 m. sausio 30 d. buhalterinės ekspertizės akto išvadų matyti, jog ekspertė nustatė tik tam tikrus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, o į klausimus, ar ieškinyje nurodytos vertybės ir paslaugos yra susijusios su bendrovės ūkine veikla bei ar jos įgytos įmonės reikmėms, ekspertė atsakydama nurodė, jog tai nėra apskaitos ir finansų ekspertizės objektas. Nors minėtame akte nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos paslaugos, teismas remiasi Buhalterinės ekspertizės aktu ir jį ne kartą cituoja;
24.4. kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Ieškovui reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ne dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet dėl konkrečių sandorių, kuriuos ieškovas laikė sudarytais ne įmonės naudai, teismas privalėjo atskirai išnagrinėti kiekvieną ieškinyje nurodytą sandorį ir kiekvienu atveju nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. tai, kad konkretus sandoris buvo sudarytas ne bendrovės interesams. Tačiau teismas atskirai nenagrinėjo visų ieškinio sandorių, selektyviai pasisakydamas tik dėl 11 iš 57 sandorių:
24.4.1. teismas nevertino atsakovės paaiškinimų dėl 20 sandorio (sofos – lovos bei čiužinio įsigijimo). Ekspertė nežinojo ir negalėjo žinoti kokiu realiai adresu buvo pristatyta sofa -lova. Ekspertė analizavo tik sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodytas atsakovės adresas. Tuo tarpu atsakovė teikė paaiškinimus, kad realiai sofa-lova buvo naudojama bendrovėje. Todėl teismas, ekspertei nustačius, kad sandoris buvo netinkamai buhalteriškai apskaitytas, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog sandoris buvo sudarytas ne bendrovės interesais;
24.4.2. teismas savarankiškai neanalizavo 22 sandorio, o perrašė Buhalterinės ekspertizės akto dalį (26-27 psl.). Priešingu atveju teismas būtų laikęs, jog šioje apimtyje sandorio, kaip jis apibrėžiamas teisės aktais, nebuvo, kadangi bendrovės apskaitoje galimai dėl klaidos buvo įtraukta pakartotinai sąskaita. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad buvo atliktas mokėjimas antrą kartą už tą pačią sąskaitą, todėl šioje apimtyje bendrovė nėra patyrusi išlaidų, o taip pat ir žalos pagal ieškinio reikalavimą;
24.4.3. nėra aišku, kokių motyvų pagrindu teismas sprendė, jog atsakovė nepagrindė, kad 30 sandoris (5 durų įsigijimas ir montavimo darbai) buvo sudarytas ne bendrovės interesams. Kaip matyti iš pirkimo dokumentų, užsakovas buvo bendrovė, paslaugas teikęs asmuo nurodė, kad paslaugos buvo suteiktos bendrovės adresu (duomenys neskelbtini). Kad sandoris buvo sudarytas bendrovės interesais ir durys buvo sumontuotos bendrovės patalpose, aiškiai nurodė ir atsakovė, o byloje nėra jokių priešpriešinių įrodymų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tuo metu ėjęs bendrovės technikos direktoriaus pareigas ieškovas galėtų paaiškinti šias aplinkybes ir prašė pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu, tačiau teismas atsisakė pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu. Todėl teismas neištyrė visų esminių aplinkybių, susijusių su šiuo sandoriu;
24.4.4. pasisakant dėl 39 sandorio, kurį vertinant pažymėta, jog tyrimui nepateikta PVM sąskaita faktūra ir nėra galimybės nustatyti, kokios prekės ar paslaugos buvo įsigytos, pažymėtina, kad vien tai, jog nebuvo išsaugota PVM sąskaita faktūra, savaime nereiškia, kad sandoris buvo keliantis žalą bendrovei. Teismui buvo paaiškinta, kad tai vykusių Palangoje mokymų išlaidos, 2023 m. gegužės 23 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais buvo pateiktas ir bendrovės komandiruočių registras, kuriame įsakymu K-40/19 buvo patvirtinta atsakovės komandiruotė į Palangą;
24.4.5. vertindamas 45 sandorį teismas nenagrinėjo Aura-soma mokymo sandorių, nepateikė motyvų, kodėl laiko, kad atsakovės pateikti paaiškinimai nėra pakankami, nors byloje nėra nei vieno įrodymo paneigiančio atsakovės teiginius. Teismas citavo buhalterinės ekspertizės akto dėstomąją dalį, nurodydamas, jog ekspertė neturi galimybės nustatyti, kokiems tikslams buvo sudarytas sandoris, nors buhalterinės ekspertizės akto 3 išvadoje aiškiai išdėstyta, jog prekių ir paslaugų susiejimas su bendrovės veiklos vystymu nėra apskaitos ir finansų ekspertizės objektas;
24.4.6. tai, kad dėl 47 sandorio nebuvo pateiktas ekspertei sąnaudų nurašymo aktas, savaime nereiškia, jog sandoris buvo sudarytas ne bendrovės interesams. Teismui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TBK202000003 yra aiškiai įvardinta „renginio organizavimas“, atsakovė patvirtino, kad renginys organizuotas dėl bendrovės interesų. Teismas sprendime šios aplinkybės nevertino, o tai, kad atsakovės sūnus buriuoja tame pačiame klube, savaime niekaip neįrodo, kad sandoris buvo sudarytas atsakovės sūnaus interesais. Atsakovė turėjo visišką teisę organizuoti renginį bendrovės interesams, jai pažįstamoje aplinkoje;
24.4.7. spręsdamas dėl 49 sandorio (vandens filtrų keitimo) teismas netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų paaiškinimų, nepateikė motyvų, dėl ko atsakovės paaiškinimai laikytini nepakankamais. Teismo padaryta išvada, kad sąnaudos apskaitytos netinkamai savaime nepagrindžia, kad buvo padaryta žala bendrovei;
24.4.8. spręsdamas dėl 50 (pledų įsigijimas) ir 51 (perkraustymo paslaugos) sandorių teismas nenurodė, kokiais motyvais ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis konstatavo, kad vienuolika iškylos pledų įsigyti ne bendrovės interesams. Atsakovė pateikė paaiškinimus, kad bendrovėje dar nuo 2013 metų buvo įprasta praktika pirkti tokias prekes, jas dovanojant klientams, paaiškinimus teismui atsakovė pagrindė sąskaitomis ir nurašymo aktais, tačiau teismas šių įrodymų aktualiu aspektu nenagrinėjo. Teismas nenagrinėjo ir atsakovės paaiškinimų dėl 51 sandorio. Taip pat teismas nepasisakė ir dėl identiško 52 sandorio;
24.4.9. teismas nepasisakė dėl 55 sandorio neteisėtumo ar galimos žalos bendrovei, perkeldamas buhalterinės ekspertizės akto dalį. Vien tai, jog įsigytos prekės buvo netinkamai apskaitytos, t. y. per klaidą priskirtos komunalinėms paslaugoms, savaime niekaip nesuponuoja ir neįrodo, kad sandoris buvo sudarytas ne bendrovės interesams;
