ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kurioje kreditoriais įtraukti:  antstolė A. M., antstolis S. O. G., antstolė S. K., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, A. K., UAB „Dotnuva Baltic“, AB „Rokiškio sūris“, UAB „AGROLITIMPEX“, UAB „A. B.“,, UAB „Baltic Agro“, Žemės ūkio kooperatyvas „Dobilas“, UAB „Dorema“, AB „East West Agro“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Eurokorma“, UAB „Gameta“, UAB „GeoTikslumas“, UAB „Jargala“, UAB „Joniškio grūdai“, P. J., UAB „Juris LT“, AB „Lietuvos veislininkystė“, VĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, AB „Linas Agro“, AB „Lytagra“, Pioneer Hi-Bred Northern Europe Sales Division Gmbh, UAB „Pjūklininkas“, UAB „Viada LT“, UAB „Vistoma“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Žemtiekimas“, J. G.. 

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas S. K. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas: iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; jo bankroto administratore paskirti R. Ž., adresas (duomenys neskelbtini) , sąrašo eilės Nr. N-FA0163; nustatyti 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti jo bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinti 500,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti jo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 462,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti bei būtiniems mokesčiams mokėti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti jo bankroto administratorei keturių mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti jo mokumo atkūrimo plano projektą.

2.       Pareiškime nurodė, kad yra pradelsęs sumokėti kreditoriams ne mažiau nei 339 672,46 Eur. Visi reikalavimų įvykdymo terminai kreditoriams yra pasibaigę. Kritus pieno kainoms, o ūkio sąnaudoms padidėjus, nebegaudavo už produkciją tokių pajamų, kad pajėgtų atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl nuo 2017 metų pradėjo vėluoti atsiskaitinėti su kreditoriais pagal turimus įsipareigojimus. Vykdydamas gyvulininkystės veiklą jis buvo priverstas pirkti pašarą gyvuliams ir juos išlaikyti, o gaunamoms pajamoms ženkliai sumažėjus, išlaikyti ūkį ir gyvulius neliko jokios galimybės. Antstoliams areštavus sąskaitas pagal vykdomuosius dokumentus ir pradėjus išparduoti tiek žemės sklypus, kuriuose ganėsi gyvuliai, tiek ūkiui reikalingą techniką, jis nebegalėjo ir nebetęsė ūkininko veiklos, o atsiskaityti su kreditoriais iš gaunamo darbo užmokesčio tapo neberealu. Dėl šios priežasties ūkininko veikla buvo visiškai nutraukta, o nuo 2024-08-05 pradėjo dirbti samdomu darbuotoju. Antstoliai vykdomosiose bylose nuolat vykdė išieškojimą, o jis pagal išgales atsiskaitinėjo su kreditoriais. Išskaičiavimai šiuo metu vykdomi iš jo darbo užmokesčio ir pervedami antstoliui pagal patvarkymus. Jo skolos nuolatos didėja, o darbo užmokestis leidžia patenkinti tik būtinuosius savo poreikius. Jis nebepajėgia atsitiesti ir tinkamai vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Jis turi tik vidurinį išsilavinimą, tačiau neatmeta galimybės ieškoti geriau apmokamo darbo, o to padaryti dėl išsilavinimo stokos ir amžiaus kol kas nepavyksta. Net jei skolos suma nebeaugtų, o jis skolų dengimui skirtų visas savo pajamas (638,00 Eur), skoloms grąžinti prireiktų daugiau nei 40 metų, o būtiniesiems poreikiams tenkinti pasiliekant 462,00 Eur sumą įsipareigojimams įvykdyti prireiktų kelių gyvenimų. Tai nėra realus ir protingas laikotarpis. Todėl laikytina, kad jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir yra nemokus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą S. K..

