Civilinė byla Nr. e2A-328-460/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06521-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2023 m. kovo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „A. ir Ko“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „A. ir Ko“ ir uždarajai akcinei bendrovei „S.“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „R. L.“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A.“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „A. ir Ko“ (toliau – ir apeliantė) ir UAB „S.“ (toliau abi kartu – atsakovės) 8 200 Eur nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo, 1294,70 Eur nuostolių, patirtų sprendžiant ginčą neteismine tvarka, 5 procentų palūkanas pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 27 straipsnio 1 dalį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Krovinio pervežimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė įsipareigojo priimti krovinį 2020 m. gegužės 4 d. ir ne vėliau 2020 m. gegužės 7 d. pristatyti į jo paskirties vietą be perkrovimo, pakrovimą bei iškrovimą organizuojant per šoną, nieko nekraunant ant viršaus. Krovinys buvo pristatytas 5 dienomis vėliau nei šalių sutartas vėliausias pristatymo terminas, dėl to ieškovė prarado galutinio pirkėjo pasitikėjimą, kadangi krovinio pristatymo laikas buvo svarbus, nes buvo vežama (duomenys neskelbtini) apsauginės sienelės prekybos centrams. Ieškovė nebuvo informuota apie planuojamą vežėjų pasikeitimą, sutikimo tam nedavė. 2020 m. gegužės 7 d. ieškovė apeliantės buvo informuota, jog krovinį gabena atsakovė UAB „S.“, krovinys sustabdytas muitinės poste Šveicarijoje dėl kitų vežamų krovinių netinkamo deklaravimo. Dėl pristatymo termino pažeidimo krovinio gavėjas patyrė papildomų išlaidų, nes sumokėjo papildomą 6 213,08 Eur sumą už skubų krovinių pristatymą ir už tai ieškovei išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 6 200 Eur sumai, kurią 2020 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo pavedimu ieškovė atlygino. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalį vežėjas yra atsakingas už krovinio pavėluotą pristatymą ir atsako ne tik už savo veiksmus, tačiau ir savo agentų klaidas; atsakovas – vežėjas turėjo būti ypač pareigingas, tai įvyko dėl vežėjo kaltės, žala padaryta tyčia, nes tyčinei kaltės formai prilyginamas didelis neatsargumas, o pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai yra vienodi. Šiuo atveju kyla solidarioji civilinė atsakovių atsakomybė, nes atsakovės bendrais veiksmais padarė žalą ieškovei dėl didelio neatsargumo – neteisėtai perkrovė krovinį, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie krovinio buvimo vietą, vienašališkai pakeitė CMR važtaraščio duomenis ir nepristatė krovinio laiku ir sutartyje susitartomis sąlygomis. Ieškovė dėl atsakovių veiksmų, kuriais buvo pažeista sutartis ir krovinys pristatytas pavėluotai, patyrė 6 200 Eur tiesioginius nuostolius bei 2 000 Eur netiesioginių nuostolių, nes krovinio gavėjas atsisakė kito 1 000 vnt. prekių užsakymo.

2.       Apeliantė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė nenurodė priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir pavėluoto krovinio pristatymo. Sutiko, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas pavėluotai – tai yra vežėjo atsakomybė, tačiau nesutiko su ieškovės reiškiamų reikalavimų apimtimi – tariamai patirti nuostoliai nepagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais, todėl negali būti priteisiami. Sutiko, kad su ieškove 2020 m. balandžio 28 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo 2020 m. gegužės 4 d. ieškovės buveinės adresu priimti krovinį – 2 400 kg reklaminės įrangos krovinį ir 2020 m. gegužės 7 d. pristatyti krovinio gavėjui W. AG (toliau – ir gavėjas), adresu Šveicarijos Konfederacijoje. Šiam tikslui 2020 m. balandžio 28 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė persamdė atsakovę UAB „S.“. Krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo draudimo krovinio pervežimo užsakymui atlikti persamdyti trečiuosius asmenis. Be to, sudarydama krovinio pervežimo sutartį su atsakove UAB „S.“, į krovinio pervežimo sutartį įtraukė identiškus įsipareigojimus – draudimą perkrauti bei pakrovimą ir iškrovimą tik per transporto priemonės šoną, draudimą krauti ant viršaus. Stengėsi informuoti ieškovę apie krovinio buvimo vietą. Taikytini CMR konvencijos apribojimai žalai pavėluotai pristačius krovinį ir tokia žala yra ribojama užmokesčio už pervežimą suma. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų dėl gavėjo išlaidų už krovinių pristatymą į skirtingus taškus dėl pavėluoto krovinio pristatymo; ieškovė pateikė kurjerių bendrovės (duomenys neskelbtini) AG išrašytą ir gavėjui pateiktą sąskaitą faktūrą 6 213 Eur sumai, tačiau nepateiktas apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; ieškovė, pervesdama gavėjui šią sumą, veikė savo rizika ir neturi teisės jos reikalauti iš apeliantės. Reikalavimas atlyginti 2 000 Eur nuostolių dėl tariamai atšaukto 1 000 vnt. prekių užsakymo neįrodytas rašytiniais įrodymais, sutartimis, patvirtinančiomis šalių susitarimus dėl prekių gamybos, faktišką produkcijos pagaminimą, produkcijos faktinius gamybos kaštus bei pardavimo kainas ir pagamintos produkcijos sunaikinimą, iš kurių galima būtų spręsti apie ieškovės realiai patirtus nuostolius. Nepagrįstas reikalavimas dėl 1 294,70 Eur teisinių išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, priteisimo.

3.       Atsakovė UAB „S.“ atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko dėl solidarios atsakomybės, nes reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalimi, o ginčas kilęs tarptautinio vežimo santykiuose, kuriuos reguliuoja CMR konvencija, tik regresinio reikalavimo atveju CMR konvencija numato galimybę solidariai atsakomybei, jeigu žala atsirado dėl kelių asmenų kaltės ir negalima identifikuoti kiekvieno iš jų atsakomybės dalies. Pripažįsta, kad yra atsakinga už pavėluotą krovinio pristatymą, tačiau tai nebuvo sąlygota didelio nerūpestingumo ar tyčios, nes pasikrovimo dieną sugedo vilkikas ir turėjo būti keičiamas vilkiko variklio vožtuvas. Kol vilkikas buvo remontuojamas Kaune, ji, siekdama taupyti laiką, užsakė iš UAB „R. L.“ krovinio pervežimo paslaugą iš Klaipėdos į Kauną; remontas neplanuotai užtruko, subvežėjų, kurie operatyviai pervežtų krovinį nerado, todėl krovinį pradėjo vežti tik baigus vilkiko remontą 2020 m. gegužės 8 d., todėl jos veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei itin didelio nerūpestingumo, o suklydimas dėl vilkiko remonto trukmės. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. buvo 2 nedarbo dienos, per kurias nevykdomas nei prekių siuntimas, nei gabenimas, todėl realus pasekmes galėjęs sukelti vėlavimas yra trys paros. Ieškovės reikalavimas dėl 6 200 Eur atlyginimo grindžiamas (duomenys neskelbtini) AG sąskaita 1 1743,14 Eur sumai kaip papildomi kaštai – ši sąskaita negali būti laikoma tinkamu reikalavimo įrodymu, nes iš jos neįmanoma nustatyti nei kokios prekės buvo siunčiamos, nei kur buvo siunčiamos, nei kada buvo siunčiamos ir kiek praėjo laiko nuo jų gavimo ir išsiuntimo, nei kam buvo siunčiama. Nepateikti duomenys, kiek būtų kainavęs tapataus krovinio siuntimas tapatiems gavėjams įprasta tvarka bei turėtų būti pagrįsta, kad greitesnis siuntimas buvo objektyviai būtinas; nepateiktas dokumentas dėl (duomenys neskelbtini) AG sąskaitos apmokėjimo. Krovinio gavėjo 2020 m. birželio 25 d. pateiktoje nuostolių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuostoliais įvardijami ne tik papildomos išlaidos, tačiau ir žala dalykinei reputacijai, tačiau šios nuostolių grupės nėra atskiriamos ir identifikuojamos skirtingomis sumomis. Mano, kad ieškovė atlygino dvejopo pobūdžio žalą (papildomos išlaidos ir reputacijos pažeidimas), tačiau ieškinyje tą įvardija tik kaip papildomas gavėjo išlaidas. Ieškovė geranoriškai atlygino tariamą žalą, nesant aiškių duomenų, kad tokia žala buvo patirta, ir tai yra ieškovės pasirinkimas, galimai siekiant palaikyti gerus santykius ar reputacija, tačiau tai nėra realūs gavėjo ir ieškovės nuostoliai. Nėra įrodymų dėl 2 000 Eur negautų pajamų, nepateikta duomenų, kad tarp ieškovės ir gavėjo buvo realus susitarimas 1 000 vnt. prekių pristatymui, kuris buvo atšauktas. Jeigu ieškovė realiai neteko užsakymo, ji turėtų įrodyti realius gamybos kaštus. 

4.       Ieškovė dubliku nurodė, kad apeliantė įsipareigojo tinkamai ir laiku pristatyti krovinį, todėl ji atsakinga už visus vežimo procese dalyvavusius asmenis, taip pat ir atsakovę UAB „S.“ pagal CMR konvencijos 3 straipsnį. Atsakovės UAB „S.“ atsakomybė kyla CMR konvencijos 17 straipsnio pagrindu iš neteisėtų veiksmų (krovinio perkrovimo, važtaraščio pakeitimo, ieškovės klaidinimo dėl pervežimo aplinkybių) ir vėlavimo pristatyti krovinį, kai jo pristatymo terminas turėjo esminę reikšmę ieškovės ir krovinio gavėjo sutarčiai bei tolesniems šalių santykiams. Abejoja dėl nurodyto vilkiko gedimo (fakto nepagrindžia ir pateikta sąskaita, kuri galėjo būti išrašyta ir vėliau), t. y. nepateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų vilkiko realų gedimą. Be to, ieškovei buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija dėl vilkiko sulaikymo muitinės poste Šveicarijoje. Atsakovių veiksmai neatitinka minimalių atidumo ir rūpestingumo standartų, todėl jų atsakomybė dėl pavėluoto krovinio pristatymo yra neribota ir atsakovės turi pareigą atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius. CMR konvencija nenustato solidarios atsakomybės taikymo, tačiau nėra įtvirtinusi ir draudimo dėl solidariosios atsakomybės taikymo, dėl to CK 6.6 straipsnio taikymas šiuo atveju neprieštarauja CMR konvencijai. Susitarimo su krovinio gavėju 1.2 punkte įtvirtinta ieškovės neatšaukiama teisė į sumokėtų nuostolių ir palūkanų atlyginimą iš atsakingų asmenų dėl pavėluoto prekių pristatymo. Remiantis susitarimo 1.3 punktu, laikant, kad šalys įvykdžiusios visus savo įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu, t. y. kad krovinio gavėjas nebereikš ieškovei jokių kitų pretenzijų, susijusių su šiuo kroviniu, ieškovė susitarimu užtikrino, kad krovinio gavėjas ateityje nereikš reikalavimų dėl netiesioginių nuostolių (žalos reputacijai) atlyginimo. Prekių gamybos sąmatoje nurodyta prekių savikaina ir pardavimo kaina, o ieškovės pajamos (pelnas) už kiekvieną prekę – (duomenys neskelbtini) Eur už vienetą; ieškovės pristatytos prekės, kurių kiekis 500 vnt. buvo analogiškos prekėms, kurių kiekis turėjo būti 1 000 vnt., tačiau krovinio gavėjas 2020 m. gegužės 11 d. el. laišku atšaukė šį užsakymą.

