Civilinės bylos Nr.2-1-714/2017

Proceso Nr. 2-19-3-00596-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 3.2.6.1;3.4.1.2.

(S)

JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Jurbarkas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,dalyvaujant ieškovui K. K., joatstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,atsakovei R. K., jos atstovei advokato padėjėjai Skaidrei Varapnickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovo K. K. ieškinį atsakovei R. K. santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal R. K. ieškovui K. K. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, kompensacijos priteisimo,tretysis asmuo KB Klausučių kredito unija, ir

n u s t a t ė:

teisme 2015 gegužės 26 d. priimtas K. K. atsakovei R. K. (I t., b.l. 2-5), 2015 m. rugsėjo 23 d. priimtas K. K. ieškinysatsakovei R. K. santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokinio turto padalinimo (I t., b.l. 45-48), 2015-12-07 teisme priimtas K. K. patikslintas ieškinys atsakovei R. K. santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokinio turto padalinimo (I t., b.l. 90-93), 2016-05-24 teisme priimtas K. K. patikslintas ieškinys atsakovei R. K. santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokinio turto padalinimo (II t., b.l. 31-34).

              Ieškovas prašėnutraukti santuoką, sudarytą 1986-07-05 Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyriuje tarp sutuoktinio K. K., a.k (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinės R. K., a. k (duomenys neskelbtini), gimusios(duomenys neskelbtini), dėl abipusės sutuoktinių kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą lygiomis dalimis ir priteisti natūra K. K., a.k (duomenys neskelbtini), ½dalį 10,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. viso turto už 19500 EUR, o atsakovei R. K., a.k (duomenys neskelbtini) priteisti natūra ½ dalį 10,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vikšrinį traktorių „Volgogrado traktorius T-74", indentifikavimo kodas 5000352545, t.y. viso turto už 20900 EUR; pripažinti asmenine R. K., a.k (duomenys neskelbtini), nuosavybe 0,43 ha žemės sklypą, esantį Jurbarko, r. sav., Raudonės sen., Raudonės k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, v.n (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti šį turtą R. K., a.k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise; pripažinti kreditorinius įsipareigojimus Klausučių kredito unijai pagal 2011-01-21 paskolos sutartį Nr. 11-00003 ir 2012-12-29 paskolos sutartį Nr. 12-00064 asmeniniais R. K., a/k (duomenys neskelbtini) kreditoriniais įsipareigojimais ir priteisti šiuos kreditus grąžinti R. K., a/k (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo palikti tokias buvusių sutuoktinių pavardes: K. K., a/k (duomenys neskelbtini) palikti pavardę K., o R. K., a/k (duomenys neskelbtini) - palikti pavardę K.; priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į 2016-05-18 patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad dėl patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų sutinka dėl santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo jai priteistino turto natūra ½ dalį 10,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo R. K. asmenine nuosavybe 0,43 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,57 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio RENAULT MEGANE SCENIC, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo R. K. asmeninės nuosavybės teise ir pavardžių; kitoje dalyje su patikslintu ieškiniu nesutinka (II t. b.l. 70). Atsakovė mano jog santuoka nutrūko dėl ieškovo netinkamo elgesio ir atsainaus požiūrio į šeimą, 10,11 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1993-10-07 buvo R. K. asmeniškai nuomojamas (žemės sklypas yra šalia jos tėviškės). Tuometiniam žemės sklypo savininkui pasiūlius pirkti sklypą, pasitarę namuose nusprendė pirkti, tačiau pinigų pirkimui neturėjo. Tad atsakovė skolinosi pinigus iš pažįstamų bei dalį pinigų davė jos mama. Turėdami visą pinigų sumą, K. K. sudarė žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartį ir sumokėjo pardavėjui 8800 Lt (2548,66 Eur). Tačiau ieškovas neilgai trukus iš namų išėjo, todėl teko vienai atsakovei atidavinėti kreditoriams pinigus, paimtus 10,11 ha žemės sklypo pirkimui. K. K. nė karto nedavė ir nepervedė pinigų, atsakovė įsitikinusi, kad 10,11 ha žemės sklypas ieškovui nepriklauso, automobiliai VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir, RENAULT MEGANE SCENIC, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirkti iš atsakovės asmeninių ir mamos duotų lėšų, nes reikėjo vaikus vežioti į mokslus, pačiai važiuoti į darbą, tad šios transporto priemonės pirktos už R. K. asmenines ar skolintas, dovanotas lėšas, be to, pirkti negyvenant ir nevedant bendro ūkio su ieškovu. Todėl transporto priemonės atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, vikšrinį traktorių „Volgogrado traktorius T-74", identifikavimo kodas 5000352545, su ieškovu atsakovė įsigijo santuokos metu, vikšrinis traktorius po santuokos nutraukimo yra ieškovo asmeninė nuosavybė, tačiau ieškovas atsakovei turi sumokėti už jam tenkantį turtą, nes ½ dalies priklauso atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu (vien tik išlaikymas ir remontas kainavo daug daugiau), t.y. ieškovas už jam tenkantį traktorių atsakovei turi sumokėti 700 Eur. Atsakovė nesutinka, kad prievolės kreditoriui būtų pripažintos jos asmeninėmis, nes kreditai imti šeimos poreikių tenkinimui ir žemės ūkio tikslams, todėl prašo pripažinti, kadvisos teisės, pareigos ir atsakomybė dėl 2011-01-21 paskolos sutarties Nr. l 1-00003 su Lietuvos kredito unija (Klausučių kredito unijai) liktų atsakovei ir ieškovui, pripažinti, kad visos teisės, pareigos ir atsakomybė dėl 2012-12-29 paskolos sutarties Nr. 12-00064 su Lietuvos kredito unija (Klausučių kredito unijai) liktų atsakovei ir ieškovui (II t. b.l. 70-74);