4.       Teismas nustatė, kad iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2024-04-23 išduotos pažymos matyti, jog pareiškėjas laiko 29 galvijų bandą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri antstolės S. K. 2024-08-28 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuota, tačiau pareiškėjas S. K. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė šio turimo turto, taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie šio turto vertę.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas bandą karvių perrašė sugyventinės dukrai J. G., pareiškėjas 2025-07-30 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, jog kelis galvijus, nepatikslindamas kelis, tikrai perdavė J. G., kuri turi melžiamų karvių bandą, laikomą jam priklausančioje fermoje. Nurodė, kad jokios sutarties tarp jo ir J. G. dėl patalpų nuomos nėra, jokio nuomos mokesčio J. G. nemoka nors turi kreditinio reikalavimo teisę 23 483,17 Eur.

6.       Teismas nustatė, kad J. G., jos motina R. S. registruotos ir gyvena (duomenys neskelbtini), būtent šią gyvenamosios vietos registraciją pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo yra nurodęs pareiškėjas. S. K., duodamas paaiškinimus, J. G. yra pavadinęs dukra. Aiškindamas santykius su R. S. ir J. G. tvirtina, kad jie tik draugiški, epizodiški. Pareiškėjas pats pripažino faktą, kad jam priklausančioje fermoje galvijus be jokio atlygio laiko J. G.. Fermoje vandens šildymui pieno linijų praplovimui kurą- medieną teikia jis. J. G. dengusi jo skolas ir už tai pareiškėjas perdavė „kelias“ karves. Teismas vertino, jog tokie faktai teismui leidžia pagrįstai manyti, kad tarp J. G., R. S. ir pareiškėjo santykiai daugiau nei draugiški, o pareiškėjo įkeistos ir areštuotos bandos dingimas, labiau tikėtina, buvo susijęs su bandos perdavimu tokia pat veikla, toje pat vietoje ir patalpose ūkininkavimo veiklą vykdančiai „dukrai“ J. G..

7.       Teismas nurodė, kad, teikdamas pareiškimą teismui, S. K. pareiškime nurodė turįs dvi banko sąskaitas. Kreditorė valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad S. K. viso turi 11 sąskaitų bankuose ir kredito unijose. Pareiškėjui suteikus laiko pateikti papildomus duomenis į bylą, buvo pateikta kredito unijos „Kreda“ pažyma, iš kurios matyti, kad pareiškėjas šioje kredito unijoje turi pajų. Aiškindamas kitų 9 kredito įstaigų duomenų nesuteikimo teismui priežastis pareiškėjas nurodė, kad kitomis sąskaitomis nesinaudoja, be to jų išrašus gauti per brangu, todėl jų teismui ir nepateikė.

8.       Teismas savo iniciatyva nustatė, kad pareiškėjas naudojasi dviem automobiliais: Mersedes Benz ML270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW X6xDrive 40d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškindamas dėl automobilio BMW, pareiškėjas nurodė, kad automobilį jo vardu išperkamosios nuomos būdu naudoja krikšto sūnus, kuris perduoda jam mėnesines įmokas, o jau po to jis sumoka už minėtą automobilį. Tvirtina, kad automobiliu naudojasi ir įsigijo krikštasūnis, bet laikomas jo namo kieme. Tokiais paaiškinimais teismas suabejojo, nes nėra jokios viešos informacijos apie tai, kad automobilius išperkamosios nuomos būdu įsigijo ne pareiškėjas. Labiau tikėtina, iš esmės tai patvirtino ir pats pareiškėjas, kad automobiliai išperkamosios nuomos būdu įsigyti naudotis pačiam, tačiau nuosavybės teisės pareiškėjas į juos neturi iki išperkamosios nuomos termino pabaigos, taip išvengiant turto arešto. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gamybos BMW X6 automobilio kaina svyruoja nuo 20 000,00 iki 30 000,00 Eur. Teismas įvertino, kad, žinant, jog pareiškėjas įmokas moka ir už pirmą automobilį, gautųsi, kad vien įmokų už automobilius pareiškėjas kas mėnesį sumoka nuo 750,00 iki 870,00 Eur. Pastaroji aplinkybė leido teismui abejoti pareiškėjo nemokumu ir sąžiningumu, kadangi mokėtinos sumos viršija jo oficialiai deklaruojamas pajamas.

