Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1136-2012].doc
Bylos nr.: 2-1136/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

 

                       Civilinė byla Nr. 2-1136/2012

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03048-2009-1

         Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-81-560/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CRG-7“ ieškinį atsakovams V. D. ir O. D. dėl skolos bei palūkanų priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Swedbank“, notarei G. K. ir V. K. bei trečiojo asmens V. K. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

 

       Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu nusprendė patenkinti ieškovo UAB „CRG-7“ bei trečiojo asmens V. K. ieškinius. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų V. D. ir O. D. ieškovo UAB „CRG-7“ naudai 248 000 Lt skolą, 15 840,20 Lt palūkanų, 3 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Teismas taip pat pripažino negaliojančia 2009 m. liepos 16 d. turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. D. ir O. D. dėl santuokoje įgyto turto (gyvenamojo namo ir 6000/18889 dalių žemės sklypo) pasidalijimo, taikė restituciją ir pripažino V. D. ir O. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į santuokoje įgytą minėtą turtą. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė O. D. dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo be kita ko prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantė nurodė, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 11 162 Lt, dalį šio mokesčio (1 500 Lt) ji jau sumokėjo, o likusią dalį mokėtino žyminio mokesčio prašė atidėti dėl šiuo metu esančios sunkios finansinės padėties. Apeliantė pažymėjo, kad jos vidutinis darbo užmokestis sudaro 3 690 Lt, ji kiekvieną mėnesį dengia finansinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“, kurie šiuo metu per mėnesį sudaro 2 218 Lt. Apeliantė taip pat nurodė, kad išlaidos būsto šildymui yra labai didelės. Be to, apeliantė turi       4 106,68 Lt įsiskolinimą AB „Lietuvos dujos“, kurio apmokėjimo terminas atidėtas iki 2012 m. balandžio 30 d. Apeliantė taip pat nurodė, kad turi nepilnametę dukterį, kurios poreikių užtikrinimui privalo skirti pajamų dalį.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi atsakovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino.

Teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių jos sunkią turtinę padėtį  pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės pateikti įrodymai – pažyma apie atsiskaitymą už gamtines dujas, banko raštas dėl palūkanų normos nustatymo niekaip neįrodo, jog apeliantės turtinė padėtis yra tiek sunki, kad ji negali sumokėti viso nustatyto žyminio mokesčio. Be to, teismas pažymėjo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog jos turtinė padėtis ateityje pagerės. Teismas pažymėjo, kad įstatymas neįpareigoja teismo sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio reikalauti iš suinteresuotų asmenų papildomų įrodymų ir šiuo tikslu skirti terminą prašymo trūkumams šalinti.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovė O. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti likusios dalies, t. y. 9 662 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, nurodydamas, jog pagal pateiktus įrodymus realiai negali įvertinti apeliantės turtinės padėties, privalėjo nustatyti apeliantei terminą trūkumams pašalinti ir įpareigoti ją pateikti papildomus dokumentus. Dėl to teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę susimokėti likusią dalį žyminio mokesčio, o ne grąžino procesinį dokumentą trūkumams pašalinti.
  2. Apeliacinio skundo pateikimo metu apeliantė neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio iš karto ir pateikė dokumentus apie savo vidutinį darbo užmokestį bei įrodymus, patvirtinančius turimus įsipareigojimus. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 3 690 Lt. Pateiktas banko raštas patvirtina, kad atsakovė kiekvieną mėnesį kreditoriui privalo mokėti po 2 218 Lt. Skola AB „Lietuvos dujos“ sudaro 4 106,68 Lt ir privalo būti padengta iki 2012 m. balandžio 30 d. Vien pakankamai didelės skolos už komunalines paslaugas bei turimi nuolatiniai finansiniai įsipareigojimai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė šiuo metu neturi realių galimybių iš karto susimokėti visą žyminį mokestį.
  3. Atsakovei priklausantis žemės sklypas su statiniais yra areštuotas bei apribota atsakovės teisė disponuoti šiuo turtu. Kito kilnojamojo turto apeliantė neturi. Santaupų apeliantė taip pat neturi, ką patvirtina pridedami banko sąskaitų likučiai. Atsakovė turi nepilnametę dukterį, kurią taip pat privalo išlaidyti. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis neleidžia iš karto susimokėti viso žyminio mokesčio, o neatidėjus jo sumokėjimo, būtų apribota jos teisė į apeliaciją.
  4. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis (3 690 Lt) lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje, yra pakankamai didelis, todėl atidėjus dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, per laikotarpį iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, atsakovė sugebės likusią žyminio mokesčio dalį sutaupyti. Be to, atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė siekia beveik vieną milijoną litų, todėl pardavus šį turtą ji taip pat turės galimybę susimokėti likusią dalį žyminio mokesčio.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

CPK 84 straipsnis numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 716 221,20 Lt, todėl mokėtinas žyminis mokestis už paduodamą apeliacinį skundą yra 11 162 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 1 500 Lt žyminį mokestį, todėl nagrinėtinas klausimas dėl 9 662 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo.

Prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliantė nurodė, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunki, jos vidutinis darbo užmokestis sudaro 3 690 Lt, kiekvieną mėnesį ji dengia finansinius įsipareigojimus bankui, kurie apeliacinio skundo pateikimo metu sudaro 2 218 Lt, turi 4 106,68 Lt įsiskolinimą AB „Lietuvos dujos“ bei turi nepilnametę dukterį, kurios poreikių užtikrinimui privalo skirti nemenką pajamų dalį ir šiems teiginiams pagrįsti pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą apie atsiskaitymą už gamtines dujas, banko raštą dėl palūkanų normos nustatymo, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra tiek sunki, kad ji negalėtų susimokėti viso nustatyto dydžio žyminio mokesčio bei nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis ateityje pagerės ir bylos pralaimėjimo atveju ji išgalės susimokėti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdama su šia teismo nutartimi, apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. AB SEB banko, AB „Swedbank“, AB DNB banko išrašus apie sąskaitose buvusių lėšų likutį 2012 m. balandžio 11 d., VĮ „Registrų centro“ išrašą apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su statiniais), VĮ „Regitra“ pažymą, jog jos vardu nėra registruotų transporto priemonių bei gimimo liudijimo kopiją (2 t., 141 – 146 b. l.).

Teismų praktikoje asmens, prašančio atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į tai, ar pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą ieškinio ar apeliacinio skundo pateikimo metu jis gali sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, ar įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam nėra per sunki našta. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pridėti visus įrodymus, patvirtinančius jo laikiną sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Pažymėtina, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitoje esamą pinigų likutį neparodo piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje. Tuo tarpu apeliantė nepateikė duomenų apie sutuoktinio gaunamas pajamas, jo turimą turtą ar santaupas, taip pat apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą, t. y. nepateikė visų galimų įrodymų apie jos turtinę padėtį, kuri sudarytų galimybę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus apeliantės pateiktus įrodymus, sprendžia, jog jie neišsamiai atspindi apeliantės turtinę padėtį, o pateiktų įrodymų visuma neįtikina, jog įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą jai yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str., 178 str., 185 str.). Apeliantei neįrodžius dabartinės sunkios turtinės padėties, nėra pagrindo svarstyti ir apie jos pagerėjimą ateityje.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundą atmeta, o nutartį iš esmės palieka nepakeistą. Apeliantei nustatytinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nurodytai žyminiai mokesčiai daliai sumokėti.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

             

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei O. D. terminą iki 2012 m. spalio 11 d. sumokėti 9 662 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

 

 

 

Teisėjai                                                                                    Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                  Marytė Mitkuvienė

 

                                                                                                  Rimvydas Norkus