5.       Atsakovė UAB „S.“ tripliku nurodė, kad ieškovės siekis, jog atsakovių atsakomybė būtų solidari, yra nukrypimas nuo CMR konvencijos, kur 3, 17 straipsniais apibrėžtu vežėjo atsakomybės ribų ir solidarios atsakomybės taikymo galimybė galima tik atgręžtinio reikalavimo, kai žalą atlyginęs vežėjas siekia žalos atlyginimo iš ją faktiškai padariusių asmenų, atveju. Tai, kad CMR konvencija santykyje tarp vežėjo ir siuntėjo nenumato solidarios atsakomybės, o santykyje dėl vežėjo atgręžtinio reikalavimo tokią atsakomybę numato, rodo konvencijos rengėjų intenciją tiek vienu, tiek kitu atveju nustatyti būtent tokią atsakomybės taikymo tvarką. Atitinkamai tai rodo, kad CMR konvencijoje nenumatyta vežėjo ir jo pasitelktų agentų solidari atsakomybė prieš krovinio siuntėją yra tikslingo reguliavimo rezultatas, o ne nesureguliuotas klausimas, kuriam, kaip teigia ieškovė, galima taikyti nacionalinės teisės normas. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas vienašaliu gavėjo pareiškimu, kurį ieškovė, neturėdama objektyvių duomenų, nepagrįstai apmokėjo gavėjui. Nuostolių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuostoliais įvardijami ne tik papildomos išlaidos, bet ir žala dalykinei reputacijai, tačiau jos neidentifikuojamos skirtingomis sumomis, kai tuo tarpu 2020 m. liepos 30 d. gavėjo ir ieškovės susitarime dėl nuostolių atlyginimo, dalykinės reputacijos pažeidimo, kaip nuostolių grupės, nėra, ir nuostoliais įvardijamos papildomos išlaidos dėl prekių pristatymo, kas reiškia, kad buvo dengiami neapibrėžti nuostoliai dėl dalykinės reputacijos pažeidimo apie kuriuos ieškinyje nėra pasisakoma. Be to, patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos pagal tokius kriterijus, o šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl 2 000 Eur negautų pajamų, dėl esą gavėjo atšaukto užsakymo 1 000 vnt. (duomenys neskelbtini) apsauginių skydelių, nepateiktas realus susitarimas, kuris buvo atšauktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovei priteista solidariai iš atsakovių 7 494,70 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 7 494,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat ieškovei priteistas lygiomis dalimis iš atsakovių 7 160 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

6.1.                      Ieškovė ir apeliantė sudarė 2020 m. balandžio 28 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2020 m. gegužės 4 d. priimti iš ieškovės (užsakovės) adresu Klaipėdoje, krovinį – reklaminę įrangą, be perkrovimo, pakrovimą bei iškrovimą organizuoti tik per šoną, nieko nekraunant ant viršaus ir iškrauti 2020 m. gegužės 7 d. gavėjui W. AG, Šveicarijoje, už pervežimo kainą – (duomenys neskelbtini) Eur + PVM + EX, apmokėjimą atliekant per 45 kalendorines dienas po PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Sutarties bendrųjų sąlygų 1 punktu šalių sutarta, kad šis pervežimas atliekamas pagal 1956 m. Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos sąlygas, Lietuvos ir kitų valstybių, per kurias vežamas krovinys, norminių aktų nuostatas. Pagal minimą sutartį vežėjas įsipareigojo būti paruošęs ir turėti visus reikalingus krovinio vežimui dokumentus (1 punktas), atvykti į pasikrovimą/iškrovimą Sutartyje nurodytu laiku ir techniškai tvarkinga ir švaria transporto priemone (2 punktas), apie iškilusias problemas nedelsiant informuoti užsakovą (3 punktas), pavėlavęs pateikti transporto priemonę pakrovimui ar pavėlavęs pristatyti krovinį gavėjui mokėti 150 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą parą (5 punktas). Bylos duomenimis Sutartis šalių pasirašyta, galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka neginčijama, nenuginčyta. 

6.2.                      Ieškovė išrašė CMR važtaraščius, skirtus vežėjui, kuriame perkeltos visos 2020 m. balandžio 28 d. krovinio pervežimo sutarties sąlygos dėl paėmimo/pristatymo vietos/ terminų; pirmame CMR važtaraščio egzemplioriuje nurodoma, kad pridedamas dokumentas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vežėjas – UAB „A. ir Ko“, transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinį priėmė 2020 m. gegužės 4 d. vairuotojas V. L. Iš krovinio gavėjui skirto CMR važtaraščio egzempliorio matosi, jog vežėjas – UAB „A. ir Ko“, kitas vežėjas – UAB „S.“, dar vienas vežėjas – UAB „R. L.“, vilkikas – (duomenys neskelbtini), puspriekabė (duomenys neskelbtini), krovinys gautas gavėjo Šveicarijoje 2020 m. gegužės 20 d.

6.3.                      2020 m. balandžio 28 d. krovinio pervežimo sutartimi apeliantė užsakė, o atsakovė UAB „S.“ įsipareigojo 2020 m. gegužės 4 d. priimti iš užsakovo adresu Klaipėdoje, krovinį – reklaminę įrangą be perkrovimo, pakrovimą bei iškrovimą organizuoti per šoną, nieko nekraunant ant viršaus ir iškrauti 2020 m. gegužės 7 d. W. AG, Šveicarijoje už (duomenys neskelbtini) Eur, apmokėjimą atliekant per 45 kalendorines dienas po PVM sąskaitos faktūros išrašymo. 2020 m. gegužės 1 d. sąskaitoje nurodyta, kad produkcijos kaina – (duomenys neskelbtini) Eur, siuntimas – (duomenys neskelbtini) Eur.

6.4.                      Pateikti telefono žinučių tekstai patvirtina faktą, kad ieškovė domėjosi krovinio gabenimu, apeliantė nežinojo nieko tikslaus apie krovinį bei jo buvimo vietą, kreipėsi į atsakovę UAB „S.“, kuri nurodė, kad krovinys užstrigęs Waldshut Basel muitinėje.

6.5.                      Šalių santykiams taikytina 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius.

6.6.                      Vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.

6.7.                      Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovių buvo sudaryta viena vežimo sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme maršrutu Lietuva (Klaipėda) – Šveicarija (Bernas). Ginčo šalių sudarytos vienintelės vežimo sutarties konstatavimas lemia CMR konvencijos 36 straipsnio taikymo galimybę. Abi atsakovės buvo vežėjos, dėl to ieškinys dėl nuostolių atlyginimo dėl pavėluoto krovinio pristatymo CMR 36 straipsnio pagrindu galėjo būti pareikštas ne tik susitariančiajam vežėjui – apeliantei, tačiau ir faktiniam vežėjui – atsakovei UAB „S.“, taip pat ir abiem vežėjoms – abiem atsakovėms. 

6.8.                      Kai krovinį veža ne tiesiogiai su užsakovu (ar krovinio gavėju) sudaręs vežimo sutartį asmuo, bet kitas vežėjas, be susitariančiojo vežėjo, už krovinio saugų pervežimą tiesiogiai užsakovui tampa atsakingas ir su užsakovu (ar krovinio gavėju) susitaręs vežėjas, ir faktiškai krovinį gabenęs vežėjas, pagal CMR važtaraštį įsipareigojęs vežti krovinį savo vardu ir rizika. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „S.“ priėmė krovinį ir važtaraštį, todėl minėtais savo veiksmais prisijungė prie susiklosčiusių ieškovės ir susitariančiojo vežėjo – apeliantės sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių. CMR konvencijos 36 straipsnyje nustatyta galimybė ieškinį dėl pristatymo termino viršijimo pateikti ne tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio pristatymo termino viršijimą, tačiau ir abiem vežėjams, kurie vežė tą krovinį. Tai yra papildoma garantija siuntėjui (užsakovui), reiškiančiam reikalavimą keliems vežėjams, gauti nuostolių atlyginimą, neapsiribojant konkrečiu vežėju.

6.9.                      Apeliantė tiesiogiai sudarė 2020 m. balandžio 28 d. krovinio pervežimo sutartį su ieškove, įsipareigodama 2020 m. gegužės 4 d. priimti krovinį iš užsakovo ir neperkrauti, pakrovimą bei iškrovimą organizuoti per šoną, nieko nekraunant ant viršaus, ir iškrauti 2020 m. gegužės 7 d. „W. AG“, Šveicarijoje, kuri kaip vežėjas įrašytas ir CMR važtaraštyje. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausti liudytojai. CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog tik siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti iš vežėjo nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Taigi, pagal CMR konvencijos 12 straipsnį, kroviniu disponuojantis asmuo gali būti tik krovinio siuntėjas (gavėjas), bet ne vežėjas, be to, siuntėjas išlaiko teisę disponuoti kroviniu iki tol, kol važtaraštis bus perduotas gavėjui. Nagrinėjamu atveju kroviniu disponuojantis asmuo buvo ieškovė, kaip siuntėja, o atsakovės buvo vežėjos.

6.10.                      CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtina jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai). Šios prezumpcijos buvimas lemia tai, kad šios bylos faktinių aplinkybių kontekste būtent abiem vežėjams tenka pareiga įrodyti, jog krovinys buvo nugabentas, nepažeidžiant vežimo sutarties sąlygų, o pavėluotą pristatymą lėmė aplinkybės, kurių pasekmių vežėjai negalėjo išvengti.

6.11.                      CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, kartu nustato ir tam tikras garantijas, pasireiškiančias vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydžio ribojimu (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis, 28 straipsnis). Tačiau taisyklės, kuriomis remdamasis vežėjas gali tikėtis ribotos atsakomybės taikymo, turi išimtį, kai vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimą ir iš jo išieškomi visi galimi nuostoliai. Vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nustatytu dydžiu, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (grubiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).

6.12.                      Vertinant abiejų atsakovių, kaip vežėjų, atsakomybę, spręstina, ar krovinys buvo gabenamas nepažeidžiant sutarties sąlygų (įskaitant reikalavimus neperkrauti krovinio, tinkamai informuoti užsakovą apie krovinio gabenimo eigą), vertintina kitos aplinkybės, lėmusios, kad krovinys nebuvo pristatytas sutartyje nustatytu terminu (atsakovių nurodomą vilkiko gedimą). Ieškovė nurodo, kad atsakovėms gabenant krovinį buvo tyčia atlikti nesąžiningi veiksmai, ieškovė klaidinama pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie krovinio gabenimo eigą, pristatymo terminą ir krovinio buvimo vietą, o tokie veiksmai neatitinka minimalių atidumo ir rūpestingumo standartų.

6.13.                      Krovinys vežėjo buvo pristatytas gavėjui pažeidus sutartą krovinio pristatymo terminą – šios aplinkybės šalių nėra ginčijamos, jos pripažįstamos, jas paneigiančių duomenų bei įrodymų šalys neteikė, nurodytomis aplinkybėmis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog vežimo sutartis buvo pažeista dėl atsakovių – vežėjų veiksmų, nes krovinys nebuvo tiesiogiai vežamas, o buvo iškrautas kitame sandėlyje, atsakovė krovinio vežimo stadijoje klaidino ieškovę dėl krovinio vežimo, buvimo vietos, dėl krovinio muitinės procedūrų problemų, nepateisinamai ilgai negabeno krovinio, dvigubai viršijo maksimalų krovinio pristatymo terminą.