9.       Teismas sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Jis pats pripažino, kad be kreditorės leidimo pardavė jam įkeisto miško medieną, gautas lėšas panaudodamas savo reikmėms, o ne įsiskolinimams dengti. Iškirstos medienos kiekis ir pinigų srautai rodo ne pavienį, o sistemingą elgesį – dalis pajamų apskritai nebuvo deklaruota ar perduota kreditoriams. Tas pats pasakytina apie karvių bandą: nors ji buvo įkeista ir areštuota, pareiškėjas viename teismo posėdyje aiškino, kad ji „išnyko dėl kritimų“, vėliau – kad „bandos jau nebebuvo arešto metu“, o kreditoriaus pateikta informacija atskleidė, jog dalis gyvulių buvo perduota sugyventinės dukrai, kuri toje pačioje fermoje vykdo veiklą. Tokie prieštaringi pareiškimai rodo ne skaidrumą, o mėginimą „pritempti“ faktus prie situacijos, o realiai – paslėpti turto perdavimo aplinkybes.

10.       Teismas vertino, kad pareiškėjo veiksmai perduodant dalį galvijų J. G., kuri jo fermoje vykdo tą pačią ūkinę veiklą, akivaizdžiai atitinka šį modelį. Faktiškai – ūkio veikla tęsiasi, tik „formaliai“ keičiasi turto savininkas. Tai ne sąžiningas bankrotas, o turto perskirstymas artimųjų rate, siekiant, kad kreditoriniai reikalavimai nebūtų patenkinti.

11.       Teismas vertino, kad ne visų duomenų pateikimas apie turimas sąskaitas reiškia, jog pareiškėjas pasirenka, kokią informaciją teismui teikti, ir taip riboja galimybę objektyviai įvertinti jo finansinę padėtį.

12.       Teismas sprendė, jog nepaisant to, kad pareiškėjo įsipareigojimai viršija jo turimą turtą, šiuo atveju bankroto byla negali būti keliama. Taikyti bankroto procedūrą reikštų įteisinti nesąžiningo skolininko elgesį, o tai prieštarautų tiek Fizinio asmens bankroto įstatymo tikslui, tiek ir teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimas tokiam asmeniui reikštų ne pagalbą sąžiningam, bet tik laikinai nepajėgiam žmogui, o įstatymo panaudojimą piktnaudžiavimo tikslais, turto slėpimui ir kreditorių teisių ignoravimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13.       Atskiruoju skundu pareiškėjas S. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinti 2025-05-16 patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, iškeliant S. K. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      FABĮ 5 straipsnio 8 dalis nenustato teisinio pagrindo teismui atsisakyti kelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylą vien dėl to, kad teismas abstrakčiai įtaria asmenį neatskleidus viso savo turimo turto ar gaunamų pajamų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nėra nurodyta teismo minimo teisinio pagrindo, leidžiančio nekelti asmeniui bankroto bylos. Taigi teismas arba padarė klaidą, nurodydamas teisės normą, arba netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalį, dėl to, akivaizdu, nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.

13.2.                      Teismo minimi apeliantą neigiamai charakterizuojantys veiksniai yra mažareikšmiai ir esmingai neįtakojantys mano nemokumo būklės, kuriai susidarius jis ir buvo priverstas kreiptis į teismą dėl asmens bankroto bylos iškėlimo.

13.3.                      Teismų praktikoje yra akcentuojama, jog vien neteisingos informacijos pateikimas nėra pakankamas pagrindas laikyti skolininką nesąžiningu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą – būtina, kad tai būtų tyčiniai veiksmai, dėl kurių asmuo tapo nemokus (2019-10-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis Nr. e2-1451-450/2019, 51 punktas).

13.4.                      Teismas skundžiamoje nutartyje akivaizdžiai nenustatinėjo jokio priežastinio ryšio tarp, teismo nuomone, apeliantą neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir apelianto esamos nemokumo būklės, dėl to akivaizdu, kad skundžiama nutartis buvo priimta tiesiogiai pažeidžiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalį, ją pritaikius netinkamai.