              2016-08-01 teisme buvo priimtas, atsakovės priešieškinis ieškovui, kuriame teismo prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki Jurbarko rajono apylinkės teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo, santuoką tarp R. K., ir ieškovo nutraukti dėl K. K. kaltės; priteisti iš K. K. 10 000 Eur neturtinės žalos; palikti santuokines pavardes; man, R. K. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 10,11 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,26 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,43 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr.WVWZZZ3AZSB004539, automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti vikšrinį traktorių „Volgogrado traktorius T-74", identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); priteisti iš K. K. man, R. K., už tenkančią didesnę turto dalį 700 Eur;, pripažinti, kad visos teisės, pareigos ir atsakomybė dėl 2011-01-21 paskolos sutarties Nr. 11-00003 su Lietuvos kredito unija (Klausučių kredito unijai) liktų jai ir ieškovui (jei 10,11 ha žemės sklypas nebūtų pripažintas jos asmenine nuosavybe) solidariai; pripažinti, kad visos teisės, pareigos ir atsakomybė dėl 2012-12-29 paskolos sutarties Nr. 12-00064 su Lietuvos kredito unija (Klausučių kredito unijai) liktų jai ir ieškovui solidariai. Priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas(II t. b.l. 83-89.).

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodo, kad su juo nesutinka (II t., b.l. 103-107).

2016-04-06 teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad iš pradžių viskas buvo gerai, žmona norėjo gyventi pas mamą, ji kategoriškai prieš, dėl to visus sprendimus priimdavo su mama, jis buvo niekas tuose namuose, prasidėjo trintis, nesutarimai, vaikai girdėdavo, problemos su darbais buvo, jis gavo darbą buvo geras darbuotojas, pasiūlė žmonai eiti buhaltere ji atsisakė, dar netgi butą davė, nuo to viskas prasidėjo, išsinuomojo butą Kaune, atitolo, nuo 1999 metų gyveno atskirai, iki 1998 m. grįždavo namo, bet miegodavo sūnaus kambaryje, vaikus lankė, priteistą išlaikymą mokėjo, dėl jos principų kreipėsi į teismą, visą laiką vaikus išlaikė ir su jais bendravo, užvažiuodavo pas vaikus, su vaikais bendrauti trukdė, vaikus nuteikinėjo prieš jį, neleisdavo vaikų pasiimti į keliones, kaltė, kad neišsivežė šeimos gyventi į Kauną, dirba jis Airijoje, gyveno vienas, jokios draugės neturėjo, atsitiktinai einant gatve su kažkuo matė, žmona kategoriškai atsisakė gyventi su juo dėl savo mamos, traktorių įsigijo gyvendami kartu, ar jis yra dabar nežino, pats jį surinko santuokos metu, kai apsivedė apie 1990 metus, dirbo vairuotoju atlyginimą mokėjo, dienpinigius mokėjo, pasiūlė pirkti žemę, jis gerai uždirbo, jis vienas už ją mokėjo, pripažįsta, kad bendroji jungtinė nuosavybė, įsigijo už jo pinigus, 2003 m. išvažiavo į Airiją, ten nori užsidirbti stažą, kad gautų pensiją, ir grįžti į Lietuvą ūkininkauti, mano kad piniginė kompensacija netenkintų, norėtų žemės natūra, tegu žemę dirba atsakovė ir toliau, jokio atlyginimo jam nereikia, apie kreditą sužinojo iš advokato, iš atsiliepimo, neturi supratimo apie pinigus, pats nieko neįgijo, kreditorių neturi. Per didžiausius skandalus kartą yra vaikus išleidusi į Palangą į Šventąją, pinigus jis parveždavo duodavo broliui jis pervesdavo dalimis, jam labai brangu būdavo pervesti, vaikams padeda ir dabar, duoda pinigų vaikams, vaikai gyvena jo mamos bute, sūnus turi darbą Kaune, dukra mokosi, žemės hektaro kaina yra apie 5000 eurų.

2016-11-28 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad niekad nėra dukrai siūlęs persirengti prie jos, ir sakęs „kad nori būti jos pirmu vyru“, niekad neskatino atsakovės imti paskolas.

