Civilinė byla Nr. e2S-1784-866/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18271-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.5; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) O. Y. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Y. ieškinį atsakovui D. T. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei O. Y. dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė O. Y. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama sūnaus D. T. (D. T.) gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės (duomenys neskelbtini) nustatyti su ieškovė, jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti prašomą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką iki vaiko pilnametystės; priteisti iš D. T. (toliau – atsakovo) išlaikymą sūnui, mokamą kas mėnesį po 230 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą – 2 370,2 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. birželio 23 d., lėšas skirtas sūnaus išlaikymui priteisti valdyti uzufrukto teise ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui D. T. kas mėnesį mokamomis 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas ir nustatant laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su motina, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad siekia užtikrinti abiejų tėvų teikiamą išlaikymą vaikui bei sudaryti sūnui tinkamas sąlygas vystytis

3.       Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui, mokamą kas mėnesį po 210 Eur, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą; nustatyti prašomą motinos ir vaiko bendravimo tvarką; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas, priešieškinio reikalavimų užtikrinimui, prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatant su atsakovu bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatant laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas su motina bendrauja kas antrą lyginę metų savaitę, vaiko motinai paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko tėvu sutartos vietos nelyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžinant jį lyginės metų savaitės sekmadienį iki 19 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko motina informuoja vaiko tėvą prieš 2 dienas. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad ieškovė pažeidžia tiek atsakovo teises, tiek mažamečio vaiko geriausius interesus, trukdydama arba visiškai drausdama tėvo ir vaiko bendravimą nuo 2021 m. gegužės mėnesio, nesuteikia apie vaiką pakankamai informacijos.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią vaikas su tėvu bendrauja kas antros metų savaitės savaitgaliais vaiko tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina O. Y. sutartos vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko tėvas informuoja vaiko motiną prieš 2 dienas.

6.       Teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi papildė ir patikslino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas su tėvu bendrauja kalendorinių metų lyginės savaitės savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant jį tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; vaikas su tėvu bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, tėvui paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristatant jį į ugdymo įstaigą kitos dienos (atitinkamai trečiadienį ir penktadienį) ryte iki 9 val.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą pakeičiant 2021 m. spalio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja: 1) metų lyginėmis savaitėmis, paimant vaiką iš lavinimo įstaigos (o jeigu tai nedarbo/šventinė diena – į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą) lyginės savaitės pirmadienį nuo 17 val. ir grąžinant jį kitos (nelyginės) savaitės pirmadienį į lavinimo įstaigą (o jeigu tai nedarbo/šventinė diena – į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą) iki 9 valandos. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko tėvas informuoja vaiko motiną prieš 2 dienas; 2) neįvykus tėvo ir sūnaus bendravimui dėl vaiko ligos ar kitos svarbios priežasties, nesusijusios su vaiko tėvu, vaiko tėvui neįvykęs savaitgalio bendravimas turi būti kompensuojamas kitu artimiausiu savaitgaliu motinos sąskaita.

8.       Ieškovė prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginės savaitės savaitgaliais, paimant vaiką lyginės savaitės penktadienį vakare iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš vaiko gyvenamosios vietos, suderintu iš anksto su motina laiku, ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 19 val., ar kitu su motina suderintu iš anksto laiku; įpareigoti atsakovą nesilankyti jo bendravimo su vaiku laiku pas vaikų gydytojus, ar vaikų specialistus ar konsultantus bei alternatyvaus gydymo, ar tyrimų specialistus be išankstinio suderinimo su motina; tėvo bendravimo su vaiku laiku be išankstinio suderinimo su motina nevykti su vaiku iš (duomenys neskelbtini) į kitus miestus, jeigu kelionė su vaiku užtrunka ilgiau kaip dvi valandas.

