Administracinė byla Nr. N575-807/2011
Teisminio proceso Nr. 4-41-3-00145-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimu E. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį skirta 1 000 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. vasario 17 d., apie 14 val. 10 min., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Apeliaciniu skundu E. G. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimą. Paaiškina, kad 2009 m. vasarą būdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose išlaikė vairavimo egzaminą ir gavo vairuotojo pažymėjimą. Valstybės įmonėje „Regitra“ jam išaiškino, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje galioja 185 dienas, t. y. iki 2010 m. vasario 20 d. Tvirtina, kad 2010 m. vasario 17 d. buvo pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotas vairuotojo pažymėjimas dar galiojo. Pažymi, kad įstatymuose nėra numatyta, kad pasibaigus teisei vairuoti transporto priemones, vairavimo egzamino negalima perlaikyti kitoje valstybėje. Teigia, kad vairuotojo pažymėjimą gavo atitikęs ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir 1991 m. liepos 29 d. Europos Tarybos direktyvos dėl vairuotojų pažymėjimų (91/439/EEB) 7 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo E. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad E. G. 2007 m. rugsėjo 27 d. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį buvo skirtas specialiosios teisės atėmimas 2 metams. Asmuo neįvykdė ATPK 330 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, todėl neturėjo teisės vairuoti. Akcentuoja, kad pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, asmuo gali turėti tik vieną vairuotojo pažymėjimą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Teigia, kad E. G. vairuotojo pažymėjimą 2009 m. vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose gavo neteisėtai, nes nebuvo pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
II.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. G. pripažintas kaltu pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. vasario 17 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Kaip matyti iš bylos duomenų, E. G. 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimu už ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, nutarimo dėl specialiosios teisės atėmimo vykdymo laikotarpis – nuo 2007 m. spalio 8 d. iki 2009 m. spalio 7 d. (b. l. 4). Taigi inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu – 2010 m. vasario 17 d. – E. G. paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminas buvo suėjęs. Tačiau pažymėtina, jog ATPK 330 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išlaiko kvalifikacinius egzaminus. To paties ATPK straipsnio 3 dalis nustato ir papildomą reikalavimą tais atvejais, kai specialioji teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, t. y. pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Byloje duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minėtus reikalavimus įvykdė, nėra, o iš apeliacinio skundo matyti, jog E. G. pripažįsta, kad minėtų reikalavimų neįvykdė ir vairuotojo pažymėjimo nesusigrąžino. Tačiau apeliaciniame skunde E. G. akcentuoja, kad teisę vairuoti transporto priemones jam suteikė Jungtinėse Amerikos Valstijose jam išduotas vairuotojo pažymėjimas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Pažymėtina, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra prisijungusios prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS _RT1949.html), jose išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Iš Lietuvos Teismų Informacinėje Sistemoje (LITEKO) esančių gyventojų registro duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad E. G. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Apeliaciniame skunde E. G. nurodo, kad vairuotojo pažymėjimą Jungtinėse Amerikos Valstijose gavo ten nuvykęs tik vasarai (b. l. 20). Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad E. G. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Todėl, vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Jungtinėse Amerikos Valstijose E. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą nutarimą. E. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
E. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Antanas Ablingis |
| Ričardas Piličiauskas |
| Virgilijus Valančius |