2016-04-06 teismo posėdžio metu atsakovėsu ieškiniu sutiko iš dalies, nori kad santuoka būtų nutraukta dėl ieškovo kaltės, pačioje pradžioje grįžęs iš armijos pasikeitė, buvo barnių, buvo smurto, pyko ant mamos, kad turto neužrašo, kolūkio laikais irgi kitų moterų turėjo, iš kolūkio gavo hektarų žemės, leido tuos sklypus išsipirkti investiciniais čekiais, nuomojo iš kaimynų 10 hektarų žemės, visas pajamas sudėjo į traktoriaus pirkimą, pardavė kaip nurašytą traktorių, traktorius vikšrinis, važiuojantis, dar iš kolūkio gavo išsipirkti mašiną, kaimyną pasiūlė išsipirkti žemę, vyras, sako man tos žemės nereikia, nes nepirks, vyras jau dirbo Kaune, vaikai buvo maži, pas notarą sakė nuveš, kad jo vardu užrašys žemę, prisižadėjo dirbti ir skolas grąžinti, 2003 metais išstojo iš ūkininko, vyras nors ir buvo ūkininkas, vyras nieko nedarė, ji viską turėjo samdyti, 1999 metais jam paskambino moteris ir pasakė, kad meta daiktus iš buto, nesuprato iš kokio buto, paskambino sesei, ji sakė nesikiš, sutiko padėti kaimynė, paprašė kitą kaimyną, kad nuvežtų, pasiėmė vaikus, Kaune sutiko vyrą einantį su moterimi, o jai sakė kad jis yra ant sienos, jam sakė jei turi kitą moterį bent duok pinigų vaikams, jis nesutiko, mušė ją, parkrito ant žemės, jai padavė 50 eurų,ta moteris buvo S. J., kuri jai spyrė, vaikai klykė, 1999 metais parašė prašymą alimentams, nežinojo adreso, nurodė J. S. adresą, jis ten laiškus ir gaudavo, vyras siūlė pereiti jai į Kauną, būtų nupirkęs butą, sakė gyvensim atskiruose kambariuose, turėjo nuotraukas iš kelionių su kitomis moterimis, vaikus leisdavo į Palangą, turi nuotraukas, veždavosi vaikus ir pas savo tėvus, visada leisdavo važiuoti vaikams kur jie norėdavo, ne kartą siūlė skirtis gražiuoju viską užrašyti vaikams, jis laukė kol vaikai taps pilnamečiai, kad alimentų didesnių neprašytų jinai. Kai grūdus parduodavo jisai pinigus pasiimdavo sau, nuo 2003 metų ji ūkio kaip ir neturėjo, augina paukščius, daržoves, mama karves laikė, viskas vaikams, reikėjo ūkinį pastatą remontuoti, kiaules laikė, paskolą 2011 metais ėmė ūkinių pastatų remontui, langam, vaikams langus keitė kambariuose, pečių reikėjo pakeisti, kanalus reikėjo sutvarkyti, smegduobė buvo atsiradusi, samdė žmogų, kuris iškasė, dar kitus samdė kad užkasti, čia tais metais kai 2012 metų paskolą reikėjo paimti, abi paskolos lig šiol yra negrąžintos, visada vyrui sakė, kad gyvena iš paskolų, vaikui televizorių pirko kompiuterį, ir dabar sakė užrašom žemę vaikam, bet jis niekad neišklauso iki galo, pirko variklį už 8000, pirko pjūklą kurį dabar nenaudoja, traktorius yra, tegu ieškovas jį pasiima, traktorius stovi apie dešimt metų, „sėjalką“ atidavė vyro broliui už skolas, į žemę reikia dar įdėti, reikia ją įtręšti, vaikai padeda ūkyje, vaikai patys prašė, kad jiems žemę užrašytų, labai norėtų išpirkti žemę, kad galėtų vaikams palikti, ji pati serga gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžiu, pirkdama žemę ji kreipėsi dėl pinigų į sesę, ji su Makaru pakalbėjo, jai paskolino 7000 tūkst., mama dar iš kaimynės 1000 paskolino, mamos žemė 10 ha visai šalia, bendrai 20 ha, žemė aptverta, gyvuliai ganosi, sklypuose yra kanalai, šalia kelio grioviai, reikia daryti pralaidas, nes kitaip bus pelkė, servitutinius kelius reikia šienauti, kombainas pravažiuoja nebelieka riboženklių, reikia nuolat atstatinėti, samdo žmones, Pranaičiui pateikė vakarienę, buvo su draugu, už benziną mokėjo, žemės pirkimo pardavimo sandoris vyko paskubom, nes savininkas buvo ligotas, įgaliota moteris turėjo atsikaityti su savo broliais, Stančikas neužilgo mirė, 2011 m. už paskolą langus keitė, pečių, ūkiniam grindis dėjo, tai priklauso mamai, bet gyvuliai jos, už 2012 m. tvarkė žemę, 34 tūkst. eurų panaudojo, sėklom, trąšom, kombainam samdyti, skolom grąžinti, perkant grūdus turguje kvito negauni.Ji darbams viską samdo, ir vaikai padeda per atostogas ir savaitgaliais, sūnus dirba. Dukra mokosi dieniniame skyriuje.

2016-09-23 atsakovė dėl priešieškinio teismo posėdžio metu nurodė, kad visą laiką vyras turėjo svetimas moteris, jos vyras visad į kelionę veždavosi moteris, grįžęs iš kelionės sumušė ją, tai buvo 1993 m., kai gyveno su J. S., ji negalėjo važiuoti su vyru į keliones, nes vaikai buvo maži, jis pasiimdavo kitą moterį, kai prašė pinigų mokėti paskoloms, jis nedavė pinigų, pardavęs grūdus, visas santaupas išsivežė, nupirko už pinigus butą(duomenys neskelbtini), kvietė ir ją kartu gyventi, butas buvo mamos vardu, paskui tą butą pardavė nupirko du, žemę užrašė jo vardu, nes buvo žadėjęs ūkininkauti, ne kartą ji pati sumušta bėgdavo pas mamą, tėvas prašė dukros matuotis maudymosi kostiumėlį prie jo, jis aprėkė ją, vaikas verkė visą naktį, dukra lankėsi pas psichologą, žeminančiai elgėsi su dukra, ne kartą vaikai per „skaipą“ matė kitą moterį, jis gąsdindavo, kad vaikus pasiims kai išsiskirs, kai grįždavo namo prašydavo padaryti valgyti, kad gabalėlį jo nupirktos žuvies paėmė vaikams, ją apvagino, nors visad buvo suruošti, po operacijų negalėdavo atlikti žmonos pareigų, tada ją žemino, prašė vaikams žemes užrašyti, neužrašė, savo iškrypėliškais veiksmais, prievartaudavo ją, patyrė patyčias, už pinigus iš žemės mokė vaikus, Viktorija bijo, kad tėvas grįš, „grabinėsis“, brolis sesės nepalikdavo vienos, neturėjo lėšų skirtis, visad motyvuodavo, kad jis namo parvažiuoja, neturėjo kur kreiptis, stengėsi užauginti vaikus, iš paskolų gyveno, finansiškai nerėmė, lovytės neturėjo už ką vaikui nupirkti, atidavė bendradarbė, priešieškinyje to nenurodė, nes iki paskutinės minutės tikėjo, kad žemę atiduos vaikams, su mama sudaryta panaudos sutartis, mama turi dar du vaikus, visi jiems padeda įdirbti žemes, pusė žemės apsėta žieminiais kviečiais, kita žemė palikta ganykloms, į Airiją išvyko 2003-2004 metais, vairuotoju Lietuvoje dirbo, kas pusė metų jis parvažiuodavo į namus, pasiimdavo maisto, mėsą, jis finansiškai šeima nesirūpino, bet iki padavimo į teismą parvažiuodavo, apie paskolas jis žinojo, už paskolą tvarkė melioracijos griovius, skolą reikėjo atiduoti, reikėjo nušienauti, iškirsti, jis net panaudos sutarties neįvykdė, nedirbo žemės, pats sakė imkis paskolą, M. J. skola buvo apie 40000 litų, aprūpindavo šeimą malkoms, jis melioraciją sutvarkė, vamzdžius sutvarkė, grūdais šeria gyvulius, apie keturi hektarai buvo apsėti, mama laikė keturias karves ir veršiuką, mala miltus ima pieną iš mamos vaikai, vežasi maisto produktus, iš kitos paskolos tvarkė namą, viršų namo nes jie ten gyvena, mama apačioje, vyro brolis praveda į Viktorijos sąskaitą pinigus, kad sumokėti mokesčius už butą, bet ieškovas visad reikalauja grąžinti pinigus, dar pirmas mėnesis kai brolis nebegyva kartu.