24.4.10. atsakovė teikė paaiškinimus, kad nuo 2013 metų yra perkami produktai iš Aura-soma, kad ši veikla buvo vystoma ieškovo iniciatyva. Tačiau teismas netyrė atsakovės paaiškinimų bei įrodymų, nepateikė motyvų kodėl atsakovės paaiškinimai galėtų būti atmesti. Be to, bendrovė buvo sudariusi dar šešis sandorius dėl prekių - namų kvapų, smilkalų lazdelių ir kt. įsigijimo, prekių buvo įsigyjama kartais po keliasdešimt vienetų, kas patvirtina aplinkybę, jog toks prekių kiekis negalėjo būti skirtas atsakovės privačių interesų tenkinimui;
24.5. teismas atskirai nenagrinėjo net 46 sandorių, nurodytų ieškinio 2.6. punkte, ir kiekvienu iš šių atvejų nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, nepateikė motyvų, kaip kiekvienas iš šių sandorių buvo sudarytas ne bendrovės interesams;
24.6. nepagrįstai, neištyrus visų byloje įrodymu, atsisakytas tenkinti ir atsakovės prašymas taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį:
24.6.1. priešingai nei teigia ieškovas, ieškinio 2.6 punkte nurodyti 4 ir 11 sandoriai jam buvo žinomi. Teismui teikti 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas dėl komandiruotės į Prancūziją, 2017 m. balandžio 5 d. įsakymas dėl komandiruotės į Kauną - Geros savijautos centro mokymus, kuriuos ieškovas pasirašė, todėl jam apie šiuos sandorius negalėjo būti nežinoma;
24.6.2. atsakovė teikė teismui papildomus įrodymus – kvitus, mokėjimus, patvirtinančius, kad ieškovas įmonės vardu pirko įvairias paslaugas, 2018 m. birželio mėn - 2019 m. balandžio mėn. nebūdamas įmonės vadovu, atlikinėjimo atsakovei kaip įmonės vadovei mokėjimus, atlyginimui, įmonės ūkinėms reikmėms, mokėjo sau ir kitiems darbuotojams dienpinigius, kas pagrindžia aplinkybę, jog ieškovas disponavo bendrovės lėšomis bei finansine informacija, turėjo prisijungimus prie bendrovės elektroninės banko sąskaitos, ir neabejotinai, žinojo (turėjo galimybę žinoti) apie visas finansines operacijas;
24.6.3. teismas neįvertino ir ieškovo 2021 m. balandžio 29 d. rašto turinio, iš kurio matyti, jog ieškovas iš anksčiau žinojo apie ieškinio 2.6. punkte nurodytus 1-48 sandorius (jų datas, pardavėjus, sąskaitų numerius). Ieškovui 2016-2023 m. dirbant bendrovėje technikos direktoriumi, būnant 50 procentų akcininku ir atsakovės partneriu bei kartu auginant vaiką, būnant beveik neformaliu vadovu, buvo prieinama visa finansinė bendrovės informacija;
24.6.4. iš viešai prieinamų šaltinių - Juridinių asmenų registro matyti, kad 2017 m. balandžio 28 d. buvo patvirtinta bendrovės 2016 m. finansinė ataskaita ir pateiktas aiškinamasis raštas, 2018 m. balandžio 17 d. buvo patvirtinta bendrovės 2017 m. finansinė ataskaita ir pateiktas aiškinamasis raštas, 2019 m. balandžio 30 d. buvo patvirtinta bendrovės 2018 m. finansinė ataskaita ir pateiktas aiškinamasis raštas, 2020 m. balandžio 30 d. buvo patvirtinta Bendrovės 2019 m. finansinė ataskaita ir pateiktas aiškinamasis raštas. Kadangi tiek ieškovui, tiek atsakovei priklausė po 50 proc. bendrovės akcijų, visi šie dokumentai buvo patvirtinti ir ieškovo ir ieškovas negalėjo nežinoti apie bendrovės veiklą ir jos sandorius;
24.6.5. teismas nepagrįstai suteikė pirmumą ieškovo atstovo paaiškinimams ir visiškai neatsižvelgė į atsakovės argumentus (pačio ieškovo net neapklausė), nors iš ieškovo elgesio bylos metu matyti, jog ieškovas siekia manipuliuoti savo teisėmis, vykstant eilei teisminių ginčų tarp šalių;
24.6.6. apeliacinės instancijos teisme teikiami papildomi įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas žinojo apie ieškinio 2.6. punkte nurodytus sandorius ir atskiruose Reprezentacinių išlaidų aktuose juos patvirtino - pvz. ieškinio 2.6. punkte 8 sandoris (Pramogų centras Compensa), Ieškinio 2.6. punkte 19 sandoris (UAB Sidabrinė kamėja), Ieškinio 2.6. punkte 24 sandoris (Bilietai į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmus), Ieškinio 2.6. punkte 26 sandoris (Valstybinis jaunimo teatras), Ieškinio 2.6. punkte 27 sandoris (Forum Cinemas, UAB), Ieškinio 2.6. punkte 28 sandoris (UAB DRUG), Ieškinio 2.6. punkte 28 sandoris (Forum Cinemas, UAB), Ieškinio 2.6. punkte 28 sandoris (UAB DRUG), Ieškinio 2.6. punkte 32 sandoris (ART), Ieškinio 2.6. punkte 33 sandoris (Medusa);
24.7. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė ne kartą akcentavo, kad bendrovė nedisponuoja visais aktualiais bylai dokumentais ir prašė teismo išreikalauti aktualius dokumentus iš ikiteisminio tyrimo, tačiau teismas atsisakė tenkinti šį atsakovės prašymą, apribodamas atsakovės galimybę į tinkamą gynybą ir teisingą teismą. Po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovė atsitiktinai rado bendrovės 2016-2018 metų reprezentacinių išlaidų aktų nuorašus, kurie buvusios administratorės nebuvo nerasti, tačiau rasti kitų darbuotojų ir su paties ieškovo parašais, kurie pagrindžia, jog atskiri sandoriai, nurodyti ieškinio 2.6. punkte, buvo patvirtinti bendrovės kaip reprezentacinės bendrovės išlaidos. Tai patvirtina ir aplinkybę, jog ieškovas visą laiką buvo informuotas apie bendrovės veiklą, įskaitant ir sandorius nurodytus ieškinio 2.6. punkte, kas sudarė pagrindą taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį. Kadangi papildomi rašytiniai įrodymai aktualūs nagrinėjamam ginčui, apeliacinės instancijos teismo prašoma juos priimti;
24.8. teismui atsisakius apklausti ieškovą buvo apribota atsakovė teisė įrodinėti. Ieškovas kaip akcininkas neįrodė, kad jo akcijų dalies vertė dėl minėtų sandorių kaip nors sumažėjo. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, jog ieškovas neva kaip akcininkas gindamas įmonės interesus šioje byloje, pats bendrovei yra skolingas daugiau kaip 35 000,00 Eur ir skolų negražina, o antstoliai vykdo priverstinį išieškojimą pagal eilę vykdomųjų dokumentų. Todėl yra pagrindas konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise, kas sudaro pagrindą atsisakyti ginti jo teises CK 1.137 straipsnio pagrindu.
24. Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
25.1. atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas turi įrodyti kiekvieno iš ieškinyje nurodytų vertybių ar paslaugų įgijimą ne įmonės reikmėms. Akcininkas nėra asmuo, galintis disponuoti visais įmonės dokumentais, todėl tuo atveju, jeigu akcininkui kliudoma pasinaudoti teise gauti įmonės dokumentus bei informaciją, jis negali pateikti baigtinių įrodymų, kad įmonės pinigus įmonės vadovė panaudojo ne įmonės reikmėms;
25.2. pagal teisinį reglamentavimą įmonės apskaitos dokumentuose ūkinės operacijos turi būti atspindėtos tiksliai, o iš dokumento turi matytis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kuriuos patvirtino byloje atliktas ekspertinis tyrimas, kad apskaitos dokumentai, kurių pagrindu buvo pareikšti ieškinio reikalavimai, nepagrindžia, jog sumokėti už prekes ar paslaugas pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Be to, už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas įmonės vadovas, o tai, kad apskaitos dokumentų pagrindu negalima žinoti ūkinių operacijų arba ūkinių įvykių turinio, reiškia, kad įmonės vadovas yra kaltas dėl apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės normų nesilaikymo ir turi pareigą įrodyti, kad pinigus panaudojo įmonės reikmėms;
25.3. kartu su apeliaciniu skundu pateikti aktai nepagrindžia visų ieškinyje nurodytų pinigų panaudojimo fakto, todėl nepaneigia ieškinio reikalavimų pagrįstumo;
25.4. atsakovė deklaratyviai teigia, kad teismas nevertino byloje surinktų įrodymų. Tai, kad teismas įrodymus tyrė ir vertino pagal savo (ne pagal atsakovės) vidinį įsitikinimą, nereiškia, kad byloje esantys įrodymai buvo neištirti ir neįvertinti;
25.5. ieškovas, būdamas įmonės technikos direktoriumi, nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą. Atsakovės teiginys, kad ieškovas žinojo visų ūkinių operacijų turinį yra nepagristas. Faktai, kad dalies ūkinių operacijų turinys apskaitos dokumentuose neatskleistas, ieškovui tapo žinomi tik susipažinus su apskaitos dokumentais, kuriuos pateikė įmonės vadovė tuo metu, kai ji dar vykdė įstatymu jai priskirtą pareigą ir teikė akcininkui informaciją apie įmonę. Finansinės atskaitomybės patvirtinimas taip pat nereiškia, kad akcininkui M. B. buvo atskleistas visų ūkinių operacijų turinys. Akcininkų susirinkimui buvo teikiami susirinkimo sprendimų projektai ir aiškinamasis raštas, o konkrečios ūkinės operacijos susirinkimų metu nebuvo nagrinėjamos. Atsakovė nepagrindė įrodymais, kad akcininkų susirinkimuose, kuriuose buvo tvirtinamos finansinės atskaitomybės, M. B. buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu pareikšti ieškinio reikalavimai;
25.6. tiesiogiai neliečia nagrinėjamo ginčo aplinkybė, jog tarp šalių vyksta ne vienas teisminis ginčas. Įmonės vadovo atsakomybei dėl įmonės pinigų panaudojimo ne įmonės reikmėms neturi įtakos tai, kad įmonės akcijos vertė sumažėjo ar nesumažėjo. Atsakovė bando suklaidinti teismą nurodydama tai, kad negalėjo teismui pateikti apskaitos dokumentų dėl to, kad jie paimti ikiteisminio tyrimo institucijos. Bendrovė samdo apskaitą vedančias įmones, apskaita vedama naudojant apskaitos programas, todėl tai, kad ikiteisminio tyrimo reikmėms paimamos dokumentų skaitmeninės kopijos, nekliudo įmonei naudotis dokumentais. Jei įmonė per klaidą buvo atidavusi visus dokumentus ir nepasilikusi kopijų, ji bet kuriuo metu šias kopijas galėjo gauti iš ikiteisminio tyrimo institucijos. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad nuo ieškinio pareiškimo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo praėjo itin ilgas laikotarpis, todėl atsakovė turėjo galimybę pateikti visus jos argumentus patvirtinančius dokumentus, tačiau to nedarė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
26. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendrovės vadovės padaryta žala dėl prekių ir paslaugų, nesusijusių su bendrovės veikla, įsigijimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų
27. Apeliantė (atsakovė) su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2016-2018 metų reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus, 2023 m. liepos 24 d. vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. e2-2938-1134/2023, antstolės D. Prunskienės 2023 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-23-68-15855. Nurodo, kad šiuos nurašymo aktus rado atsitiktinai po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliantės teigimu, reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai patvirtina aplinkybę, jog ieškinio lentelėje nurodyti atskiri sandoriai patvirtinti ieškovo, todėl jam apie juos buvo žinoma. Prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šiuo rašytinius įrodymus kaip reikšmingus sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumo.
28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.
30. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).
31. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, vertina, kad prašomi priimti 2016-2018 metų reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktualūs sprendžiant žalos atlyginimo iš atsakovės klausimą. Pateiktų rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, kadangi su minėtais rašytiniais įrodymais ieškovas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, susipažino, ir kaip matyti, iš atsiliepimo turinio, išreiškė savo poziciją dėl pateiktų naujų įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės pateikti 2016-2018 metų reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai priimami ir vertinami bendrame visų įrodymų kontekste.
32. Tuo tarpu kiti apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai - 2023 m. liepos 24 d. vykdomasis raštas civ. byloje Nr. e2-2938-1134/2023, antstolės D. Prunskienės 2023 m. birželio 13 d. patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-23-68-15855 nėra susiję su ieškinio dalyku, apeliantė nenurodė, kokią reikšmę šie įrodymai turi vertinant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl juos teisėjų kolegija atsisako priimti.