9.       Nurodė, kad ieškovė po laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pastebėjo pokyčius: sūnus užsidarė, tapo baikštus, nervingas, irzlus, dažnai piktas, pilnas nerimo, baimingai reaguoja į aplinką, slepiasi, sėdi vienoje kūno padėtyje, tapo jautrus žodžiams. Šiuos pokyčius pastebėjo ir ugdymo įstaiga. Vaikas turi raidos sutrikimą, todėl jam ypač svarbu užtikrinti stabilumą jo kasdieninėje veikloje, ypač emocinę, fizinę ir dvasinę ramybę. Vaikas nebesupranta kur jo namai, prarado saugumo jausmą, nes atsakovas vežioja jį į (duomenys neskelbtini), vaikas pavargsta. Be to, atsakovas vedžioja vaiką pas gydytojus, nesuderinęs su ieškove. Keičia vaiko mitybą nepasitaręs su ieškove. Vaikas iš bendravimo su atsakovu grįžta nervingas, pavargęs ir jautrus. Gydytojai galimai vaikui taiko netinkamus gydymo metodus. Atsakovas vienašališkai nusprendė vaiką vedžioti pas visus gydytojus ne palaipsniui, bet savo paties nuožiūra sudarė itin intensyvų vaiko vizito pas įvairius gydytojus „planą“, ir pranešė ieškovei apie tai ne tuomet, kai ketino vykti pas gydytojus.

10.       Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaikas, būdamas pas atsakovą, jau nebesišlapina naktimis, pas atsakovą jaučiasi saugus. Atsakovo ir vaiko kelionė į (duomenys neskelbtini) netrunka 3 valandų. Vaikas šioje kelionėje sėdėdamas specialioje kėdutėje pamiega. Be to, į (duomenys neskelbtini) su atsakovu vaikas vykdavo dar iki ginčo dėl bendravimo tvarkos atsiradimo. (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) atsakymas į ieškovės užklausą vertintinas kritiškai, nes iki šio rašto pateikimo atsakovui nei viena grupės darbuotoja apie sutrikusį vaiko elgesį nebuvo užsiminusi. Rašte nurodoma, kad vaikas nuo 2022 m. kovo mėn. pradžios pradėjo šlapintis į lovą, tačiau bendravimo tvarka buvo pradėta taikyti tik nuo 2022 m. kovo 7 d. Vaikas šlapintis miego metu pradėjo po 2022 m. vasario 15 d. ieškovės sukelto streso, kuomet ji jėga vaiką išplėšė iš atsakovo.

11.       Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad vaikas turi emocinių ir raidos problemų, tačiau mediciniškai nustatytų vaiko nerimo, raidos sutrikimo priežasčių nėra nustatyta. Tai, kad vaikas kategoriškai atsisako dalyvauti bendrose darželio veiklose, nėra susiję su pakeista laikina bendravimo tvarka. Vaikas dėl turimo raidos sutrikimo nesusikoncentruoja ir neįsitraukia į veiklas, o darželio darbuotojai jam nepadeda tai padaryti. Pradėjus su vaiku kažkuo užsiimti, vaikas įsitraukia į veiklas. Tiek iki šalims pradedant gyventi skyrium, tiek dabar vaiko sveikata 90 proc. laiko rūpinasi atsakovas, todėl jis registruoja vaiką gydytojų konsultacijoms. Atsakovas neužsiima vaiko savigyda, o vaiko interesais veikia išimtinai pagal specialistų rekomendacijas.

12.       Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikui yra sutrikusi socialinė raida. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas galimai patyrė stiprius emocinius ar/ir kitus išgyvenimus, dėl kurių galėjo pablogėti vaiko nuotaika, prasidėti verkimas, galimas regresas žaidimų ar kitų užsiėmimų metu, šlapinimasis ne tam skirtoje vietoje, slėpimasis ir nenoras, kad atsakovas paimtų iš ugdymo įstaigos. Tarnybos manymu, šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos pakeitimas būtų tikslingas atsižvelgiant į vaiko amžių bei jam nustatytą socialinės raidos sutrikimą ir galimai patirtus neigiamus išgyvenimus. Siūlytina, kad vykdant bendravimo tvarką bylos šalys susitikimuose su vaiku dalyvautų kartu. Tai atitiktų geriausius vaiko interesus artimiausiu metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus ieškovės vaizdo įrašus, nurodė, jog negali daryti išvados, kad vaikas nenori laiko leisti su tėvu, kadangi iš pateiktų garso įrašų girdėti (taip pat pateiktų stenogramų matyti), kad vaikas ne tik mini tėtį, tačiau taip pat teigia, kad nenori pas močiutę, A., D., nenori jogurto. Atsakovo teigimu, vaikas būdamas pas tėvą, taip pat kartais nenorintis pas mamą.

