Administracinio nusižengimo byla Nr. II-48-972/2022

   Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01252-2021-8

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4; 1.4.4.;

   1.5.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė

sekretoriaujant Violetai Žalienei,

dalyvaujant Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,

skundą pateikusiam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10927-2021 (ROIK: 21143388961).

Teismas

nustatė:

2021 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau Institucija) surašė administracinio nusižengimo protokolą A. G. už tai, kad jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ metu – artimai kontaktavo, t. y. atėjo į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), su kitos šeimos ir namų ūkio asmeniu, R. K. ir K. Z., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 45 straipsnio 4 dalyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-10927-2021 A. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta 1000 Eur bauda.

2021 m. gruodžio 10 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto A. G. 2021 m. gruodžio 3 d. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10927-2021. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su institucijos paskirta nuobauda nesutinka, ir prašo ją panaikinti. Jis 2021 m. vasario 5 d. susitiko su savo pažįstamu R. K. aptarti R. K. A. G. turimos skolos grąžinimo kausimą. Susitikimas vyko namo, kuriame gyveno R. K., laiptinėje. Susitikime dalyvavo kartu su A. G. atvykęs jo draugas R. K., tačiau jis stovėjo nuošaly, į pokalbį nesikišo (drauge atvyko žinant ūmų R. K. būdą, bijant eilinio agresijos, nukreipto prieš A. G., protrūkio). Pokalbio metu įvyko konfliktas, kurio metu R. K. užsipuolė A. G., ir siekdamas jį atskirti nuo jį bandžiusio apsaugoti draugo R. K., įsitempė į butą. Įtemptas į butą A. G. gindamasis trenkė R. K. į veidą ir iš buto pabėgo. Tuo metu bute buvusi R. K. sugyventinė K. Z. pagalbon iškvietė policijos pareigūnus. R. K. pareiškimo dėl neva iš A. G. išgirstų grasinimų susidoroti pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03857-21. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Šio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. šiame skunde nurodytas aplinkybes. Iš nurodyto akivaizdu, kad A. G. R. K. bute atsidūrė ne savo noru, o buvo įtrauktas prieš jo valią, t. y. į svečius pas R. K. nėjo ir „artimai kontaktavo“ tik su vienu asmeniu – R. K., priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skunde dėstoma, kad jis nepažeidė Vyriausybės nutarimu nustatyto karantino sąlygų, todėl nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, ir paskirta sankcijoje numatyta vidutinio dydžio bauda. Skunde nurodoma, kad A. G. turtinė padėtis yra bloga – jokio jam priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam privaloma valstybinė registracija, jis neturi. Visos jo gaunamos pajamos tai tik minimalus atlyginimas už jo teikiamas pavežimo paslaugas. Iš šių pajamų jis išgali patenkinti tik pačius būtiniausius savo poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytini tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Skundu pareiškėjas prašo atsižvelgti į išdėstytas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANRN- 10927-2021. Taip pat jei teismas nuspręstų, kad A. G. padarė administracinį nusižengimą, prašo pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10927-2021 ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti įspėjimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, su A. G. skundu nesutinka. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. A. G., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje, administracinėje byloje priimtas nutarimas Nr.30-ANR_N-10927-2021 dėl to, kad jis 2021 m. vasario 5 d., 12.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, artimai kontaktavo, atėjo į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda su kitos šeimos ir namų ūkio asmeniu, R. K. ir K. Z., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis ANK 45 straipsnio 4 dalimi paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda. Įrodymai (tarnybinis pranešimas, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-03857-21), kad A. G. padarė aukščiau nurodytą veiką, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, A. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-11-22 nutarimą Nr.30-ANR_N-10927-2021 be pakeitimų.

2022 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu A. G. pripažino padarytą nusižengimą ir paaiškino, kad važiavo dėl 300 eurų skolos. Skolininką R. K. ragino apie pusę metų dėl skolos grąžinimo. Nuvažiavęs nesitikėjo kontaktuoti su R. K., jei būtų žinojęs kaip pasisuks įvykiai, būtų nevažiavęs. Tvirtino, kad R. K. draugė įtempė už rankos į butą ir ne savo valia peržengė kito namų ūkio slenkstį. Apie esamus ribojimus žinojo, niekur nevykdavo iš namų, ši išvyka buvo vienintelė. Nesijautė sukėlęs kam nors grėsmės. R. K. ir K. Z. buvo nusiteikę agresyviai, tvirtino, kad iš buto išėjo savo noru. Kai nuvyko pas R. K. į butą nebuvo užėjęs, tačiau R. K. sužadėtinė įtempė į buto vidų ir pradėjo pulti. Draugas buvo laiptinėje, jo į kambarį neįleido. Savo valia nebūtų ėjęs į kambarį. A. G. pripažino, kad faktiškai buvo buto viduje. Manė, kad šioje situacijoje nėra teisybės. Neneigė, kad buvo buto viduje, tačiau vykstant dėl skolos nebuvo tikslo kontaktuoti su kitais asmenimis, teigė kad dėl jo veiksmų niekas nenukentėjo.  Labai gailėjosi dėl savo poelgio ir teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę. Daugiau taip nesielgtų, suprato savo padarytų veiksmų žalą. Nurodo, kad žinojo apie Lietuvos Respublikoje įvestą karantiną ir ribojimus, girdėjo per televiziją, iš namų niekur neidavo, labai nesigilino į ribojimų nustatytas taisykles. Taip pat A. G. patvirtino, kad įėjus į butą R. K. stovėjo už savo sužadėtinės. Apie paskirtą nuobaudą paaiškino, kad tyrėjas paskambinęs pasiūlė susimokėti 250 eurų baudą už karantino taisyklių pažeidimą, tačiau jis nesutiko sumokėti. Protokole A. G. nurodė, kad nenori mokėti pusės minimalios baudos, protokole parašė, kad nagrinėjimas dėl baudos skyrimo vyktų žodinio proceso tvarka. Nuvykęs į posėdį dėl baudos skyrimo neteisingai dėvėjo medicininę veido kaukę, iškišo nosį, nes aprasojo akiniai. Tuo metu policijos pareigūnas davė pastabą, kad gali būti surašytas naujas protokolas už neteisingai dėvimą medicininę kaukę. Surašius policijos pareigūnui nutarimą dėl karantino taisyklių pažeidimo A. G. prašė pareigūno duoti perskaityti pačiam, tačiau nutarimą dėl paskirtos 1000 eurų baudos skaitė pareigūnas. Nutarimo, kuriame skirta 1000 eurų bauda dėl karantino taisyklių pažeidimo nepasirašė. Šiuo metu dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini)  įmonėje, kurioje dirba pavežėju, taip pat išvežioja maistą. A. G. nurodė, kad pajamos nepastovios, darbo užmokestis per mėnesį gali būti ir 500 eurų, gali būti ir 1000 eurų, tačiau turi nemažai skolų. 1000 eurų bauda jam didelė našta.

Institucijos atstovė posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą. Institucijos nuomone nusižengimas visiškai įrodytas, A. G. pripažino, kad su kitos šeimos ūkiu kontaktavo ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 2.1.8.1. Tai sudaro ir ikiteisminio tyrimo medžiaga ir visuma įrodymų, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra pakankamai įrodymų, kad nusižengimas padarytas. Pabrėžė, kad labai svarbus momentas ką asmenys nurodo atvykus policijai. Minėtame ikiteisminio tyrimo nutarime nurodyta, kad Body kamerų apžiūros protokole užfiksuota, kad moteris nurodė, kad A. G. pats užėjo į butą, kad nenorėjo išeiti, tai yra labai reikšmingos aplinkybės nustatant pažeidimą. Mano, kad prievarta nebuvo įtemptas ir, kad į butą užėjo savo valia. Dėl nuobaudos paskyrimo, tai asmuo nesutiko su puse minimalios baudos suma. Atvyko į bylos nagrinėjimą, atvyko neteisingai dėvėdamas kaukę, pareigūnas asmeniui pateikė pastabą, asmuo nesutiko su nusižengimu ir atsižvelgiant į nuobaudos skyrimo taisykles, nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, buvo paskirtas baudos vidurkis – 1000 eurų bauda. Institucijos atstovė paaiškino, kad jei asmuo turi mokestinių įsipareigojimų, sunki finansinė padėtis, visuomet asmuo gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pagal administracinių nusižengimų kodekso nustatytą tvarką mokesčių inspekcija nuobaudą jam gali išdėlioti dalimis dviejų metų laikotarpiui. Atkreipė dėmesį, kad asmuo yra jaunas, darbingo amžiaus ir baudą gali susimokėti.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas A. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog nesutinka kas nurodyta kaltinime, nurodė, kad ėjo ne su tikslu pasišnekučiuoti (b. l. 9-11).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03857-21, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalį, kuris 2021 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 139 straipsniu 1 dalimi, 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 214 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2021 m. vasario 5 d. A. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. K. gim. (duomenys neskelbtini). gyv. (duomenys neskelbtini), atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda pas K. Z. gim. (duomenys neskelbtini). ir R. K. gim., (duomenys neskelbtini), dėl skolos grąžinimo. A. G. pakviestas K. Z. į jos butą įėjo, dėl ko jame kilo konfliktas ir dėl grasinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, asmenys nesilaikė LR Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (b. l. 26).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas iš dalies

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu A. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1500 Eur. 

Administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas bei nutarimas priimtas dėl to, jog A. G. šalyje paskelbto karantino metu – 2021 m. vasario 5 d. 12.30 val. artimai kontaktavo, atėjo į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda su kitos šeimos ir namų ūkio asmeniu R. K. ir K. Z., tuo sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalį, tokiais veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai bei nesilaikė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ .

Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir (ar) 4 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau - ŽULPKĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta fizinių asmenų pareiga pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Užkrečiamų ligų profilaktikos priemonės yra numatytos ŽULPKĮ 3 skyriuje, viena iš tokių priemonių yra 21 straipsnyje numatytas karantinas. Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 11 dalies 2 punkto a papunktyje numatyta, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse atitinkamas funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, ir viešose vietose.

Pagal 2021 m. vasario 5 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 punkto reikalavimų pažeidimas. A. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) (redakcija galiojusi 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 20 d.). 1 punkte buvo numatyta, kad atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Nutarimo 2.1.8.1 punkte buvo numatyta, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, taip pat 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus t. y. draudžiama viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas). Laidotuvėse gali dalyvauti ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos ir (ar) namų ūkio narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis. Tokių išimčių šiuo atveju nebuvo nustatyta.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. Nr. 278 įsakyme „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ reglamentuojama, kad COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskiriama prie ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. G. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 papunktyje numatyto ribojimo kontaktuoti su kitais namų ūkiais.

Tai patvirtina 2021 m. lapkričio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės bei 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimas, kuriame nurodyta, kad iš paties A. G. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03857-21 matyti, jog A. G. ir R. K. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas K. Z. ir R. K. dėl skolos grąžinimo. A. G. pakviestas K. Z. į jos butą įėjo. Tarp vyrų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. A. G. prašyme nurodyti motyvai, kad jis pas R. K. buvo atėjęs tik dėl skolos grąžinimo, o bute atsidūrė ne savo noru – vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Iš teisme duotų A. G. parodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. 2021 m. vasario 5 d. nuvyko dėl 300 eurų skolos pas R. K. adresu (duomenys neskelbtini). A. G. pateko į butą, kuriame kontaktavo su kitu šeimos ūkiu. Šio fakto neneigė, dėl padaryto nusižengimo gailėjosi. A. G. dirbantis (duomenys neskelbtini) firmoje pavežėju, tačiau pajamos nepastovios, per mėnesį galintis uždirbti nuo 500 iki 1000 eurų, turi kitų mokestinių įsipareigojimų ir teigė, kad jam paskirta 1000 eurų bauda yra per didelė našta. Apie visuotinio paskelbto karantino ribojimus žinojo iš televizijos, tačiau itin nesigilino į apribojimų esmę. A. G. nurodė, kad dėl jo veiksmų niekas nenukentėjo.

Iš Institucijos atstovės posėdžio metu duotų parodymu matyti, kad palaiko savo atsiliepime išdėstytus faktus, prašo nutarimą palikti galioti ir jo nekeisti. Institucijos atstovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga ir A. G. posėdžio metu patvirtinimas, kad kontaktavo su kitu šeimos ūkiu paskelbto karantino metu, bei nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo pakankamai įrodymų, kad nusižengimas padarytas. Pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą rašoma, kad Body kamerų apžiūros protokole užfiksuota, kad K. Z. sako, „ A. G. pats užėjo į butą, kad nenorėjo išeiti“ ir tai yra labai reikšmingos aplinkybės nustatant pažeidimą. Nustačius pažeidimą dėl karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, metu – artimai kontaktavo, t. y. atėjo į svečius, adresu (duomenys neskelbtini) su kitos šeimos ir namų ūkio asmeniu, R. K. ir K. Z., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir A. G. paskirta vidutinio dydžio 1000 eurų bauda.

Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03857-21 esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. G. 2021 m. vasario 5 d., parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) jis susimušė su R. K.. Nurodė, kad besigindamas pabėgo iš buto per duris (ikiteisminio tyrimo nutarimas Nr. 01-1-03857-21 b. l. 14-21). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta muštynių vieta – buto viduje. Tai patvirtino ir A. G. ir R. K., bei K. Z. (ikiteisminio tyrimo nutarimo  Nr. 01-1-03857-21 l. 22-23). A. G. ikiteisminio tyrimo apklausos metu ir akistatos tarp K. Z. metu  2021 m. liepos 2 d. taip pat parodė, kad nuėjo pas R. K. į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kad užėjo į buto vidų pakviestas K. Z. ir sukonfliktavus su R. K. vyko muštynės buto viduje – virtuvėje ir buto koridoriuje, kad pabėgo iš buto per duris. Akistatos su K. Z. metu nurodė iš esmės identiškas aplinkybes (ikiteisminio tyrimo nutarimo Nr. 01-1-03857-21 b. l. 22-24). Šios aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu aprašyti ir užfiksuoti duomenys, taip pat patvirtina A. G. nesilaikymą Nutarime 2.1.8.1 papunktyje numatyto ribojimo kontaktuoti su kitais namų ūkiais – 2021 m. vasario 5 d., A. G. buvo R. K. ir K. Z. buto viduje ir kontaktavo su R. K. ir K. Z..

Taigi, A. G. 2021 m. vasario 5 d., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu artimai kontaktavo, t. y. įėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendravo su kitu namų ūkiu (R. K., K. Z.), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimo.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. G. kaltė, pažeidus Nutarimo 2.1.8.1 papunktyje numatytus ribojimus ir padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta visiškai.

Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad A. G. ar su juo kartu buvę asmenys būtų sirgę COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina pažeidėjo veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina pastarojo atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad A. G. padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Akcentuotina, kad A. G. jam inkriminuojamą Vyriausybės Nutarimo pažeidimą padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. Įvertintina ir tai, jog jis ir su juo buvę asmenys pažeidimo padarymo vietoje buvo be svarbių ir pateisinamų priežasčių, t. y., ne tik, kad jis vienas kėlė pavojų ligos plitimui, tačiau dar didesnį pavojų kėlė tai, kad jis buvo ne vienas ir tikimybė ligos plitimui didėjo esant didesniam karantino sąlygų nesilaikančių žmonių skaičiui. Taigi, A. G., priešingai nei jis mano, savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Šiuo atveju toks faktas, kad nebuvo laikytasi nusižengimo padarymo metu galiojusio Nutarimo reikalavimų ir artimai kontaktavo su dar dviem asmenimis, taip sudarydami kelių šeimų ūkio grupes, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsni 4 dalyje, ir jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo penkių šimtų eurų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje A. G. posėdžio metu pripažino, jog kontaktavo su kitu šeimos ūkiu, dėl savo veikos gailėjosi, tai vertinama kaip A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. posėdžio metu ir skunde nurodė, jog tūkstančio eurų nuobauda jam yra per sunki našta, kadangi jis teikia pavežėjo paslaugas ir jo gaunamos pajamos yra nepastovios nuo 500 eurų iki 1000 eurų per mėnesį, taip pat turi kitų mokestinių įsipareigojimų. Prašė baudą sumažinti, kadangi iš gaunamų pajamų gali patenkinti tik pačius būtiniausius savo poreikius.

Institucija A. G. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10927-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė vidutinę - vieno tūkstančio eurų dydžio baudą.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013 ir kt.).

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi Institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Vertinant A. G. paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu A. G. už padarytą administracinį nusižengimą, už karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, metu – artimai kontaktavo su kitos šeimos ir namų ūkio asmeniu, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 1000 Eur bauda. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, į A. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principus, A. G. asmenybę, teismas daro išvadą, kad jo veikoje yra pažeidimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje sudėtis, tačiau paskirta nuobauda yra per griežta, skirta bauda jam yra per didelė našta, kuri paskirta kaip prevencijos poveikio priemonė. A. G. teismo posėdyje pripažino, ir gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Šios aplinkybės pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina tai, kad anksčiau už tokio pobūdžio administracinius pažeidimus nebaustas, visuotinio karantino metu laikėsi ribojimų reikalavimų, nėjo niekur iš namų, tik į darbą, nebendravo su kitais namų ūkiais, laikėsi Vyriausybės nustatytų ribojimų dėl karantino. A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo užmokestis kintantis ir nepastovus, gali nesiekti minimalaus darbo užmokesčio, taip pat turintis ir kitų mokestinių įsipareigojimų ir paskirta nuobauda A. G. per sunki našta.

Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį pažeidimą.

Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. G. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai bus pasiekti A. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skirtina švelnesnė administracinė nuobauda – 250 eurų bauda. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje A. G. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis,

n u t a r i a :

A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10927-2021(ROIK:21143388961).

Pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad A. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. A. G. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti nuobaudą – 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                     Lina Šakarnienė