              2016-01-19 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Vagonis nurodė, kad ieškinį palaiko, ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, po santuokos sudarymo šeima sugyveno gražiai, laikui bėgant kilo nesutarimai, dėl ko ieškovas išsikėlė 1999 metais iš namų, nuo 2003 metų jis išvykęs dirbti ir gyventi į Airiją, santuoka faktinė iširusi, liko nesutvarkyta dėl santuokos nutraukimo, šalys nesutaria tik dėl žemės sklypo padalinimo, šeima iširusi nuo 1999 metų, vaikai suaugę, tuo metu vaikai buvo nepilnamečiai, priteistas išlaikymas, ieškovas vaikams mokėjo su jais bendravo ir bendrauja, nėra ginčo pagal trečią ieškinio punktą dėl sklypo ir automobilių, nes minėtą turtą atsakovė įgijo kai jie kartu nebegyveno, išpirktos žemės atstačius nuosavybę, apie kreditorinius įsipareigojimus ieškovas sužinojo gavęs atsiliepimą į ieškinį, atsakovė įsipareigojimus prisiėmė kaip asmeninius, turbūt dėl to ieškovo ir neinformavo anksčiau, tai yra asmeniniai atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai, antrame punkte nurodytas turtas įgytas santuokos metu, traktoriaus vertė nurodyta 1400 eurų, sunku vertinti, nes traktorius senas, jei neklysta 1981 metų, kaina pagal pardavimo skelbimus nustatyta, žemės sklypo vertė nurodyta pagal registrų centro masinį vertinimą 9980 eurų, rinkoje vertė yra truputėlį didesnė, traktorius galėtų būtų priteistas atsakovei nes ji naudojasi, nemoka žemės mokesčio, nemano visą gyvenimą gyventi užsienyje, klausimas ar atsakovė pajėgi išmokėti kompensaciją už žemės sklypą, kuri būtų didesnė nei nurodyta vertė, reali hektaro kaina yra apie 4000 eurų, tai yra dirbami laukai. Šalys visiškai nebendrauja, tik su vaikais, seni pykčiai ir ambicijos, gyvena visai atskirai, 1,26 ha žemės sklypas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, gyveno pas artimuosius kai išsikėlė iš namų 1999 metais, pagal 2012-12-29 sutartį ieškovas nesutinka prisiimti įsipareigojimų, nes tai atsakovės asmeninei įsipareigojimai,

              2016-09-23 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Vagonis nurodė, kad jie pripažįsta, kad priešieškinio penktame punkte įvardinti sklypai yra atsakovės asmeninė nuosavybė, išskyrus tie 10 ha žemės.

2016-01-19 teismo posėdžio metų atsakovės atstovė advokato padėjėja Skaidrė Varapnickaiė nurodė, kad atsakovė mano , kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, dėl pavardės sutinka, taip pat kad jai asmeninės nuosavybės teise jai priklausytų žemės sklypai, nesutinka, kad būtų padalintas 10 hektarų sklypas, nes mano kad šitas sklypas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, prašo 700 eurų kompensacijos už traktorių, sutinka, kad automobiliai būtų jai priteisti. Ieškovas buvo neištikimas, 1999 metais ieškovas išėjo iš namų, buvo tolimųjų reisų vairuotojas, Kaune jo mamos vardu buvo nupirktas butas ten jisai ir gyveno su kita moterim, vaikai gimė 1994 m. 1999 m., buvo nuvykę į Kauną, buvo konfliktas tarp šalių, matė vaikai tą naują moterį, po reiso vyras pradėjo nebegrįžti namo, ligos atsakovei atsirado dėl nervinės įtampos, buvo vaikam priteistas išlaikymas, bet jį tai mokėjo, tai ne, per vaikus kalbėjo gal nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau nesutarė, į posėdį neatvyko, nes psichologiškai jai labai sunku, išlaikymą vaikams siųsdavo jo brolis, vaikai gyvena tėvo pirktame bute Kaune, močiutės vardu, paskolos dar abi negrąžintos, 2011 metais paskolą ėmė pasigerinti buičiai, 2012 metais imta žemei, traktorių atiduoda ieškovui, jai nereikalingas, pageidautų 700 eurų kompensacijos už traktorių, dėl 10 ha žemės sklypo, jis yra prie jos namų, ilgą laiką nuomojo, K. norėjo savo vardu pirkti, K. surinko pinigus iš kitų žmonių, nupirko žemę ir netrukus ieškovas išvažiavo, skolas mokėjo atsakovė, ji kreipėsi į Kredito uniją, kad grąžintų kitiems žmonėms skolas, tą paskolą grąžino, seseriai mokėjo kai turėdavo mažomis dalimis, skolinosi iš sesers G., iš M. per seserį, jam grąžino paėmusi paskolą, paskolą kredito unijai grąžino, sklypui visą sumą pasiskolino, 2012 metais paėmė paskolą tam sklypui pagerinti, ten melioracija yra, taip pat pastatyti riboženklius, dirvonuoti negalėjo palikti, sklype yra upelis reikia prižiūrėti pakrantę, jei būtų nesutvarkiusi būtų gavusi mokėti baudas, daugiausia pinigų panaudojo melioracijai, atsakovė todėl mano kad tai jos asmeninis turtas, iš pradžių norėjo užrašyti vaikams, ieškovas nesutiko, dėl kompensacijos nesutarė, nes labai didelės užsiprašė, siūlė 20 000 eurų kompensaciją, kad sumokėtų ieškovui, nesutiko atsakovė, nes nereali suma, tokių kainų nėra, vieno riboženklio atstatymo kaina yra apie 700 eurų.