15.       Teismas, vertindamas Vaikų lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 2 d. pažymą, nurodė, kad iš atsakovo į bylą pateiktų garso įrašų girdėti (ir stenogramų matyti), kad vaiko auklėtoja, atsakovui teiraujantis apie vaiko būseną, pažymoje įvardintų aplinkybių nenurodo, o pasisako tik apie tai, kad vaikas dar iki 2022 m. kovo mėn. pradėjo vėl šlapintis pietų miego metu; prašo į darželį atnešti sauskelnių. Kaip teisingai nurodo atsakovas, nei ieškovė, nei vaiko darželio personalas atsakovui tokių aplinkybių (dėl vaiko elgesio pasikeitimo), iki teismui pateikto prašymo, nebuvo nurodžiusios. Ieškovė dėl šios priežasties, vaiko būsenos taip pat nesikreipė į atsakovą.

16.       Teismas vertino, kad aplinkybė dėl vaiko atsisakymo dalyvauti bendrose darželio veiklose nėra susijusi su nustatyta bendravimo tvarka, kadangi dar iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, šalys į bylą teikė vaizdinę medžiagą, dėl tokio vaiko elgesio, t. y., kad vaikas darželio užsiėmimų metu vaikšto po salę, nedalyvauja užsiėmimuose, o darželio auklėtojos nemėgina vaiko įtraukti į veiklas. Toks vaiko elgesys yra nulemtas vaiko raidos sutrikimo, o ne dėl nustatyto vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos.

17.       Atsakovo pateikti vaizdo įrašai liudija, kad vaikas tėvo namuose nesispyriodamas valgo, nerodo blogų emocijų, vaikas su tėčiu užsiima veiklomis, dėlioja „puzles“, vaikas klausosi jam skaitomų pasakų, vaikas su tėčiu leidžia laisvalaikį jodinėdamas, važinėdamas paspirtuku, taip pat baseine. Iš vaizdo įrašų matyti, kad vaiko su atsakovu leidimo metu, vaikas yra normalios nuotaikos ir būsenos. Nėra nustatyta (išskyrus kelis epizodus, kai vaikas būna su ieškove), kad vaikas būtų piktas, irzlus, nerimastingas, ar baimingas, todėl teismas negali daryti išvados, kad vaiko su atsakovu nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaikui, ar yra per plati.

18.       Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, nustatytą bendravimo su atsakovu tvarką, šalys bendru sutarimu turi suteikti teisę vienas kitam bendrauti su vaiku ir nuotoliniu būdu, ryšio priemonėmis, tuo atveju, jeigu šalys mato, kad vaikas yra pasiilgęs kito iš tėvų.

19.       Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas rūpinasi vaiko sveikata, vaikui turint raidos sutrikimą, atitinka vaiko interesus, juolab, kad atsakovas byloje įrodinėja aplinkybę, jog ieškovės rūpinimasis vaiko sveikata nebuvo pakankamas, vaikui savalaikiai nebuvo diegiami higienos įpročiai.