Dėl faktinių aplinkybių
33. Byloje esančiais duomenimis (VĮ Registrų centro išrašais) nustatyta, kad UAB „Izovoltas“ yra du akcininkai, nuosavybės teise valdantys po ½ dalį visų akcijų – ieškovas M. B.ir A. Z.. Nuo 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Izovoltas“ direktore paskirta atsakovė A. Z., ji įmonei vadovavo ieškinyje nurodytų ginčijamų prekių ir paslaugų laikotarpiu.
34. Ieškovas 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. kreipėsi į atsakovę (UAB „Izovoltas“ direktorę ir akcininkę) A. Z., prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu, važtaraščius, avansines apyskaitas, įsakymus dėl komandiruočių, jų ataskaitas, bendrovės reprezentacinių išlaidų aktą, prašydamas pagrįsti ieškinio lentelėje nurodytus sandorius (prekes, paslaugas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi ieškovui jo prašomus duomenis.
35. Ieškovas kreipėsi į teismą Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu su išvestinius ieškiniu atsakovei, prašydamas priteisti trečiajam asmeniui UAB „Izovoltas“ 13622,98 Eur padarytą žalą dėl to, kad ieškinio lentelėje nurodytos prekės ir paslaugos įsigytos ne įmonės interesų patenkinimui.
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ekspertizės išvadas, atsakovės paaiškinimus teismo posėdyje, laikė, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti, jog ginčo paslaugos ir prekės buvo skirtos įmonės reikmėms, o nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė juridinio asmens turtą naudojo asmeninei naudai. Sprendė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovė pažeidė fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis) ir dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo (netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo) ieškovo nurodomais sandoriais trečiajam asmeniui (bendrovei) buvo padaryta žala, todėl vadovei kyla civilinė atsakomybė.
37. Apeliacinis skundas grindžiamas keliais aspektais: 1) netinkamu visų byloje esančių įrodymų vertinimu, tarp jų nepagrįstai didelę reikšmę teikiant teismo ekspertizės išvadoms; 2) teismas nepagrįstai atsisakė apklausti ieškovą, taip apribodamas atsakovės teises įrodinėti; 3) ieškovas nepagrindė ir neįrodė, jog sandoriai buvo sudaryti ne įmonės interesams tenkinti, o teismas, pripažindamas atsakovės veiksmus neteisėtais, neaptarė ir neįvertino kiekvieno iš sandorių, nenurodė, kaip kiekvienas iš sandorių sudarytas ne dėl įmonės interesų; 4) nepagrįstai netaikyta ieškinio senatis, neįvertinant, jog ieškovui buvo žinoma apie ieškinyje nurodytus sandorius.
Dėl įrodymų vertinimo
38. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus nulėmė tai, jog atsakovė negalėjo pagrįsti įsigytų prekių ir paslaugų panaudojimo įmonės interesais. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovės paaiškinimus ir vadovaudamasis 2023 m. sausio 30 d. teismo ekspertizės aktu. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, o rėmėsi tik ekspertizės akto išvadomis.
39. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl netinkamo atsakovės pareigų vykdymo trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
40. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigas organizuoti ir užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos vykdymą bei veikti išimtinai bendrovės interesais, o įmonės apskaita buvo tvarkoma nesilaikant imperatyvių teisės aktų nuostatų. Todėl laikė, kad nesant tinkamai parengtų pirminių apskaitos dokumentų, taip pat nesant galimybės dėl trūkstamų duomenų nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos prekės ir paslaugos, sprendė, jog atsakovė nepagrindė, ir neįrodė, kad išlaidos buvo skirtos įmonės poreikiams ar buvo susiję su įmonės veikla.
42. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, atskirai neįvertino kiekvieno iš 57 sandorių, iš jų aptarė tik dalį, o išvadas padarė nepagrįstai remdamasis 2023 m. sausio 30 d. teismo ekspertizės aktu. Taip pat nurodo, kad neįvertinta tai, jog ieškovas turėjo pagrįsti aplinkybę, kad kiekvienas iš 57 sandorių sudaryti ne įmonės interesams, tačiau išskyrus subjektyvius paaiškinimus, įrodymai nebuvo pateikti, o jais teismas ir nesirėmė tenkindamas ieškinį.
43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tai, kad ieškovo nurodomi sandoriai (prekės, paslaugos) sudaryti tenkinant įmonės interesus, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti apeliantė (CPK 178 straipsnis). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, būtent jai teko pareiga pasitelkiant visas leistinas įrodinėjimo priemones (paaiškinimus, dokumentus ir pan.) pagrįsti, jog ieškinyje nurodomos trečiojo asmens finansiniuose dokumentuose apskaitytos paslaugos ir prekės, ir įrodyti, kad išskirti ginčijami sandoriai sudaryti įmonės interesais.
44. Nėra pagrindo vertinti, kad skundžiamame sprendime išvados padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2023 m. sausio 30 d. teismo ekspertizės aktu.
45. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, eksperto išvada, kaip įrodymas, nėra privaloma ir neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis), kita vertus, šis įrodymas, kaip pirmiau nurodyta, yra specialiųjų žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinioms perteikti, šaltinis, todėl eksperto išvadai, jeigu ekspertinis tyrimas atliktas įstatymo reglamentuota tvarka ir pati išvada atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, paprastai pripažįstamas patikimesnio įrodymo statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
46. Pirmosios instancijos teismas nurodė kriterijus, kuriais remdamasis vertino, jog ekspertizės akto išvados yra išsamios, patikimo ir pakankamos ir sprendė šiomis išvadomis remtis. Apeliantė nenurodė ir nepagrindė, dėl kokių aplinkybių ekspertizės aktu nėra pagrindo vadovautis ir juo remtis nagrinėjamu atveju. Taigi pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvados apeliantės argumentais nėra paneigtos. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog nenustatyta, kad ekspertės išvados prieštarautų bylos faktiniams duomenims, o išvados padarytos remiantis bylos medžiaga ir apibendrinant įrodymus ekspertizės akte, pasisakant atskirai dėl kiekvienos ieškinio lentelėje ginčijamų sandorių eilutės. Vien tai, kad teismo eksperto išvada dėl atliekamos apskaitos įmonės finansiniuose dokumentuose apeliantei yra nepalanki, negali kelti abejonių dėl eksperto kompetencijos ir ekspertizės akto pagrįstumo. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą tinkamai laikė vienu iš įrodymų šaltinių, jį pagrįstai vertino kitų įrodymų kontekste ir skundžiamame sprendime juo rėmėsi.
47. Neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ekspertė į klausimus: „Ar ieškinyje nurodytos vertybės ir paslaugos yra susijusios su bendrovės ūkine veikla? Ar jos įgytos įmonės reikmėms?“ aiškiai atsisakė atsakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės sudaro ieškinio dalyką, jos vertinamos teismo sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu. Tai nurodė ir ekspertė, pažymėdama, kad toks vertinimas nėra apskaitos ir finansų ekspertizės objektas. Taigi atliktos ekspertizės apimtis ir ekspertės nustatyti apskaitos trūkumai nesudaro pagrindo išvadai, jog įrodymų vertinimą atliekantis teismas negali ekspertizės akte nustatytomis išvadomis remtis spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo.
Dėl ginčijamų sandorių (prekių, paslaugų) vertinimo
48. Vertindamas ieškinyje nurodytus sandorius pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į 2023 m. sausio 30 d. ekspertizės akte padarytas išvadas, kuriose apibendrintai įvertinti ginčijami sandoriai, pažymint, jog dalis tyrimui pateiktų dokumentų neatitiko jiems buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų, du tirti sandoriai UAB „Izovoltas“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti po du kartus, tyrimui pateikti dokumentai nepagrindė kai kurių sąnaudų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, o dalį buhalterinių įrašų turintys pagrįsti priminiai buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai UAB „Izovoltas“ sąnaudoms buvo priskiriamos ieškinio 2.6 punkte išvardintų 56 sandorių sąnaudos bei nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai ir laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų buvo mažinamas UAB „Izovoltas“ mokestinis pelnas, ar teisingai apskaičiuotas grynasis pelnas, mokėtinas pelno mokestis bei ar pagrįstai į atskaitą buvo traukiamas PVM. Teismas taip pat pažymėjo, kad ekspertizės akto išvados patvirtina, jog buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, organizuojant ir tvarkant UAB „Izovoltas“ buhalterinę apskaitą.
49. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, kuri vertinama, kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
50. Įvertinęs ekspertės poziciją, teismas laikė, kad aplinkybės, ar ginčo vertybės ir paslaugos (ginčo sandoriai) buvo susiję su bendrovės ūkine veikla, yra įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje ir nustatinėjamos išanalizavus įrodymų visetą. Teismas pažymėjo, kad siekdamas įvertinti, kaip atsakovė vykdė CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas, t. y. ar buvo veikta išimtinai įmonės interesais ir jos sudaryti ginčo sandoriai buvo susiję su įmonės ūkine veikla, vertinamas ir analizuojamas ginčijamų sandorių, susijusių su reprezentacinėmis, mokymų, komandiruočių tam tikrų prekių ir paslaugų išlaidomis, pagrįstumas, atsižvelgiant ir į ekspertės nustatytas aplinkybes, kad tyrimui nebuvo pateikti dokumentai ir dėl to nebuvo galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės, ar šio sandorio metu įsigytos prekės buvo skirtos būtent UAB „Izovoltas“ reprezentacijai, taip pat kokiu tikslu ir kokiai ekonominei UAB „Izovoltas“ naudai gauti buvo įsigytos šios prekės, apgyvendinimo paslaugos, ar įsigytos paslaugos buvo patirtos UAB „Izovoltas“ darbuotojo komandiruotės metu; taip pat tyrimui nebuvo pateikti jokie mokymų poreikį patvirtinantys dokumentai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir įvertino tik selektyviai atrinktus sandorius. Tačiau teisėjų kolegija tokiam argumentui neturi pagrindo pritarti žemiau nurodomais argumentais.
51. Visų pirma, nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir aptarė tik vienuolika iš 57 ieškinyje nurodytų sandorių. Kaip matyti iš sprendimo, iš tiesų išskirta dalis sandorių (tokie kaip sofa – lova, čiužinys, durys ir kt), tačiau, kaip nurodyta sprendime, į juos atkreiptas dėmesys, taip sandorius išskiriant iš kitų ir aptariant, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Tokia teismo pasirinkta faktinių aplinkybių įvertinimo pozicija nereiškia, kad šalia išskirtų sandorių nevertinti ir kiti sandoriai, kadangi, kaip matyti iš sprendimo, sandoriai pagal jų pobūdį yra sugrupuoti į tris grupes: reprezentacines išlaidas, komandiruotes ir mokymus bei išskiriant 13, 14, 15 ir 16 sandorius, nurodant dėl jų ekspertės nustatytas faktines aplinkybes. Sprendimo motyvai nekelia abejonių, jog vertinti visi ieškinyje nurodyti sandoriai ir padarytos dėl jų apibendrintos išvados dėl netinkamai vykdytos pareigos organizuoti ir užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos vykdymą bei veikti išimtinai bendrovės interesais. Todėl apeliantės teiginys, jog teismas aptarė tik dalį sandorių, nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą teigti, kad teismas išvadas dėl to, jog ieškinyje nurodytos paslaugos ir prekės įsigyti ne įmonės interesams, padarė neįvertinęs ir kitų nei atskirai aptarti sandorių.
52. Antra, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog byloje esančios faktinės aplinkybės, paaiškinimai nepatvirtina, kad atsakovė ieškinyje nurodytas prekes ir paslaugas įsigijo su įmonės veikla susijusiems poreikiams patenkinti. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų pobūdžio, jas galima suskirstyti į atskiras grupes.