13.5.                      Iškėlus apeliantui bankroto bylą, nuomos už automobilius įmokų neprašoma įtraukti į apelianto būtųjų poreikių sąrašą. Nei dabar, nei ateityje neplanuojama iš savo lėšų mokėti už skundžiamoje nutartyje minimų automobilių nuomą, taigi nuomos buvimas/nebuvimas niekaip neįtakotų apelianto jau esamų kreditorių interesų, taigi ir prašomos inicijuoti bankroto bylos.

13.6.                      Teismas, remdamasis išimtinai tik kreditorės AB „Rokiškio sūris“ paaiškinimais, kuriems prieštarauja tos pačios kreditorės pateikti rašytiniai dokumentai, nusprendė, jog apeliantas neva perleido minėtai kreditorei įkeistą gyvulių bandą trečiajam asmeniui ūkininkei (J. G.) be kreditorės sutikimo.

13.7.                      Byloje buvo nustatyta, jog už iškirstą kreditorei AB „Rokiškio sūris“ įkeisto miško medieną apeliantui buvo išmokėta 3825,00 Eur, o likęs supirkimui galimai netinkamas miškas (t.y. nesupirktas) buvo paliktas apelianto dispozicijai. Sutiktina, jog apeliantas elgėsi neteisėtai, pažeisdamas rašytinį tarpusavio susitarimą ir neišmokėdamas AB „Rokiškio sūris“ už iškirstą miško medieną gautų pajamų (ir nepasiūlydamas kreditorei „pačiam susirinkti“ likusios neparduotos medienos). Tačiau, remiantis bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu) užfiksuoti vieninteliai neteisėti apelianto atlikti veiksmai/neveikimas, nebuvo vertinami priežastiniu ryšiu su jo nemokumo padėties susidarymu, kaip tai nustato įstatymas.

13.8.                      Dalies iš turimų sąskaitų išrašus apeliantas, teismo įpareigotas, pateikė į bylą, dalies ne, kadangi sąskaitų išrašai yra popieriniai ir jų išdavimas kainuoja dideles pinigų sumas, kuriomis šiuo metu dėl sunkios turtinės padėties pareiškėjas tiesiog nedisponuoja. Tačiau apeliantas teismui nurodė, jog jokiose banko sąskaitose jokių piniginių lėšų neturi ir negali turėti dėl ilgus metus jo atžvilgiu taikomų antstolių areštų. Dėl minėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad visų 11 banko sąskaitų piniginių operacijų išrašų nepateikimas, kuomet bet kokios operacijos galėjo būti atliekamos prieš seniau nei 5-6 metus, jokia logika vadovaujantis negali būti laikomas nei turto slėpimu, nei jo nesąžiningumu – juolab kad jokie kreditoriai byloje ir neįrodinėjo jį sudarinėjus kokius nors netinkamus sandorius banko sąskaitose.

13.9.                      Nei banko sąskaitų išrašų nepateikimas už 5-6 metų senumo laikotarpį, nei teisėtai parduotos galvijų bandos pardavimo faktas, nei nedidelės vertės turto ir pinigų sumos neišmokėjimas kreditorei, nei automobilio nuomos faktai nėra ir objektyviai negali būti laikomi nei turto slėpimu, nei kitais apžvalgoje įvardijamais asmens nesąžiningumo veiksmais.

13.10.                      Prašoma apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį į keletą aplinkybių: iš visų 32 kreditorių tik vienintelė AB „Rokiškio sūris“ nesutiko su apelianto pareiškimu iškelti jam bankroto bylą; likę kreditoriai neprieštaravo dėl bankroto bylos kėlimo, tai tiesiogiai reiškia jog 31 iš 32 kreditorių iš esmės mano, jog jų interesai iškėlus apeliantui bankroto bylą nebūtų pažeisti. Nors kreditorė AB „Rokiškio sūris“ ir nesutinka dėl apeliantui bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų nei paaiškinimų, kodėl ir kokiu būdu bankroto bylos iškėlimas pažeistų jo teisėtus interesus.