20.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas dėl sudėtingesnių vaikui tyrimų atlikimo, vis tik kreipiasi į ieškovę dėl sutikimo gavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

21.       Apeliantė (ieškovė) O. Y. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės.

22.       Apeliantė nurodo, kad po bendravimo su mažamečiu vaiku savaitiniu 50:50 modeliu tiek ieškovė, tiek mažamečio vaikų ugdymo įstaigos darbuotojai įsitikino, jog D. T. itin sudėtingai priima tokią bendravimo tvarką, jo elgsenoje atsirado pokyčiai, keliantys didelį nerimą ir ieškovei, ir vaikų ugdymo įstaigai. Nepaisant to, kad 2022 m. kovo 4 d. nutartimi taikytas laikinas savaitinis bendravimo su mažamečių vaiku modelis buvo taikomas ieškovės 2022 m. gegužės 5 d. pareiškimo metu jau du mėnesius, mažametis vaikas nepriprato prie tokio modelio ir tokia bendravimo tvarka labai trikdo mažamečio vaiko psichinę emocinę būseną ir jo socialinę raidą.

23.       (duomenys neskelbtini) metų neturinčiam vaikui 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo metu teismas, neturėdamas tam specialisto psichologo nuomonės, kardinaliai pakeitė vaiko aplinkos sąlygas: jeigu vaikas praktiškai nuo vienerių metų nuolat nepertraukiamai gyveno su mama jos gyvenamojo vietoje, tai nuo 2022 m. kovo 4 d. nutarties mažamečio vaiko gyvenamoji aplinka esminiai pasikeitė, vaiko psichinė emocinė būsena vėl tapo itin jautri, sukelianti vaikui didelius emocinius ir psichinius pergyvenimus, pasikeitė jo elgesys vaikų ugdymo įstaigoje ir namuose.

24.       Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Tarnyba pasisakė už tai, kad nustatyta 2022 m. kovo 4 d. nutartimi tvarka yra keistina ir abu mažamečio tėvai turėtų daugiau laiko skirti bendrauti su mažamečiu vaiku vienu metu. Nerimą ir susirūpinimą vaiko socialine ir psichologine raida Vaiko teisių apsaugos atstovė išreiškė ir anksčiau. Specialistė K. S. dar 2022 m. kovo 22 d. rašte atkreipė teismo dėmesį į mažamečio psichologinį tyrimą atlikusios psichologės išvadas ir pažymėjo, jog vaikas yra itin mažo amžiaus, todėl jam ypač svarbu užtikrinti kaip galima didesnį stabilumą jo kasdieninėje veikloje, ypač emocinę, fizinę ir dvasinę ramybę. Vaiko teisių apsaugos Vilniaus Skyrius išreiškė nuomonę, kad laikina bendravimo tvarka, kurią ieškovė prašė nustatyti 2022 m. vasario 18 d. prašymu yra pagrįsta ir atitinka geriausius vaiko interesus ir nepažeistų vaiko teisių.

25.       Į Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę ir į vaiko psichologinio tyrimo išvadas esančias byloje, teismas neatsižvelgė ir išimtinai vertino tik abiejų šalių argumentus, iš jų darė išvadas ir tokiu būdu, priimdamas procesinį sprendimą, atsiribojo nuo objektyvių įrodymų vertinimo.

26.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą rašytinio proceso tvarka, apeliantė nurodo, kad prašymo nagrinėjimas būtų objektyvesnis, jeigu teisėja būtų paskyrusi rašytinį posėdį, kuriame būtų išklausyta Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, vaikų darželio (duomenys neskelbtini) ugdytinių grupės (duomenys neskelbtini) auklėtoja.

27.       Apeliantės įsitikinimu, tiek vaikų ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) raštas, tiek Vaiko teisių apsaugos 2022 m. gegužės 11 d. ir ankstesni byloje esantys šios institucijos raštai, tiek psichologo išvada byloje pakankamai byloja, kad mažamežio klausimų (bendravimo su tėvais) išsprendimui yra labai svarbu atsižvelgti į mažamečio amžių, jo socialinės raidos sutrikimus, psichinę emocinę būseną.

28.       Apeliantė nurodo, kad jos atstovė jau 2022 m. gegužės 5 d. prašyme pabrėžė, kad kasacinis teismas tokių bendravimo su nepilnamečiais vaikais modelių netaiko formaliai ir kad apie tokius modelius pasisako tik kaip apie išskirtinius atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino ir būtinąsias tokio modelio taikymo sąlygas, kai, pirma, dėl to sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Šie kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad modelis 50:50 mažamečiam vaikui yra negalimas būtent paties vaiko interesais net ir tuo atveju, kai abu tėvai dėl to ir sutartų.