6.14.                      Atsakovių nurodomas aplinkybes dėl vilkiko gedimo kaip priežasties negalint atsakovėms sutartu terminu ir tinkamai pristatyti krovinį jo gavėjui, teismas vertina kaip nepakankamas vertinti nagrinėjamu atveju kaip šalinančias/galinčias šalinti vežėjų atsakomybę, nes atsakovės yra vežėjos, verslininkės, deklaruojančios tinkamą krovinio pristatymą/vežimą sutartomis sąlygomis savo jėgomis bei priemonėmis, todėl užtikrinimas tinkamos ir techniškai tvarkingos transporto priemonės – šiuo atveju – vilkiko panaudojimas vykdant sutartą krovinio vežimą yra besąlygiška vežėjo pareiga, o šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti vertinamas kitaip nei didelis neatsargumas (grubus aplaidumas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog vilkiko gedimas sąlygojo ir sutartų krovinio pristatymo terminų pažeidimą. Pats vilkiko gedimo faktas vykdant šalių sutartą krovinio gabenimą nepašalina vežėjo atsakomybės dėl sutarties pažeidimo sutartu terminu nepristačius krovinio. Vežėjo pareiga yra naudoti techniškai tvarkingą transporto priemonę. Taigi nagrinėjamu atveju daroma išvada, jog vežėjas kaltas dėl krovinio pristatymo gavėjui terminų pažeidimo (CPK 178 straipsnis). Nustatytos aplinkybės, jog trumpalaikiui krovinio pervežimui buvo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „R. L.“, nepaneigia nurodytų teismo išvadų. Taigi įvertinus abiejų atsakovių atsakomybės klausimą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas kvalifikuoti vežėjų veiksmus dėl laiku nepristatyto krovinio kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams.

6.15.                      Daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju yra teisiniai pagrindai konstatuoti atsakovių solidariosios atsakomybės egzistavimą. Įstatymu nustatyta, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), ji atsiranda tik įstatymu ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakovės yra solidariai atsakingos pagal CMR konvencijos 17 straipsnį dėl pažeidimo dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Tarp atsakovių yra objektyvusis bendrininkavimas, nes jos bendrais veiksmais padarė žalą ieškovei, nes neteisėtai perkrovė krovinį, ieškovei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie krovinio vežimą, jo buvimo vietą, vienašališkai pakeitė CMR važtaraščio duomenis, nepristatė krovinio šalių sutartu terminu ir susitartomis sąlygomis.

6.16.                      Ieškovė dėl atsakovių veiksmų, kuriais buvo pažeista sutartis ir CMR konvencija, ir krovinys pristatytas pažeidus sutartus krovinio pristatymo terminus, patyrė 6 200 Eur tiesioginių nuostolių – dėl pavėluoto krovinio pristatymo krovinio gavėjas siekdamas įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus savo klientams, buvo priverstas sumokėti papildomą mokestį už skubų šalių vežto krovinio pristatymą. Byloje pateiktas krovinio gavėjo laiškas, kuriame nurodyta, kad prekių pristatymo kaina į atskiras pristatymo vietas turėjo būti 480 Šveicarijos frankų (CHF), tačiau dėl pavėluoto prekių pristatymo naudojantis skubiu pristatymu kainavo 7 128 Šveicarijos frankus (CHF), todėl, remiantis euro ir Šveicarijos franko santykiu (1,07 CHF/EUR), krovinio gavėjas patyrė 6 213,08 Eur nuostolius. Tai, kad ieškovė, vykdydama šį susitarimą sumokėjo krovinio gavėjui 6 200 Eur, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tvarka paneigtos, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikta, taip pat neginčytas ir ieškovės bei krovinio gavėjo rašytinis susitarimas dėl 6 200 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovių atstovo nurodytos aplinkybės dėl krovinio gavėjo realumo patiriant nurodytus 6 200 Eur nuostolius teismo vertinamos tik kaip bendro pobūdžio abejonės, samprotavimai. Byloje nustatyta, kad krovinio pristatymo terminas buvo pažeistas, dėl šio pažeidimo krovinio gavėjas patyrė nuostolių, nuostolių sumą ieškovė ir krovinio gavėjas įvertino 6 200 Eur, šis susitarimas ir nustatyta 6 200 Eur nuostolių suma bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčyta, paneigta, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir ieškovei priteistina iš atsakovių 6 200 Eur nuostolių (CPK 178 straipsnis).

6.17.                      Taip pat, įvertinus šalių bei jų atstovų paaiškinimus, pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas daro išvadą, jog pagrįstas ir ieškovės reikalavimas dėl 1 294,70 Eur nuostolių, patirtų ieškovei sprendžiant nagrinėjamą ginčą neteismine tvarka, atlyginimo, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

6.18.                      Ieškovė įrodinėja, kad nepristačius nustatytu terminu gavėjui krovinio, jo gavėjas 2020 m. gegužės 11 d. raštu atšaukė kitą prekių, t. y. 1 000 vnt. (duomenys neskelbtini) apsauginių sienelių užsakymą, nes prarado pasitikėjimą ieškove, todėl patyrė 2 000 Eur netiesioginių nuostolių. Įvertinus šalių atstovų paaiškinimus, pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dėl nurodytų atsakovų veiksmų ji patyrė ir 2 000 Eur nuostolių, o ieškovės pateiktas 2020 m. gegužės 11 d. el. laiškas pats savaime nepatvirtina bei neįrodo ieškovės bei krovinio gavėjo susitarimo ar/ir užsakymo dėl didesnės apimties, t. y. papildomai 1 000 vnt. (duomenys neskelbtini) apsauginių sienelių bei jų vertės/kainos ir būtent tokio galimo susitarimo atšaukimo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

6.19.                      CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti mokamos 5 proc. metinės palūkanos nuo sumos, skirtos kompensacijai. Ši teisės norma reglamentuoja palūkanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Tenkinus ieškinį dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio 5 proc. palūkanos nuo priteistos 7 494,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu prašoma: 1) panaikinti Klaipe?dos apylinke?s teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendima? ir priimti nauja? sprendima? – ies?kovės 2020 m. rugsėjo 11 d. ies?kini? atmesti; 2)  priteisti is? ies?kovės apeliantės naudai visas jos patirtas byline?jimosi is?laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais ir argumentais:

7.1.                      Sutarties paz?eidimui, de?l kurio ies?kovė galimai patyre? z?alos, reiks?me?s ture?jo vienintelis i?vykis – apeliantės persamdyto vez?e?jo UAB „S.“ vilkiko, kuriuo buvo planuota vez?ti krovini?, gedimas ir uz?truke?s vilkiko remontas. Tarp krovinio perkrovimo ir pave?luoto krovinio pristatymo neegzistuoja joks priez?astinis rys?ys. Ies?kovės reikalavimas de?l z?alos atlyginimo yra kildinamas bu?tent de?l pave?luoto krovinio pristatymo, žala nėra siejama su krovinio perkrovimu. Tarp ies?kovei teiktos informacijos tikslumo ir krovinio pristatymo trukme?s ne?ra jokio priez?astinio rys?io.

7.2.                      Nagrine?jamu atveju reiks?me? turi ne tai, ar ies?kovei buvo teikiami klaidingi duomenys, tac?iau tai, ar jie buvo teikiami tikslingai, t. y. siekiant sa?moningai nusle?pti krovinio buvimo vieta? ar pan. – tokiu? tikslu? pirmosios instancijos teismas nenustate? nei apeliantės, nei jos pasitelkto vez?e?jo veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustate?, jog tikrove?s neatitinkanc?ios informacijos pateikimas apie krovinio buvimo vieta? ies?kovei bu?tu? sa?lygoje?s pave?luota? krovinio pristatyma?. Apeliantė galimai netikslia? informacija? ies?kovei perdave? is?imtinai tik de?l to, jog tokia? informacija? gavo is? UAB „S.“, o pastaroji, kaip is?siais?kinta civiline?s bylos nagrine?jimo metu, gale?jo suklysti de?l tuo metu keliu? i? S?veicarijos Konfederacija? vykusiu? transporto priemoniu?. Byloje ne?ra jokiu? duomenu?, kurie leistu? daryti is?vada? apie sa?moningus ir tikslingus apeliantės ir/ar UAB „S.“ veiksmus klaidinant ies?kovę.

7.3.                      Papildomai, sutiktina su UAB „S.“ atsiliepime i? ies?kini? is?de?stytais teiginiais, jog ies?kovė, siekdama nepagri?stos z?alos de?l pave?luoto krovinio pristatymo atlyginimo, pernelyg dramatizuoja krovinio pristatymo ve?lavimo laikotarpi?. Sutarties sa?lygose nebuvo specifiniu? sa?lygu?, susijusiu? su itin skubiu krovinio pristatymu. Nei Sutartyje, nei CMR vaz?taras?tyje nebuvo paz?yme?ta krovinio pristatymo skubos svarba, gabentas krovinys nebuvo greitai gendantis, o ir krovinio pristatymas gave?jui ve?lavo nedaug – tik 5 dienas, 2 is? kuriu? buvo nedarbo dienos.

7.4.                      Nagrine?jamu atveju jei pirmosios instancijos teismas ir bu?tu? ture?je?s pagrinda? konstatuoti atsakoviu? sa?moningus veiksmus klaidinant ies?kovę apie krovinio buvimo vieta?, tai nebu?tu? pagrindas konstatuoti atsakoviu? veiksmuose buvus didelio neatsargumo, tyc?ios sukelti z?ala? poz?ymiu?.

7.5.                      Byloje buvo svarbu is?siais?kinti, ar aplinkybes, sa?lygojusias pave?luota? krovinio pristatyma?, galima prilyginti tyc?iai ir pripaz?inti dideliu neatsargumu. Pirmosios instancijos teismas, kaip vienintele? aplinkybe?, lemianc?ia? neribotos civiline?s atsakomybe?s apeliantei taikyma?, i?vardino nuo atsakovių veiksmu? ir/ar neveikimo nepriklausanti? i?vyki?, t. y. vilkiko, kuriuo buvo planuota gabenti krovini?, gedima?, de?l kurio UAB „S.“ transporto priemone? laiku neis?vaz?iavo is? Lietuvos Respublikos ir laiku nepasieke? gave?jo buveine?s S?veicarijos Konfederacijoje. Tokia teismo pozicija visiškai pries?tarauja kasacinio teismo is?ais?kinimams de?l didelio neatsargumo sampratos. UAB „S.“ transporto priemone?s gedimo niekaip negalima priskirti aplinkybėms, kurioms esant pripaz?intinas vez?e?jo veikimas tyc?ia.

