Civilinė byla Nr. e2-855-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00663-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
sekretoriaujant Olgai Fadejevai,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui,
atsakovės atstovui advokatui Mantui Valiukui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. (A. O.) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UNISPEKTRAS“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. O. (A. O.) (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (ir 2021 m. birželio 22 d. patikslintu reikalavimu), prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „UNISPEKTRAS“ (toliau – atsakovė, UAB „UNISPEKTRAS“, įmonė) 48 500 Eur skolą, 1 806 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. su atsakove sudarė rašytinę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 30 000 Eur (paskolinta 2019 m. lapkričio 28 d. bankiniu pavedimu), vadovaujantis šios paskolos sutarties 2 punktu, paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. lapkričio 27 d., o už naudojimąsi paskolos suma atsakovė, vadovaujantis paskolos sutarties 1 punktu, privalėjo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško sutarties įvykdymo. Kadangi paskolos sutarties 1 punkte nustatyta 6 procentų palūkanų norma viršija komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu, šios paskolos sutarties pagrindu ieškovas prašo priteisti ne 6 procentų metinių palūkanų, o 3,07 procentų dydžio metines palūkanas.
3. 2019 m. gruodžio 17 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 10 000 Eur (8 500 Eur paskolinta 2019 m. gruodžio 17 d. bankiniu pavedimu ir 2019 m. gruodžio 17 d. 1 500 Eur grynais, kadangi ieškovas šiuo metu neturi įrodymų dėl 1 500 Eur paskolos dalies suteikimo, šiuo metu šios sumos iš atsakovės priteisti neprašo), vadovaujantis šios paskolos sutarties 2 punktu, paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d., o už naudojimąsi paskolos suma atsakovė, vadovaujantis paskolos sutarties 1 punktu, privalėjo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško sutarties įvykdymo. Kadangi paskolos sutarties 1 punkte nustatyta 6 procentų palūkanų norma viršija komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu, šios paskolos sutarties pagrindu ieškovas prašys priteisti ne 6 procentų metinių palūkanų, o 3 procentų dydžio metines palūkanas.
4. Pažymėjo, kad atsakovė nei vienos jai paskolos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteiktų sumų iki šios dienos nėra grąžinusi, nors paskolų grąžinimo terminai jau yra suėję.
5. Paaiškino, kad ieškovas atsakovei taip pat yra paskolinęs 10 000 Eur sumą pagal šias žodines paskolos sutartis: 2020 m. birželio 17 d. ieškovas suteikė atsakovei 2 000 Eur paskolos sumą, šią sumą pervesdamas bankiniu pavedimu į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą; 2020 m. birželio 22 d. ieškovas suteikė atsakovei 3 000 Eur paskolos sumą, šią sumą pervesdamas bankiniu pavedimu į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą; 2020 m. spalio 6 d. ieškovas suteikė atsakovei 5 000 Eur paskolos sumą, šią sumą pervesdamas bankiniu pavedimu į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą.
6. Ieškovo teigimu, reikalavimą įvykdyti visas atsakovės prievoles išreiškė 2021 m. gegužės 27 d. pranešimu, ir nustatė atsakovei 10 dienų terminą pradelstoms prievolėms (50 000 Eur suma) įvykdyti ir 30 dienų terminą žodinių paskolos sutarčių pagrindu suteiktų paskolų sumai grąžinti (10 000 Eur), tačiau atsakovė per jai nustatytą papildomą 10 dienų terminą pradelstų prievolių neįvykdė, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad žodinių paskolų sutarčių pagrindu suteikta paskolos suma yra net kelis kartus mažesnė nei kad pradelsta paskolos suma, turi pagrįsto pagrindo manyti, kad atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys ir reikalavimo grąžinti 10 000 Eur dydžio žodinių paskolos sutarčių pagrindu suteiktą paskolos sumą, todėl šiuo ieškiniu prašo priteisti bendrą 48 500 Eur dydžio paskolos sumą.
7. Nurodė, kad šio ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovė be pagrindinės skolos taip pat yra skolinga 1 806 Eur palūkanų.