14.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė AB „Rokiškio sūris“ prašo pareiškėjo S. K. atskirojo skundo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, AB „Rokiškio sūris“ iš pareiškėjo S. K. priteisti jos turtėtas 500 Eur advokato pagalbos išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:  

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutartyje pasisakė, kad „Esant nustatytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nesielgė sąžiningai, pateikdamas informaciją dėl bankroto bylos iškėlimo (nepateikdamas jos visos), t. y. nenurodė viso turimo turto, nenurodė, kad turimas turtas buvo pervertintas, nenurodė naujai įvertinto turto vidutinių rinkos verčių“. Pagal pirmosios instancijos teismo šią išvadą S. K., pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų.

14.2.                      Nepagrįstai apeliantas teigia, kad jis nei nuo teismo, nei nuo kreditorių neslepia jokio savo turto, visas turimo turto sąrašas buvo pareiktas. Pareiškėjas nurodė, kad gyvulių neturi, nors jo gyvulių banda Nr. (duomenys neskelbtini) iš 29 galvijų yra įkeista AB ,Rokiškio sūris“ ir antstolės S. K. areštuota. Pareiškėjo tvirtinimas, kad jis areštuoto turto jau neturi, t. y.  tuo pareiškėjas pripažįsta, kad įkeistą ir areštuota turtą paslėpė ar neteisėtai perleido kitam asmeniui. 2024m sausio 15 d. S. K. AB „Rokiškio sūris“ pateikė įsipareigojimą, kad pardavęs likvidžią medieną dengs gautą ir AB „Rokiškio sūris“ paskolą, tačiau iki šiol šio įsipareigojimo neįvykdė. 

14.3.                      Pareiškėjas sąmoningai neveikia stengdamasis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje konstatuojama, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu bent viena iš šių sąlygų ,, kur antrame punkte nurodyta , kai „ paaiškėja ,... jog yra kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.“

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

17.       Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

18.       Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

19.       FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Kita vertus, vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužteks jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

20.       Norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti. Pareiškėjo S. K. turimi įsipareigojimai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, todėl pareiškėjas formaliai atitinka šios teisės normos sąlygą, reikalingą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, t. y. nemokumą. 

Dėl skolininko nesąžiningumo

21.       Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

22.       FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-313/2021, 23 punktas).

23.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

24.       FABĮ yra taikomas sąžiningiems fiziniams asmenims, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Taigi, fizinio asmens bankroto procesu gali naudotis asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 47 punktas).

25.       Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.

26.       Iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas. Jame reglamentuojama, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

27.       Taigi, pagal FABĮ, teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl: (i) CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo; (ii) tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus; (iii) tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; (iv) sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

28.       Tai reiškia, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).

29.       Pažymėtina, kad sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).

30.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą, atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju turtas buvo sąmoningai nuslėptas (gyvulių banda perduota artimiems asmenims, mediena parduota, pinigai panaudoti kitur), o teismui pateikti duomenys – neišsamūs ir prieštaringi. Teismas sprendė, jog tai yra klasikiniai nesąžiningo skolininko požymiai. Teismas vertino, kad visi byloje konstatuoti faktai susipina su kitomis aplinkybėmis – naudojimusi prabangiau vertinamais automobiliais, sugyventinės dukros vykdoma veikla fermoje, kuriai jis tiekia malkas ir patalpas be jokio atlygio ir leidžia manyti, kad turtas, pajamos ir skolos sąmoningai perskirstomos taip, kad kreditoriai liktų be realių galimybių atgauti pinigus. Taigi, teismas pareiškėjo nesąžiningumą siejo su sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. turto slėpimas, sąmoningu leidimu susidaryti skoloms, tikintis, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti.

31.       Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą.

32.       Pažymėtina, kad vertinant subjektyvųjį skolininko sąžiningumo kriterijų, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 47 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai apdairumo bei rūpestingumo standartai; kad kruopštus ir reikalavimus atitinkantis finansinių dokumentų tvarkymas ypač aktualus tuomet, kai fizinio asmens turtas smarkiai sumažėja, o prisiimti įsipareigojimai auga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 29 punktas).

33.       Teisės doktrinoje pažymėta, kad pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui verslininkui iškėlimo, nesąžiningumo kriterijaus įrodinėjimas turi savo specifiką, lyginant su tradiciniu fizinio asmens bankroto procesu. Ekonominėje veikloje egzistuoja aukštas rizikos faktorius, verslo ciklai, svyravimai, versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, tad nesąžiningumo kriterijaus įrodinėjimas įgyja dar daugiau savitumo. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar fizinis asmuo verslininkas buvo nesąžiningas, įvertinti nesąžiningų veiksmų ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką pastarojo nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo fizinio asmens valios nepriklausančios aplinkybės (Strunkienė, I. Individualios įmonės ir jos dalyvio bankroto procesų santykio problemos: disertacija. 2022, p. 105).

34.       Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 41 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).

35.       Sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas. Taip pat vertinant šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama į skolininko skolų susidarymo kilmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 52 punktas).

36.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir apeliantą neigiamai charakterizuojančiomis laikė šias aplinkybes: 1) apelianto elgesį nuomojantis skundžiamoje nutartyje nurodytą automobilį (-ius); 2) apelianto elgesį trečiajam asmeniui (J. G.) perleidžiant kreditorei AB „Rokiškio sūris“ įkeistus gyvulius; 3) apelianto elgesį neatsiskaitant su AB „Rokiškio sūris“ už iškirstą miško medieną. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su apeliantu ir pažymi, jog šie skundžiamoje nutartyje paminėti apelianto veiksmai yra reikšmingos aplinkybės, rodančios apelianto siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais bei priežastinį ryšį tarp nesąžiningumo ir nemokumo. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto skoliniai įsipareigojimai sudaro apie 339 672,46 Eur, nuosavybės teise priklausančio registruoto turto vidutinė rinkos vertė sudaro apie 349 700 Eur. Jeigu apeliantas elgtųsi sąžiningai ir siektų nesudaryti daugiau nenaudingų sandorių, gavęs piniginių lėšų visų pirma dengtų skolas kreditoriams, skolos neaugtų, o mažėtų.

37.       Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad 2023 metų lapkričio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į AB „Rokiškio sūris“ su prašymu leisti vykdyti kirtimą 3,3 ha miško sklype, kuris yra 61,300 ha ploto sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal miškotvarkos projektą, įkeistame AB „Rokiškio sūris“. AB „Rokiškio sūris“ atsižvelgdamas į tai, kad pagal miškotvarkos projektą kirtimas yra būtinas, davė sutikimą vykdyti miškotvarkos projektą 3,3 ha sklypo plote. 2024 m. sausio 15 d. pareiškėjas AB „Rokiškio sūris pateikė įsipareigojimą, kad pardavęs likvidžią medieną dengs gautą AB „Rokiškio sūris“ paskolą, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Apeliantas sutinka, kad elgėsi neteisėtai, pažeisdamas rašytinį tarpusavio susitarimą neišmokėdamas AB „Rokiškio sūris“ už iškirstą miško medieną gautų pajamų (ir nepasiūlydamas kreditoriui „pačiam susirinkti“ likusios neparduotos medienos), tačiau jo vertinimu tai mažareikšmės aplinkybės. Teigia, kad iškirstos medienos panaudojimas natūra savoms reikmėms ir gautų už medieną pinigų neišmokėjimas kreditorei, nors ir savaime neteisėtas veiksmas/neveikimas, tačiau jokiu būdu nesukėlęs jo nemokumo, kadangi palyginti su pradelstų įsipareigojimų apimtimi (virš 346340 Eur) yra visiškai mažareikšmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto veiksmai nėra mažareikšmiai net jeigu ir pradelstų įsipareigojimų apimtis yra 339 672,46 Eur. Taip elgdamasis apeliantas ne tik, kad visiškai nededa realių pastangų grąžinti skolas, bet dar labiau didina jų apimtį, tokie apelianto veiksmai niekaip negali būti vertinami mažareikšmiais ir sąžiningais. 

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. K. yra areštavusi S. K. galvijų bandą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Galvijų banda yra įkeista AB „Rokiškio sūris“ 2024 m. balandžio 23 d. bandoje buvo 29 galvijai.

39.       Kreditorė AB „Rokiškio sūris“ pateikė informaciją (2025-06-02), kad banda buvo perrašyta sugyventinės dukrai J. G., pareiškėjas 2025-07-30 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad kelis galvijus tikrai perdavė J. G., kuri turi melžiamų karvių bandą, laikomą jam priklausančioje fermoje. Nurodė, kad jokios sutarties tarp jo ir J. G. dėl patalpų nuomos nėra, jokio nuomos mokesčio J. G. nemoka, nors turi kreditinio reikalavimo teisę 23 483,17 Eur.

40.       Apeliantas teigia, kad visi jo vienintelės turėtos gyvulių bandos galvijai buvo perleisti iki turto arešto orderio sudarymo datos. Teismas visiškai nevertino apelianto nuosekliai žodžiu abiejuose vykusiuose teismo posėdžiuose nurodytų faktinių aplinkybių, jog AB „Rokiškio sūris“ areštavo jo gyvulių bandą vėliau, negu gyvuliai buvo išparduoti. Dėl to, apelianto manymu, nėra jokio objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje dėstoma aplinkybe, jog nusprendęs baigti ūkininko veiklą parduodamas savo gyvulių bandą, neva elgėsi neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus vertina nepagrįstais. Visų pirma pažymėtina, kad, jeigu antstolė būtų areštavusi jau nesantį turtą – gyvulių bandą – nelogiška, kad apeliantas nebūtų reiškęs pastabų ar  neskundęs tokius antstolės veiksmus. Kita vertus, apeliantas jau turėjo daug skolų ir turimo turto perleidimas susijusiam asmeniui, o ne ketinimas iš šio turto atsiskaityti su kreditoriais, negali būti vertinamas kaip sąžiningi apelianto veiksmai.

41.       Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas naudojasi dviem automobiliais: Mersedes Benz ML270 CDI , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW X6xDrive 40d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad tikrai naudojasi automobiliu Mersedes Benz, kurį pagal išperkamosios nuomos sutartį, už 400,00 Eur per mėnesį įmoką, naudoja iki šiol. Dėl automobilio BMW pareiškėjas nurodė, kad automobilį jo vardu išperkamosios nuomos pagrindu naudoja krikšto sūnus, kuris perduoda jam mėnesines įmokas, o jau po to jis sumoka už minėtą automobilį. Apeliantas teigia, kad nei dabar, nei ateityje neplanuoja iš savo lėšų mokėti už skundžiamoje nutartyje minimų automobilių nuomą, todėl nuomos buvimas/nebuvimas niekaip neįtakotų jo jau esamų kreditorių interesų. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos apelianto argumentus vertina nepagrįstais. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad už apeliantą moka kitas asmuo nuomos mokesčius ir nėra jokių įrodymų, kad tas asmuo įsipareigoja visą laiką juos mokėti. Sutartys sudarytos apelianto vardu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad nuomos mokesčius mokės kitas asmuo. Nesutiktina su apeliantu, kad dėl šių sutarčių ir mokesčių niekaip nenukentės jo kreditoriai. Tokių sutarčių sudarymas ir taip turint didelę sumą skolų pažeidžia kreditorių interesus ir nėra sąžiningi sandoriai.

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju turtas buvo sąmoningai nuslėptas (gyvulių banda perduota artimiems asmenims, mediena parduota, pinigai panaudoti kitur), teismui pateikti duomenys – neišsamūs ir prieštaringi ir tai yra nesąžiningo skolininko požymiai. Nesutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir nemokumo. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai matyti apelianto sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nuoširdžiai ir realiai deda pastangas grąžinti skolas. Įvertinus aptartas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti nėra pagrindo. Apelianto nurodomi argumentai, kad iš visų 32 kreditorių tik vienintelė AB „Rokiškio sūris“ nesutiko su apelianto pareiškimu iškelti jam bankroto bylą, o likę kreditoriai neprieštaravo dėl bankroto bylos kėlimo, nesudaro pagrindo nevertinti apelianto nesąžiningumo.

43.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Kreditorė AB „Rokiškio sūris“ prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė pateikė duomenis apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

46.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš pareiškėjo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės AB „Rokiškio sūris“, juridinio asmens kodas 173057512, naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė