Civilinė
byla Nr. 3K-3-170/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 44.5.2.15 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės
(pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto ligoninei viešajai įstaigai Kauno klinikoms dėl turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys – Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų filialas Onkologijos
ligoninė, A. A. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškovei
(pacientei) atsakovo (valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos) darbuotojų (gydytojų)
suteiktų medicinos paslaugų kokybės.
Ieškovė prašė priteisti iš
atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau – ir KMUK) (dabartinis
pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga
Kauno klinikos) 100 000 Lt turtinės ir 350 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodė, kad profilaktinio
medicininio patikrinimo metu jai buvo pastebėti pakitimai skydliaukės srityje
ir pasiūlyta atlikti specialiuosius tyrimus. 2004 m. sausio 22 d. KMUK atlikus
skydliaukės ultragarsinį tyrimą, kairėje jos skiltyje diagnozuotas 0,7 cm x 0,8
cm dydžio mazgelis, kurio citologinė medžiaga buvo nusiųsta tolimesniems tyrimams.
2004 m. sausio 26 d. atlikus citologinės medžiagos tyrimą, diagnozuota
citologinė gr. IIIC-IV, įtartina malignizacija. 2004 m. sausio 30 d. KMUK
Onkologinėje ligoninėje ieškovei atlikta kaklo echoskopija, kurios metu
skydliaukės kairės skilties 1,47 cm x 1,6 cm x 4,3 cm viduriniame trečdalyje
rastas heterogeninis 0,9 cm x 1,2 cm dydžio nelygių kontūrų hipoapvadu
mazgas su kalcinatais, kiek išeinantis iš skilties kontūrų, dėl to ieškovei
rekomenduotas operacinis gydymas. 2004 m. vasario 23 d. ieškovė planine tvarka
buvo stacionarizuota, 2004 m. vasario 25 d. gydytojas Č. A. Š. atliko
jai operaciją, kurios metu jokio mazgo nerasta, tačiau skydliaukės istminė
dalis buvo hipertrofuota, todėl ji rezekuota. Pooperaciniu laikotarpiu, 2004 m.
gegužės 31 d., atlikus skydliaukės ultragarsinį tyrimą, kairėje jos skiltyje
buvo rastas tas pats nepašalintas 0,8 cm x 0,96 cm dydžio mazgas, kuris
įvertintas kaip įtartinas, rekomenduotas pakartotinis biopsinis tyrimas. 2004
m. gegužės 31 d. endokrinologas surašė išvadą, o žodžiu ieškovei paaiškino, kad
surastas mazgas supiktybėjo, ir patarė skubiai atlikti pakartotinę skydliaukės
operaciją tam, kad būtų pašalintas mazgelis. 2004 m. birželio 10 d. ieškovei
buvo atlikta pakartotinė skydliaukės operacija, kurios metu pašalinta kairioji
skydliaukės skiltis su jos vidurinėje dalyje esančiu sustandėjimu. Operacijos
metu atlikus pašalintos kairiosios skydliaukės skilties skubų histologinį
tyrimą, nustatyta karcinoma, todėl buvo pašalinta ir likusioji skydliaukės
dalis, taip pat paraskydinė liauka.
Ieškovės įsitikinimu, dėl
netinkamai atliktos 2004 m. vasario 25 d. skydliaukės operacijos, 2004 m.
birželio 10 d. jai teko atlikti pakartotinę operaciją, kurios metu buvo
ištaisyta pirmosios operacijos klaida, t. y. pašalintas visuose anksčiau
atliktuose tyrimuose matytas mazgas, tačiau taip pat padaryta žalos, nes dėl
gydytojos nepakankamo atidumo ir rūpestingumo per klaidą pašalinta ne tik
skydliaukė, bet ir paraskydinė liauka. Ieškovė nurodė, kad dėl KMUK Onkologijos
ligoninės gydytojų atliktų operacijų metu padarytų klaidų, kai nebuvo laiku pašalintas
skydliaukės kairiosios skilties vidurinėje dalyje aptiktas mazgelis, vėliau
sukėlęs skydliaukės vėžį, ir be reikalo pašalinta paraskydinė liauka, jai teko
penkis kartus patirti spindulinį gydymą, sutriko kalcio kiekis organizme,
ieškovė prarado 60 procentų darbingumo, jai nustatyta II neįgalumo grupė. Ieškovės
nuomone, dėl gydytojų padarytų klaidų jų darbdaviui (atsakovui KMUK) taikytina
deliktinė civilinė atsakomybė, todėl šis turi atlyginti ieškovei 100 000
Lt turtinių nuostolių (išlaidas vaistams, dėl darbo užmokesčio ir dalies
darbingumo praradimo negautas pajamas), taip pat 350 000 Lt neturtinės
žalos, ieškovės patirtos dėl jos organizmo vientisumo pažeidimo, fizinio
skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl matomo rando, emocinės depresijos,
pažeminimo, santykių su sutuoktiniu ir reputacijos darbe pablogėjimo,
bendravimo galimybių sumažėjimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d.
sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovei iš atsakovo:
7879,72 Lt negautų pajamų
atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo
priėmimo dienos (2009 m. gruodžio 15-osios);
8085,70 Lt turėtų išlaidų
atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo
priėmimo dienos (2009 m. gruodžio 15-osios);
30 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo.
Teismas nurodė, kad neteisėtus
veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis
žalos atlyginimo (ieškovas), o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama,
todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia. Pažymėjęs,
kad, teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartimi byloje paskirtos teismo medicinos
ekspertizės 2008 m. gruodžio 22 d. akto Nr. EDG 63(159)/08 (01) duomenimis,
tiek pirmoji 2004 m. vasario 25 d., tiek pakartotinė 2004 m. birželio 10
d. skydliaukės operacijos buvo atliktos tinkamai, teismas nurodė, jog bylose,
kuriose sprendžiami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos
ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas, tačiau teismui neprivaloma ir
vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Įvertinęs ekspertizės
akte išdėstytas išvadas, teismas pažymėjo, kad išvadų 1-2 punktas prieštarauja
Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
(toliau – VMAI) 2005 m. liepos 4 d. rašte Nr.
IR-1008-169K pateiktoms išvadoms dėl 2004 m. vasario 25 d.
operacijos netinkamo atlikimo. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai
neleidžia daryti išvados, kad yra paneigta atsakovo KMUK gydytojų kaltė dėl
ieškovei nepakankamai atidžiai ir rūpestingai atliktos 2004 m. vasario
25 d. skydliaukės operacijos. Šiai išvadai pagrįsti teismas nurodė, kad iš
medicininių dokumentų įrašų, atliktų iki pirmosios skydliaukės operacijos,
matyti, jog tyrimų metu ieškovės skydliaukės kairėje skiltyje buvo matomas ir
čiuopiamas įtartinas apie 1 cm x 1 cm dydžio mazgas, kurio medžiagos
citologinis tyrimas parodė citologinę gr. IIIC-IV. Nors mazgo citologinio
tyrimo rezultatas nerodė jo supiktybėjimo, tačiau, siekiant to išvengti, buvo
pasirinktas skydliaukės dalies, kurioje rastas mazgas, operacinis šalinimas.
2004 m. vasario 25 d. operacijos protokolo Nr. 205 duomenimis, ieškovei
buvo atliekama dalinė skydliaukės rezekcija, t. y. šalinama
skydliaukės kairės skilties dalis su istimine dalimi. Rezekuota skydliaukės
dalis skubiai ištirta ir rasta difuzinė struma. KMUK Onkologijos ligoninės
medicinos dokumentų išraše, kurį pasirašė ieškovę operavęs gydytojas
Č. A. Š., nurodoma, jog operacijos metu mazgo nerasta. Teismo
vertinimu, medicininių dokumentų duomenys teikia pagrindą išvadai, kad
pirmosios operacijos metu ieškovei pašalinta skydliaukės kairiosios skilties
dalis su istimine dalimi, kuriose nebuvo visų prieš operaciją darytų tyrimų
metu matyto bei užčiuopto mazgo, dėl kurio pašalinimo ir buvo atliekama
operacija.
Teismas nustatė, kad, praėjus
trims mėnesiams po pirmosios operacijos, t. y. 2004 m. gegužės 31 d.,
skydliaukės echoskopinio tyrimo metu iš esmės toje pačioje vietoje (skydliaukės
kairės skilties apatinio ir vidurinio trečdalio ribose) buvo matomas įtartinas
0,8 cm x 0,96 cm kiek hipoechogeniškas mazgas, neaiškiomis ribomis. 2004
m. birželio 2 d. KMUK Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus gydytoja
A. R., atsižvelgdama į echoskopinio tyrimo rezultatus, rekomendavo
ieškovei konsultuotis dėl mazginės skydliaukės operacinio gydymo, o KMUK
Chirurginės klinikos gydytoja A. A. V. medicininiuose dokumentuose įrašė,
kad po 2004 m. vasario 25 d. operacijos skydliaukės kairėje skiltyje liko
0,8 cm diametro įtartinas mazgas, todėl tikslinga operuoti pakartotinai.
2004 m. birželio 10 d. skydliaukės operacijos aprašyme nurodyta: indikacija
operacijai – įtariama malignizacija; makroskopiškai rasta difuzinė-mazginė
struma; vizualiai kairėje skydliaukės skiltyje pažymėtas neaiškių ribų
kalcifikuotas mazgas; operacijos metu pašalinta: dešiniosios skilties – 9 gr.,
kairiosios – 8 gr., iš viso – 17 gr.; atlikus skubų histologinį tyrimą, nustatytas
vėžys. Biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatų duomenimis, kairėje
skydliaukės skiltyje rastas storą kapsulę peraugantis, plačiai aplinkinį audinį
infiltruojantis, 1 cm skersmens navikas, formuojamas smulkiais folikulais
besidėstančių, šviesų ovalų branduolį ir vidutinį kiekį šviesios citoplazmos
turinčių ląstelių; ties dešiniąja skiltimi rasta pašalinta paraskydinė liauka.
Išvardytų duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad visuose iki pirmosios
operacijos atliktuose tyrimuose matytas ir užčiuoptas mazgelis buvo pašalintas
tik pakartotinės operacijos metu, tačiau šios operacijos metu jis jau buvo
supiktybėjęs, dėl to ieškovės skydliaukės audinyje rastas vėžys.
Vadovaudamasis civiliniame
procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, kurios esmė – pusiausvyros
principas, teismas konstatavo, kad pirmoji operacija buvo atlikta neužtikrinant
maksimalaus atidumo, rūpestingumo ir atsargumo laipsnio, šią išvadą
argumentuodamas tuo, jog 2004 m. vasario 25 d. operacija buvo atliekama tam,
kad būtų pašalintas visų iki operacijos atliktų tyrimų metu ieškovės
skydliaukės kairiojoje skiltyje matytas ir užčiuoptas įtartinas mazgas, tačiau
šis operacijos metu nebuvo pašalintas, taigi iš esmės nepasiektas operacijos
tikslas. Teismo nuomone, šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad 2004 m.
gegužės 31 d., praėjus trims mėnesiams po pirmosios operacijos, atlikus
ieškovės skydliaukės echoskopinį tyrimą, iš esmės toje pačioje vietoje
(skydliaukės kairės skilties apatinio ir vidurinio trečdalio ribose) buvo
aptiktas įtartinas 0,8 cm x 0,96 cm kiek hipoechogeniškas mazgas. Teismo
vertinimu, mazgo dislokacijos vieta ir dydis, taip pat gydytojos
A. A. V., atlikusios pakartotinę operaciją, 2004 m. birželio 2 d.
nuoroda ieškovės asmens sveikatos dokumentuose dėl skydliaukės kairėje skiltyje
likusio 0,8 cm diametro įtartino mazgo ir pakartotinės operacijos dėl to
tikslingumo suponuoja labai tikėtiną išvadą, jog tai tas pats mazgas, kuris
turėjo būti išoperuotas pirmosios operacijos metu. Nustatytų aplinkybių visumą
teismas pripažino patvirtinančia kaip labiau tikėtiną išvadą, kad pakartotinės
operacijos ieškovei būtinybę lėmė nepakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus
pirmosios operacijos atlikimas. Teismo nuomone, tinkamai atlikus pirmąją
skydliaukės operaciją – pašalinus skydliaukės kairiojoje skiltyje buvusį
mazgelį, – tikėtina, kad būtų užkirstas kelias jo supiktybėjimui arba bent būtų
palengvintas ar anksčiau pradėtas ieškovei diagnozuotos onkologinės ligos
gydymas.
Nesutikdamas su ieškovės
argumentais, kad ir pakartotinė operacija, kurios metu buvo pašalinta viena
paraskydinė liauka, buvo atlikta nepakankamai atidžiai bei rūpestingai, teismas
nurodė, jog ši operacija buvo atlikta praėjus trims su puse mėnesio po
pirmosios operacijos atlikimo, t. y. tada, kai po pirmosios operacijos jau
buvo susiformavę randai; tokiu atveju daug sunkiau atskirti paraskydines
liaukas nuo skydliaukės audinio, be to, pakartotinės operacijos metu
pašalintame skydliaukės audinyje buvo vėžys, todėl ją reikėjo šalinti
radikaliai, nepaliekant jokių vėžio ląstelių židinių, tai lėmė, kad kartu su
skydliaukės audiniu buvo pašalinta viena paraskydinė liauka. Atsižvelgdamas į
tai, vienos paraskydinės liaukos pašalinimo pakartotinės operacijos metu faktą
teismas pripažino ne šios, o pirmosios operacijos netinkamo, nerūpestingo,
aplaidaus ir nekvalifikuoto atlikimo padariniu.
Remdamasis pirmiau išdėstytais
argumentais, teismas sprendė, kad ieškovei buvo padaryta žalos, kurią turi
atlyginti atsakovas.
Spręsdamas dėl ieškovės prašomo
priteisti turtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas pagal ieškovės pateiktus
duomenis nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 21 d.–2009 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu
jai buvo nustatytas 40 proc., o nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. – 50 proc. darbingumo
lygis. Dokumentuose įvardijamas darbingumo netekimo priežastis pripažinęs
patvirtinančiomis, kad darbingumo ieškovė neteko dėl skydliaukės piktybinių
navikų, kurie galbūt supiktybėjo dėl laiku tinkamai neatliktos pirmosios
operacijos, teismas darė išvadą, jog ieškovės galimybių susirasti darbą pagal savo
kvalifikaciją ir gebėjimus objektyvų sumažėjimą lėmė pirmosios operacijos
netinkamas atlikimas, tačiau kartu pažymėjo, kad ieškovė, nors nurodė, jog iki
operacijos dirbo individualioje šeimos įmonėje vadybininke, tačiau nepateikė
jokių duomenų apie iki operacijos gautą darbo užmokestį ar įrodymų, kaip jis
mažėjo nuo 2004 m. vasario 25 d., kai jai buvo atlikta pirmoji skydliaukės
operacija. Ieškovės pateiktos Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 3 d. pažymos apie vidutinį mėnesinį
bruto darbo užmokestį, kurios duomenimis, profesijos, kurią turi ieškovė,
vidutinis darbo užmokestis 2002 m. buvo apie 1800 Lt, teismas nepripažino
dokumentu, pagrindžiančiu ieškovės prarastų darbo pajamų dydį, nes byloje nėra
duomenų, kad ieškovė iki operacijos ar po jos kada nors dirbo ar realiai siekė
dirbti pagal įgytą specialybę. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prarastas darbo
pajamas teismas skaičiavo pagal minimalų darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai,
kad iki 2006 m. spalio 11 d. ieškovė dirbo, tačiau nepateikė jokių duomenų apie
gautas darbo pajamas, teismas konstatavo, jog 2004 m. vasario 25 d.–2006 m.
spalio 11 d. laikotarpiu prarastos darbo pajamos ieškovei nepriteistinos, o už
laikotarpį nuo 2006 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos
(2009 m. gruodžio 15-osios), įvertinant prarasto darbingumo lygį, ieškovei
priteistinas jos gaunamos invalidumo pensijos ir minimalios algos skirtumas –
7879,72 Lt. Teismas nenustatė pagrindo priteisti ieškovei prarastas pajamas iki
pensijos, nurodydamas, kad neaišku, ar ji tikrai iki tol dirbs, be to,
nežinoma, kaip keisis jos nedarbingumo lygis. Kartu teismas pažymėjo, kad tai
neužkerta kelio ieškovei ateityje pareikšti kitą ieškinį dėl prarastų pajamų
atlyginimo. Pripažinęs ieškovės nurodytas 115,51 Lt kas mėnesį išlaidas
privalomiems ir papildomiems vaistams įsigyti pagrįstomis ir protingomis,
teismas sprendė priteisti jai nuo 2004 m. vasario 25 d. iki teismo
sprendimo priėmimo dienos (2009 m. gruodžio 15-osios) 8085,70 Lt
(70 mėn. x 115,51 Lt). Teismas padarė išvadą, kad sprendimo priėmimo
metu nėra pagrindo priteisti ieškovei būsimų jos išlaidų vaistams įsigyti
atlyginimo, nes nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek ilgai ieškovei teks
vartoti vaistus, be to, neaišku, kokius būtent. Kartu teismas nurodė, kad tai
neužkerta kelio ieškovei ateityje pareikšti kitą ieškinį dėl vaistams turėtų
išlaidų atlyginimo.
Spręsdamas dėl ieškovės prašomos
priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl
2004 m. vasario 25 d. atsakovo gydytojo nepakankamai rūpestingai ir atidžiai
atliktos skydliaukės operacijos ieškovei nebuvo laiku pašalintas mazgas, kuris
vėliau supiktybėjo, dėl to teko daryti pakartotinę operaciją, kurios metu buvo
pašalinta ne tik visa skydliaukė, bet ir viena paraskydinė liauka. Teismas
pripažino akivaizdžiu, kad pakartotinės operacijos atlikimas, onkologinės ligos
išsivystymas, sunkūs pooperacinio gydymo padariniai (penkių spindulinio gydymo
procedūrų taikymas; kalcio kiekio organizme po pakartotinės operacijos
sutrikimas) sukėlė ieškovei fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tačiau,
atsižvelgdamas į atsakovo gydytojo kaltės formą bei laipsnį (klaida padaryta
dėl neatidumo) ir, be to, įvertindamas tai, jog atsakovas yra iš valstybės
biudžeto bei privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų finansuojama įstaiga,
kurios funkcija – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, nurodė, kad
ieškovės prašomos 350 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti
priteisimas turėtų neigiamos įtakos kitų šioje įstaigoje besigydančių asmenų,
taigi ir viešajam, interesams. Dėl to, konstatavęs, kad ieškovės prašomas
priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis, neatitinka
atsakovo kaltės laipsnio ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, taip pat teismų praktikoje formuluojamo
nekentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros principų,
teismas sprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir
atsakovo apeliacinius skundus, 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Kauno apygardos
teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad byloje esančiame VMAI 2005 m. liepos 4
d. rašte Nr. IR-1008-169K nurodyta, jog gydytojas Č. A. Š.,
pašalindamas skydliaukės istminę dalį bei dalį skydliaukės kairės skilties,
pasirinko netinkamą operacijos apimtį ir skydliaukės rezekcijos operaciją 2004
m. vasario 25 d. atliko neefektyviai; dėl to nuspręsta informuoti KMUK
Onkologijos ligoninės direktorių apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų
kontrolės metu padarytas išvadas ir nustatytus sveikatos priežiūros trūkumus,
pavesti atlikti 2004 m. ligoninėje atliktų skydliaukės operacijų tinkamumo bei
efektyvumo vidaus medicininį auditą ir kt. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo,
kad Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartimi byloje buvo paskirta
teismo deontologinė medicinos ekspertizė. 2008 m. gruodžio 22 d. ekspertizės
akto Nr. EDG 63(159)/08 (01) išvadose nurodyta, kad: 2004 m. vasario 25 d.
operacija ieškovei atlikta tinkamai, įvertinant tuometę pacientės būklę ir
operacinės skydliaukės audinio histologinį tyrimą, nerodantį navikinio proceso;
galima teigti, jog operacijos apimtis buvo pakankama ir operacija atlikta
tinkamai (išvadų 1-2 punktas); gydytojo Č. A. Š. veiksmuose nėra
klaidų, operacijos metu chirurgas nestebėjo skydliaukės mazgo, tai paaiškinama
tuo, kad echoskopinio tyrimo ir operacijos duomenys ne visada būna tapatūs,
operacijos metu mazgai nustatomi tiksliau negu echoskopuojant (išvadų 3
punktas); 2004 m. birželio 10 d. skydliaukės rezekcijos operacija ieškovei
atlikta tinkamai (išvadų 4 punktas); atliekant šią operaciją nereikėjo
pašalinti prieskydinės liaukos (išvadų 5 punktas); gydytojos
A. A. V. operacinė taktika buvo teisinga, vienos prieskydinės liaukos
pašalinamas priskirtinas statistiškai pasitaikančioms operacinėms
komplikacijoms (išvadų 7 punktas). Nurodydama, kad vadovaujasi įrodymų
visetu, teisėjų kolegija konstatavo, jog teismo deontologinės medicinos
ekspertizės 2008 m. gruodžio 22 d. akto Nr. EDG 63(159)08 (01) išvados
paneigia VMAI 2005 m. liepos 24 d. rašte Nr. IR-1008-169K nurodytas VMAI
išvadas, kad gydytojas Č. A. Š. pasirinko netinkamą 2004 m. vasario
25 d. operacijos apimtį ir ją atliko neefektyviai, taip pat ieškovės teiginius,
jog jai dėl netinkamai atliktos pirmosios operacijos buvo padaryta žalos. Kartu
teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal medicinos praktiką žinoma, jog šiuo metu
nėra objektyvios galimybės visas skydliaukės operacijas atlikti efektyviai,
t. y. pasiekti efektyvų ir norimą rezultatą, todėl neefektyvus operacijos
atlikimas savaime nereiškia netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo;
medicinos paslaugų kokybei įvertinti reikalingos specialios žinios; šios
panaudojamos ekspertams atliekant teismo paskirtą ekspertizę. Dėl išvardytų
aplinkybių teisėjų kolegija vadovavosi byloje esančiu teismo deontologijos
medicinos ekspertizės aktu ir jame pateiktomis, o ne VAMI nurodytomis
išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto išvadas, priešingai
nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, bet nepaneigia pateikti
į bylą duomenys. Prieš pirmąją operaciją ieškovei atlikta echoskopija tuo metu
netiesiogiai parodė supiktybėjimo galimybę, t. y. galima buvo įtarti, kad
vėžinis procesas skydliaukės kairiojoje skiltyje viduriniame trečdalyje
esančiame mazge egzistuoja. Byloje taip pat nustatyta, jog, 2004 m. vasario 23
d. ieškovę stacionarizavus, gydytojas Č. A. Š. specialaus tyrimo metu
apčiuopė skydliaukės priekinėje dalyje kiek su išplitimu į kairiąją skydliaukės
pusę vidutinio kietumo 1 cm x 1 cm dydžio mazgą, nurodė, kad
pacientei atliktoje mazgo punkcijoje gauta III-IV gr. ląstelių su įtariama malignizacija,
t. y. supiktybėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pacientė operacijai buvo
ruošiama rūpestingai, nes gydytojas paskyrė kraujo bendrą, biocheminį tyrimą
bei EKG ir nukreipė pacientę prieš operaciją terapeuto konsultacijai. 2004 m.
vasario 25 d. operacijos metu nutarta atlikti skubų histologinį tyrimą ir pagal
tai spręsti dėl tolimesnės operacijos eigos. Ieškovei pašalintos skydliaukės
dalies tyrimas parodė difuzinę strumą, t. y. kad pašalintoje skydliaukės
audinio dalyje nerasta supiktybėjimo požymių. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad
tokiomis aplinkybėmis gydytojas Č. A. Š. neturėjo pagrindo plėsti
operacijos apimties. Pripažinusi bylos duomenis patvirtinančiais, kad
skydliaukės operacijos apimtis atitiko operacijos metu gauto skubaus
histologinio skydliaukės audinio tyrimo rezultatus, ieškovei faktiškai buvo
pašalinta skydliaukės istminė dalis ir dalis kairiosios skydliaukės skilties,
būtent tos, kurioje ir buvo iki operacijos nustatytas mazgas, teisėjų kolegija
vertino kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, jog gydytojas nebuvo tiek atidus, kad
operuotų tą pusę, kur buvo mazgas. Teisėjų kolegija taip pat pripažino bylos
duomenis teikiančiais pagrindą daryti išvadą, kad giliau esančio mazgo apčiuopą
apsunkino palyginti nedideli jo matmenys. Po antrosios operacijos tiriant mazgą
mikroskopiškai nustatyta, kad tai buvo židinys be aiškių ribų, mikroskopiškai
infiltruojantis aplinkinį audinį, o tiriant histologiškai – kad skydliaukės
audinys turi tiroiditui būdingus požymius (limfoidinio audinio folikulai bei
fibrozės židiniai), o būtent toks audinys yra kietesnės konsistencijos ir jame
esantis mazgas gali būti palaikytas tiesiog standesnio audinio zona, kuri gali
ir neturėti piktybinių struktūrų. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė taip
pat galėjo pasunkinti supiktybėjimu įtariamo mazgo apčiuopą. Išvadai, kad
pirmoji operacija negalėjo turėti ieškovei neigiamos įtakos, pagrįsti teisėjų
kolegija taip pat pažymėjo, jog pagal šios chirurgijos srities praktiką yra
žinoma, kad 2-3 procentams pacientų skydliaukės šalinimo operacija atliekama
dviem etapais. Tai būna tais atvejais, kai pašalintoje audinio dalyje dėl
operacijos metu atliekamo skubaus histologinio tyrimo ypatybių neįmanoma
nustatyti vėžinio proceso ir jis histologiškai nustatomas papildomų tyrimų,
atliekamų po operacijos, metu. Tuo atveju operuojama pakartotinai. Ieškovė buvo
pakartotinai operuota KMUK Onkologinėje ligoninėje 2004 m. birželio 10 d. ir
jai pašalinta visa skydliaukė dėl nustatyto vėžinio susirgimo. Antrosios
operacijos tikslas buvo išgydyti ieškovę nuo vėžinio susirgimo ir toks tikslas
buvo pasiektas. Po antrosios operacijos ieškovei, kaip ir kitiems operuotiems
dėl skydliaukės vėžio asmenims, skirta pakaitinė terapija skydliaukės hormonu
tiroksinu, vėžio recidyvavimui išvengti skirti penki spindulinės terapijos
radioaktyviuoju jodu kursai, šis gydymas buvo efektyvus, skydliaukės audinio
pėdsakų nebeaptikta ir paskirtas tik kontrolinis stebėjimas bei skydliaukės
hormonų vartojimas. Atkreipusi dėmesį į tai, kad, byloje esančio ekspertizės
akto duomenimis, prieskydinės liaukos antrosios operacijos metu ieškovei
pašalinimas priskirtinas prie statistiškai pasitaikančių operacinių
komplikacijų, teisėjų kolegija nekonstatavo netinkamo sveikatos priežiūros
paslaugų atliekant antrąją operaciją suteikimo.
Pažymėjusi, kad priežastinis ryšys, kaip gydytojo
profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne
paneigiamas, o įrodomas žalos atlyginimo siekiančio asmens, teisėjų kolegija
nurodė, jog ieškovė nepateikė į bylą konkrečių jos sveikatos būklę ir medicinos
darbuotojų kaltę siejantį priežastinį ryšį pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų
kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad esama ieškovės sveikatos
būklė yra jos susirgimo, o ne medicinos darbuotojų netinkamo gydymo padarinys.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti
argumentai yra susiję su gydytojų veiksmų teisėtumo vertinimu, tačiau, teisėjų
kolegijos nuomone, jie nepagrindžia KMUK Onkologinės ligoninės medicinos
darbuotojų veiksmus ir ieškovės sveikatos būklę siejančio priežastinio ryšio.
Teisėjų kolegija pripažino bylos duomenis patvirtinančiais,
kad sveikatos priežiūros paslaugos KMUK Onkologijos ligoninėje ir KMUK ieškovei
buvo teikiamos laikantis teisės aktų patvirtintos diagnostikos bei gydymo
metodikos, taikant medicinos praktikos ir mokslo pasiekimus. Teisėjų kolegijos
nuomone, atsakovo medicinos darbuotojai, teikdami šias paslaugas, savo pareigas
vykdė kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai. Nekonstatavusi atsakovo
darbuotojų kaltės (jokia forma ir apimtimi) dėl ieškovės gydymo, teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CK 6.264 straipsniu ir ginčo teisinių santykių
atsiradimo metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo
įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad atsakovui KMUK neatsirado
prievolės atlyginti žalą pagal byloje pareikštus ieškovės reikalavimus. Tas
faktas, kad po antrosios operacijos, kai buvo pašalinta skydliaukė, ieškovė
jaučia tam tikrus negalavimus ir patiria su sveikata susijusius nepatogumus,
yra neišvengiamas tokios operacijos padarinys, kurį, teisėjų kolegijos nuomone,
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip netinkamai suteiktų
sveikatos priežiūros paslaugų padarinį.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pakeisti
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visiškai patenkinti ieškinio
reikalavimus. Šis kasatorės prašymas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės
sąlygų, netinkamai taikė CK 6.246–6.249 straipsnius bei nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių materialiosios teisės normų
aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kasatorės teigimu,
bylos duomenys (VMAI išvados; gydytojų V. K., A. A. V.,
R. C. paaiškinimai) patvirtina, kad gydytojas Č. A. Š.,
nurodydamas, jog užčiuopė mazgelį centrinėje dalyje, tačiau nedetalizuodamas,
kad tai skydliaukės kairės skilties centrinė dalis, visų pirma nerūpestingai
užpildė medicininius dokumentus. Tai lėmė, kad gydytojas, 2004 m. vasario 25 d.
atlikdamas skydliaukės operaciją, operavo ne toje vietoje, kurioje buvo rastas
ir nuotraukose aiškiai buvo matyti įtartinas mazgelis, kurio pašalinimas ir
buvo operacijos tikslas, t. y. operavo ne skydliaukės kairės skilties
centrinę dalį, o pačios skydliaukės centrinę (istminę) dalį ir tik mažą dalį
kairės pusės skydliaukės. Akivaizdu, jog gydytojas suklydo, pasirinkdamas per
siaurą operacijos apimtį, nes nepasiekė tos vietos (skydliaukės kairės skilties
centrinės dalies), kurioje faktiškai buvo įtartinas mazgelis. Tuo tarpu
kasatorė sutiko, kad jai 2004 m. vasario 25 d. būtų atlikta tikslinė
operacija – pašalintas 2004 m. sausio 30 d. pakartotinės echoskopijos metu
skydliaukės kairėje skiltyje rastas įtartinas 0,9 cm x 1,2 cm dydžio mazgelis.
Dėl to pripažintina, kad gydytojas Č. A. Š. netinkamai atliko savo
pareigas – nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek paprastai tikimasi iš
sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio profesionalo.
Apeliacinės
instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo gydytojo Č. A. Š. veiksmus
(įtartino mazgelio pirmosios operacijos metu nesuradimo bei nepašalinimo) ir žalą
(skydliaukės kairėje skiltyje likusio įtartino mazgelio per tris su puse
mėnesio iš nevėžinio (IIIC-IV citologinės grupės) virsmą vėžiniu (V citologinės
grupės)) siejančio priežastinio ryšio.
Kasatorės teigimu,
gydytojo Č. A. Š. veiksmai, netinkamai pasirenkant operacijos apimtį, dėl ko
buvo pašalinta tik istminė skydliaukės dalis ir nepašalintas kairėje
skydliaukės skiltyje buvęs įtartinas mazgelis (kurio pašalinimo būtinumas buvo
operacijos priežastis bei tikslas), pripažintini šiurkščiu jo, kaip gydytojo, pareigų
pažeidimu, o nurodyti netinkamai atliktos operacijos padariniai – nepašalinto
įtartino mazgelio supiktybėjimas – vertintini kaip sunkūs. Būtent dėl gydytojo
Č. A. Š. kaltės – neatidumo, nedėmesingumo, neatsargumo –
kasatorei teko daryti antrąją operaciją (kartu – dar kartą patirti bendrąją anesteziją),
kurios metu buvo pašalinta visa skydliaukė ir net paraskydinė liauka, labai
svarbus organas, kontroliuojantis kalcio pasisavinimą organizme. Atsižvelgiant
į tai, kad paraskydinė liauka neturėjo būti pašalinta, šis pašalinimas
pripažintinas antrąją operaciją atlikusios gydytojos A. A. V. klaida,
padaryta dėl jos kaltės – neatidumo, nedėmesingumo, neatsargumo, neatskyrus
riebalinių audinių nuo paraskydinės liaukos ir visiškai be reikalo ją pašalinus.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, pažeisdamas CPK 197 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnį,
netinkamai įvertino bylos rašytinius duomenis, todėl nepagrįstai vadovavosi 2008 m. gruodžio 22 d. ekspertizės akto Nr. EDG
63(159)/08 (01) išvadomis, kurios, kasatorės teigimu, nepakankamai išsamios ir
nuoseklios, be to, padarytos neišanalizavus ir neįvertinus dalies byloje
esančių medicininių dokumentų (tarp jų KMUK gydytojų A. R. ir
A. A. V. įrašų dėl po pirmosios operacijos likusio neišoperuoto
mazgelio). Ekspertų išvada įvertintina, atsižvelgiant į jos teiginių
ryšį su kitais įrodymais, patikrinant, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus
klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais. Apeliacinės
instancijos teismas sprendimą vadovautis ekspertizės akto išvadomis grindė tik
nuoroda, kad teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvados paneigia VMAI 2005 m. liepos 4 d. rašte Nr. IR-1008-169K
išdėstytas išvadas. Tuo tarpu kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos
pagal įstatymo reikalavimus ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas,
patvirtina VMAI rašte pateiktos išvados dėl per siauros pirmosios operacijos
apimties (lėmusios įtartino mazgelio, matyto ir apčiuopto visuose iki
operacijos atliktuose tyrimuose, nepašalinimą ir tai, jog taip nebuvo pasiektas
operacijos tikslas) pagrįstumą. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos
teismas, nustatęs įrodymų prieštaringumą, privalėjo pasitelkti specialių žinių
turinčius ekspertus, paskirdamas papildomą ar pakartotinę teismo ekspertizę (CPK
212 straipsnio 1 dalis) prieštaravimams pašalinti, o ne pats, neturėdamas
pakankamos kompetencijos vertinti medicininius procesus, spręsti dėl pirmosios
operacijos tinkamumo, mazgelio nepašalinimo ir jo supiktybėjimo priežasčių.
Be to, apeliacinės
instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo
veiksmų ir juos bei kasatorei atsiradusią žalą siejusio priežastinio ryšio,
rėmėsi tik gydytojo Č. A. Š. įrašais medicininiuose dokumentuose (už
šių surašymą, be kita ko, buvo atsakingas tik jis pats) bei labai neapibrėžta
teismo medicinos ekspertizės išvada, ir visiškai nesirėmė kitais bylos
rašytiniais įrodymais (medicininiais dokumentais, tarp jų surašytais gydytojos
A. A. V.), kurie, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos
teismo sprendime, paneigia, bet ne patvirtina ekspertizės akto išvadas. Taigi
pirmiau nurodyta išvada padaryta pažeidžiant CPK 176 straipsnio 1 dalies,
177 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio reikalavimus.
3. Pirmosios
instancijos teismas, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos
atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo neturtinės žalos atlyginimo bylose formuojamos teismų
praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad dėl pirmąją operaciją atlikusio gydytojo
Č. A. Š. neteisėtų veiksmų – jo, kaip profesionalo, pareigos dėti
maksimalias pastangas, kad ieškovės sveikata pagerėtų, nevykdymo, lėmusio tai,
jog nebuvo pasiektas 2004 m. vasario 25 d. atliktos operacijos tikslas –
operuoti skydliaukės kairiosios skilties centrinę dalį ir pašalinti įtartiną
mazgelį, – buvo pažeista kasatorės sveikata – viena reikšmingiausių ir
labiausiai saugomų neturtinių asmens vertybių, nenustatė ir nevertino gydytojo
Č. A. Š. veiksmų bei jų įtakos kasatorės profesinei, taip pat
visuomeninei ir su darbu nesusijusiai veiklai, šeiminiam bei asmeniniam
gyvenimui, jos santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams, psichinei ir
fizinei savijautai. Kasatorės nuomone, reikšmingi kriterijai neturtinės žalos
atlyginimo dydžiui nustatyti yra tai, kad:
jos sveikatai
buvo pakenkta pasitikėjimą keliančio ir fiduciarinių santykių pagrindu
veikiančio asmens, profesionalaus gydytojo, neteisėtais veiksmais;
dėl laiku –
pirmosios operacijos metu – nepašalinto įtartino mazgelio, kuris buvo
sujudintas ir po trijų su puse mėnesio virto vėžiniu dariniu, kasatorė neteko
galimybės išsaugoti bent dalį skydliaukės ir taip tikėtis geresnės visos
organizmo endokrininės sistemos funkcionavimo;
dėl to, jog buvo
uždelsta laiku pašalinti įtartiną (ikivėžinį) mazgelį, kuris virto vėžiniu
dariniu, kasatorės organizme liko vėžinių ląstelių ir, priešingai nei teigia
atsakovas, vėžys nebuvo išgydytas;
pirmosios
operacijos klaidoms ištaisyti teko daryti pakartotinę operaciją, dėl kurios
kasatorė patyrė papildomo fizinio skausmo (šį lėmė pakartotinė intervencija į
organizmą ir pooperaciniai reiškiniai) bei psichologinio streso (šį lėmė baimė
dėl galimų tokios operacijos komplikacijų – balso stygų pakenkimo ir kt., taip
pat ant kaklo susiformavęs ryškesnis randas, kurį tenka slėpti); visi dėl
operacijų patiriami fiziniai skausmai ir psichiniai bei dvasiniai išgyvenimai
tebesitęsia iki šiol.
Kasatorės
vertinimu, jos patiriamų neigiamų psichinių ir dvasinių išgyvenimų pobūdis, jų
laikotarpis, gyvenimo kokybės pablogėjimas, neįgalumo nustatymas, galimybių bei
asmeninių gebėjimų sumažėjimas, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys bylos
faktiniai duomenys, kurių, pažeisdamas proceso teisės normas, tinkamai
neįvertino pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą priteisti visą jos
prašomą – 350 000 Lt – neturtės žalos atlyginimo sumą.
Pagal kasacinio
teismo formuojamą praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos
sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos atlyginimo
dydį. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistino
neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas
yra iš valstybės biudžeto ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų
finansuojama įstaiga. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad
dėl kokių nors priežasčių negalės atlyginti kasatorės prašomos žalos atlyginimo
sumos.
4. Pirmosios
instancijos teismas, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos
atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatą, kad atlyginama ne
tik tiesioginė, bet ir netiesioginė žala – negautos pajamos. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad už žalą, kurios neįmanoma tikslai
apskaičiuoti pinigais, priteisiami bendrieji nuostoliai. Šių dydžio nereikia
įrodinėti, jį pagal ieškovo įrodytus žalos požymius, bendriesiems nuostoliams
nustatyti reikalingus kriterijus, jų kiekį, pobūdį ir svarbą nustato teismas.
Kasatorės teigimu, jos pateiktas turtinės žalos, susijusios su pajamų ir
darbingumo netekimu, apskaičiavimas (šiame nurodyta tokia suma, kuria ji
įvertino minimalius (negautomis pajamomis dėl prarasto nedarbingumo ir
išlaidomis privalomiems bei papildomiems vaistams įsigyti) jos patirtus bei
patariamus nuostolius), liudytojo D. K., individualios įmonės „Kubileda“
savininko, parodymai (šių duomenimis, kasatorė dirbo pardavimų vadybininke ir
per mėnesį už ne visą etatą uždirbdavo apie 500 Lt), kasatorės
išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, kurių, pažeisdamas CPK 176–185
straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo proceso taisykles, nevertino ir neaptarė
pirmosios instancijos teismas, įrodo visos jos prašomos priteisti turtinės
žalos atlyginimo sumos – 100 000 Lt – pagrįstumą.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, nurodo šiuos nesutikimo su
ieškovės kasaciniu skundu argumentus:
1. Gydytojas Č.
A. Š. pašalino labiausiai pakitusią skydliaukės dalį – vidurinę ir dalį
kairiosios skydliaukės skilties, būtent tos, kurioje buvo iki operacijos
nustatytas mazgelis. Kasatorei atliktos pirmosios operacijos apimtis atitiko
operacijos metu gauto skubaus histologinio skydliaukės audinio ištyrimo
rezultatus. Neradus pašalintoje audinio dalyje supiktybėjimo požymių, gydytojas
neturėjo pagrindo plėsti operacijos apimties. Operacijos metu chirurgas gali
pasikliauti tik savo atliktos apčiuopos duomenimis. Bylos medicininiai duomenys
teikia pagrindą manyti, kad buvusio mazgelio apčiuopą pasunkino palyginti
nedideli jo matmenys (2004 m. sausio 7 d. tiriant echoskopu, jis buvo
0,7 cm x 0,8 cm dydžio). Kasacinio skundo teiginys, kad per
laikotarpį nuo pirmosios iki antrosios operacijų mazgelyje išsivystė vėžys,
mediciniškai nepagrįstas. Atsakovo teigimu, folikulinis skydliaukės vėžys auga
lėtai, tai gali trukti kelerius ar net keliolika metų. Tuo tarpu kasatorei
aptikto mazgelio dydis iš esmės nesikeitė, buvo apie 0,8–0,9 cm dydžio. Tai reiškia,
kad mazgelio virsmas į piktybinį jau buvo įvykęs anksčiau, išsaugoti dalį
skydliaukės būtų nepavykę ir pirmosios operacijos metu.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, nepažeisdamas kasaciniame skunde įvardijamų proceso teisės
normų, įvertino byloje esančių duomenų visumą ir šio vertinimo pagrindu padarė
pagrįstą išvadą, kad sveikatos priežiūros paslaugos kasatorei buvo suteiktos
tinkamai, laiku ir kvalifikuotai, o esama kasatorės būklė yra jos susirgimo, o
ne gydymo padarinys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus
ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353
straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės aspektu
keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros
įstaigų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio,
žalos – konstatavimą bei žalos dydžio nustatymą, taip pat proceso teisės normų,
įtvirtinančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tinkamo taikymo
klausimai, kuriais teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako.
Dėl sveikatos
priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais
padarytą žalą sąlygų
Sveikatos
priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų neteisėtais
veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientams padarytą žalą
yra deliktinė civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK 6.283, 6.284 straipsnių.
Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės
atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp
neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK
6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra
grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo
veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK
6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal
įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė
civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
Kasacinis
teismas, pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros
santykių, atlyginimo, yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų
paslaugų ir šios veiklos metu susiklosčiusių santykių specifiką lemia gydytojo
profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš
profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad
profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo,
dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje
byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos
universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2010).
Kasacinis
teismas taip pat yra pažymėjęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą
gydymą yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės
sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas
sveikatos, kaip visuomeninės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios
būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei.
Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, taip pat pripažintą teisę
taikyti tokias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto
turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus,
pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos
asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo
reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo
veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti
konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir
apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio
13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos
universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).
Profesionalo
veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu ir rūpestingu
profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokio pobūdžio bylose privalo
aiškintis ne tik tai, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus,
medikamentus, bet ir tai, ar jis tinkamai parinktus gydymo metodus taikė
rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje
byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos,
bylos Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti
kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. Pacientą ir gydytoją siejančios
prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet
pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą,
atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos
priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą,
gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y.
ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant
maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas
naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis
civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008).
Kasacinis
teismas taip pat yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik
medicinos praktikos, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet
ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis
aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Kauno
medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Be to, kasacinio teismo
praktikoje yra pažymėta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo
veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui,
konstatuojamas įvertintinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus,
rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos
ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos
taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą,
nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P.,
R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir
kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors
nurodytos nutartys priimtos civilinėse bylose, faktinėmis aplinkybėmis besiskiriančiose
nuo nagrinėjamos bylos faktinės situacijos, tačiau gydytojo ir paciento
santykių požiūriu aptarta kasacinio teismo praktika vertinant gydytojo veiksmų
teisėtumą yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.
Šioje byloje
pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad kasatorei (ieškovei) buvo būtina
atlikti pakartotinę skydliaukės operaciją, nes pirmoji operacija atlikta
neužtikrinant pakankamo konkrečiu atveju gydytojo veiksmų atidumo, rūpestingumo
ir atsargumo laipsnio. Prie tokios išvados prieita, išanalizavus bylos
įrodymus dėl gydytojo veiksmų. Remdamasis įrašais medicininiuose kasatorės (ieškovės)
dokumentuose ir gydytojų specialistų paaiškinimais, šis teismas konstatavo, kad
pirmoji operacija buvo skirta tam, jog būtų pašalintas pacientės skydliaukės
kairiojoje skiltyje diagnozuotas įtartinas mazgelis, tačiau operaciją atlikęs
gydytojas operacijos tikslo nepasiekė. Operacinis gydymas kasatorei (ieškovei)
skirtas esant preliminariai diagnozei –skydliaukės vėžys. Nors mazgelio
citologinis tyrimas nerodė jo supiktybėjimo, tačiau, siekiant to išvengti, buvo
pasirinktas operacinis gydymas, pašalinant skydliaukės dalį, kurioje rastas
mazgelis. Praėjus trims mėnesiams po pirmosios operacijos, atlikus skydliaukės
echoskopinį tyrimą, iš esmės toje pačioje vietoje – pacientės skydliaukės
kairės skilties apatinio ir vidurinio trečdalio ribose - rastas įtartinas
mazgelis. Gydytoja, atlikusi pakartotinę operaciją, po atliktų tyrimų
medicininiuose dokumentuose įrašė, kad po pirmosios operacijos skydliaukės
kairėje skiltyje liko įtartinas mazgelis, todėl tikslinga operuoti
pakartotinai. Pagal pacientės medicininiuose dokumentuose esančius įrašus ir
medicininių tyrimų analizės duomenis, išvardytus ekspertizės akte, pirmosios
instancijos teismas sprendė, kad skydliaukės mazgelio dislokacijos vieta, forma
ir dydis leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad tai tas pats mazgelis, kuris
turėjo būti išoperuotas pirmosios operacijos metu. Pirmosios instancijos
teismas sprendė, kad nepakankamai atidūs ir rūpestingi gydytojo veiksmai
pirmosios operacijos metu lėmė pakartotinės operacijos būtinumą ir vėlesnę
onkologinės ligos gydymo pradžią bei pacientės sveikatos būklės pagerėjimą. Teisėjų
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gydytojo veiksmai
nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, tai lėmė neigiamų padarinių
atsiradimą pacientei ir gydymo įstaigos civilinę atsakomybę.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad dėl gydytojo atliktų veiksmų atitikties rūpestingumo standartui
turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis veikė
gydytojas. Nagrinėjamu atveju medicininiais tyrimais – atlikta kaklo
echoskopija bei pacientės apžiūros būdu buvo konstatuota operuotino mazgelio
buvimo vieta, mazgelis buvo užčiuopiamas pirštais. Diagnostika ir gydymo
metodas (operacija) gydytojų buvo tinkamai parinkti. Byloje nustatyta, kad
pacientė su šiuo gydymo metodu sutiko. Kaip gydytojo neteisėtų veiksmų
klausimas keliamas atidumo ir rūpestingumo stoka operacijos metu. Bylos
duomenimis, veikiant pakankamai atidžiai, operacijos tikslas turėjo būti
pasiektas – įtartinas mazgelis išoperuotas pirmosios operacijos metu. Atsiliepime
į kasacinį skundą nurodoma, kad medicinos praktikoje pripažistama, jog, esant
atitinkamoms aplinkybėms, operuojant skydliaukę galutinis tikslas gali būti
nepasiekiamas ir būtina pakartotinė operacija. Bylos įrodymų visumos analizės
duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju operacija buvo išskirtinė
ir apsunkintas operacijos galutinio tikslo pasiekimas. Remdamasi aptartais
argumentais, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada,
kad gydytojo veiksmai atliekant operaciją atitiko rūpestingumo, atidumo
standartą ir nagrinėjamu atveju teisinė atsakomybė gydymo įstaigai apskritai
negali būti taikoma. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos
teismas nevisiškai tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl civilinės
atsakomybės gičo santykiams reglamentuoti aptartu aspektu, laikytini
pagrįstais.
Tačiau teisėjų
kolegija negali visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pašalinus
mazgelį skydliaukės kairiojoje skiltyje, tikėtina būtų išvengta jo supiktybėjimo.
Ši teismo išvada nėra pagrįsta bylos duomenimis. Byloje taip pat nėra duomenų,
kurie leistų spręsti, kad gydytojo veiksmų nepakankama atitiktis atidumo ir
rūpestingumo standartui operuojant nulėmė vėžio išsivystymą arba tą aplinkybę, jog
vėžys dėl to būtų išsivystęs laikotarpiu tarp pirmosios ir antrosios operacijų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė
atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus
organizme vykstantys biologiniai procesai, taip pat medicinos mokslo ir
praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas
visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi bei tobulėja, tačiau neišvengiamai
tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų,
ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali
padaryti daugiau, negu leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Teisėjų
kolegija iš dalies sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad
byloje nėra duomenų, jog gydytojo veiksmai būtų lėmę vėžio kasatorės (ieškovės)
organizme išsivystymą ir pacientės neįgalumą. Dėl to gydymo įstaigai negali
būti taikoma teisinė atsakomybė už tuos padarinius, kurių nelėmė gydytojo
veiksmai (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Kasaciniame
skunde teigiama, kad pakartotinė skydliaukės operacija taip pat buvo atlikta
netinkamai, nes dėl operavusios gydytojos neatidumo ir nerūpestingumo buvo
nepagrįstai pašalinta paraskydinė liauka. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai nekonstatavo gydytojos neteisėtų veiksmų atliekant pakartotinę
operaciją. Teismai nustatė, kad ieškovei buvo pašalinta visa skydliaukė dėl
nustatyto vėžinio susirgimo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko,
nurodė, kad paraskydinės liaukos pašalinimas priskirtinas prie statistiškai
pasitaikančių operacinių komplikacijų. Remiantis medicininių dokumentų, atliktų
medicininių tyrimų duomenimis bei gydytojų paaiškinimais, konstatuota, kad
pakartotinė operacija atlikta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo,
kad pakartotinės operacijos sėkmingumą lėmė nevisiškai tinkamas pirmosios
operacijos atlikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai
nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti kitaip dėl gydytojos veiksmų teisėtumo
pakartotinės operacijos metu.