7.6.                      Nagrine?jamu atveju UAB „S.“, paais?ke?jus aplinkybe?ms, trukdanc?ioms planuota transporto priemone prade?ti gabenti krovini?, e?me?si visu? jos valioje buvusiu? veiksmu?, kliu?tims krovinio gabenimui pas?alinti – nedelsdama e?me?si transporto priemone?s remonto, ka? patvirtina i? civiline? byla? pateikta 2020 m. gegužės 5 d. sa?skaita faktu?ra vilkiko variklio voz?tuvo i?sigijimui (kuri buvo visiškai apmoke?ta), taip pat, siekiant taupyti laika?, uz?sake? is? trečiojo asmens ginc?ui aktualaus krovinio pervez?imo paslauga? is? Klaipe?dos i? Kauna?. Kaune krovinys buvo perkrautas i? puspriekabe?, ir laukiama vilkiko remonto pabaigos. Byloje nenustatyta, jog UAB „S.“, nepagri?stai ilgai krovini? sande?liavo ir jo negabeno tyc?ia, jog transporto priemone? buvo netinkama eksploatacijai ar kokiu? nors kitu? aplinkybiu?, kurios galbu?t gale?tu? bu?ti pripaz?i?stamos grubiu aplaidumu, prilygintinu vez?e?jo tyc?iai. Netike?tas transporto priemone?s gedimas niekaip negali bu?ti pripaz?i?stamas dideliu neatsargumu, tode?l tokios is?vados pirmosios instancijos teismas priimti negale?jo.

7.7.                      Pirmosios instancijos teismas, kuriam buvo pateikta tiek i?sigytos vilkiko dalies sa?skaita faktu?ra, tiek jos apmoke?jima? patvirtinantis banko is?ras?as, Klaipe?dos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. e2A-454-642/2022 nurodytas abejones dėl to, ar pave?luotas krovinio pristatymas is? tiesu? i?vyko de?l transporto priemone?s gedimo, is?sklaide? ir visis?kai teisingai sprende?, jog bu?tent „vilkiko gedimas sa?lygojo ir sutartu? krovinio pristatymo terminu? paz?eidima?“, tac?iau prie?me? visis?kai pries?inga? ir klaidinga? is?vada? de?l tokios aplinkybe?s reiks?me?s pripaz?i?stant atsakoviu? veiksmus grubiu aplaidumu.

7.8.                      Atsakovių veiksmuose ne?ra nustatytina bu?tinu?ju? sa?lygu? tyc?iniams veiksmams prilygintino grubaus vez?e?jo aplaidumo ir/ar didelio neatsargumo konstatavimui. Pries?ingai, pirmosios instancijos teismo nustatyta pave?luoto krovinio pristatymo priez?astis – netike?tai sugedusi transporto priemone? ir aktyvu?s vez?e?jo veiksmai s?iai priez?asc?iai pas?alinti (operatyvus transporto priemone?s remontas) rodo, jog atsakovės savo pareigas tiek, kiek tai buvo ju? valioje, atliko tinkamai, tac?iau to nepakako, jog krovinys bu?tu? pristatytas laiku. Tai, ies?kovei i?vykdz?ius savo i?rodine?jimo pareiga?, gali lemti atsakoviu? atsakomybe?, tac?iau tik CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nurodyto ribojimo apimtyje.

7.9.                      Apeliantės manymu, ies?kovė jokio realiai gave?jo patirtos z?alos dydz?io nei?rode?, z?alos dydi? i?rodine?ja is?imtinai savo rizika atliktu piniginiu? le?s?u? sumoke?jimu gave?jui. Ginc?o, jog ies?kovė yra sumoke?jusi gave?jui 6 200 Eur piniginiu? le?s?u? suma? ne?ra, tac?iau apeliantė ginc?ija pati? gave?jo patirtos z?alos fakta?, t. y. byloje ne?ra i?rodyta, jog ies?kovė ture?jo realu? teisini? pagrinda? moke?ti 6 200 Eur piniginiu? le?s?u? suma? gave?jui bei s?ios sumos reikalauti is? apeliantės.

7.10.                      Ies?kovė i?rodine?ja, jog praleidus krovinio pristatymo termina?, gave?jui kilo bu?tinybe? vykdyti krovinio pristatyma? savo uz?sakovams kitokiu nei pradz?ioje sutartas, bu?du, t. y. krovini? tiekti ne i? „centrini? sande?li?“, o „tiesiogiai i? kiekviena? skyriu?“. Tac?iau siekiant i?rodyti s?ia? aplinkybe?, ies?kovė privale?jo nurodyti ir i?rodyti (i) konkrec?ia? data?, kuria? praleidus gave?jas nebeteko galimybe?s pasinaudoti krovinio siuntimu i? savo tariamu? uz?sakovu? centrini? sande?li?; (ii) prievole?s vykdyti atskirus pristatymus ir patirti papildomas is?laidas atsiradimo pagrinda?. Atitinkamų pakankamų įrodymų byloje nėra. Byloje ne?ra i?rodyta, kad gave?jas realiai patyre? kokias nors is?laidas uz? galima? skubiu? pas?to siuntu? uz?sakyma?. Gave?jui pateikta (duomenys neskelbtini) AG sa?skaita faktu?ra yra is?ras?yta uz? laikotarpi? nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Tuo tarpu krovinys gave?jui pristatytas 2020 m. gegužės 12 d., kas reis?kia, jog pateiktoje sa?skaitoje faktu?roje atsispindi gave?jo galimai atlikti siuntu? uz?sakymai, kai krovinys dar net nebuvo pristatytas (sa?skaitos faktu?ros detalizacijoje ne?ra nurodyta nei kur, nei kada, nei kokiems gave?jams buvo siu?stos siuntos per nurodyta? ataskaitini? laikotarpi?), tode?l nesuvokiama pirmosios instancijos teismo is?vada, lemianti tai, jog uz? tokias neais?kias, galimai jokio rys?io su ies?kovės pareiks?tu reikalavimu neturinc?ias pas?to siuntu? perlaidas yra priverc?iama moke?ti apeliantė. Nors byloje yra gave?jui (duomenys neskelbtini) AG 2020 m. birželio 6 d. is?ras?yta sa?skaita faktu?ra, ies?kovė nepateike? jokio s?ios sa?skaitos faktu?ros apmoke?jima? patvirtinanc?io dokumento, tode?l ies?kovės nurodomos gave?jo is?laidos negali bu?ti laikomos faktis?kai patirtomis.

7.11.                      Pirmosios instancijos teismas s?iurks?c?iai paz?eide? i?rodymu? tyrimo ir vertinimo taisykles, i?tvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje.

7.12.                      Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo is?vados, kuomet atsakovių neteise?tais veiksmais ies?kovei tariamai padarytos z?alos dydis yra i?tvirtinamas ne nustatant realiai patirtos z?alos dydi?, o ji? grindz?iant prilyginant ies?kovės ir trec?iojo asmens 2020 m. liepos 30 d. sudarytu dvis?aliu susitarimu de?l nuostoliu? atlyginimo ne tik neatitinka protingumo, teisingumo, sa?z?iningumo bei z?alos atlyginimo principu?, bet ir pries?tarauja Lietuvos Respublikos teismu? praktikai. Vez?e?jas turi atlyginti tik pagri?stus nuostolius, t. y. le?s?u? sumoke?jimas trec?iajam asmeniui (s?iuo atveju gave?jui) negali bu?ti laikomas tinkamu patirtu? nuostoliu? i?rodymu. Tam, kad nuostoliai bu?tu? pripaz?inti patirtais, turi bu?ti pagri?sta nuostoliu? kilme?, sude?tis ir ju? dydis. Pries?ingu atveju sumoke?tos sumos laikomos rizika, tenkanc?ia jas sumoke?jusiam asmeniui ir neturinti jokios i?takos asmeniui, kuriam yra reis?kiamos pretenzijos de?l nuostoliu? atlyginimo. Nuostoliai negali bu?ti potencialu?s, jie turi bu?ti patirti faktis?kai.

7.13.                      Visas is?vardintas abejones de?l i?rodymu? tru?kumo ies?kovės nurodomoms faktine?ms aplinkybe?ms pagri?sti apeliantė nurode? tiek bylos nagrine?jimo pirmosios instancijos teisme pirma? karta? metu, tiek byla? nagrine?jant antra? karta?, apeliacinės instancijos teismui gra?z?inus ja? nagrine?ti is? naujo. Apeliantė nuo pat s?ios bylos nagrine?jimo pirmame rate pradz?ios akcentuoja, jog tai yra ies?kovės i?rodine?jimo pareiga, tac?iau ies?kovė s?ios pareigos nevykdo. Tokiu atveju apeliantė pras?o teismo s?ioje civiline?je byloje taikyti teismu? praktikoje plac?iai z?inoma? contra spoliatorem prezumpcija? kuri reis?kia, kad s?aliai nepateikus ar atsisakius pateikti i?rodyma?, reikia laikyti egzistuojant tai s?aliai pac?ius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas i?rodymas bu?tu? patvirtine?s.

7.14.                      De?l z?alos, susijusios su ies?kovės patirtu? is?laidu? ikiteismine?je ginc?o nagrine?jimo stadijoje – pirmosios instancijos teismo sprendimas s?alies patirtas is?laidas teisinei pagalbai priskirti prie nuostoliu? de?l pave?luoto krovinio pristatymo (kas reis?kia, jog nuo tokios priteistos sumos yra skaic?iuojamos ir procesine?s palu?kanos, pries?ingai nei nuo byline?jimosi is?laidu?) pries?tarauja tiek CMR konvencijos nuostatoms, tiek Lietuvos Respublikos teismu? praktikai. Jei teismas, is?nagrine?je?s skunda? nuspre?stu? priteisti is? apeliantės ies?kovės naudai tariamai patirta? z?ala? (su kuo apeliantė nesutinka), s?ioje dalyje patirtos is?laidos neture?tu? bu?ti atlyginamos. O tuo atveju, jei teismas spre?stu?, jog s?ios is?laidos vis de?lto yra atlygintinos (su kuo apeliantė nesutinka), jos ture?tu? bu?ti priskirtos byline?jimosi is?laidoms, nuo kuriu? ne?ra skaic?iuojamos procesine?s palu?kanos.

7.15.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaike? materialia?sias teise?s normas ir reikalavima? de?l nuostoliu? de?l pave?lavimo pristatyti krovini? privale?jo atmesti kaip nepagri?sta?. Nagrine?jamu atveju krovinys pristatytas buvo 2020 m. gegužės 12 d., kas reis?ke?, jog pretenzijos apeliantei pateikimo terminas baige?si 2020 m. birželio 1 d. Tuo tarpu pretenzija apeliantei buvo pateikta tik 2020 m. liepos 30 d. Pretenzijos de?l z?alos atlyginimo uz? pave?luota? krovinio pristatyma? pateikimo terminas yra praleistas, atnaujinti pretenzijos pateikimo termino ies?kove? nepras?e?, tode?l ies?kinys yra atmestinas vien s?iuo pagrindu (CMR konvencijos 23 straipsnio sisteminis aiškinimas su 30 straipsnio 3 punktu).

8.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacini? skunda? atmesti ir palikti nepakeista? Klaipe?dos apylinke?s teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendima? bei  priteisti is? apeliantės visas ies?kovės patirtas byline?jimosi is?laidas s?ioje civiline?je byloje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagri?stai nusprende?, kad atsakovės, kaip vez?e?jos, paz?eide? vienos vez?imo sutarties sa?lygas: perkrove? krovini?, nepristate? krovinio per nustatyta? termina?, neinformavo apie vez?ima? stabdanc?ias aplinkybes (jeigu bu?tu? egzistavusios tokios aplinkybe?s), pries?ingai, teike? akivaizdz?iai melaginga? informacija? apie krovinio buvimo vieta?, de?l ko yra atsakingos uz? ies?kovės patirtus nuostolius de?l skubaus krovinio pristatymo po objektus S?veicarijoje. 

