Civilinė byla Nr. e2-435-370/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų A. J. ir L. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko ieškinį atsakovams A. J., L. J., likviduotai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservai“ ir likviduotai uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“ dėl nuostolių atlyginimo ir konfidencialios informacijos apsaugos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gerovės“ konservų fabrikas (toliau – ir ieškovės) 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. J., L. J., bankrutavusios dėl bankroto UAB (toliau – BUAB) „Gerovės konservai“ ir likviduotos UAB (toliau – LUAB) „Gerovės prekyba“ ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui (toliau – ir ieškovė, bendrovė) 240 000 Eur nuostolių atlyginimą; 2) uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra bendrovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie bendrovės klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. e2-2270-803/2019 ieškinį patenkino iš dalies: priteisė bendrovei solidariai iš atsakovų A. J., L. J., BUAB ,,Gerovės konservai“ ir LUAB ,,Gerovės prekyba“ 150 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas; sumažino 2018 m. kovo 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2A-450-464/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. e2-982-258/2021 ieškinį atmetė, priėmė atsisakymą ieškinio dėl reikalavimo skirti 20 000 Eur baudą bet kuriam iš atsakovų nevykdant įpareigojimo „uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti bendrovės informaciją, kuri yra komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie bendrovės klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą“ ir bylą šioje dalyje nutraukė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. e2A-394-450/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą (nutarties 4 punktas) iš dalies panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkino iš dalies – 1) priteisė bendrovei 150 000 Eur nuostolių atlyginimo solidariai iš atsakovų A. J., L. J., LUAB „Gerovės prekyba“, 2) 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovų A. J. ir L. J., 3) 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės LUAB ,,Gerovės prekyba“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat sumažino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2270-803/2019 bendrovės naudai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 150 000 Eur. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, nuo 2016 m. nevykdžiusi gamybinės veiklos, neteko savo komercinių paslapčių, yra nepagrįsta ir nelogiška, taip pat pažymėjo, kad atsakovei A. J. buvo žinomos visos ieškovės komercinės (gamybinės) paslaptys, nes ji, būdama bendrovės generalinė direktorė, pati patvirtino įmonės technologinių ir komercinių paslapčių sąrašą, pasižadėjo neplatinti konfidencialios informacijos. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtino atsakovę A. J. atskleidus bei perdavus ieškovės komercinę informaciją apie tuos pačius klientus atsakovams, o pastaruosius šią informaciją neteisėtai panaudojus. Teismas nustatė, kad A. J., kuri ginčui aktualiu laikotarpiu (2015 – 2016 m.) buvo ir bendrovės generalinė vadovė, buvo prieinamos produkcijos technologinės sudėtys bei receptai, ir ji šiuos duomenis atskleidė savo sutuoktiniui L. J., o šis, įgijęs tokią komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją apie bendrovės gamintų produktų technologinę sudėtį iš savo sutuoktinės, taip pat pasinaudojęs buvusių bendrovės darbuotojų sukaupta ilgamete patirtimi ir kvalifikacija kuriant bendrovės produktus, ją perdavė atsakovei bankrutavusiai UAB „Gerovės konservai“, ir atsakovai, panaudoję šią informaciją, gavo pajamas, plėtodami BUAB „Gerovės konservai“ veiklą, dėl to bendrovė patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės savo patirtus nuostolius iš esmės įrodinėjo ekspertizės aktu Nr. 5/2698(Vil):17 bei papildomos ekspertizės aktu Nr. 5/2780(Vil):18, atsakovės A. J. parengtu įsipareigojimu neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, kuriame nustatytos 150 000 Eur netesybos (bauda) už konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimą, bei atsakovo L. J. 2015 m. vasario 12 d. teiktais bendrovės akcininkams pasiūlymais pirkti bendrovės verslą už 57 925 Eur kainą. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ekspertizės aktų turinys yra neišsamus, nes nei bendrovė, nei atsakovės bankrutavusi UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ nepateikė ekspertėms reikiamų veiklos ir buhalterinių dokumentų. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ekspertės dėl dokumentų trūkumo negalėjo pateikti išsamių atsakymų į joms pateiktus klausimus, teismas vertino, kad, ekspertėms dėl duomenų trūkumo negalint nustatyti teisingo ieškovės patirtų nuostolių dydžio, remtis tokiomis išvadomis nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad nagrinėjamu atveju jos galimybės nustatyti konkretų ieškovės patirtų nuostolių dydį yra labai ribotos, vertino, jog aplinkybė, kad pačios ieškovės savo pirminiu reikalavimu bendrovės patirtus nuostolius siejo su 150 000 Eur bauda, nustatyta už konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimą, yra itin svarbi ir aktuali. Teisėjų kolegija nusprendė, kad 150 000 Eur suma, kuri kaip bauda buvo įtvirtinta įsipareigojime neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, atitinka ieškovės patirtus nuostolius dėl bendrovės komercinės (konfidencialios) informacijos neteisėto įgijimo, atskleidimo ir panaudojimo, taip pat už neteisėtą klaidinamai panašų į bendrovės prekių ženklą bei pakuočių ir etikečių dizaino panaudojimą, todėl priteisė bendrovei šią sumą iš atsakovų.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e3K-3-258-823/2022 Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad įsipareigojime neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties nustatyta 150 000 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip minimalūs neįrodinėtini nuostoliai (netesybos), inter alia, atsižvelgiant į tai, kad šis įsipareigojimas, kurio ieškovės nepasirašė, negali būti vertinamas kaip šalis saistantis konfidencialumo susitarimas. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad nurodytas įsipareigojimas teismo apskritai negalėjo būti vertinamas kaip vienas iš kriterijų nustatant bendrovei padarytos žalos dydį. Kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad nurodytas baudos dydis rodo, kokia suma žalą, galinčią atsirasti dėl neteisėto bendrovės komercinių paslapčių atskleidimo, įvertino pati tuometinė bendrovės vadovė atsakovė A. J.. Teismas vertino, kad nesant galimybės tiksliai nustatyti bendrovei padarytos žalos dydį pagal atsakovų iš pažeidimo gautą naudą dėl pačių atsakovų nepateiktų jų veiklos ir buhalterinių dokumentų, byloje nesant įrodymų, kad šių dokumentų nepateikimą lėmė objektyvios, nuo atsakovų valios nepriklausančios aplinkybės, taip pat nesant įrodymų (ir atsakovams to neįrodinėjant kasaciniame skunde), kad apeliacinės instancijos teismo priteista nuostolių atlyginimo suma aiškiai viršija UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ iš pažeidimo gautą naudą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas bendrovei iš atsakovų būtent tokią nuostolių atlyginimo sumą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios žalos dydį nustatyti įvertinus abiejų šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į joms tenkančią įrodinėjimo naštą.
7. Pareiškėjai A. J. ir L. J. (toliau kartu ir – pareiškėjai) pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-982-258/2021, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą – įpareigoti bendrovę ir ieškovę G. Š. grąžinti atsakovams A. J. ir L. J. tai, ką jos yra gavusios vykdant teismo sprendimą.
8. Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad buvo pažeista jų teisė į teisingą teismą, nes bylos nagrinėjimo metu egzistavo esminės aplinkybės, kurios nei pareiškėjams, nei ekspertizę atlikusioms ekspertėms, nei bylą nagrinėjusiam Lietuvos apeliaciniam teismui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos, dėl to tikslus ir konkretus žalos dydis byloje liko nenustatytas, o teismas dėl duomenų byloje trūkumo buvo priverstas žalos dydį byloje nustatyti pats, o ją nustatydamas vadovautis vieninteliu byloje esančiu kriterijumi – subjektyviu bendrovės vertinimu dėl to, kokio dydžio žala jai galėjo būti padaryta ir kad ši žala yra 150 000 Eur. Nurodė, kad pareiškėjas (atsakovas) L. J. nebuvo ir nėra bendrovės akcininkas, todėl tokio paties žalos dydžio nustatymo kriterijaus, kurio išeities taškas yra akcininkams numatyta bauda, taikymas šio atsakovo atžvilgiu nepagrįstas. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas būtų disponavęs visa bendrovės veiklos ir finansine informacija, teismas būtų turėjęs papildomą objektyvų kriterijų žalos dydžiui nustatyti, ir nebūtų priteisęs iš pareiškėjų (fizinių asmenų) 150 000 Eur nuostolių atlyginimo įmonei, kuri, kaip paaiškėjo po bylos išnagrinėjimo, niekada neturėjo ir negalėjo tikėtis gauti tokio dydžio pajamų ar juo labiau grynojo pelno, kadangi naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės patvirtina, jog įmonė veikia nuostolingai.
9. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2022 m. vasario 24 d. sprendimą, kuriuo teismas pats nustatė žalos dydį ir kuriuo priteisė bendrovei 150 000 Eur nuostolių atlyginimą, iš esmės vadovavosi tuo, kad, esant nustatytam žalos padarymo faktui, nenustačius žalos dydžio negali būti išspręstas šalių ginčas. Teismui konstatavus, kad dėl duomenų trūkumo, kurį, be kita ko, lėmė pačios bendrovės veiksmai (neveikimas) nepateikiant ekspertėms reikiamų veiklos ir buhalterinių dokumentų (susijusių, be kita ko, su 2016 – 2017 m. finansiniais rodikliais), teismui negalint vadovautis ekspertizės aktu kaip nepatikimu, teismas buvo priverstas nuostolių dydį nustatyti pats, o jam nustatyti teismas pasirėmė vieninteliu byloje esančiu konkrečiu skaičiumi – 150 000 Eur bauda, kuri buvo numatyta akcininkams pateiktame pasirašyti įsipareigojime neatskleisti konfidencialios bendrovės informacijos.
10. Pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 30 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkų susirinkime buvo patvirtintos finansinės metinės ataskaitos už 2017 m., kurių bendrovė nepateikė ekspertizių atlikimo metu. Bendrovė nuo 2017 m. visiškai nevykdė įstatyme numatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kartu su bendrovės metiniu pranešimu. Dėl bendrovės vadovės ieškovės G. Š. netinkamos veiklos Juridinių asmenų registras netgi buvo inicijavęs bendrovės likvidavimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnyje numatytu pagrindu. Tik dėl šios priežasties ir bendrovei kilusios grėsmės būti likviduotai, 2023 m. lapkričio 30 d. buvo sušauktas neeilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai net už šešerius metus (2017 – 2022 m.). Po bylos išnagrinėjimo ir teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad 2017 m. bendrovė neturėjo pardavimo pajamų. Tokiu būdu išnagrinėtoje byloje susidarė situacija, kai ieškovės patirtų nuostolių dydžio bendrovei, kaip verslo visumos, vertės nustatymo būdu byloje neįrodinėjo, kadangi tokiu būdu apskaičiuoti nuostoliai, ieškovių vertinimu, neatspindėtų visos bendrovei padarytos žalos, tačiau kitais byloje ieškovų pasirinktais žalos dydžio įrodinėjimo būdais (negautų pajamų ir atsakovų gautos naudos formomis) – ieškovės bendrovei padarytos žalos dydžio byloje įrodyti nesugebėjo, dėl, be kita ko, tos priežasties, kad bendrovė nepateikė visų ekspertizei atlikti reikiamų savo veiklos ir buhalterinių duomenų. Šie duomenys bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau nei pareiškėjams, nei teismui nebuvo žinomi, o pareiškėjams tapo žinomi jau po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2023 m. gruodžio 6 d., kai bendrovė atsakovei (akcininkei) A. J. ir akcininkui UAB „Ollam“, kurio vadovu yra atsakovas L. J., įteikė 2023 m. lapkričio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą.
11. Ieškovės su pareiškėjų prašymu atnaujinti procesą byloje nesutiko, prašė prašymo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašymas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjai klaidina teismą, teikdami tikrovės neatitinkančią informaciją, kad apie aplinkybes, tariamai sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jie sužinojo tik 2023 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjų pateikti duomenys (prašymo 2 priedas (2023 m. lapkričio 30 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir prie jo esantys priedai) patvirtina, kad bendrovės veiklos ir finansiniai duomenys (pelno–nuostolių ataskaitos, balansai ir aiškinamieji raštai) už 2017 m., o taip pat 2018 – 2020 m. pareiškėjams buvo žinomi nuo 2021 m. 2021 m. balandžio 30 d. eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bendrovės vadovė G. Š. parengė bendrovės metinius pranešimus ir finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius už 2017 – 2020 m. laikotarpius ir pateikė juos akcininkų susipažinimui. Atsakovė A. J. su jais susipažino per 2021 m. balandžio 30 d. eilinį visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, nes jame tuo metu asmeniškai dalyvavo, kaip savo dukters B. J. atstovė pagal įstatymą. Šie duomenys buvo žinomi ir atsakovės A. J. sutuoktiniui atsakovui L. J., kuris, kaip vadovas, atstovavo minėtame susirinkime raštu balsavusiai kitai bendrovės akcininkei UAB „Ollam“. Jis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 – 2020 m. laikotarpius gavo 2021 m. gegužės 11 d. kartu su įvykusio susirinkimo protokolu. Tai reiškia, kad tie duomenys, kurių pagrindu pareiškėjai prašo teismo atnaujinti procesą, pareiškėjams buvo žinomi ne tik iki Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovų ieškinys buvo atmestas, bet taip pat ir iki Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 24 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 dėl žalos atlyginimo iš atsakovų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2021 m. balandžio 30 d. UAB „Gerovės“ konservų fabriko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad šiame susirinkime, kuriame dalyvavo ir atsakovų nepilnametė duktė B. J., buvo svarstytas bendrovės metinis pranešimas už 2017 m., taip pat bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių bei pelno (nuostolių) paskirstymo už 2017 m., 2018 m., 2019 m. ir 2020 m., taip pat nustatė, kad 2021 m. gegužės 11 d. G. Š., atsakydama į pareiškėjo L. J. prašymą, elektroniniu paštu išsiuntė jam 2021 m. balandžio 30 d. vykusio akcininkų susirinkimo protokolą su priedais, tarp jų – ir nurodytais bendrovės veiklos dokumentais už 2017 – 2020 m. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai su bendrovės veiklos dokumentais, kuriuos nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo, turėjo būti susipažinę 2021 m. balandžio – gegužės mėn., t. y. dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2021 m. rugsėjo 22 d.).
14. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad aplinkybės, kuriomis remdamiesi pareiškėjai prašo atnaujinti procesą (bendrovės veiklos duomenys už 2017 – 2020 m.), pareiškėjams buvo žinomos 2021 m. balandžio – gegužės mėn., padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju ne tik buvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, bet ir aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjai, apskritai negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, atsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo praktiką, kadangi šiomis aplinkybėmis pareiškėjai turėjo galimybę remtis dar bylos nagrinėjimo metu, siekdami, kad jų pateikta informacija būtų ištirta CPK nustatyta atliekant įrodymų tyrimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-92-258/2021. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai praleido terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tuo, kad 2023 m. lapkričio 30 d. įvykus neeiliniam visuotiniam UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkų susirinkimui, kurio metu buvo patvirtinti 2017 – 2021 m. bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių. Apie šias, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias, aplinkybes pareiškėjai sužinojo 2023 m. gruodžio 6 d., kuomet ieškovė UAB „Gerovės“ konservų fabrikas atsakovei (akcininkei) A. J. ir akcininkei UAB „Ollam“, kurios vadovu yra atsakovas L. J., atstovei įteikė 2023 m. lapkričio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepažeidžiant CPK 368 straipsnyje numatytų terminų.
15.2. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ne ieškovės, o atsakovai turėjo byloje įrodyti bendrovės patirtų nuostolių dydį, nors, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, pareiga įrodyti bendrovei padarytos žalos dydį tenka bendrovei, todėl ieškovėms byloje ekspertizių pagalba įrodinėjant bendrovei padarytos žalos dydį. Faktas, kad ieškovės (žinodamos, kad ekspertės dėl duomenų (be kita ko, bendrovės veiklos duomenų už 2017 m. ir vėlesnius metus) trūkumo negali atsakyti į visus joms užduotus klausimus) neatskleidė šių duomenų teismui bylos nagrinėjimo metu būtent ir patvirtina, kad ieškovės nevertino šių (2021 m. balandžio 30 d. susirinkimo metu akcininkams pateiktų) duomenų kaip teisingų ir patikimų, kuriais būtų pagrindas vadovautis bylos nagrinėjimo metu nustatant žalos dydį byloje.
15.3. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai 2024 m. balandžio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kodėl su atsakovių BUAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ veikla susijusių duomenų trūkumas ar, nebuvimas galimybės papildyti atnaujintos bylos šiais duomenimis, šiuo atveju neturi reikšmės.
16. Ieškovės atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
16.1. Duomenys, kurių pagrindu pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, buvo žinomi ne tik iki Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovių ieškinys buvo atmestas, bet taip pat ir iki Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 24 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 dėl žalos atlyginimo iš atsakovų A. J. ir L. J. priteisimo. Pareiškėjai šio fakto, kad nurodyti duomenys jiems buvo žinomi, neginčija ir pripažįsta. Pareiškėjų pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra formalus, nepagrįstas, neįrodytas ir pareikštas piktnaudžiaujant materialinėmis bei procesinėmis teisėmis, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu stabdant sprendimo vykdymą būtų galima bandyti stabdyti išieškojimo veiksmus.
16.2. Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad šiuo metu atnaujinus procesą jau būtų galima naudoti ir remtis 2017 – 2020 m. laikotarpio bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, nes jie jau yra patvirtinti bendrovės 2023 m. lapkričio 30 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tačiau pareiškėjai, veikiantis per pareiškėjo L. J. valdomą bendrovės akcininkę UAB „Ollam“, tiek 2021 m. balandžio 30 d., tiek 2023 m. lapkričio 30 d. visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime balsavo prieš šių dokumentų patvirtinimą, kurių pagrindu siekia proceso civilinėje byloje atnaujinimo. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą remdamiesi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie nors ir yra patvirtinti bendrovės akcininkų daugumos, tačiau pareiškėjai ginčija jų turinį ir su jais nesutinka.
16.3. Pareiškėjai 2024 m. balandžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nepagrindė ir nemotyvavo dėl praleisto termino atnaujinti procesą. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjai, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, atsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo praktiką, kadangi šiomis aplinkybėmis pareiškėjai turėjo galimybę remtis dar bylos nagrinėjimo metu, siekdami, kad jų pateikta informacija būtų ištirta CPK nustatyta tvarka atliekant įrodymų tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju iš esmės nesusidarė tokia faktinė ir teisinė situacija, kurioje pareiškėjų atžvilgiu iš viso būtų galėjusi prasidėti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino eiga pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nes aplinkybės, kurių pagrindu siekiama atnaujinti civilinį procesą, pareiškėjams buvo žinomos dar bylos nagrinėjimo metu iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o ne po bylos išnagrinėjimo.
16.4. Priešingai nei teigia pareiškėjai, laiku ir tinkamai nepasinaudoję savo procesinėmis teisėmis, jie neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai perkėlė neigiamas pasekmes pareiškėjams. Pareiškėjai patys privalo prisiimti visą savo veiksmų (neveikimo) neigiamų padarinių atsiradimo riziką, nes viso teisminio proceso metu, buvo atstovaujami profesionalių teisininkų (advokatų).
16.5. Pareiškėjų nurodyti duomenys, kurių pagrindu siekiama atnaujinti procesą, iš esmės yra apie tai, kokios buvo bendrovės faktinės pajamos po atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų atlikimo nuo bendrovės valdymo nušalinus atsakovę A. J.. Ieškovių vertinimu, ši informacija nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės byloje jau priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pagrindiniai bendrovės ir atsakovių UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“ veiklos ir finansiniai duomenys, kurie buvo reikalingi ekspertizių atlikimui ir teisingam bylos išsprendimui, buvo 2015 – 2016 m. veiklos laikotarpiai, t. y. kai buvo vykdomi neteisti veiksmai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal 2021 m. balandžio 30 d. UAB „Gerovės“ konservų fabriko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, susirinkime, kuriame dalyvavo ir atsakovų nepilnametė duktė B. J., buvo svarstytas bendrovės metinis pranešimas už 2017 m., taip pat bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių bei pelno (nuostolių) paskirstymo už 2017 m., 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 11 d. G. Š., atsakydama į pareiškėjo L. J. prašymą, elektroniniu paštu išsiuntė jam 2021 m. balandžio 30 d. vykusio akcininkų susirinkimo protokolą su priedais, tarp jų – ir nurodytais bendrovės veiklos dokumentais už 2017 – 2020 m. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai su bendrovės veiklos dokumentais, kuriuos nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo, turėjo būti susipažinę 2021 m. balandžio – gegužės mėn., t. y. dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2021 m. rugsėjo 22 d.).
20. Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad, atnaujinus procesą būtų galima naudoti ir remtis 2017 – 2020 m. laikotarpio bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, nes jie yra patvirtinti bendrovės 2023 m. lapkričio 30 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Ieškovės su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka, nurodo, jog pareiškėjai, veikiantys per pareiškėjo L. J. valdomą bendrovės akcininkę UAB „Ollam“, 2021 m. balandžio 30 d., tiek 2023 m. lapkričio 30 d. visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime balsavo prieš šių dokumentų patvirtinimą, kurių pagrindu pareiškėjai siekia proceso civilinėje byloje atnaujinimo, t. y. pareiškėjai prašo atnaujinti procesą remdamiesi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie nors ir yra patvirtinti bendrovės akcininkų daugumos, tačiau pareiškėjai ginčija jų turinį ir su jais nesutinka.
21. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).
22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kelia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, aiškinimo ir taikymo klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).
23. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, kurio aiškinimo ir taikymo taisyklės yra nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikoje, iš kurios matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktas).
25. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš išvardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šiame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šiame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021 46 punktas).
26. Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas patikrina pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai vertina su užbaigtoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, galėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui. Procesą šiuo pagrindu turėtų būti atsisakoma atnaujinti, jei aplinkybė, kurią pareiškėjas nurodo kaip esminę, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu nustatęs, kad terminas nepraleistas ir kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė atitinka esmingumo kriterijų, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).
27. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai nėra įrodę aplinkybės, kad jiems nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės apie bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2020 m., nes 2021 m. balandžio 30 d. bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkime buvo svarstytas bendrovės metinis pranešimas už 2017 m., taip pat bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių bei pelno (nuostolių) paskirstymo už 2017 – 2020 m., todėl pareiškėjų akcentuojama aplinkybė neatitinka jai, kaip naujai paaiškėjusiai aplinkybei, kasacinio teismo praktikoje keliamų reikalavimų (pareiškėjams buvo žinoma dar prieš įsiteisėjant teismo sprendimui). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nei prašyme atnaujinti procesą, nei atskirajame skunde nenurodė objektyvių argumentų, kaip nurodytos aplinkybės galbūt keistų įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022, nes kaip matyti iš 2021 m. balandžio 30 d., 2023 m. lapkričio 30 d. visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo protokolų, pareiškėjai balsavo prieš šių dokumentų patvirtinimą, tačiau remiasi šiais duomenimis prašyme atnaujinti procese, t. y. atnaujinus byloje procesą, pareiškėjai įrodinėtų aplinkybes duomenimis, su kuriais iš esmės nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovių atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pareiškėjai prašo atnaujinti procesą vadovaudamiesi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2020 m., tačiau ieškovės ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m., todėl darytina išvada, jog pareiškėjų pateikti duomenys ir nurodomos aplinkybės nėra aktualios sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.
28. Atskirajame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjai praleido terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tuo, kad 2023 m. lapkričio 30 d. įvykus neeiliniam visuotiniam bendrovės akcininkų susirinkimui, kurio metu buvo patvirtinti 2017 – 2021 m. bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių. Apie šias, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias, aplinkybes pareiškėjai sužinojo 2023 m. gruodžio 6 d., kuomet bendrovė atsakovei (akcininkei) A. J. ir akcininkei UAB „Ollam“, kurios vadovu yra atsakovas L. J., atstovei įteikė 2023 m. lapkričio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepažeidžiant CPK 368 straipsnyje numatytų terminų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
29. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).
30. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepaneigė aplinkybės, jog jiems 2021 m. balandžio 30 d. tapo žinomi bendrovės 2017 – 2021 m. veiklos finansiniai duomenys, nes 2021 m. balandžio 30 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo parengti bendrovės metiniai pranešimai ir finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai už 2017 – 2020 m. laikotarpius, su kuriais pareiškėja A. J. turėjo susipažinti 2021 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo metu, nes jame tuo metu asmeniškai dalyvavo, kaip savo dukters B. J. atstovė pagal įstatymą, o pareiškėjui L. J., kuris, kaip vadovas, atstovavo minėtame susirinkime raštu balsavusią kitą bendrovės akcininkę UAB „Ollam“, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 – 2020 m. laikotarpius gavo 2021 m. gegužės 11 d. kartu su įvykusio susirinkimo protokolu. Objektyvių argumentų, kodėl praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju ne tik buvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, bet ir aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjai, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, atsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo praktiką, kadangi šiomis aplinkybėmis pareiškėjai turėjo galimybę remtis dar bylos nagrinėjimo metu, siekdami, kad jų pateikta informacija būtų ištirta CPK nustatyta atliekant įrodymų tyrimą.
31. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines proceso atnaujinimo prašymo pateikimo ir nagrinėjimo teisės normas bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso pareiškėjų nurodytu pagrindu, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Bendrovė, turėjusi byloje priešingą suinteresuotumą nei pareiškėjai, nurodė, kad dėl atsiliepimo į pareiškėjų atskirąjį skundą pateikimo patyrė 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą nei nurodytus Rekomendacijų 8.1 – 8.15 punktuose (įskaitant ir atsiliepimą į atskirąjį skundą), kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 864,40 Eur (0,4 x 2 161 Eur).
35. Kadangi bendrovės prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai suma (4 719 Eur) viršija rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį, taip pat įvertinus šio ginčo pobūdį, sudėtingumą, apimtį, galimas advokatų darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumento pobūdį, turinį, spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos sumos – 864,40 Eur, kuri, atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjų lygiomis dalimis (po 432,20 Eur) priteisiama ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikui, juridinio asmens kodas 122355065, iš pareiškėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 432,20 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikui, juridinio asmens kodas 122355065, iš pareiškėjo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 432,20 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Danguolė Martinavičienė