2016-09-23 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokato padėjėja Skaidrė Varapnickaitė nurodė penktame priešieškinio punkte išvardinti žemės sklypai turi būti pripažinti atsakovės asmeninė nuosavybė, nes jie buvo grąžintina žemė, ir išpirkta atsakovės mamos investiciniais čekiais, o 10 ha turi būti pripažinta atsakovės asmenine nuosavybe, nes įgytas už jos asmeniškai skolintas lėšas, taip pat automobiliai, šis turtas turi būti nedalijamas. Tik traktorius atitenka ieškovui. Pripažįsta, kad ginčo žemės sklypas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, nes įgytas iš jos lėšų, jei teismas sklypą padalins, ieškovo sklypas buvo pagerinta iš atsakovės lėšų, tai būtų nesąžininga atsakovės atžvilgiu, kad paskolą turi grąžinti ji viena, mano kad kreditorinis įsipareigojimas yra bendras, nes buvo pagerintas bendras žemės sklypas, paskolos buvo imamos šeimai, ir kad grąžinti senas skolas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

2016-01-19 teismo posėdžio metu liudytoja D.G. parodė, kad atsakovė yra jos sesuo, ieškovo nematė daug metu, švogeris yra Airijoje, su sese negyva nuo 1998 m -1999 m., viskas prasidėjo, kai sesuo atvažiavo pas ją sakė važiuojam į Kauną, sesei skambučiu pasakė adresą, ji nesutiko važiuoti, tada ji nuvažiavo su kaimynais, rado per parką ateinantį vyrą su kita moterimi susikibę už parankių, o jai sakė, kad jis stovi ant sienos, nes ilga eilė, vaikams siuntė išlaikymą per antstolį ar per brolį, gyvendama viena sesė įsigijo du automobilius, prieš tai buvo pirkę žemės 10 ha, prie tėviškės, ji pati skolino pinigų pirko už virš 8000 litų kaina, pati paskolino 1300 litų, prašė 8500 litų, paprašė draugo A. M. paskolinti 7000 litų, raštelių jokių nerašė, iš mamos dar skolinosi, sesė viena atvažiavo autobusu, dar pas M. nuvežė, sakė pirmais metais negrąžinti, bet paskui reikės grąžinti, kai paprašė visos sumos paėmė paskolą iš Kredito unijos, su ja sesuo atsiskaitė, žemė yra pragyvenimo šaltinis, pieno priduoda, ji viską samdo, ir šienauti ir sėti, trąšos, degalus, vienas vaikas jau baigė mokslus, ieškovas prašė teisėm paskolinti tai paprašė pasirašyti skolos lapelį, jei kiek duodavo vaikams, tai atsakovė turėdavo grąžinti, kai gyveno sesuo su vyru finansinė padėtis buvo silpna, mama šelpė, vyro pajamos buvo mažos 800 litų, juodus pinigus naudojo asmeniniam poreikiams, žemėj augina grūdines kultūras, šienauja, nes mama laiko keturias karves, ji prižiūri visą žemę, matininkus kvietė, darbuotojus samdo, dirba Klausučių kredito klinikoje, 2012 m. paskola investavo į žemę ir pastatus, abi paskolos atskiros, nebuvo refinansuotos, dengia tikrai viena, turėjo būti laidavimas, paskolas duoda tiems, kas turi pajų, vienas pajus buvo 100 litų, už pajus nieko negauna.

2016-01-19 teismo posėdžio metu liudytojas A. M., kad pažįsta atsakovę, ieškovo ne, žinojo, kad D. G. turi sesę R. K., net vardo ir pavardės nežinojo, jo prašė 1998 m. pavasarį paskolinti 7000 litų, prašė sesuo, jis sutiko, paskolino 7000, perdavė R. pinigus, grąžino dalimis, paskutinius apie 2002 m. Sutarties nesudarė. Sutarė, kai reikės tai grąžins.

2016-01-19 teismo posėdžio metu liudytojas Ž. P. parodė, kad atsakovę pažįsta, dirba Veliuonos seniūnijoje, žemės ūkio specialistu, prieš tai dirbo žemėtvarkoje, prižiūrėdavo riboženklius, baudos buvo nuo 500 iki 2000 litų, tai K. atstatė riboženklius, vienus didžiajam sklype, kitus mažuosiuose, mediniai supūdavo, nuardavo, vežėsi draugą, vakarienę už tai gavo, vieno riboženklio atstatymas buvo apie 20 litų, 700 eurų gali būti vieno sklypo geodeziniai matavimai, hektaras kainavo 8000-10000 litų, dabar vokiečiai nebeperka kainos nukrito, dėl dirvonuojamos žemės pirmiausia buvo įspėjimas, NŽA iškart nuimdavo išmokas, realybėje niekas neprižiūri kanalų priežiūros, kanalą tvarkė atstatant riboženklius, dabar nežino ar kas darytas.

2016-09-23 teismo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad K. atėjo pas ją į žentus, juo džiaugėsi, pasitikėjo, pradėjo dirbti kolūkyje, abiem davė po karvę, telyčią, viską ji pardavė, pinigus atidavė dukrai su žentu, norėjo, kad žemę pirktų vaikai, jis nenorėjo žemės, kai reikėjo pirkti iš D. paskolino pinigų, dar kita duktė pati neturėjo pinigų, paskolino kitas, žmogus, bet tą žemę užrašė dukros vyro vardu, jis dar iš kart dirbo, pardavė grūdus, bulvių, dėjo pinigus, vieną kartą užlipo ant aukšto,  matė kad vaikai turi pinigus, buvo 3000 markių ir 13 tūkstančių dolerių, žentas pinigų neduodavo, ji duodavo pati pinigų dukros paltams, galvojo, kad taupo pinigus šeimai, kartą pats pasiėmė 100 markių, mušė smaugė jos dukrą, kad atiduotų, vežė ieškovą pas ekstrasensą dėl tų pinigų, tada pasigriebė jis visu tuos pinigus, ji iš kitų žmonių Raudonėnuose sužinojo, kad žentas Kaune keturių kambarių butą nupirko, tikrai paskambino telefonu sužinojo, kad butas K. vardu nupirktas, duodavo vaikams 50 litų, tai vaikus augino su dukra kartu, skolas už žemę ji grąžino ir dukra po truputį, žentas sakė į žemės ūkį nagų nekiš, gyveno atskirai, bet jis atvažiuodavo, pavalgydavo, dar valgyti įdėdavo, retai atvažiuodavo gal kartą per metus, tada jam vaikai nerūpėjo, kai žentas gavo Kaune darbą, tai paliko jai naudotis žeme, toje žemėje karves gano, dalį pasėjo, kartą dukra tekina laiptais į vonią nubėgo, tas išpasakos trenkė į duris su kirviu, tai keikdamasis išlėkė į viršų, iki keturių metų V. pas ją miegodavo, nes tėvui miegoti trukdė, skundėsi Viktorija jai, kad tėtė liepė išsirengti, norėjo pažiūrėti kaip ji atrodo, sakė, kad tėtė už kojų graibė, sakė, kad nori būti pirmu jos vyru, „sukrėtė“ mergaitei nervus, vengė ji tėvo, neidavo namo, kol brolis į butą neateis, motina nedraudė, mergaitė pati bijojo tėvo, kad intymių santykių nepasiūlytų, namą remontavo, reikėjo langus keisti, vaikams šalta buvo, „sėjalką“ atidavė G.i, dabar du metu kanalai nešienauti kol teismas „eina“, o taip tai kuolus statė, ir smegduobė buvo reikėjo taisyti, už kanalo pusė žemės dirbam, kita pusė gyvuliam paliko ganyti, turi paskolų dukra reikia vaikus, žemę išlaikyti, iš žemės ūkio naudos mažai, pieną dykai atiduoda.

2016-11-28 teismo posėdžio metu K. G. parodė, kad K. yra brolis, atsakovė brolienė, nuo 1998 metų brolis negyvena su žmona, dabar gyvena vienas, sakė su žmona negyvena, nes uošvienė vadovauja, neina gyventi, į Kaune nupirktą butą atsakovė nėjo gyventi, aplankydavo Kaune vaikus, K. vaikai atvažiuodavo, bet labai retai, vaikam lauktuves parveždavo, pinigais vaikams duodavo, jis nusiųsdavo pinigus vaikams alimentus ir mamai, kad duotų. Paėmė „sėjalką“, maišė jiems, tai geranoriškai atidavė, pasiūlė jam pasiimti, ne už skolas, prieš kokius penkis metus, buvo pats ją pirkęs, dar jam siūlė pasiimti variklį.