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad neginčija fakto dėl pirmiau nurodytų paskolų suteikimo bendroje 48 500 Eur sumoje, tačiau šiuo metu aiškėja aplinkybės, jog ieškovo įmonei padaryta žala yra didesnėje sumoje.
9. Atsakovės teigimu, dalis paskolos sumoje 19 403,20 Eur (12 887,20 Eur ir 6 516 Eur) gautos pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įskaityta pagal ieškovo pasirašytas 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. spalio 7 d. akcijų pasirašymo sutartis, įmonės akcininkams du kartus nutarus didinti įstatinį kapitalą. Įstatinio kapitalo padidinimas įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Suėjus nurodytos paskolos gražinimo datai – 2020 m. lapkričio 27 d., ieškovas jos gražinti neprašė.
10. Paaiškino, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, akivaizdu, jog negražintos paskolos likutis ieškinio pateikimo dienai buvo ne 48 500 Eur, o atitinkamai 29 096,80 Eur (48 500 Eur – 19 403,20 Eur). Ieškovui dėl jo neteisėtų veiksmų ir padarytos įmonei reikšmingos žalos buvo pateiktos pretenzijos, kurių bendra suma viršija dešimt tūkstančių eurų. Taigi, šiuo metu yra nustatinėjamas ieškovo padarytos žalos atsakovei dydis, kuris paaiškės artimiausiu metu atlikus specialiai tam užsakytą auditą ir kitus būtinus veiksmus.
11. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas savo veiksmais iš esmės apsunkino įmonės veiklą sukeldamas paniką tarp kreditorių dėl tariamai gresiančio bankroto.
12. Ieškovas pateiktu dubliku prašė ieškinį tenkinti. Dublike nurodė, kad tai, jog ieškovo suteiktų paskolų dalis buvo užskaityta kaip padidinto įstatinio kapitalo apmokėjimas yra visiškai nepagrįsta, patvirtina pridėtas atsakovės 2021 m. birželio 2 d. atsakymas į ieškovo 2021 m. gegužės 27 d. pareiškimą dėl paskolos grąžinimo, kadangi atsakovė neneigė, jog jai buvo suteikta 60 000 Eur dydžio paskola bei pareiga ją grąžinti, tačiau argumentavo, kad įmonė neturi finansinių galimybių grąžinti jai suteiktą paskolą.
13. Iš įmonės balanso matyti, kad įmonė savo apskaitoje apskaito 15 0000 Eur dydžio įsipareigojimą dėl jai suteiktų paskolų, kurį sudaro ieškovo bei kitos (duomenys neskelbtini) – T. V. suteiktos paskolos. Kadangi į bylą pateiktas balansas yra sudarytas 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, o pasak atsakovės įstatinis kapitalas buvo didinamas 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. spalio 7 d., akivaizdu, kad jokios suteiktos paskolos dalys nebuvo ir negalėjo būti užskaitytos įstatinio kapitalo apmokėjimui. Be to, iš atsakovės akcininkų 2020 m. spalio 7 d. susirinkimo protokolo (2020 m. sausio 6 d. susirinkimo protokolo ieškovui rasti neapvyko) matyti, kad atsakovės įstatinį kapitalą buvo nuspręsta padidinti išleidžiant papildomas įmonės akcijas, jų emisijos kainą apmokant akcininkų papildomais įnašais, o ne kapitalizuojant įmonės akcininkų suteiktas paskolas, kas dar kartą patvirtina, jog suteiktų paskolų sumos nebuvo užskaitytos naujai išleidžiamoms akcijoms apmokėti. Taip pat paaiškino, kad iš 2020 m. sausio 6 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 7 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad naujai išleidžiamą akcijų emisijos kainą akcininkas apmoka piniginiu įnašu (sutarčių 3 punktas), o ne kaip akcijų apmokėjimą užskaito suteiktų paskolų dalį, kas taip pat patvirtina, jog atsakovės pozicija yra tik išgalvota gynybinė pozicija.
14. Teigė, kad visas naujai išleistas akcijas jis apmokėjo papildomais piniginiais įnašais, kaip ir yra nurodyta akcijų pasirašymo sutartyse bei akcininkų susirinkimų protokoluose, o akcijų apmokėjimo faktas buvo patvirtintas atsakovės ieškovui išduotose vertybinių popierių sąskaitų išrašuose. Taigi, 2020 metais atsakovės suteiktos paskolos nebuvo užskaitytos naujai išleidžiamų akcijų emisijos kainai apmokėti, ką taip pat patvirtina atsakovės balansinės sintetinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas iš atsakovės buhalterinės apskaitos programos, atspausdintas 2021 m. vasario 3 d., kurioje aiškiai matoma, kad įmonės įsipareigojimai ieškovui nėra išnykę ar sumažėję jokiais pagrindais.
15. Atsakovė pateiktu tripliku prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad užskaitos buvo atliktos ieškovo prašymu, nes tiek 2020 m. sausio 6 d., tiek ir 2020 m. spalio 7 d. atsakovė turėjo įsipareigojimų ieškovui pagal paskolos sutartis, kurias ieškovas ir paprašė užskaityti, kad nereikėtų ieškovui šių sumų išmokėti, o jis vėl turėtų tuomet jas įmokėti į atsakovės sąskaitą, tai patvirtina detali sąskaitos ataskaita, kurią pasirašė įmonės vadovas ir kuri yra neatskiriama įmonės finansinės atskaitomybės dalis. Taigi, iš pateiktos didžiosios knygos operacijų matyti, jog 2020 m. spalio 7 d. buvo atlikta 6 516 Eur užskaita ir 2020 m. sausio 31 d. – 12 887,20 Eur užskaita, sudengiant šalių vienarūšius įsipareigojimus.
16. Teigė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 30 000 Eur, nurodyta, jog šią sumą atsakovė privalėjo gražinti ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 27 d. (paskolos sutarties 2 punktas), tačiau ieškovas, žinodamas, jog dalis šios sumos buvo panaudota užskaitoms pagal akcijų pasirašymo sutartis, neprašė šios sumos gražinti beveik 7 mėnesius, t. y. iki 2021 m. gegužės 28 d., kuomet kilo konfliktas su kitais įmonės akcininkais.
17. Paaiškino, kad ieškovas pasirašė 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. spalio 7 d. visuotinių akcininkų susirinkimo protokolus, kuriuose balsavo už įstatinio kapitalo didinimą išleidžiant naujas akcijas, vėliau pasirašė sutartis dėl akcijų įgijimo, šias akcijas gavo, ką patvirtina jo paties pateikti vertybinių popierių sąskaitos, žinojo, jog įstatinio kapitalo padidinimas įregistruotas viešame registre, niekada to neginčijo. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas, teigdamas apie tai, kad naujai įgytas įmonės akcijas apmokėjo, nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo, kas akivaizdžiai įrodo melagingus ieškovo teiginius.
18. Pabrėžė, kad atsakyme į ieškovo 2021 m. gegužės 27 d. pareiškimą dėl paskolos grąžinimo nurodydama 60 000 Eur sumą tik pacitavo šią sumą, kaip ieškovo rašte nurodytą reikalavimą. Atsakovė rašte nenurodė ir netikslino kokio dydžio paskolos likutis yra pas atsakovę.
19. Ieškovas klaidina teismą ir dėl to, kad neva į bylą pateiktas balansas yra sudarytas 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Ieškovas į bylą pateikė 2021 m. gegužės 24 d. nežinomo asmens sudarytą ir nepasirašytą dokumentą įvardijamą kaip „Bandomasis balansas“. Toks dokumentas neturi jokios įrodomosios galios.
20. Pasisakant dėl 2020 m. spalio 7 d. susirinkimo protokolo, atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du įstatinio kapitalo didinimo būdai – įmonės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę. Šiuo atveju atsakovė pasirinko naujų akcijų išleidimo būdą. Apmokėti naujai išleidžiamas akcijas akcininkai turi teisę tiek papildomais įnašais, tiek ir atliekant užskaitą iš įmonei suteiktų paskolų. Taip pat paaiškino, kad vertybinių popierių sąskaitų išrašas patvirtina nuosavybės teisę į akcijas ir jų įgijimo faktą, bet ne jų apmokėjimą. Taigi, ieškovas nepateikė jokių akcijų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų ir nenurodė net kokiu būdu buvo atliktas apmokėjimas, t. y. pavedimu ar grynais.
21. Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.
Teismas
konstatuoja:
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
22. Byloje nustatyta, kad Ieškovas 2019 m. lapkričio 27 d. su atsakove sudarė rašytinę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 30 000 Eur (paskolinta 2019 m. lapkričio 28 d. bankiniu pavedimu), vadovaujantis šios paskolos sutarties 2 punktu, paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. lapkričio 27 d., o už naudojimąsi paskolos suma atsakovė, vadovaujantis paskolos sutarties 1 punktu, privalėjo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško sutarties įvykdymo. Kadangi paskolos sutarties 1 punkte nustatyta 6 procentų palūkanų norma viršija komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu, šios paskolos sutarties pagrindu ieškovas prašo priteisti ne 6 procentų metinių palūkanų, o 3,07 procentų dydžio metines palūkanas. Be to, šalys 2019 m. gruodžio 17 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 10 000 Eur (8 500 Eur paskolinta 2019 m. gruodžio 17 d. bankiniu pavedimu ir 2019 m. gruodžio 17 d. 1 500 Eur grynais, kadangi ieškovas šiuo metu neturi įrodymų dėl 1 500 Eur paskolos dalies suteikimo, šiuo metu šios sumos iš atsakovės priteisti neprašo), vadovaujantis šios paskolos sutarties 2 punktu, paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d., o už naudojimąsi paskolos suma atsakovė, vadovaujantis paskolos sutarties 1 punktu, privalėjo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško sutarties įvykdymo. Kadangi paskolos sutarties 1 punkte nustatyta 6 procentų palūkanų norma viršija komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu, šios paskolos sutarties pagrindu ieškovas prašo priteisti ne 6 procentų metinių palūkanų, o 3 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 48 500 Eur skolą, 1 806 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
23. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 564/2010).
24. CK 6.870 straipsnyje apibrėžiama, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Paskolą grąžinant mokėjimo pavedimu, paskolos sumą į paskolos davėjo sąskaitą perveda bankas pagal paskolos gavėjo pavedimą (CK 6.93 straipsnis).
25. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neginčija paskolų suteikimo fakto 48 500 Eur, tačiau teigia, kad 19 403,20 Eur buvo įskaityta pagal ieškovo pasirašytas 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 spalio 7 d. Akcijų pasirašymo sutartis – atsakovės akcininkams du kartus nutarus didinti įstatinį kapitalą. Atitinkamai skolos likutis sudaro tik 29 096,80 Eur. Be to, ieškovas atsakovei yra padaręs atsakovei žalą, viršijančią 10 000 Eur.
26. Teismas vertina, kad prievolės dalyko, pobūdžio ir jos įvykdymo būdo pakeitimas turėjo būti suderintas su kreditoriumi, turėjo būti išreikšta jo valia paskolą atgauti kitu būdu. CK 6.873 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Paskolą grąžinant mokėjimo pavedimu, paskolos sumą į paskolos davėjo sąskaitą perveda bankas pagal paskolos gavėjo pavedimą (CK 6.93 str.).
27. Paprastai prievolės pasibaigia įvykdymu, šalių susitarimu, šalių sutapimu, įskaitymu (CK 6.130 str.) ir novacija (CK 6.141 str.). Civilinio kodekso 6.39 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta.
28. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).
29. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
30. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad atsakovė pasinaudojo įskaitymo teise. Pažymėta, kad, kaip minėta, įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandori, tačiau pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešinių reikalavimų dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis UAB ,,Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonė ,,Beloruskalij“ byloje Nr. 3K-3-624/2006). Bylos aplinkybės patvirtina, kad akcijų kaina yra žymiai mažesnė nei atsakovė yra skolinga pagal ginčo paskolos sutartis, tačiau, jei sutikti su atsakovės pozicija – į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kokios sumos yra įskaitomos ir kokia tiksli likusi nesumokėta skolos dalis. Be to, 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. spalio 7 d. akcijų pasirašymo sutarčių 3 punkte nustatyta, kad išleidžiamą akcijų emisijos kainą akcininkas apmoka piniginiu įnašu, nors, pvz., pagal paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktą 30 000 Eur skola turėjo būti grąžinta neužilgo po 2020 m. spalio 7 d. akcijų pasirašymo sutarties pasirašymo (2020 m. lapkričio 27 d.) ir teismas nenustatė jokių aplinkybiu, neleidžiančių šalims susitarti dėl įskaitos akcijų susirašymo sutartimi ar kitais susitarimais, ar atsakovės vienašališkais pareiškimais, tačiau byloje apie tai įrodymų nėra, todėl teismas vertina, kad įskaitymo fakto nebuvo.
31. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su atsakovės reikalavimais dėl žalos iš ieškovo priteisimo, jokios su tuo susijusios konkrečios sumos, dėl kurių atsakovė būtų galėjusi taikyti įskaitymą, nenustatytos, dėl to teismas vertina, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas.
32. Padaręs šią išvadą, teismas išsamiau nenagrinėja kaip teisiškai mažareikšmių atsakovės kitų atsikirtimų, susijusių su atsakovės patirta žala ar ieškovės (ne) atsiskaitymo už akcijas faktu - tai reiškia, kad šis sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip turintis prejudicinę reikšmę ir patvirtinantis arba paneigiantis atsakovės patirtą žalą, atsiskaitymo už akcijas faktą ar kitas su tuo susijusias aplinkybes CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme.
33. Atsakovė neneigė (neginčijo) CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad paskolos sutartis atlygintinė, jeigu paskolos dalykas yra pinigai. Taip pat atsakovė neginčijo ieškovo ieškinyje nurodomų palūkanų dydžio, kuris yra mažesnis nei nurodoma paskolos sutartyse (paskolos sutartyse nurodomas 6 proc. metinės palūkanos iki visiško sutarties įvykdymo, tuo tarpu ieškiniu ieškovas prašo pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 3,07 proc. metinių palūkanų, o pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 proc. metinių palūkanų) ir kurį ieškovė skaičiavo įvertinusi dienų, kiek buvo naudojamasi pinigais, skaičiumi (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina ieškovo teisė į 48 500 Eur suteiktos paskolos ir 1806 Eur palūkanų (už laikotarpį nuo sutarčių sudarymo dienos iki ieškinio pateikimo dienos, atitinkamai pagal sutartį (duomenys neskelbtini) – 565 dienas, o pagal sutartį (duomenys neskelbtini) – 546 dienas) priteisimą. Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteisiamos penkių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 48 500 Eur paskolos sumos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad procesinės palūkanos nepriteisiamos nuo priskaičiuotų palūkanų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis).
34. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau dėl jų nepasisako (CPK 265 straipsnis).
35. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 000 Eur atstovavimo išlaidų bei 980 Eur žyminio mokesčio, mokėtino nuo priteistos sumos.
36. Pažymėtina, kad kartu su pirminiu ieškiniu pateiktas ieškovo sąskaitos išrašas, pagal kurį matyti, jog ieškovas yra sumokėjęs 1196 Eur žyminio mokesčio, kurį sudarė 1 158 Eur už turtinį reikalavimą (62 227,92 Eur) bei 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vėliau patikslinus ieškinio reikalavimus ir juos sumažinus iki 50 306 Eur, mokėtino žyminio mokesčio suma už turtinį reikalavimą sudarė 980 Eur, kuri ir yra priteisiama iš atsakovės. Teismas netenkina prašymo dėl 38 Eur žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisimo, kadangi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas tokio prašymo netenkino. Kita vertus, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 14 d. pavedimu, permoka jam grąžintina (CPK 87 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,UNISPEKTRAS“ , j. a. k. 301070022, 48 500 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų) skolą, 1806 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešis eurus) palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą pagrindinės skolos sumą (48 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų bei 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovui A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 178 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 14 mokėjimo pavedimu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė