Civilinė byla Nr. 2-183/2014
Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3993-393/2013 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Argitas“, G. L. ir J. M. dėl skolos, palūkanų, neišpirktos (likutinės) turto vertės, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo iš dalies buvo patenkintas atsakovo G. L. prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, bei
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, esant prašymui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3993-392/2013 tenkino ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Swedbank lizingas” ieškinį ir ieškovui priteisė: 249 706,72 Lt solidariai iš UAB „Argitas“, G. L. ir J. M., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 249 706,72 Lt sumą nuo 2012 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 1 998 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo; 14 563,79 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 563,79 Lt sumą nuo 2012 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 437 Lt žyminio mokesčio iš UAB „Argitas“.
Atsakovas G. L. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų UAB „Argitas“, G. L. ir J. M. solidariai priteista 249 706,72 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, ir šią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas G. L. taip pat padavė prašymą, kuriuo prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, kadangi visas jo turtas ir lėšos šioje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra areštuoti, gaunamos pajamos yra minimalios, todėl apeliantas šiuo metu negali už apeliacinį skundą sumokėti 5 994 Lt žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovo G. L. prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą tenkino iš dalies: įpareigojo apeliantą G. L. iki 2013 m. gruodžio 9 d. apmokėti apeliacinį skundą 3 000 Lt žyminio mokesčio dalimi, o likusios mokėtino žyminio mokesčio dalies – 2 994,13 Lt sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantui G. L. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi yra pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, taip pat į tai, kad apeliantas nenurodė aplinkybių bei argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie būsimą tikėtiną jo turtinės padėties pagerėjimą, apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas G. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Apelianto turtinė padėtis sunki, nes jis su sutuoktine augina mažametį vaiką, o gaunamos pajamos yra tik 1000 Lt.
2. Visas apelianto turtas areštuotas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
3. Ateityje apeliantas galėtų sumokėti žyminį mokestį iš turimo turto, kuriuo šiuo metu dėl arešto negali disponuoti.
4. Teismui nemotyvuotai netenkinus prašymo atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą atsakovui apribota teisė į apeliaciją.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą. Nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301, 305 straipsniai), iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; nepripažįstama tinkamu, užtikrinančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą toks procesinių normų, užtikrinančių šią asmens teisę aiškinimas, kada procesines teises reglamentuojančių teisės normų taikymas formalizuojamas ir asmens teisė neužtikrinama; kartu pripažįstama, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.).
Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma CPK nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, o asmenims, kurie neturi galimybės sumokėti CPK numatyto dydžio žyminį mokestį, yra numatyta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų ar laikinai negalinčiam sumokėti žyminio mokesčio, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos. Teisės į apeliaciją ribojimas asmeniui, kuris negali sumokėti žyminio mokesčio dėl turtinės padėties, nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, CPK įtvirtintais tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kitais civilinio proceso principais.
Apeliantas G. L. prašo iki teismo sprendimo priėmimo atidėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (5 994,13 Lt) sumokėjimą. Kaip jau minėta, CPK 84 straipsnyje nustatyta teismo teisė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo pagrindu, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis, o pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011); 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1449/2013 ir kt.).
Pagal bylos duomenis G. L. turtinė padėtis per pastaruosius kelerius metus ženkliai pablogėjo. Jo draudžiamosios pajamos 2007 metais sudarė 66 297, 42 Lt, 2008 metais – 72 136,72 Lt, 2009 metais – 58 715,39 Lt, 2010 metais – 47 758, 86 Lt, 2011 metais – 51 702, 03 Lt, 2012 metais – 11 546,01 (2 t., b. l. 110-114), o šiuo metu gaunamos pajamos yra 1000 Lt (neatskaičius mokesčių) bei 824,50 Lt (atskaičius mokesčius), t. y. atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį (3 t., b. l. 135). Pagal bylos duomenis 2009 metais G. L. yra perleidęs nekilnojamojo turto (2 t., b. l. 97-104), o šiuo metu jo turimas nekilnojamasis turtas bei, jo nepakankant, lėšos bankų sąskaitose yra areštuota Vilniaus apygardos teismui 2012 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3738-392/2012 (1 t., b. l. 162-163) pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą. Vykdydama šią nutartį antstolė B. T. sudarė areštuojamo turto aprašą (1 t., b. l. 188-189), pagal kurį aprašytas G. L. turtas (butas su rūsiu, transporto priemonė). Antstolė teismą taip pat informavo (1 t., b. l. 187), kad areštuotos G. L. lėšos sąskaitose banke „Swedbank“ AB, AB „SEB banke“, „Danske banke“ A/S Lietuvos filiale, AB „Citadele“ banke, „Nordea bank Findland“ Lietuvos skyriuje (1 t., b. l. 187). Iš šių duomenų matyti, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį areštuotas tiek G. L. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, tiek jo nepakankant bankų sąskaitose esančios lėšos, kurių sumos banko sąskaitose yra minimalios, todėl sutiktina, kad apeliantas, gaunantis kas mėnesį tik minimalų darbo užmokestį ir auginantis mažametį vaiką (1 t., b. l. 185 ), kuriam privalo teikti išlaikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), šiuo metu neturi realių galimybių iš karto sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį – 5 994,13 Lt ar pirmosios instancijos teismo nustatytą 3 000 Lt žyminį mokestį. Neatidėjus apeliantui žyminio mokesčio sumokėjimo, jam būtų užkirsta teisė į apeliaciją, nesudarytos sąlygos savo teises ginti teisme bylą peržiūrint apeliacine tvarka, t. y. atsakovas dėl savo turtinės padėties prarastų teisę naudotis įstatymo suteikta jam teise į apeliaciją.
Apeliantas galimybę ateityje sumokėti žyminį mokestį grindžia tikimybe, kad apeliacinis skundas bus patenkintas, bei tuo, kad teismo sprendimas galės būti įvykdytas iš šiuo metu areštuoto turto, kuriuo dėl arešto apeliantas šiuo metu negali disponuoti. Šie argumentai, teismo vertinimu, savaime nesudaro pakankamos prielaidos išvadai, jog ateityje G. L. turtinė padėtis neabejotinai pagerės ir jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo nustatyti, kad atsakovui pagal CPK 82 straipsnį gali būti atidėtas tik dalies žyminio mokesčio sumokėjimas. Apelianto prognozė, jog ateityje jis galės sumokėti žyminį mokestį, vertintina kaip tikėtina, pagrįsta, todėl apelianto prašymas atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo tenkintinas.
Apibendrinant nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, t. y. panaikinama nutarties dalis, kuria atsakovas G. L. įpareigotas iki 2013 m. gruodžio 9 d. už apeliacinį skundą sumokėti 3 000 Lt žyminio mokesčio, šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidedamas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, o kita nutarties dalis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovas G. L. įpareigotas iki 2013 m. gruodžio 9 d. už apeliacinį skundą sumokėti 3 000 Lt žyminį mokestį. Atidėti atsakovui G. L. 3 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti bylą Vilniaus apygardos teismui spręsti G. L. apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Teisėja
Dalia Višinskienė