Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Iv-681-554-2010].doc
Bylos nr.: Iv-681-554/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

   Administracinė byla Nr. I-681-554/2010.
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00313-2010-4.

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 16.5


, 74.                                                                               (S)

          

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

            sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

           dalyvaujant pareiškėjui B. B.,

           nedalyvaujant atsakovo - Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų įgaliotam atstovui,

           trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,

           viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. prašymą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo ir

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 6157,43 Lt (b. l. 4-10).

Pareiškėjas prašyme nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 1992 m. rugsėjo mėn. dirba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo pareigose. Atsakovas jam nepagrįstai nesumokėjo priklausančių priedų ir priemokų nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 ir dėl to susidarė 6157,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio skirtumas, kurį prašo priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą. Dėl senaties taikymo neprieštarauja, tačiau prašo neatidėti sprendimo vykdymo 1 metams, nes jei būtų bloga padėtis, naujų darbuotojų į darbą nepriiminėtų. Atsakovas ir dabar priima į darbą naujus darbuotojus.

Atsakovas - Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

Atsakovas atsiliepime (b.l. 15-17) nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, o skundžiami veiksmai atlikti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Todėl 2007-2008 metų laikotarpiu atsakovas pagrįstai, skaičiuodamas darbo užmokestį pareiškėjui, taikė tuo metu galiojusią Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą 70 procentų priemokų ir priedų ribą. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todėl atsakovas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, nes 2010 m. įstaigos biudžete darbo užmokesčio lėšos skirtos tik apmokėti darbuotojams už atliekamas jų pareigas, lėšų susidariusioms darbo užmokesčio nepriemokoms padengti nenumatyta. Nurodė, jog pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, tačiau prašymas teismui pateiktas tik 2010-04-13, todėl atsakovas teismo prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą  DK 27 str., priteisiant pareiškėjui 4503,68 Lt nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio. 

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atstovas, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.    

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo parengtose pažymose nurodyta, jog už 2007 - 2008 metus pareiškėjui buvo neišmokėta 6157,43 Lt priemokų ir priedų dalis, viršijanti 70 procentų pareiginės algos (b. l. 11).

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka, be jokių išlygų taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuri buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje. Taigi, pareiškėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai. Pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui yra išnykęs. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Pareiškėjas į teismą, gindamas savo pažeistas teises dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo, kreipėsi 2010 m. balandžio 13 d. (b. l. 4), todėl pareiškėjas praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 metų sausio - kovo mėnesius ir iki 2007 m. balandžio 13 d. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė taikyti senaties terminą. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies ir priteistina 4503,68 Lt neišmokėto darbo užmokesčio suma už laikotarpį nuo 2007-04-13 iki 2010-04-13, nes toks priteisimas neprieštarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip už trejus metus (b. l. 19).

Atsakovas prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti), sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

 

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p., teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui B. B. iš atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį - 4503,68 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus tris litus 68 cnt.).

Sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                      Algis Markevičius