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai ais?kino materialiosios teise?s normas de?l vez?e?ju? atsakomybe?s ir solidariosios atsakomybe?s taikymo. Teismas tinkamai nustate? ir i?vertino visas reiks?mingas civiline?je byloje aplinkybes, vadovavosi tinkama Lietuvos teismu? praktika de?l vez?e?ju? atsakomybe?s, de?l ko prie?me? pagri?sta? ir teise?ta? sprendimą.

8.3.                      Bu?tent siunte?jo (gave?jo) ir susitarianc?iojo vez?e?jo sutartis nulemia susitarianc?iojo vez?e?jo atsakomybe?s siunte?jui (gave?jui) apimti? ir garantuoja siunte?jui (gave?jui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianc?ioji s?alis atsakys siunte?jui (gave?jui) uz? jo patirtus nuostolius, tode?l jeigu is? sutarties ais?kiai matyti, kad s?alis i?sipareigoja pervez?ti krovini?, ji laikoma vez?e?ju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vez?e?jas nepriklausomai nuo to, kad faktis?kai krovini? vez?e? kitas asmuo.

8.4.                      Nagrine?jamos situacijos atveju, tiek nutartyje, tiek sprendime yra konstatuota, kad abi atsakovės krovini? vez?e? pagal vienintele? krovinio vez?imo sutarti? CMR konvencijos 34 straipsnio prasme ir abi vez?e?jos yra solidariai atsakingos uz? krovinio pave?luota? pristatyma? ir kitu? vez?imo sutarties sa?lygu? paz?eidima?.

8.5.                      Remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, vez?e?jas negali vadovautis s?ios Konvencijos nuostatomis, kurios ji? atleistu? nuo atsakomybe?s ar ja? ribotu? arba kurios i?rodine?jimo nas?ta? perkeltu? kitai pusei, jeigu z?ala buvo padaryta sa?moningai arba de?l jo kalte?s, kuri pagal i?statymus, taikomus s?ia? byla? nagrine?janc?io teismo, prilyginama tyc?iniams veiksmams. Vadovaujantis CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalimi, s?io straipsnio 1 dalyje numatytos vez?e?jo atsakomybe?s ribojimo is?imtys galioja ir tuo atveju, jei sa?moningus, tyc?inius veiksmus i?vykde? vez?e?jo agentai arba kiti asmenys, kuriu? paslaugomis naudojosi vez?e?jas vez?imo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykde? jiems pavestas uz?duotis.

8.6.                      Pagal formuojama? kasacinio teismo praktika? tyc?iai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kuriu? s?is, laikydamasis bent minimaliu? atsargumo ir ru?pestingumo reikalavimu?, nebu?tu? padare?s, arba neveikimas – neatlikimas visu? i?manomu? veiksmu?, gale?jusiu? sumaz?inti z?alos atsiradimo rizika? arba pade?ti jos is?vengti.

8.7.                      Apeliantės teigimu, nagrine?jamos situacijos atveju ne?ra didelio vez?e?ju? neatsargumo, nes vez?imo sutarties sa?lygos is? esme?s buvo paz?eistos de?l nuo vez?e?ju? nepriklausanc?iu? aplinkybiu?, nes krovinio pave?luotas pristatymas neva i?vyko de?l transporto priemone?s gedimo. S?ie apeliacinio skundo argumentai yra visis?kai nepagri?sti ir nei?rodyti. Atsakovės paz?eide? visas ies?kovės nustatytas vez?imo sa?lygas, kuriu? visuma nule?me? pave?luota? krovinio pristatyma?, tai patvirtina civiline?je byloje nustatytos aplinkybe?s ir i?rodymai:

8.7.1.                      Atsakovės is? esme?s paz?eide? vez?imo sutarties sa?lygas, nes apeliantė neinformavo ies?kovės, kad krovini? gabens ne apeliantė, o atsakovė UAB „S.“. Apie tai ies?kovė suz?inojo tik gavusi apeliantės 2020 m. gegužės 7 d. el. lais?ka?, kai krovinys sutartu laiku nebuvo pristatytas gave?jui.

8.7.2.                      Be ies?kovės z?inios ir sutikimo neteise?tai buvo pakeisti CMR vaz?taras?c?io duomenys, krovini? pristatant su kitu dokumentu, kuriame nurodomas kitas vez?e?jas, pateikiami skirtingi transporto priemone?s valstybiniai numeriai. S?ios aplinkybe?s nustatytos ir sprendime.

8.7.3.                      Krovinys buvo gabenamas paz?eidz?iant Sutarties sa?lygas, t. y. krovinys ture?jo bu?ti gabenamas be perkrovimo, tac?iau krovinys maz?iausiai viena? karta? buvo perkrautas ir laikomas sande?lyje. Vez?imo sutartis tarp ies?kovės ir apeliantės buvo sudaryta dar 2020 m. balandžio 28 d., analogis?ka vez?imo sutartis ta? pac?ia? diena? buvo sudaryta ir tarp atsakoviu?. Pagal vez?imo sutarti?, krovinio pakrovimo diena buvo numatyta 2020 m. gegužės 4 d., tode?l tiek krovinio pae?mimo data, tiek pristatymo gave?jui data atsakovėms buvo z?inoma is? anksto. Vis de?lto, civiline?je byloje esantis trec?iojo asmens susiras?ine?jimas su atsakovės UAB „S.“ atstovu patvirtina, jog krovinio pakrovimo diena? (2020 m. gegužės 4 d.) 9 val. atsakovė UAB „S.“ kreipe?si i? trec?ia?ji? asmeni? de?l krovinio pae?mimo is? ies?kovės ir jo is?krovimo atsakovės UAB „S.“ sande?lyje. Paz?yme?tina, kad UAB „S.“ darbuotojas susiras?ine?jime trec?iajam asmeniui nurode? neskube?ti gabenti ies?kovės krovini?. Atsakovės, kaip vez?e?jai, is? anksto z?inojo vez?imo sa?lygas, tac?iau elge?si akivaizdz?iai neatsakingai krovinio pae?mimo diena? persamdydami trec?ia?ji? asmeni? ir perkraudami krovini?. Atsakovės neplanavo krovinio vez?ti tiesiai i? S?veicarija?, o krovini? nugabeno ir is?krove? sande?lyje Kaune, tac?iau ies?kovė apie tai net nebuvo informuota ir jokiu? instrukciju? is?krauti krovini? sande?lyje nebuvo davus. Ies?kovė vez?imo uz?sakyme buvo nurodžiusi pries?ingas instrukcijas, kad krovini? perkrauti draudz?iama.

8.7.4.                      Apeliantės skunde minimų sa?lygu? nepateikimas CMR vaz?taras?tyje nepakeic?ia vez?e?ju? i?sipareigojimu? pagal sutarti?. 

8.7.5.                      Krovinys buvo gabenamas paz?eidz?iant Sutarties sa?lygas, nes krovinys buvo pristatytas dvigubai virs?ijant krovinio pristatymo termina? (krovinys ture?jo bu?ti pristatytas 2020 m. gegužės 7 d., o pristatytas 2020 m. gegužės 12 d.). Ies?kovės i?sitikinimu, nurodyti atsakoviu? veiksmai, paz?eidz?iantys krovinio vez?imo sutarti? (neinformavimas apie kita? vez?e?ja?, krovinio perkrovimas bei pervez?imas i? sande?li? Kaune ir jo sande?liavimas) ture?jo esmine?s reiks?me?s krovinio pristatymo terminui, kurio atsakovės taip pat nesilaike?.

8.8.                      Apeliantės teigimu, krovinio pristatymas ve?lavo de?l to, kad neva sugedo transporto priemone? ir tai esa? i?rodo aus?intuvo pirkimo sa?skaita (byloje esanc?ioje sa?skaitoje nurodytas voz?tuvas), tac?iau tiek ras?ytiniai i?rodymai, tiek teismu? procesiniuose dokumentuose nustatytos aplinkybe?s paneigia tariama? vilkiko gedimo ir remonto fakta?:

8.8.1.                      Remiantis ras?ytiniais i?rodymais civiline?je byloje, kuriu? neginc?ijo ir atsakovės, yra vienareiks?mis?kai nustatyta, kad tiek paties krovinio pervez?imo metu, tiek po krovinio pristatymo, kai buvo sprendz?iamas ginc?as neteismine tvarka, atsakovė UAB „S.“ neinformavo nei ies?kovės, nei apeliantės apie joki? vilkiko gedima?. Pries?ingai, ies?kovei buvo teikiama tikrove?s neatitinkanti informacija (esa? vilkikas yra muitine?s poste S?veicarijoje de?l kito kartu vez?amo krovinio netinkamo deklaravimo, pateikiant net netikras palydovo nuotraukas). Dar daugiau, atsidarius ginc?ytino i?rodymo (atsakovės UAB „S.“ pateiktos skaitmenine?s sa?skaitos) kaip dokumento ypatybes, labai ais?kiai matosi nepaneigiama s?io dokumento suku?rimo data – 2020 m. spalio 8 d. 16:43:40, t. y. sa?skaita sukurta ta? pac?ia? diena?, kai atsakovė UAB „S.“ pateike? atsiliepima? i? ies?kini?.

8.8.2.                      Nagrine?jamu atveju atsakoviu? versija apie tariama? vilkiko gedima? ir remonta? atsirado tik 2020 m. spalio 8 d. atsakovės UAB „S.“ atsiliepime i? ies?kovės ies?kini?, atitinkamai atsakoviu? ais?kinimai apie tariama? vilkiko remonta? turi bu?ti vertinami kritis?kai. Juo labiau, kad pagal byloje esanc?ius i?rodymus atsakovė UAB „S.“ specializavosi kroviniu? pervez?imu vieninteliu mars?rutu Lietuva-S?veicarija ir ture?jo 22 vilkikus, atitinkamai sugedus vienam vilkikui atsakovė UAB „S.“ gale?jo ies?kovės krovini? gabenti dar 21 vilkiku.

8.9.                      Bet kokiu atveju savalaikis nepranes?imas apie is?kilusias problemas gabenant krovini? laikytinas esminiu 2020 m. balandz?io 28 d. krovinio pervez?imo sutarties 3 punkte nustatytos vez?e?jo pareigos apie is?kilusias problemas nedelsiant informuoti uz?sakova? paz?eidimu.

8.10.                      Nors apeliantė nagrine?jant civiline? byla? is? naujo pirmosios instancijos teisme pateike? s?ios sa?skaitos apmoke?jimo i?rodyma?, mine?tas i?rodymas (sa?skaita faktu?ra ir jos apmoke?jimas) niekaip nei?rodo, kad vienos detale?s (voz?tuvo) pirkimas yra kaip nors susije?s su atsakovės UAB „S.“ vilkiko, kuris ture?jo gabenti ies?kovės krovini?, gedimu ir remontu, nes byloje ne?ra pateiktas joks kitas vilkiko gedimo ir remonto i?rodymas – sa?mata, aktas ar kitas dokumentas, kuris patvirtintu? nustatyta? vilkiko gedima?, atliktus s?io vilkiko remonto darbus ir ju? trukme?.

8.11.                      Ies?kovė i? byla? pateike? originalia? 2020 m. gegužės 5 d. PVM sa?skaita? faktu?ra?, kuria? is?ras?e? įmonė, pardavusi atsakovei UAB „S.“ voz?tuva?. Palyginus originalia? ir atsakovės UAB „S.“ i? civiline? byla? pateikta? PVM sa?skaita? faktu?ra?, akivaizdz?iai matosi šių sąskaitų skirtumai.

8.12.                      Nei apeliantė, nei UAB „S.“ i? civiline? byla? nepateike? jokiu? kitu? ras?ytiniu? i?rodymu? (vilkiko gedima? ir jo pobu?di?, vilkiko remonto darbus ir remonto trukme? i?rodanc?iu? dokumentu?), kurie pagri?stu? UAB „S.“ teiginius, kad transporto priemone? realiai buvo remontuojama ir ji apie tai bu?tu? pranes?usi ies?kovei ar apeliantei vilkiko remonto metu ar is? karto po to.

8.13.                      Darytina is?vada, kad atsakovės is? esme?s nei?rode?, kad vilkikas buvo remontuojamas, de?l ko krovinys negale?jo bu?ti pristatytas laiku. Atsakovė UAB „S.“ specializavosi vien tik kroviniu? gabenimu mars?rutu Lietuva – S?veicarija, ture?jo 22 transporto priemones, tode?l nei?tikima, kad neture?jo galimybiu? ies?kovės krovini? pristatyti kita transporto priemone, jeigu viena transporto priemone? is? 22 ir bu?tu? buvus remontuojama.

8.14.                      Be to, vertinant krovinio vez?imo sutarties 3 punkto nuostatas, vez?e?jas ture?jo pareiga? apie is?kilusias problemas nedelsiant informuoti uz?sakova?, tac?iau, jeigu apeliantė ar atsakovė UAB „S.“ ir susidu?re? su is?kilusiomis problemomis, kaip vilkiko gedimas, ies?kovės apie tai neinformavo ir instrukciju? de?l tolesnio krovinio gabenimo nepras?e?. Tai dar karta? patvirtina ies?kovės nurodytus argumentus, kad nebuvo jokio transporto priemone?s gedimo, o atsakovės elgdamosi neatsakingai ir neru?pestingai paz?eide? krovinio vez?imo sutarties sa?lygas.

8.15.                      Ies?kovė nez?inojo, kur yra krovinys, nes tokios informacijos jai apeliantė nepateike?. Ies?kovės i? byla? pateikta skambuc?iu? is?klotine? patvirtina, kad ies?kovė labai intensyviai pras?e? apeliantės informacijos apie krovini? ir jo buvimo vieta?. Ies?kovė keturias dienas negavo informacijos apie krovinio buvimo vieta?. Apeliantei teigiant esa? krovinys yra sulaikytas S?veicarijos muitine?je, ies?kovei susisiekus su muitine ir suz?inojus, kad tokio krovinio muitine?je ne?ra, o vilkikas, kuris tariamai gabeno ies?kovės krovini?, jau pries? kelias dienas pravaz?iavo S?veicarijos muitine?, ies?kovė suprato, kad yra tyc?ia klaidinama apeliantės. Taigi ies?kovė buvo priversta kreiptis su pareis?kimu i? ikiteisminio tyrimo i?staiga?, siekiant nustatyti kur ir kieno dispozicijoje yra krovinys, nes apeliantė krovinio nekontroliavo ir negale?jo nurodyti, kur jis yra.

8.16.                      Taigi, civiline?je byloje nustatytu? aplinkybiu? ir surinktu? i?rodymu? visuma patvirtina, kad atsakovės, kaip vez?e?jos, elge?si ypac? neatsargiai ir neru?pestingai ir sa?moningai nevykde? savo i?sipareigojimu? pagal sutarti?, t. y. pae?mus krovini? ji? gabeno ne tiesiai krovinio gave?jui i? S?veicarija?, bet pristate? i? sande?li? Kaune, paz?eide? ies?kovės nurodytas krovinio gabenimo sa?lygas, i?skaitant reikalavimus neperkrauti krovinio bei tinkamai informuoti apie krovinio gabenimo eiga?, kas le?me?, kad krovinys nebuvo pristatytas sutartyje nustatytu terminu. Be to, viso krovinio gabenimo metu atsakovės teike? ies?kovei melaginga? informacija? apie tikra?ja? krovinio buvimo vieta?.

8.17.                      I?vertinus civiline?je byloje surinktus i?rodymus, Klaipe?dos apygardos teismo is?vadas nutartyje, teisini? reguliavima? bei Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo praktika? panas?iose bylose, galima daryti is?vada?, kad egzistuoja atsakoviu? neribota atsakomybe?, nes atsakovės nesielge? kaip atidu?s ir ru?pestingi vez?e?jai. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta ir pripaz?inta atsakoviu?, kaip vez?e?ju?, neribota atsakomybe?, yra teise?tas ir pagri?stas.

8.18.                      Teismas tinkamai i?vertino civiline?je byloje s?aliu? pateiktus i?rodymus de?l ies?kovės patirtos z?alos dydz?io, tode?l prie?me? pagri?sta? ir teise?ta? sprendima?.

8.19.                      Teismo is?vadas de?l z?alos, susidedanc?ios is? tiesioginiu? nuostoliu? ir nuostoliu? de?l ginc?o sprendimo neteismine tvarka, dydz?io ir jos pagri?stumo patvirtina civiline?je byloje esantys i?rodymai:

8.19.1.                      Tiesioginiai nuostoliai, kuriu? dydis 6 200 Eur, buvo patirti de?l krovinio vez?imo sutarties paz?eidimo, konkrec?iai paz?eidus krovinio pristatymo data?. Pave?lavus pristatyti krovini?, krovinio gave?jas siekdamas i?vykdyti savo sutartinius i?sipareigojimus klientams, buvo priverstas sumoke?ti papildoma? mokesti? uz? skubu? kroviniu? pristatyma?. S?ias aplinkybes patvirtina ies?kovės ir krovinio gave?jo susiras?ine?jimas, kurjeriu? bendrove?s (duomenys neskelbtini) AG is?ras?yta sa?skaita, 2020 m. birželio 25 d. sa?skaita, 2020 m. liepos 30 d. susitarimas de?l nuostoliu? atlyginimo de?l pave?luotai pristatyto krovinio, 2020 m. rugpjūčio 4 d. moke?jimo nurodymo kopija.

8.19.2.                      Nuostoliai de?l ginc?o sprendimo neteismine tvarka, kuriu? dydis 1 294,70 Eur, analogis?kai kilo de?l atsakoviu? krovinio vez?imo sutarties paz?eidimo. Ies?kovės patirtus nuostolius pagrindz?ia 2020 m. rugpjūčio 3 d. sa?skaita – faktu?ra ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. moke?jimo pavedimo kopija. Sprendimas s?ioje dalyje yra motyvuotas ies?kinyje nurodytu teisiniu pagrindu de?l 1 294,70 Eur nuostoliu? priteisimo, kuris yra pagri?stas Atsakovu? civiline atsakomybe pagal CK 6.249 straipsnio 1 ir 4 daliu? nuostatas, bet ne pagal CMR konvencijos nuostatas. Atsakovės privalo atlyginti ies?kovės patirtus nuostolius advokato pagalbai apmoke?ti sprendz?iant ginc?a? neteismine tvarka, nes atsakovėms vengiant atlyginti ies?kovės patirtus nuostolius de?l pave?luoto krovinio pristatymo net ir po ies?kovės raginimu?, ies?kovė kreipe?si i? advokata? ir me?gino tarp s?aliu? kilusi? ginc?a? spre?sti neteismine tvarka, atitinkamai apmoke?jus advokato is?laidas patyre? 1 294,70 Eur nuostoliu?.

9.       Apeliantė apeliaciniame skunde nepagri?stai teigia, kad nagrine?jamu atveju buvo praleistas pretenzijos pateikimo terminas. Pirma, apeliantė tokio argumento de?l neva praleisto pretenzijos pateikimo termino nebuvo pareis?kusi ir nepras?e? jo taikyti nagrine?jant byla? pirmoje instancijoje. Antra, byloje esantys i?rodymai patvirtina, kad ies?kovė pretenzija? de?l pave?luoto krovinio pristatymo buvo pareis?kusi dar iki 2020 m. gegužės 18 d., t. y. neprae?jus CMR konvencijos nustatytam 21 dienos terminui nuo krovinio pristatymo 2020 m. gegužės 12 d. Paz?yme?tina ir tai, kad apeliantės nurodoma teismu? praktika de?l pretenzijos pateikimo termino ne?ra aktuali sprendz?iant s?i? ginc?a?, nes nurodytose nutartyse pateikti is?ais?kinimai nagrine?jant ginc?us de?l nuostoliu?, atsiradusiu? de?l pave?luoto krovinio pristatymo, i?skaitymo su kitomis prievole?mis, kas ne?ra nagrine?jama s?ioje byloje.

10.       Apibendrinant tai, kas is?de?stytaa, darytina is?vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai i?vertino byloje surinktus i?rodymus de?l atsakoviu? atsakomybe?s bei ies?kovės patirtu? nuostoliu? ir prie?me? pagri?sta? bei teise?ta? sprendima?, kurio ne?ra pagrindo naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. 

12.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). 

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį atsakovėms dėl nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo motyvų toks, kad nagrinėjamu atveju ne?ra didelio vez?e?ju? (atsakovių) neatsargumo. Taip pat skundu kvestionuojamas priežastinis ryšys tarp galimai neteisėtų atsakovių veiksmų ir kilusios žalos, bei teigiama, kad byloje nėra įrodyta krovinio gave?jo patirtos z?alos fakto ir dydz?io. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad reikalavimas de?l nuostoliu? de?l ve?lavimo pristatyti krovini? privale?jo būti atmestas kaip nepagri?stas, nes praleistas pretenzijos de?l z?alos atlyginimo uz? pave?luota? krovinio pristatyma? pateikimo terminas. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu s?alies ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje patirtas is?laidas teisinei pagalbai priskirti prie nuostoliu? de?l pave?luoto krovinio pristatymo.

Dėl didelio neatsargumo ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos

15.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju ne?ra didelio vez?e?ju? (atsakovių) neatsargumo (grubaus aplaidumo), nes vez?imo sutarties sa?lygos is? esme?s buvo paz?eistos de?l nuo vez?e?ju? nepriklausanc?iu? aplinkybių – krovinio pave?luotas pristatymas i?vyko de?l transporto priemone?s gedimo; tarp ies?kovei teiktos informacijos tikslumo ir krovinio pristatymo trukme?s ne?ra jokio priez?astinio rys?io, teismas nenustate?, jog tikrove?s neatitinkanc?ios informacijos pateikimas apie krovinio buvimo vieta? ies?kovei bu?tu? sa?lygoje?s pave?luota? krovinio pristatyma?. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie teiginiai nėra pagrįsti.

16.       Vadovaujantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis. Tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali vadovautis šio skyriaus 1 punkto nuostatomis.

17.       Sprendžiant kaltės, prilyginamos tyčiniams veiksmams, klausimą, remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, taikytina bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-943/2021 81 punktas. Teismų praktika. 2021, 56, p. 306-332).

18.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 strasipnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020 67-69 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką. Teismų praktika. 2020, 53, p. 173-195).

20.       Nagrinėjamiu atveju pagal 2020 m. balandžio 28 d. krovinio pervežimo sutartį apeliantė įsipareigojo 2020 m. gegužės 4 d. priimti iš ieškovės (užsakovės) krovinį Klaipėdoje, be perkrovimo, ir iškrauti 2020 m. gegužės 7 d. gavėjui Šveicarijoje. Sutartimi vežėjas įsipareigojo būti paruošęs ir turėti visus reikalingus krovinio vežimui dokumentus (1 punktas), atvykti į pasikrovimą/iškrovimą Sutartyje nurodytu laiku ir techniškai tvarkinga ir švaria transporto priemone (2 punktas), apie iškilusias problemas nedelsiant informuoti užsakovą (3 punktas).

21.       Kaip matyti iš minėtų Sutarties nuostatų, Sutarties sąlygomis apeliantė įsipareigojo ir dėl to laikytina atsakinga už tai, kad krovinys būtų pristatytas gavėjui Sutartyje nurodytu konkrečiu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 7 d.; kad transporto priemonė, kuria bus gabenamas krovinys, būtų techniškai tvarkinga; taip pat apeliantė įsipareigojo nedelsiant informuoti ieškovę apie iškilusias problemas. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantė persamdė kitą vežėją, tapačios sutarties sąlygos galiojo ir kitai vežėjai (atsakovei UAB „S.“), ir apeliantė, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, turėjo rūpintis, be kita ko, ir tuo, kad visos Sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos abiejų vežėjų. Tačiau, kaip nustatyta byloje, Sutarties sąlygos nebuvo tinkamai vykdomos. 

22.       Vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, kad krovinį pave?luota pristatyti būtent de?l transporto priemone?s gedimo, laikytina, jog nei apeliantė, nei apeliantės persamdyta vežėja techniškai tvarkingos transporto priemonės neužtikrino, nors tokią pareigą turėjo pagal Sutarties 2 punktą. Šiuo atveju laikytina, kad buvo pažeistas Sutarties 2 punktas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, apeliantė negali remtis ta aplinkybe, kad vez?imo sutarties sa?lygos is? esme?s buvo paz?eistos de?l nuo vez?e?ju? nepriklausanc?iu? aplinkybių – transporto priemone?s gedimo, nes pagal minėtą Sutarties 2 punktą apeliantė įsipareigojo dėl techniškai tvarkingos transporto priemonės, tačiau tokio įsipareigojimo neįvykdė. Byloje nustatyta ir tarp šalių dėl to nėra ginčo, kad apeliantė ir jos persamdyta vežėja krovinio sutartu konkrečiu laiku gavėjui nepristatė. Tokiu būdu taip pat buvo pažeistas Sutarties 2 punktas. Be to, nei apeliantė, nei jos persamdyta vežėja nepaisė įsipareigojimo nedelsiant informuoti ieškovę apie iškilusias problemas (transporto priemonės gedimą), tokiu būdu pažeidžiant Sutarties 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių Sutartimi nustatytų susitarimų nepaisymas, jų nesilaikymas ir pažeidimas patvirtina neteisėtų veiksmų atsakovių veiksmuose (neveikime) buvimą (Sutarties pažeidimas) bei sąmoningą netinkamą vežėjų elgesį tiek pagal objektyviuosius, tiek pagal subjektyviuosius kriterijus, ir šiuo konkrečiu atveju sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti vežėjų didelį neatsargumą (grubų aplaidumą, nerūpestingumą ir neapdairumą, netinkamai vykdant Sutartį).

23.       Objektyviuoju kriterijumi nagrinėjamu konkrečiu atveju laikytina šalių tarpusavyje sutartų įsipareigojimų (krovinio pristatymo nurodymų konkrečiu laiku, techniškai tvarkingos transporto priemonės užtikrinimo, skubaus informavimo apie iškilusias problemas) nepaisymas ir Sutarties nuostatų pažeidimas. Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjų elgesys nedelsiant neinformavus ieškovės apie iškilusias problemas, dėl kurių krovinio nebus galima pristatyti nurodytu konkrečiu laiku (sąmoningas neveikimas) bei galimai klaidingos informacijos (apie klaidingą vilkiko buvimo vietą ir neteisingos, netikslios informacijos apie uždelsimą pristatyti krovinį nustatytu laiku dėl muitinės procedūrų) pateikimas (sąmoningas veikimas), žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių.

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovių nurodomas krovinio pavėlavimo laiku pristatyti aplinkybes (vilkiko gedimą), šiuo konkrečiu atveju, mažai tikėtina, kad vežėjos, būdamos savo srities profesionalės, t. y. užsiimančios krovinių pervežimo veikla, verslininkės, būtų nežinojusios (nesupratusios), kad neturint techniškai tvarkingos transporto priemonės, nebus įmanoma tinkamai ir laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Nepaisant to, kad vežėjos galimai neturėjo tinkamo vilkiko kroviniui gabenti, apie šią aplinkybę tinkamai ir laiku viena kitos ir ieškovės neinformavo, nors žinojo (turėjo žinoti), kad dėl tokio neveikimo – informacijos apie iškilusias problemas ieškovei nepateikimas nedelsiant, vos atsiradus ir paaiškėjus tokioms aplinkybėms, gali sukelti neigiamų padarinių, šiuo konkrečiu atveju – krovinio pristatymo vėlavimą bei galimai su tuo susijusių kitų neigiamų padarinių krovinio siuntėjai ir gavėjai atsiradimą.

25.       Pažymėtina, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai. Tai reiškia, kad transporto priemonės gedimas nelaikytinas aplinkybe, kurios pasekmės vežėjas negalėjo išvengti (sisteminis CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 3 dalių aiškinimas), ir neeliminuoja vežėjo atsakomybės už krovinio pavėlavimą pristatyti.

26.       Nagrinėjamu atveju dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad pagal apeliaciniame skunde pateikiamą poziciją, vilkikas sugedo dar prieš pradedant krovinio pervežimą, kuris, pažymėtina, pagal Sutartį buvo numatytas 2020 m. gegužės 4 d. (krovinio pakrovimo data). Tai reiškia, kad vežėjui laikantis bent minimalių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, ir apie tokią situaciją nedelsiant pranešus ieškovei (krovinio siuntėjai), susiklosčiusi situacija galėjo būti išspręsta kitaip. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad jeigu šalių sutartis būtų tinkamai vykdoma, ir vežėjas būtų nedelsiant pranešęs apie iškilusias problemas (vilkiko gedimą), krovinio pristatymo vėlavimo bei dėl to kilusių nuostolių atsiradimo būtų buvę galima išvengti. Ieškovė, gavusi informaciją apie iškilusias problemas, nedelsiant, t. y. dar iki krovinio vežimo pradžios, būtų galėjusi savo nuožiūra disponuoti kroviniu ir duoti atitinkamas instrukcijas (be kita ko, nutraukti šalių susitarimą ir kreiptis į kitą vežėją, kuris būtų galėjęs krovinį pristatyti tinkamu laiku).

27.       Iš civilinėje byloje esančios 2020 m. gegužės 5 d. sa?skaitos faktu?ros, pagal kurią įsigyta vilkiko detalė, galima daryti išvadą, kad reikiama detalė buvo užsakyta ne anksčiau kaip sąskaitos išrašymo dieną, t. y. 2020 m. gegužės 5 d., t. y. likus tik dviem dienoms iki numatyto krovinio pristatymo termino Šveicarijoje (2020 m. gegužės 7 d.). Tačiau ieškovė apie vežėjoms iškilusias problemas ne tik kad nebuvo kaip tai numatyta Sutartyje, nedelsiant informuota (šiuo atveju vėliausiai 2020 m. gegužės 5 d.), tačiau apskritai nebuvo apie tai vežėjų informuota per visą numatytą krovinio pristatymo terminą, iki 2020 m. gegužės 7 d., kai krovinys jau turėjo būti pristatytas gavėjai Šveicarijoje (tačiau krovinys numatytu laiku pristatytas taip ir nebuvo). Tokiu būdu ieškovei buvo akivaizdžiai apribota jos teisė disponuoti kroviniu ir duoti kitokias instrukcijas dėl krovinio vežimo, kol tam dar buvo pakankamai laiko. Dėl tinkamo ieškovės neinformavimo apie iškilusias problemas, ieškovei taip pat buvo apribota ir galimybė nedelsiant informuoti krovinio gavėją apie numatomą krovinio pristatymo vėlavimo terminą ir tartis dėl galimai kitokių krovinio pristatymo sąlygų.

28.       Pažymėtina, kad pagal CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalį siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. CMR konvencijos 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas. Tačiau nagrinėjamu atveju, net ir negalint krovinio pristatyti sutartu laiku, vežėjos dėl tolesnių krovinio vežimo instrukcijų į ieškovę nesikreipė.

29.Teismo vertinimu, jeigu ieškovė būtų buvusi nedelsiant informuota apie iškilusias problemas ar vežėjos būtų turėjusios techniškai tvarkingą transporto priemonę bei nevėlavusios laiku pristatyti krovinio, šiuo konkrečiu atveju, labiau tikėtina, kad tokiu būdu būtų išvengta dėl atitinkamų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo kilusių neigiamų padarinių (nuostolių) atsiradimo – krovinio gavėjai nebūtų reikėję naudotis kurjerio paslaugomis skubiai pristatant siuntas į 187 skirtingas vietas, tokiu būdu patiriant žymiai didesnes siuntų pristatymo išlaidas nei būtų patiriamos siuntą (krovinį) pristatant tik į centrinį biurą, nesinaudojant skubiu siuntų pristatymu. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp vežėjų Sutartyje nustatytų pareigų nevykdymo (neteisėtų veiksmų) nedelsiant neinformuojant ieškovės apie iškilusias problemas, taip pat techniškai netvarkingos transporto priemonės ir pavėlavimo pristatyti krovinį sutartu laiku bei dėl to kilusių neigiamų padarinių (žalos).

29.       Nors apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama ir tai, kad atsakovė galėjo suklysti ir dėl to suklaidinti ir apeliantę dėl vilkiko užlaikymo muitinėje, nes į Šveicariją buvo vežami ir kiti kroviniai, tačiau, labiau tikėtina, kad vežėja, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, žino (turi žinoti), koks krovinys kuriuo vilkiku yra vežamas, nes vežėjas yra atsakingas už jo vežamus krovinius, jų buvimo vietą, informacijos apie krovinį suteikimą jo siuntėjui. Juo labiau, jeigu, kaip nurodė ieškovė, atsakovė specializuojasi vieinteliu maršutu Lietuva-Šveicarija.

30.       Teismo vertinimu, informacijos apie konkrečiu atveju iškilusias problemas nepateikimas ieškovei ir vežėjų nesidomėjimas dėl tolesnių krovinio vežimo instrukcijų negalint tinkamai ir laiku įvykdyti Sutarties sąlygų, kai Sutartyje buvo nustatytas konkretus krovinio pristatymo terminas, nustatyta vežėjo pareiga nedelsiant pranešti ieškovei apie iškilusias problemas, taip pat tiek Sutartyje nustatyto reikalavimo dėl techniškai tvarkingos transporto priemonės nevykdymas, tiek CMR konvencijos 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią transporto priemonės gedimas nešalina vežėjo atsakomybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo šiurkščiai pažeidžiama Sutartis, iš esmės nepaisant jos nuostatų, numatančių konkrečias su krovinio vežimu susijusias sąlygas, dėl ko ir atsirado neigiami padariniai (buvo patirti nuostoliai). 