53. Pirmajai grupei teisėjų kolegija priskiria pirktus bilietus, kas ieškinio lentelėje nurodyta 28, 29, 32, 33, 37, 38, 40 ir 46 punktuose. Ekspertė, pasisakydama dėl šių išlaidų, nurodė, kad visais šiais atvejais nepateiktas reprezentacinių sąnaudų pripažinimo ir nurašymo dokumentas (pvz., aktas), kuriame būtų nurodyta kam ir kokiais reprezentaciniais tikslais buvo įteikti šie bilietai arba kas dalyvavo šiuose renginiuose. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, jog tai buvo susiję su įmonės interesais, šios aplinkybės nepagrindė. Antai, teismo posėdyje paaiškinadama apie 2 punkte nurodytas išlaidas, neidentifikavo kartu ėjusių asmenų, dėl 8 punkte nurodytų išlaidų teismo posėdyje nurodė, kad buvo su partneriais iš Rytų Europos, 24 punkte nurodytas išlaidas grindė tuo, jog buvo su „Orleano“ atstovais, apie 26 punkte nurodytas išlaidas nurodė, kad neprisimenanti su kuo ėjo, o 27 punkte pirkti bilietai buvo skirti išėjimui su bendradarbe (administratore). Paaiškindama apie 28 punkte nurodytas išlaidas, apeliantė nurodė, kad buvo su keliomis moterimis iš „Orleano“, apie 29 punkte nurodytas išlaidas paaiškino, kad buvo daromas susitikimas su „Achemos“ atstovais, 32 ir 33 punkte nurodyti bilietai pirkti į koncertus, į kuriuos ėjo pasikeitus Lenkijos įmonės atstovams. Tuo tarpu dėl 37 punkte nurodytų išlaidų bilietams apeliantė nurodė, kad ieškovas tuo metu atostogavo, o ji buvo darbe ir apie tai nieko nežino. Panašiai apeliantė teismo posėdyje paaiškino ir dėl 38 punkte nurodytų išlaidų, nurodydama, kad į spektaklį ėjo su verslo partneriais; tuo tarpu į Vilniaus lenkų teatro studiją ėjo su partneriais iš Lenkijos ir „Orleano“, o 46 punkte išlaidos skirtos bilietams į kino teatrą ,,Pasaka“, į kurį ėjo su darbuotoja Regina. Taigi apibendrinant apeliantės paaiškinimus matyti, jog jie yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant konkrečių verslo partnerių ar konkrečių asmenų, su kuriais buvo siekiama bendradarbiavimo (ar bendradarbiavimas pasiektas), taip pat nenurodant ir nepateikiant jokių įrodymų apie tai, kad išlaidos skirtos verslo santykių užmezgimui (išlaikymui, pratęsimui), kad toks neformalus pramogavimas yra susijęs su būsimais sandoriais ar kitais įmonės interesais. Taip pat nekonkretizuojama ir su kokia darbuotoja Regina ir kokiu tikslu, susijusiu su įmonės interesais, buvo lankomasi kino teatre. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, platesni ir konkretesni paaiškinimai dėl šios grupės išlaidų taip pat nenurodomi, o kartu apeliacinio skundo argumentais nepaneigiamos ir pagrįstos pirmosios instancijos išvados, kad byloje esantys įrodymai ir paaiškinimai nesudaro pagrindo laikyti, jog šios išlaidos patirtos bendrovės reikmėms ar tikslu vystyti bendrovės veiklą.
54. Antrajai grupei teisėjų kolegija priskiria nurodomas verslo dovanas, kurias, kaip matyti iš ieškinio, sudaro kosmetika ir panašios prekės, grandinėlė, sveikatingumo paslaugos, antklodė, pledai ir pan. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog atsakovė nepagrindė, kad ir šios išlaidos kaip reprezentacinės skirtos įmonės interesų patenkinimui. Kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju aktualus Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas dėl reprezentacinių sąnaudų, būtent pažymint, jog reprezentacinės išlaidos yra nukreiptos į konkrečius asmenis, o paskirtis yra reprezentuoti, pristatant vienetą (prekes ar paslaugas), taip pat reprezentacinėms sąnaudoms priskiriamos ir konkretiems asmenims įteikiamų daiktų įsigijimo išlaidos. Išklausius atsakovės paaiškinimus teismo posėdyje matyti, kad aptardama 13-16 punktuose nurodytas prekes atsakovė nurodė, jog tai verslo dovanos, kiekviena apie 20 Eur vertės. Tačiau ir šiuo atveju atsakovė nenurodė, kokiam konkrečių asmenų ratui buvo skirtos šios dovanos. Tuo tarpu paaiškindama ieškinio lentelės 19 punkte nurodytą įsigytos grandinėlės tikslą, atsakovė nurodė, kad reikia žiūrėti į registrus, kadangi ieškovas važiavo į Latviją ir ji skirta Latvijoje esančios įmonės technikos direktoriaus žmonai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks paaiškinimas nepagrindžia, jog papuošalas įsigytas įmonės interesais, juolab kad nėra aišku, kaip tokia dovana yra susijusi su įmonės reprezentaciniais tikslais. Ieškinio lentelės 21 punkte nurodytas pirktas papuošalas iš UAB „Jurga“, kurio įsigijimą atsakovė paaiškino tuo, kad jis buvo skirtas vienos iš generalinės direktorės dukrų, ir kad tai yra darbo kontaktas, o ne asmeninis, ir tai, kolegijos vertinimu, akivaizdžiai paneigia įrodinėjamą aplinkybę, kad papuošalas įsigytas įmonės reprezentacijai, tuo labiau nedetalizuojant, kaip tokia nurodoma dovana prisidėjo prie įmonės interesų pagerinimo (pvz. bendradarbiavimas, sandoriai ir pan.). Atsakovė, aptardama ieškinio lentelės 25 punkte nurodytas išlaidas (už sveikatinimo paslaugas), abstrakčiai nurodė, kad tai dovanos partneriams iš Ukrainos, tačiau vėlgi nekonkretizuoti partneriai; taip pat deklaratyvaus pobūdžio teiginiais grįsti paaiškinimai ir susiję su ieškinio lentelės 34, 36, 41, 50, 55-56 punktais, nenurodant konkrečių gavėjų, pvz. 41 punkte nurodyta antklodė paaiškinama kaip dovana, tačiau nėra aiškus jos gavėjas, 50 punkte vėlgi nurodytos dovanos verslo partneriams ir darbuotojams, tačiau nors atsakovė tokią galimybę turėjo, vėlgi nėra konkretizuoti net darbuotojai, kuriems skirtos dovanos, ir kuriuos apeliantė, būdama vadovė, neabejotinai žinojo. Apeliantė teismo išvadų nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme, neįrodė, jog dovanos skirtos reprezentacinėms įmonės reikmėms, taigi kyla pagrįstų abejonių, ar iš tiesų visos įsigytos dovanos skirtos įmonės interesų užtikrinimui.
55. Abejonių nepaneigia apeliantės argumentai, jog prekių ir paslaugų pirkimas reprezentacijai buvo įprastas bendrovės veikloje. Viena vertus, tokios išlaidos gali būti ir nėra draudžiamos, tačiau jos turi būti tinkamai pagrįstos ir apskaitytos. Kita vertus, tai, kad jos buvo įprastos bendrovės veikloje ir buvo taip pat patiriamos ir vadovaujant ieškovui, savaime nedaro jų pagrįstų ir ginčo laikotarpiu, o kilus ginčui pareiga pagrįsti, kad buvo naudojamos bendrovės interesams, pagal bendrą įrodinėjimo naštos taisyklę, tenka atsakovei. Nors apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus – nurašymo aktus, tačiau ir jie nepatvirtina, kad visos išlaidos patirtos įmonės interesais. Kaip matyti iš pateiktų nurašymo aktų, abstrakčiai nurodoma, kad tai yra reprezentacinės išlaidos, todėl net jei juos ir pasirašė ieškovas, nesant konkretesnių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad visos šios išlaidos patirtos išimtinai bendrovės interesams, siekiant įmonei naudos.