2017-01-20 teismo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad šalys yra jos tėvai, tėtis pradėjo klausinėti apie mamos skolas, klausė kelis kartus, pasakė kad mama turi skolų, po kiek laiko klausdamas apie skolas, klausė ar susimokėjo, tėtis atostogaudavo du kartus per metus, tėvai bardavosi, 11-12 klasėje ji kreipėsi pas psichologus dėl tėvų nesutarimų, pirmas kivirčas,  apie 2008-2009 metus, tėtis parvežė lauktuvių, apatinių rūbų, tokios lauktuvės dažniausiai ir būdavo, nors ji prašė nevežti, jis paprašė pasimatuoti tuos apatinius, ji sutriko, pasakė mamai, kilo kivirčas, tėtis mamą išvadino, tėtis mamai trenkė į veido sritį, ji stovėjo šalia laiptų, dėl to išgyveno, paskutiniais mokyklos metais pas psichologę lankėsi dėl netinkamo tėčio elgėsi, tėtis vežėsi su instruktoriumi pravažiavimam į Kauną, kalbėjom apie norus, tėtis pasakė, kad nori būti jos pirmu vyru, jai buvo labai skaudu, galvoju, kad tai nesusipratimas, ji klausė ar pagal svarbumą, vyrui ar tėčiui, jis pasakė kad ne tiesiogine prasme, tai suprato kaip neteisingą jo elgesį, pasakė šeimos nariams, lankėsi dėl to pas psichologę, namo grįžo ne kartu, ją nuvežė iki stoties, su tėčiu dabar nebendrauja, Kaune gyvena močiutės bute, tėčio mama įleido į butą, buvo jos dukters laidotuvėse, padėjo suruošti laidotuves, 2013 metais baigė mokyklą, po to įvykio per skaipą su tėčiu bendravo, matė, kad moteris buvo namuose, ant kelių buvo mergaitė ant kelių, sakė kad draugės mergaitė tai, jos taip niekad nesodindavo ant kelių, labai bardavo juos ir mamą, 1999 metų vasaros pabaigoje mama brolį norėjo apipirkti mokyklai, paprašė kaimynės kartu važiuoti, dar kito kaimyno paprašė nuvežti į Kauną, išlipo iš mašinos lauke tolumoje buvo tėtis ir moteris, jis jų nematė, jie priėjo prie jų, mama prašė pinigų apipirkti, galiausiai nutarė duoti pinigų, piniginė buvo pas tą moterį su tėčiu kur buvo, ta moteris iš savo rankinės išraukė piniginę, pinigus numetė ant žemės, mama pasilenkė paimti, jai tada įspyrė ir trenkė, kaimynė bandė atskirti juos, tėtis tada nuėjo su ta moterimi, nuo to laiko tėčio labai bijojo, 2002 m. tėtis nusivežė juos į Baltijos g. esantį butą, butas aukšai, važiavo ryte iki Lietuvos sienos, pora kart važiavo į Šventąją, pas tėčio pusseseres yra buvę, tėvas neremia, sugedo jos mašina, prašė tėčio pinigų, sakė prašyk dėdės pinigų, sakė kad tai jos ir motinos afera, brolis rašėsi tėčiui skolos raštelį, nes reikėjo teisėm pinigų, brolis tada verkė, močiutė pasakojo ir mama užsiminusi buvo, kad rašė tėčiui skolos raštelį, mamos nuo 2016-09-23 kraujavo, mama labai nusilpo, buvo operacija Kauno onkologinėje ligoninėje, žemę naudoja savo reikmėms, tėvas linkęs turėti romanus su kitoms moterim, šešių metų atsimena pas tėtį Kaune buvo svetimų moteriškų rūbų, 2002 metais tėtis gyveno Kaune, ten buvo visi jo daiktai, 2002 metais grįždavo ir pas juos, mama įdėdavo maisto, suruošdavo kelionei, kartą tėtis susipyko su mama kad ji paliko jiems žuvies, tėtis grįždavo kiekvieną savaitgalį, kol tėtė dirbo Lietuvoje tol grįždavo, į užsienį išvažiavo, kai jai buvo maždaug devyni metai, nuo bylos teisme nebeatvažiuodavo, buvo su tėčiu prie jūros 1998 m., kartą per Kūčias tėtis mušė brolį, kad jis išpaišė verandos duris, ji mokosi Sveikatos mokslų universitete, tėčio brolis davė pinigų pirmais metais, nežino ar nereiks grąžinti tų pinigų, žemė išdirba samdyti žmonės, J. M. anksčiau išdirbdavo, smegduobę padėjo išlyginti, viena dalis sėjama, kita ganykla, akmenis renka, dažniausiai po žiemos, brolis medžius pjauna, krūmus iškerta, ji padeda, kitiems darbam samdo, aria, sėja, akėja, namo grįžta kiekvieną savaitgalį, jei nėra atsiskaitymų, mamai padeda ji su broliu, padeda pažįstami žmonės iš kaimo, artimo draugo mama neturi, paskolos dydžių ji nežino, mano kad pinigus sudėjo į žemę ir namą, mama darė matavimus žemei, sudėjo stulpus, grūdus nupjaut reikėjo, nukulti, juos daugiausia šėrė gyvuliams, su tėčio broliu bendrauja, kartą sveikino močiutę su gimtadieniu, kartą tėtis buvo atvažiavęs su policininkais į namus, norėjo atsiimti daiktus, mamos ranka tuo metu buvo aprišta.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos įstaigoje (I t., b.l. 6), šalys turi sūnų V. K. gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), ir dukrą V. K. gim. (duomenys neskelbtini) ( I t., b.l. 10), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)9, vertė yra 602 eurai, nuosavybė atsakovės vardu (I t., b.l. 11, 18), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 406 eurai, nuosavybė registruota atsakovės vardu (I t., b.l. 12, 17), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 9980 eurai, nuosavybė registruota ieškovo vardu (I t., b.l. 13, 16), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1350 eurai, nuosavybė registruota atsakovės vardu (I t., b.l. 14, 19), R. K. vardu registruotos transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault MeganeScenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 20), ieškovo vardu VĮ Regitra nėra registruotų transporto priemonių (b.l. 21), jo vardu registruotas vikšrinis traktorius T-74 (b.l. 22), atsakovė 2012-12-29 yra sudariusi su Klausučių kredito unija paskolos sutartį 34754,40 eurams (I t., b.l. 33, 136), 2011-01-21 30000 Litų sumai (I t., b.l. 34), 2002-12-25 35000 Lt paskolai (I t., b.l. 137-142), atsakovė 2000-04-14 sudarė valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį dėl 2,26 ha žemės, bei įskaitė 0,74 ha žemės (I t., b.l. 66-74, 76-84), R. K. registruota darbo biržoje buvo nuo 2000-05-09 iki 2002-04-17, nuo 2002-08-20 iki 2005-01-03 nuo 2005-02-18 iki 2005-06-01 (I t., b.l. 75, 85), atsakovei pateikta deklaracija dėl žemės mokesčio 2001 m., 2003 m., 2004 m., ir sekančius metus 164,22 Lt ir 46,71 Lt, ji apmokėjo  (I t., b.l. 95-125), atsakovė serga onkologine liga (I t., b.l. 143-150, II t. b.l. 123-125), iš G. K. sąskaitos matyti, kad jis parvedinėjo išlaikymą atsakovės vaikams (II t., b.l. 1-2), atsakovė atsiskaitė su J. M. už darbus, skolą grąžino (II t., b.l. 20), išlaikymas šalių vaikams buvo mokamas tiesiogiai atsakovei ( II t., b.l. 22), atsakovė negauna paramos pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamas priemones (II t., b.l. 23), iš ekspertinio tyrimo ekspertizės akto matyti, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016-05-12 buvo 39000 eurai (II t. b.l. 35-64), šalių dukra 2011-2013 m. konsultuota Jurbarko Antano Giedraičio Giedriaus gimnazijos (II t., 114-115), ieškovas 2010-09-24 pateikė deklaraciją apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos (II t., b.l. 126), šalių dukra yra studentė (II t., b.l. 122), atsakovė gauna darbo užmokestį iš KB Klausučių kredito unijos (II t., b.l. 152-154).