29.       Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas yra mažametis, vos (duomenys neskelbtini) metai, turi socialinės ir psichinės raidos sutrikimus, yra padidinto jautrumo, turi kitų jautrių tokiam amžiui savybių, kurias nurodo specialistas (psichologo išvada). Teismas turėjo pakankamai objektyvių duomenų pakeisti teismo pritaikytą kassavaitinį bendravimo modelį, kuris faktiškai reiškia ne laikinosios bendravimo tvarkos nustatymą, atitinkantį vaiko interesus, o vaiko gyvenamosios vietos, jo aplinkos esminį pakeitimą. Net jeigu teismas nesutiko su ieškovės 2022 m. gegužės 5 d. prašymo dalyku, tai pagal ex officio teismo pareigą šios kategorijos bylose teismas tikrai turėjo pakankamai objektyvių duomenų, surinkų byloje, pakeisti kassavaitinį bendravimo modelį į kitokį, pvz. kas dvi dienos ar kas trys dienos.

30.       Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodo, kad teismas suteikė galimybę atsiliepti į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o į atsakovo prašymą galimybių atsiliepti teismas nesuteikė nei ieškovei, nei Vaiko teisių apsaugos institucijai. Teismas nesuteikė ieškovei ir išvadą duodančiai institucijai nė paties trumpiausio termino pateikti atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl kassavaitinio laikino bendravimo grafiko, nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie tai, kada bus nagrinėjami ieškovės ir atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

32.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

33.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti ieškovės O. Y. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų 

34.       Apeliantė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė ieškovei galimybės atsiliepti į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešė apie prašymų nagrinėjimo datą.

35.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo atveju pagal atskirąjį skundą sprendžiamas 2022 m. gegužės 24 d. pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo argumentus, sietinus su 2022 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Taigi, apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nepriima ir dėl jų nepasisako.

Dėl nustatytos bendravimo tvarkos

36.       Nustatyta, kad teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi, pakeitė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė platesnę laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią vaikas su atsakovu bendrauja metų lyginėmis savaitėmis, paimant vaiką lyginės savaitės pirmadienį nuo 17 val. ir grąžinant jį kitos (nelyginės) savaitės pirmadienį iki 9 val.

37.       Ieškovė savo prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovas atsiliepime nurodytus argumentus įrodinėjo pateiktais vaizdo įrašais, šalių susirašinėjimais, nuotraukomis, Vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 2 d. atsakymu ieškovės atstovei dėl vaiko savijautos darželyje pastaruoju metu.

38.       Iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichologinio tyrimo išvados nustatyta, jog šalių vaikui 2021 m. gruodžio 30/31 d., 2022 m. sausio 05/11 d. buvo atliktas psichologinis tyrimas, diagnozuojantis vaiko socialinės raidos sutrikimus. Šalių vaikui yra taikoma reabilitacija: kineziterapijos, ergoterapijos užsiėmimai ir logoterapeutės konsultacijos.

39.       Iš atsakovo pateikto šalių 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 1 d. susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovė neneigė, jog neleido atsakovui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, motyvuodama tuo, kad vaiko ilgos kelionės su tėvu į (duomenys neskelbtini) daro žalą vaiko vystymuisi.

40.       (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) Nr. S-01-22-15 pažymoje dėl užklausos direktorė (duomenys neskelbtini) nurodo, kad nuo to laiko (nuo 2022 m. kovo mėn.), kai vaikas pradėjo gyventi dvejose gyvenamosiose vietose (savaitę pas mamą, savaitę pas tėtį) stebime didelius pokyčius. D. pastoviai būna irzlus darželyje: nerimauja ir dažnai verkia, ypač tomis savaitėmis, kada gyvena pas tėvą. Vaikas kategoriškai atsisako dalyvauti bendrose darželio veiklose: slepiasi po lova, bando plėšti savo drabužius.

41.       Vertinant ieškovės O. Y. atskirojo skundo turinį, nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės įrodinėja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Tarnybos nuomonę ir į vaiko psichologinio tyrimo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės pozicija nesutinka.

42.       Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017)

43.       Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus išspręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktos Tarnybos išvados turinys yra iš esmės paremtas ieškovės pateiktu (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktorės raštu, psichologinio tyrimo (tyrimo atlikimo laikotarpiai 2021 m. gruodžio 30/31 d. ir 2022 m. sausio 5/22 d.) išvadomis, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė priimant ginčijamą nutartį. Vertinant vaikų lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui teiraujantis apie vaiko būseną, vaiko auklėtoja pažymoje nurodytų aplinkybių, susijusių su vaiko elgsenos pokyčiais, nenurodė, ieškovė dėl šios priežasties taip pat nesikreipė į atsakovą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad vaiko nenoras dalyvauti bendrose darželio veiklose yra nulemtas vaiko raidos sutrikimo, kuris nustatytas minėtu psichologiniu tyrimu, be to, atsakovo pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad vaiko su atsakovo leidimo metu, vaikas yra normalios nuotaikos ir būsenos ir nėra nustatyta, išskyrus kelis epizodus kai vaikas būna su ieškove, kad vaikas būtų piktas, irzlus, nerimastingas ar baimingas, todėl teismas negalėjo daryti išvados, jog vaiko su atsakovu nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaikui, ar yra per plati.

45.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą jog, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir formaliai nenurodė Tarnybos išvados vertinimo fakto, savaime nereiškia, kad nebuvo įvertinti tarnybos išvadą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, kas iš esmės sudaro ir pačios išvados turinį. 

46.       Apeliantė O. Y. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko amžių, nes mažametis negali išsakyti savo nuomonės, bei turėjo pakankamai objektyvių duomenų pakeisti kassavaitinį bendravimo modelį į kitokį, kaip kas dvi dienos ar kas trys dienos.

47.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko sutikimo su laikinosios bendravimo tvarkos nustatymu (modeliu 50:50) reikalavimas yra aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016. Tačiau minėtoje nutartyje pasisakyta tik dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, kokios tvarkos nustatymą pateiktu atskiruoju skundu iš esmės siūlo ieškovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokia „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma yra kraštutinė ir nustatoma tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

48.       Sutiktina su ieškove, kad vaikas D. T. šios nutarties priėmimo metu dar yra mažametis (duomenys neskelbtini) jam suėjo (duomenys neskelbtini) metai), todėl nėra pajėgus įvertinti susiklosčiusią situaciją ir išsakyti savo norus. Tokio amžiaus vaiko poreikiai ir norai nėra pastovūs. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė dėl ieškovės ir atsakovo pateiktų paaiškinimų, argumentų, atsižvelgė tiek į byloje pateiktą darželio pažymą ir psichologinio tyrimo išvadą, kuriomis iš esmės grindžiama ir Tarnybos išvada, ir nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų esamos bendravimo tvarkos neatitikimą vaiko interesams ir poreikį riboti atsakovo, kaip tėvo valdžią. Kita vertus, apeliantės siūloma tvarka reikštų beveik kasdienį vaiko kilnojimąsi iš vieno tėvo pas kitą, sukeltų nereikalingą stresą ir reikalautų papildomų tėvų resursų.

Dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

49.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl poreikio ieškovės prašymą pirmosios instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

50.       Pažymima, kad nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmojoje instancijoje, ieškovė neišreiškė prašymo dėl žodinio nagrinėjimo, nepateikė argumentų kodėl jos manymu prašymas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovės prašymą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka buvo pažeistos šalių procesinės teisės, šiuo atveju šalys savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose raštu.

Dėl bylos procesinės baigties

51.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokią ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir šioje proceso stadijoje priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį.

52.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė ne tik į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, bet ir į šalių pateiktus vaizdo įrašus, nuotraukas, rašytinius įrodymus, prioritetą teikdamas būtent vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

ieškovės O. Y. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Asta Pikelienė