56. Trečiajai grupei išlaidų, nurodytų ieškinio lentelėje, priskirtini mokymai, kurie nurodyti lentelės 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 18, 22, 23, 39, 44, 45, 53 ir 54 punktuose. Šiuo aspektu ekspertė akcentavo, jog nebuvo pateikti tyrimui jokie UAB „Izovoltas“ darbuotojo siuntimą į komandiruotes, mokymus, konsultacijas patvirtinantys dokumentai, pvz., vykusio asmens prašymas leisti vykti, UAB „Izovoltas“ direktoriaus įsakymas, kuriuo būtų leista vykti į mokymus, bei nurodoma padengti jų išlaidas, avanso kelionės metu patiriamoms išlaidoms išmokėjimą ir kiti buhalteriniai dokumentai, laikė, kad tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios paslaugos, ar UAB „Izovoltas“ galėjo sąnaudoms priskirti ginčo sandorių vertes. Šios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės paaiškinimus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, taip pat neturi teisinio pagrindo nepritarti apylinkės teismo argumentams. Iš atsakovės duotų paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad didelę dalį mokymų sudarė nurodyti koučingo mokymai, tačiau, kaip nustatyta byloje, nėra tokių mokymų pagrindžiančių dokumentų. Tuo tarpu duodama paaiškinimus apie ieškinio lentelės 5 punkte nurodytą komandiruotę atsakovė nurodė, kad tai komandiruotė į parodą Vokietijoje kartu su darbuotoju Edmundu, visiškai nenurodant detalesnių duomenų. Kalbėdama apie ieškinio lentelės 53 punkte nurodytus mokymus paaiškino, kad tai buvo psichologės mokymai darbuotojams, tačiau vėlgi nėra pateikta ar nurodyta detalesnių duomenų apie šiuos mokymus. Byloje nėra ir duomenų apie registraciją į atitinkamus mokymus, baigimo pažymėjimus. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad tokie mokymai yra galimi, ir nors jie taip pat buvo ir ieškovo vadovavimo metu, tačiau tiek komandiruotės, tiek mokymai turi būti pagrįsti dokumentais, o tuo tarpu tokių dokumentų nesant (kaip kad nagrinėjamu atveju), nėra pagrindo laikyti, kad paslaugų išlaidos buvo skirtos įmonės poreikiams.
57. Ketvirtajai grupei priskirtinos kitos išlaidos, kurios ieškinio lentelėje nurodytos 20, 30, 31, 42, 47, 48 ir 51-52 punktuose. Šių išlaidų pirmosios instancijos teismas taip pat nelaikė susijusiomis su bendrovės interesais. Teisėjų kolegija, išklausiusi atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu. Kaip matyti iš ieškinio lentelės, 20 punkte nurodytos išlaidos sofai – lovai ir čiužiniui, tačiau atsakovės paaiškinimas, kad tai buvo skirta ofisui, deklaratyvaus pobūžio, juolab kad byloje nėra jokių duomenų (pvz. nuotraukų, darbuotojų paaiškinimų), kad ši lova stovėjo ofise. Ieškinio lentelės 30 punkte prie išlaidų įrašytos durys, apie kurias atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi nekilnojamojo turto ir į patalpas (duomenys neskelbtini)g. jos buvo pristatytos sandėliavimui, tačiau kur jos buvo panaudotos, nežino. Gi, procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad durys buvo sumontuotos bendrovės patalpose. Taigi nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės pagrindžia nenuoseklią atsakovės poziciją. Be to, jei durys iš tiesų sumontuotos su įmone susijusiose patalpose, neabejotinai buvo galimybė pateikti ir tokią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus (pvz. fotonuotraukas). Ieškinio lentelės 31 punkte prie išlaidų priskirti aliejai, kvepalai, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie buvo skirti (naudojami) ofisui. Ieškinio lentelės 42 punkte nurodytos kavinės „Žibutė“ išlaidos, apie kurias atsakovė paaiškino, jog kavinėje buvo ieškovas su partneriais, tačiau vėlgi nedetalizuotos, nenurodant, su kokiais konkrečiais partneriais buvo, kas kelia pagrįstų abejonių dėl patirtų išlaidų ne įmonės interesams. Atsakovė nekonkretizavo ir išlaidų, įrašytų į ieškinio lentelės 47 punktą, nurodydama, kad buvo su Lenkijos įmonės partneriais. Nėra pateikti detalūs duomenys ir dėl komandiruotės į Lenkiją, kuri įrašyta ieškinio lentelės 48 punkte. Nors ieškovė dėl paslaugų, numatytų ieškinio lentelės 51 ir 52 punktuose (perkraustymo paslaugos) paaiškino, kad buvo perkelta ofiso įranga į butą, esantį (duomenys neskelbtini)g. - įrengtas darbo kambarys ir kvietėsi ten verslo partnerius, tačiau vėlgi, tokie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Taigi byloje esančių faktinių aplinkybių bei paaiškinimų pagrindu ir ketvirtai grupei priskirtų išlaidų negalima priskirti prie tokių, kurios skirtos įmonės poreikiams.
58. Apibendrinant išdėstytas faktines aplinkybes laikytina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme nepaneigė savo veiksmų neteisėtumo CK 2.87 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi, kaip nustatyta, ginčo laikotarpiu atsakovė naudojo įmonės lėšas su įmonės veikla nesusijusiais tikslais. Kadangi atsakovė pažeidė fiduciarines pareigas dėl jos netinkamo pareigų vykdymo (netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo), laikytina, kad ginčo sandoriais bendrovei buvo padaryta žala. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagrįstai atsakovei kyla civilinė atsakomybė.
59. Apeliantės teiginiai, kad netenkinant jos prašymo apklausti ieškovą teismo posėdyje apribota apeliantės įrodinėjimo galimybė, stokoja teisinio pagrindimo. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas kitų aplinkybių nei kad nurodytos procesiniuose dokumentuose, nepaaiškins, o pozicija grindžiama buhalterine apskaita. Taigi ieškovas savo poziciją išreiškė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas, reikalavimai grindžiami be kita ko remiantis buhalterine apskaita, o tuo tarpu atsakovė nenurodė, kokios aplinkybės nebuvo paaiškintos ieškovo atstovo pirmosios instancijos teisme ar į kokius konkrečius klausimus bylos apimties aspektu nebuvo atsakyta. Apeliantė taip pat nenurodė, kokius klausimus, dėl kurių ieškovo pozicija nėra išreikšta procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdyje, norėtų užduoti ieškovui. Remiantis išdėstytu nėra pagrindo laikyti, kad atsisakydamas apklausti teismo posėdyje ieškovą pirmosios instancijos teismas apribojo apeliantės įrodinėjimo galimybes.
Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo
60. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir tuo aspektu, jog nepagrįstai netaikytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, įrodinėjant, kad ieškovas apie ieškinyje nurodytus ginčijamus sandorius žinojo anksčiau nei kad 2021 m. balandžio 29 d., t. y. pirmojo ieškovo laiško atsakovei išsiuntimas. Pirmosios instancijos teismas tuo tarpu laikė, kad jį įtikino ieškovo teiginiai, jog apie ginčijamus sandorius sužinojo 2021 m. balandžio mėnesį, todėl laikė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais.
61. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
62. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2019 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 21 punktą).
63. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
64. Apeliantė visų pirma įrodinėja, kad ieškovui buvo žinomi ieškinio lentelės 4 ir 11 eilutėje nurodomi sandoriai. Prie atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateiktas 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas dėl ieškovės komandiruotės į Prancūziją, įsakymas pasirašytas ir ieškovo. Ieškinio lentelės 4 eilutėje nurodyta būtent atsakovės komandiruotė į Prancūziją, taigi pritartina apeliantei, jog ieškovas apie šią komandiruotę ir su ja susijusias išlaidas (394 Eur) sužinojo gerokai anksčiau nei 2021 m. balandžio mėn. ir jam pritarė. Šiam sandoriui taikytina ieškinio senatis. Tuo tarpu ieškinio lentelės 11 eilutėje nurodomam sandoriui nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties, kadangi atsakovės pateiktas teismui 2017 m. balandžio 5 d. įsakymas dėl komandiruotės į Kauną – Geros savijautos centro mokymus nepagrindžia ieškinio lentelės 11 eilutėje įrašyto ginčijamo sandorio (komandiruotės). Kaip matyti, ieškinio lentelės 11 punkte numatyta data - 2017 m. balandžio 20 d., kai tuo tarpu atsakovės nurodomas įsakymas pagrindžia atsakovės 2017 m. balandžio 6 d. komandiruotę į Kauną. Tuo tarpu 2017 m. balandžio 20 d. komandiruotei pagrįsti apeliantė nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovui apie komandiruotę buvo žinoma gerokai anksčiau nei 2021 m. balandžio mėn.
65. Apeliantės pateikti 2016-2018 metų reprezentacinių išlaidų aktai, kurie pateikti kartu su apeliaciniu skundu ir kuriuos teisėjų kolegija sprendė prijungti prie bylos, patvirtinta juose numatytas reprezentacines išlaidas. Palyginus teismui pateiktų minėtų reprezentacinių išlaidų aktų turinį su ieškinio lentelėje nurodytais sandoriais matyti, kad sutampa su reprezentacinių išlaidų aktuose nurodytomis sumomis šie ieškinio lentelėje nurodyti sandoriai: 8 eilutėje – 174 Eur, 19 eilutėje – 150,04 Eur, 24 eilutėje – 49 Eur, 26 eilutėje – 19,40 Eur, 27 eilutėje – 96 Eur, 28 eilutėje – 56 Eur, 29 eilutėje – 28 Eur, 32 eilutėje – 100 Eur ir 33 eilutėje – 81 Eur. Viso sutampančios sumos sudaro 693,44 Eur. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ieškovas pasirašė 2016-2018 metų reprezentacinių išlaidų aktus, teismo palygintos sumos sutampa su dalimi ieškinio lentelėje numatytų sandorių, taigi laikytina, kad ir apie nurodytas reprezentacines išlaidas ieškovui buvo žinoma gerokai anksčiau nei atskaitos data (2021 m. balandžio mėn.) nurodė teismas, t. y. reprezentacinių aktų pasirašymo metu. Taigi laikytina, kad reikalavimui dėl šiame punkte išvardintų reprezentacinių išlaidų yra pasibaigęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas.
66. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas apie likusias ieškinio lentelėje nurodytas išlaidas sužinojo gerokai anksčiau nei kad teismo nurodyta atskaitos data, nuo kurios skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme, todėl likusiems reikalavimams ieškinio senaties terminas netaikytinas.
67. Pritaikius ieškinio senaties terminą daliai ieškinio lentelėje nurodytų išlaidų, teismas jas išminusuoja iš apylinkės teismo priteistos sumos, t. y. 13 211,77 Eur – 394 Eur (nutarties 64 punktas) – 693,44 Eur (nutarties 65 punktas) ir sprendžia, jog atsakovės žala, kurią pagrindė ieškovas, sudaro 12124,33 Eur.
Dėl teisinio bylos rezultato
68. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, sumažinant priteistiną žalos dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamai sprendžiamas ir procesinio pobūdžio klausimas - perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 3500 Eur advokato pagalbai apmokėti, 3000 Eur ekspertizės išlaidos, 300 Eur už ekspertizės dalyvavimą teismo posėdyje ir 307 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 7107 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2226,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Abiejų šalių patirtos išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atitinka būtinumo ir realumo kriterijus, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudos, susiklosčiusių santykių pobūdį tarp šalių, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nustatytų rekomenduojamų maksimalių darbo užmokesčio dydžių.
71. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys patenkintas 89 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 6325,23 Eur (89 proc. x 7107 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (11 proc.) priteistinos iš ieškovo jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 244,86 Eur (11 proc. x 2226,40 Eur).
72. Valstybė patyrė 19,92 Eur siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai ieškovas turėtų atlyginti 2,19 Eur, atsakovė - 17,73 Eur. Kadangi ieškovo atlygintina suma nesiekia 5 Eur, ji nepriteistina, tuo tarpu iš atsakovės priteistina valstybės naudai 17,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
73. Analogiškos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikytinos ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Remiantis protingumo kriterijumi, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal tą pačią procentinę išraišką, laikant, kad atsakovės patenkinta dalis apeliacinės instancijos teisme sudaro 11 proc. Atsakovė sumokėjo 297 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie tai, kad patyrė teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė. Todėl atsakovei priteistina iš ieškovo 32,67 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u t a r i a :
tenkinti atsakovės apeliacinį skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens UAB „Izovoltas“, j. a. k. 126289214, naudai 12124,33 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt keturis Eur ir 33 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6325,23 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 244,86 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis Eur 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,73 Eur (septyniolika Eur 73 ct) pašto išlaidų.“
Priteisti iš ieškovo M. B. atsakovės A. Z. naudai 32,67 Eur (trisdešimt du Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė
Eglė Surgailienė