Dėl įrodymų vertinimo,
sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo ir žalos nustatymo
Kasacinis
teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties
sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas
reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities
specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai
pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis
civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios
pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Taigi,
sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo
medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami
duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos
srities specialistų paaiškinimai. Visos nurodytos įrodinėjimo priemonės
nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertų
išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, neatleidžia teismo nuo
pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje
esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus – eksperto išvadą, gydytojų
specialistų paaiškinimus, medicininių tyrimų ir jų analizės paciento
medicininiuose dokumentuose duomenis bei kt. ir iš įrodymų visumos spręsti dėl
gydytojų veiksmų teisėtumo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK
185, 218 straipsniai). Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos
teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, dėl gydytojo veiksmų
teisėtumo sprendė remdamasis vien ekspertizės duomenimis, ir tai lėmė neteisėto
sprendimo priėmimą, laikytini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, teisiškai
vertindamas gydytojų veiksmų teisėtumą, rėmėsi bylos įrodymų visumos analize,
ekspertų išvadą vertino pagal įstatymo nuostatų reikalavimus ir pagrįstai
sprendė, kad gydytojo veiksmai, atliekant pirmąją operaciją, nebuvo pakankamai
atidūs ir rūpestingi, gydytojas suklydo dėl operacijos apimties, nors, atliktų
medicininių tyrimų duomenimis, buvo konstatuota skydliaukėje esančio įtartino
mazgelio vieta. Ši teismo išvada atitinka bylos rašytinius duomenis, gydytojų
specialistų teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Dėl šios klaidos buvo būtina
pakartotinė operacija, dėl kurios kasatorė (ieškovė) patyrė papildomo fizinio
skausmo, šį lėmė papildoma intervencija į organizmą, pooperaciniai reiškiniai,
dėl pirmosios operacijos tikslo nepasiekimo vėliau buvo pradėtas gydymas nuo
vėžio ir pan. Pacientė dėl to patyrė skausmo, nepatogumų ir kitų neigiamų
išgyvenimų, tai pripažintina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė
nepažeisdamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, kasacinio
teismo praktikoje suformuluotų ir šioje konkrečioje byloje taikytinų kriterijų
dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, taip pat atsižvelgdamas į pažeisto
objekto svarbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nurodomas neturtinės
žalos dydis neatitinka įstatymo nuostatų ir suformuotos teismų praktikos dėl
žalos dydžio nustatymo, neproporcingas teisės pažeidimui ir dėl to atsiradusiems
neigiamiems padariniams. Minėta, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima
būtų spręsti, jog kasatorės (ieškovės) neįgalumą lėmė nepakankamai atidus ir
rūpestingas pirmosios operacijos atlikimas. Byloje nekonstatuota gydytojų
neteisėtų veiksmų, atliekant kasatorei pakartotinę operaciją. Kasacinis teismas
yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių, iš
naujo faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Remdamasi aptartais
argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo motyvai nesudaro
pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio.
Teisėjų kolegija
taip pat pažymi, kad byloje nekonstatuota, jog kasatorė (ieškovė) būtų patyrusi
turtinės žalos dėl aptartų neteisėtų gydytojų veiksmų, be kita ko, ir susijusių
su būtinumu atlikti pakartotinę operaciją. Kasatorės neįgalumo nelėmė gydytojų
neteisėti veiksmai, todėl iš atsakovo negali būti išieškomi kasatorės nurodomi
turtiniai praradimai dėl darbingumo netekimo. Byloje nenustatyta, kad kasatorė
laikotarpiu tarp pirmosios ir antrosios operacijų būtų patyrusi turtinės žalos
(pvz., gauto darbo užmokesčio ir apmokėto nedarbingumo pažymėjimo skirtumo
forma; pakartotinė operacija nulėmė kitų turtinių praradimų ir pan.). Teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškovės
reikalavimo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, nekonstatavęs
įstatyme nustatytų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246–6.249
straipsniai).
Kasacinio skundo
argumentai, susiję su pakartotinės ekspertizės būtinumu, aptartoje situacijoje
nelaikytini aktualiais, todėl teisėjų kolegija dėl jų detaliau nepasisako.
Teisėjų kolegija,
išanalizavusi kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia,
kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos
teismo sprendimas naikintinas ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalis, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Kita pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas turtinės žalos atlyginimas,
naikintina ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies
3 punktas).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus dalį
ieškovės kasacinio skundo, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą
ir palikus iš dalies galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą,
atitinkamai perskirstomos šalims bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4
dalis). Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir laikytina, kad patenkinta 70
proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai 30 proc. ieškinio reikalavimų atmesta.
Taigi šiomis proporcijomis perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos
(CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys), taip pat pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų
atlyginimas valstybei (CPK 96 straipsnis). Pagal pateiktus mokėjimo
dokumentus ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijų bei kasaciniame
teismuose iš viso turėjo 5659,10 Lt bylinėjimosi išlaidų: 152,10 Lt
dokumentų kopijavimo (T. 1., b. l. 49, 50), 1500 Lt advokato pagalbos
surašant procesinius dokumentus, teikiant teisines konsultacijas ir
atstovaujant ieškovę teisme (T. 1, b. l. 91, 92), taip pat
2207 Lt ekspertizės atlikimo (T 2, b. l. 24, 41, 51)
pirmosios instancijos teisme išlaidų; 1000 Lt atstovavimo apeliacinės
instancijos teisme (T. 2, b. l. 199) ir 800 Lt advokato
pagalbos kasaciniame teisme (T. 3, b. l. 38) išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei
priteistina iš atsakovo 3961,37 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Bylos
duomenimis, pirmosios ir apeliacinės instancijų bei kasaciniame teismuose
patirta 172,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Proporcingai tenkintinų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybei
priteistina iš ieškovės 51,90 Lt, iš atsakovo – 121 Lt procesinių dokumentų
įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27
d. sprendimą, išskyrus jo dalį, kuria spręsta grąžinti atsakovui VšĮ Kauno
medicinos universiteto klinikoms 116 (vieną šimtą šešiolika) Lt pagal 2010
m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 178356 per daug sumokėto žyminio
mokesčio, panaikinti.
Kauno apygardos teismo 2009 m.
gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo
30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2009 m.
gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo
7879,72 Lt negautų pajamų ir 8085,70 Lt turėtų išlaidų atlyginimo,
panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą
dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti ieškovei
R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (įm. k. (duomenys
neskelbtini)) 3961,37 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt
vieną litą 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti
valstybei iš ieškovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini))
51,90 Lt (penkiasdešimt vieną litą 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų
atlyginimo.
Priteisti
valstybei iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno
klinikų (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 121 (vieną šimtą
dvidešimt vieną) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Januškienė
Česlovas
Jokūbauskas
Vincas
Verseckas