31.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teigtina, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šalių susitarimų (atsakovių įsipareigojimų) esmę bei išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad vežėjos nebuvo tiek rūpestingos ir apdairios, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

32.       Tai, kad apeliantei galimai nebuvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su atsakovei UAB „S.“ iškilusiomis problemomis dėl krovinio vežimo, nešalina jos atsakomybės. CMR konvencijos 3 straipsnyje numatyta, kad taikant CMR konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

33.       Apeliantės skundo teiginiai, kad nei Sutartyje, nei CMR vaz?taras?tyje nebuvo paz?yme?ta krovinio pristatymo skubos svarba, gabentas krovinys nebuvo greitai gendantis, o krovinio pristatymas gave?jui ve?lavo, apeliantės manymu, nedaug, taip pat nesudaro pagrindo riboti atsakovių atsakomybę. Toks teiginys nepaneigia to, kad šalys Sutartimi buvo numačiusios konkretų krovinio pristatymo terminą, kurio, sudarydamos sutartį, šalys įsipareigojo laikytis, nepriklausomai nuo to, dėl kokių konkrečių priežasčių buvo nustatytas būtent toks konkretus terminas. Pažymėtina, kad galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir privalo būti tinkamai vykdoma. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį, važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos CMR konvencijos nuostatos. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar važtaraštis buvo užpildytas taip, kad jame atsispindi visos krovinio vežimo sutarties sąlygos ar ne visos, taip pat nepaisant to, kad Sutartyje kaip nors atskirai nebuvo pabrėžiama krovinio pristatymo skubos tvarka, tai neturi įtakos krovinio vežimo sutarties sąlygų galiojimui ir nesudaro pagrindo nepaisyti konkrečių Sutarties sąlygų, įskaitant sutarto konkretaus krovinio pristatymo termino. Tai, kad kurios nors iš sąlygų nėra nurodomos važtaraštyje nedaro tokių sąlygų negaliojančiomis ar nesvarbiomis. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikrų konkrečių sąlygų, įskaitant ir konkrečių terminų, tai reiškia, kad šalims tokios sutarties tinkamo įvykdymo sąlygos yra svarbios, ir kita šalis, vienašališkai negali interpretuoti sutarties sąlygų kitaip nei konkrečiai susitarta ir nukrypti nuo sutartį sąlygų be kitos šalies sutikimo. Kadangi šalys Sutartimi susitarė dėl konkrečių krovinio vežimo sąlygų, be kita ko, ir krovinio pristatymo konkrečios datos, kuri atsižvelgiant į konkrečias krovinio pakrovimo ir iškrovimo laiko sąlygas, yra trumpa, nepriklausomai nuo to, koks krovinys buvo gabenamas, vežėjos vienašališkai neturėjo teisės keisti sutarties nuostatų ir daryti kokias nors vienašališkas interpretacijas dėl krovinio pristatymo skubumo svarbos, nepaisant sutarto konkretaus krovinio pristatymo termino, ir nesiimant apdairių ir rūpestingų veiksmų siekiant pašalinti bet kokius Sutarties galimus pažeidimus bei užtikrinat krovinio pristatymą laiku ar ieškovės tinkamą informavimą apie negalėjimą to padaryti ir tolesnių instrukcijų gavimą.

34.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei išdėstytų aplinkybių visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl didelio neatsargumo atsakovių veiksmuose buvimo, dėl ko nėra pagrindo riboti atsakovių atsakomybę pagal CMR 23 straipsnio 5 dalį.

Dėl žalos

35.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė patirtos žalos faktą ir dydį. Teisėjų kolegija atmeta tokią apeliantės abejonę kaip nepagrįstą.

36.       Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Taigi šalims tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą.

37.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nusprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

38.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išvadą dėl žalos fakto ir dydžio padarė ištyręs ir įvertinęs ne tik tai, kad ieškovė sumokėjo krovinio gavėjai 6 200 Eur nuostolių atlyginimą (dėl ko byloje nėra ginčo), tačiau ir kitus byloje esančius įrodymus – ieškovės susirašinėjimą su krovinio gavėju, iš kurio matyti, kad krovinio gavėjas nurodė, jog dėl krovinio vėlavimo siuntas turi pristatyti tiesiogiai į kiekvieną skyrių (187 vienetų), o ne į centrinį biurą, o tai kainuos apie 35 CHF vienam skyriui; krovinio gavėjo laišką, kuriame nurodyta, kad prekių pristatymo kaina į atskiras pristatymo vietas turėjo būti 480 Šveicarijos frankų (CHF), tačiau dėl pavėluoto prekių pristatymo naudojantis skubiu pristatymu kainavo 7 128 Šveicarijos frankus (CHF); ieškovės ir krovinio gavėjo susitarimą, kad dėl ieškovės vykdyto užsakymo dėl skubaus krovimo pervežimo terminų pažeidimo gavėjo nuostoliai yra 6 200 Eur, kuriuos ieškovė šalių susitarimu įsipareigojo atlyginti sumokant krovinio gavėjui. 

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į krovinio dalyką bei labiau tikėtiną realų poreikį, atsiradusį dėl pavėluotai pristatyto krovinio, skubiai paskirstyti siuntas po skirtingus taškus vietoje krovinio pristatymo į centrinį sandėlį, minėtų pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų visuma laikytina pakankama pripažinti žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl tokių įrodymų pakankamumo. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu paneigti minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl byloje nustatyto žalos dydžio.

40.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymi, kad aplinkybes dėl patirtų nuostolių patvirtina ies?kovės ir krovinio gave?jo susiras?ine?jimas, kurjeriu? bendrove?s (duomenys neskelbtini)AG is?ras?yta sa?skaita, 2020 m. birželio 25 d. sa?skaita, 2020 m. liepos 30 d. susitarimas de?l nuostoliu? atlyginimo de?l pave?luotai pristatyto krovinio, 2020 m. rugpjūčio 4 d. moke?jimo nurodymo kopija. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu žala dėl pavėluoto pristatymo nebūtų buvusi realiai patirta, mažai tikėtina, kad siuntos gavėja Šveicarijoje būtų teikusi kurjerių bendrovės sąskaitą bei pasirašiusi atitinkamus susitarimus su ieškove. Duomenų, patvirtinančių tokių duomenų nepagrįstumą, byloje nėra nustatyta.

Dėl pretenzijos dėl žalos atlyginimo uz? pave?luota? krovinio pristatyma? pateikimo termino

41.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės reikalavimas de?l nuostoliu? de?l ve?lavimo pristatyti krovini? privale?jo būti atmestas kaip nepagri?stas, nes praleistas pretenzijos de?l z?alos atlyginimo uz? pave?luota? krovinio pristatyma? pateikimo terminas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad (i) apeliantė tokio argumento de?l praleisto pretenzijos pateikimo termino nebuvo pareis?kusi ir nepras?e? jo taikyti nagrine?jant byla? pirmoje instancijoje, atitinkamai s?is klausimas negali nagrine?jamas ir apeliacine?je instancijoje, nes pries?ingu atveju bu?tu? paz?eistos ies?kovės procesine?s teise?s, (ii) byloje esantys i?rodymai (z?r. ies?kinio priedus Nr. 15, 16, 17) patvirtina, kad ies?kovė pretenzija? de?l pave?luoto krovinio pristatymo buvo pareis?kusi dar iki 2020 m. gegužės 18 d., t. y. neprae?jus CMR konvencijos nustatytam 21 dienos terminui nuo krovinio pristatymo 2020 m. gegužės 12 d., apie tai apeliantei buvo z?inoma, ji pati 2020 m. gegužės 18 d. el. lais?ku (ies?kinio priedas Nr. 15) ies?kovei nurode?, kokiu? dar i?rodymu? reikia pretenzijai, o 2020 m. gegužės 27 d. pati parenge? pretenzija? atsakovei UAB „S.“ (ies?kinio priedas Nr. 17).

42.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsikirtimais, o apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes byloje esantys ir ieškovės atsiliepime nurodyti duomenys patvirtina tai, kad ies?kovė pretenzija? de?l pave?luoto krovinio pristatymo buvo pareis?kusi dar iki 2020 m. gegužės 18 d., t. y. neprae?jus CMR konvencijos nustatytam 21 dienos terminui nuo krovinio pristatymo 2020 m. gegužės 12 d. Be to, toks argumentas dėl pretenzijos pateikimo termino nebuvo pateiktas ir vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kadangi tai nebuvo tiriama ir vertinama priimant skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisako, nes apeliacinės instancijos teismo pareiga yra tik patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne iš naujo tirti ir vertinti bylos faktines aplinkybes ir teisinius motyvus.

Dėl ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje patirtų is?laidų

43.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl 1 294,70 Eur nuostolių, patirtų ieškovei sprendžiant nagrinėjamą ginčą neteismine tvarka, atlyginimo, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo nepriteisti šių išlaidų atlyginimo arba priskirti šias išlaidas bylinėjimosi išlaidoms, nuo kuriu? ne?ra skaic?iuojamos procesine?s palu?kanos, o ne laikyti ieškovės nuostoliais de?l pave?luoto krovinio pristatymo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sprendimas s?ioje dalyje yra motyvuotas ies?kinyje nurodytu teisiniu pagrindu de?l 1 294,70 Eur nuostoliu? priteisimo, kuris yra pagri?stas atsakoviu? civiline atsakomybe pagal CK 6.249 straipsnio 1 ir 4 daliu? nuostatas. Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su apeliantės pozicija, kad minėtos išlaidos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms.

44.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas 1 294,70 Eur išlaidas, tiesiogiai susijusias su ginčo sprendimu neteismine tvarka – 2020 m. rugpjūčio 3 d. PVM sa?skaitą faktu?rą (už reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo rengimą) ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. moke?jimo pavedimo kopiją. Minėti dokumentai patvirtina, kad atsakovei buvo teikiamos teisinės paslaugos, jas suteikė advokatų kontora.

45.       Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu numatytos CPK 88 straipsnyje. Be kita ko, prie bylinėjimosi išlaidų priskirtinos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis tokia nuostata, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės neteismine tvarka patirtas 1 294,70 Eur išlaidas sudaro išlaidos už advokatų teisines paslaugas, galima daryti išvadą, kad tokios išlaidos gali būti priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms.

46.       Atsižvelgiant į tai, atitinkamai koreguotina skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalis, ieškovės neteismine tvarka patirtas 1 294,70 Eur išlaidas priteisiant iš apeliantės ir atsakovės UAB „S.“ ne kaip nuostolių atlyginimą, o kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atitinkama suma mažinant priteistą nuostolių atlyginimo sumą.

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai taikė procesinės ir šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo šioje byloje aktualios kasacinio teismo praktikos, padarė teisingas išvadas dėl atsakovių didelio neatsargumo, įrodytų ieškovės patirtų nuostolių ir jų dydžio, išskyrus ne visai tinkamai vertino ieškovės ikiteisminėje nagrinėjimo stadijoje patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Tačiau tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą vien formaliu pagrindu dėl netinkamo išlaidų advokato teisinei pagalbai įvertinimo, apeliaciniame skunde nurodytais esminiais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tik pakoreguojama jo rezoliucinė dalis.

48.       Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

49.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams skundžiamoje teismo sprendimo dalyje išdėstytiems apeliaciniu skundu kvestionuojamiems motyvams, dėl ko jų plačiau nekartoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

50.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 3049,20 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų išklotinę ir 2023 m. vasario 9 d. lėšų pervedimo nurodymo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės patirtos 3049,20 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti  iš esmės nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. ir Ko“ 3049,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „A.“ solidariai iš atsakovių UAB „A. ir Ko“ ir UAB „S.“ 6 200 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6 200 Eur sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „A.“ lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „A. ir Ko“ ir UAB „S.“           8 454,7 Eur bylinėjimosi išlaidų.