Dėl santuokos nutraukimo

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos įstaigoje. Iš šalių bei liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovas apie 1998 metus išsikėlė iš šalių namų į Kauną, nuo 2003 m. išvyko gyventi į Airiją.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK3.60 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Iš atsakovės ir liudytojų parodymų, teismas laiko nustatytą aplinkybę, kad ieškovas dar santuokos metais palaikė santykius su kitomis moterimis, nepagarbiai elgėsi savo žmonos atžvilgiu, naudojo prieš ją fizinį ir psichinį smurtą, netinkamai elgėsi su savo dukra, išvažiavo gyventi į kitą miestą, palikdamas sutuoktinę su nepilnamečiais vaikais, nors ieškovas ir teikė vaikams išlaikymą, tačiau sutuoktiniai vienas kitą turi palaikyti ne tik materialine,bet ir moraline prasme. Iš teismo nustatytų aplinkybių, matyti, kad atsakovas pažeidė lojalumo šeimai pareigą, t.y., kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Tai, kad atsakovė nesutiko, persikelti gyventi su ieškovu į Kauną, teismas nelaiko pakankamu argumentu, kad santuoka būtų nutraukta ir dėl atsakovės kaltės, ji nesutiko važiuoti į Kauną, jau tuo metu neturėdama pakankamo pasitikėjimo savo sutuoktiniu, tuo tarpu ieškovas naudojosi tokia neapibrėžta šeimos padėtimi, gyveno atskirai, išlaikymą vaikams teikė per brolį, tačiau grįždavo į šeimos namus Jurbarko rajone, vežėsi iš jų maistą.

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo jau ne vienerius metus, nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl yra nutrauktina (Lietuvos Respublikos CK 3.60).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos tos pačios pavardės K. ir K. (Lietuvos Respublikos CK 3.69str. 1d.).

Išlaikymo šalys sau nereikalavo. Bendrų nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pripažinus, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo atsakovei priteistina neturtinė žala (CK3.70str. 2 d.).Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgdamas, atsižvelgdama į faktines santuokos iširimo priežastis (ieškovas paliko šeimą su vaikais, negerbė savo žmonos, prieš ją smurtavo), į tai, kad į šalių bendrą gyvenimo santuokoje trukmę (daugiau nei 10 metų), šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad atsakovei priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje priešieškinis atmestinas.

Dėl turto padalijimo

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir rašytinėsbylos medžiagos darytina išvada, kad žemės sklypai ir transporto priemonės: 1,26 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,43 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,57 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)89, automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo(duomenys neskelbtini), yra įsigytas už asmenines atsakovė R. K. lėšas, todėl tenkintinas ieškinio ir priešieškinio reikalavimas ir pripažintinas šis turtas asmenine jos nuosavybe (LR CK 3.89 str.).

Ieškinyje ieškovas prašė 10,11 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis, kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę, atsakovė priešieškiniu, prašė šį žemės sklypą priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Remiantis atsakovės ir liudytojų parodymais, darytina išvada, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovės pastangomis, skolintomis lėšomis, kurias ji vėliau atidavė kreditoriams vienasmeniškai, atsakovės ir liudytojo M. parodymus, dėl skolų grąžinimo M., patvirtina rašytinė bylos medžiaga dėl 2002-12-25 paskolos paėmimo iš Klausučių kredito unijos (I t. b.l. 137-139), taip pat teismas laiko atsakovės ir liudytojų parodymais įrodytą aplinkybę, taip pat rašytiniais įrodymais nustatyta(II t., b.l. 20,I t., b.l. 95-125), tai kad šiuo žemės sklypu naudojosi, jį gerino, juo rūpinasi tik atsakovė, jos vaikai ir motina, samdyti žmonės, atsakovas nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo lėšomis prisidėjo prie šio sklypo įsigijimo, bei neįrodė, kad savo kokiais nors veiksmais būtų šį sklypą naudojęs, gerinęs jo būklę, juo rūpintųsi, mokėjęs mokesčius, 10,11 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

Vikšrinis traktorius „Volgogrado traktorius T-74“, identifikavimo Nr. 5(duomenys neskelbtini), yra šalių bendras turtas, valdomas bendrosios junginės nuosavybės teise, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teigė juo nesinaudojanti, ši transporto priemonė priteistina ieškovui asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant atsakovei kompensacijos.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bei šalių parodymų nustatyta, kad santuokos metu buvo paimtos dvi paskolos iš Klausučių kredito unijos; 2012-12-29 yra sudaryta sutartis 34754,40 eurams (I t., b.l. 33, 136), 2011-01-21 30000 Litų sumai (I t., b.l. 34) šios paskolos nėra grąžintos, iš šalių parodymų teismas laiko nustatyta, kad šias paskolas atsakovė ėmė be ieškovo žinios, pati viena šias paskolas grąžina, jos buvo panaudotos namų ūkio gerinimui, bei žemės ūkio darbams, todėl ieškinio reikalavimas dėl paskolų grąžinimo tenkintinas, ir alternatyvus priešieškinio reikalavimas (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą) tenkintinas ir šios paskolos pripažintinos asmeninėmis atsakovės prievolėmis kreditoriui, ir visi įsipareigojimai kylantys iš 2011-01-21 paskolos sutarties Nr. 11-00003 su Lietuvos kredito unija (Klausučių kredito unijai) ir visos teisės, pareigos ir atsakomybė dėl 2012-12-29 paskolos sutarties Nr. 12-00064 su Lietuvos kredito unija (Klausučių kredito unijai) paliktina atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino tenkintinais tik du ieškinio reikalavimus, dėl sklypų pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybės teise, dėl ko byloje nebuvo ginčo, ir dėl kreditorinių įsipareigojimų priteisimo atsakovei, dėl ko iš esmės irgi nebuvo ginčo, nes vienas iš alternatyvių priešieškinio reikalavimų buvo analogiškas, vadovaujantis LR CPK 93 str. normomis ir protingumo principu, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlygintinos, tuo tarpu tenkinus priešieškinio reikalavimus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteisina dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidos t.y. 41 euras sumokėto žyminio mokesčio (II t., b.l. 92, 93), ir 500 eurų atstovavimo išlaidų (II t., b.l. 131-138).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  259str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Jurbarko rajono CMS, įrašo Nr. 156, tarp K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)ir  R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos sudarymo B.), nutraukti dėl K. K..

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes: K. ir K..

Pripažinti 1,26 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,43 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,57 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį(duomenys neskelbtini), automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Priteisti atsakovei R. K.,. a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 10,11 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise vikšrinį traktorių „Volgogrado traktorius T-74“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti atsakovei R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 541 eurą bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis  išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   `              Jūratė Lukšienė