Civilinė byla Nr. 2-302/2013

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2417-555/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Nimtech kompiuteriai“ ieškinį atsakovui J. K., dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Nimtech kompiuteriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. K., dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad atsakovas J. K., kaip UAB „Nimtech kompiuteriai“ administracijos vadovas, sudarė ieškovui nenaudingus sandorius ir tokiu būdu padarė įmonei žalą. Prašė teismą priteisti iš atsakovo 201 000 Lt žalai atlyginti. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo J. K. pinigines lėšas, esančias bankuose, taip pat kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą bei trečiuosius asmenis.

II.               Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), 201 000 Lt sumai pirmiausia areštavo atsakovo J. K. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų pakankamai nesant – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad pareikštų reikalavimų suma yra didelė ir neuždraudus atsakovui disponuoti jam priklausančiu turtu, jis turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gail pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

III.               Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas J. K. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jog yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas vertinti, kad ši grėsmė egzistuoja.
2. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002 suformuota praktika, nurodo, kad taikant ieškinio užtikrinimo priemones reikia atsižvelgti ir į skolininko interesus, jo turtinę padėtį, šių priemonių taikymo pasekmes skolininkui ir kitiems su jo veikla susijusiems asmenims. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia proporcingumo principo civiliniame procese reikalavimus ir neadekvačiai apriboja atsakovo teisėtus interesus ieškovo atžvilgiu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Nimtech kompiuteriai“ su atskiruoju skundu nesutinka, nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam reiškiamo reikalavimo suma pagal jo turimo turto vertę, pajamas ar turimus įsipareigojimus, nėra didelė.

IV.              Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009), tačiau ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką), nėra absoliut, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas, taip pat paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo turto areštą, motyvuodamas ieškinio didele suma (201 000 Lt). Atsakovas atskirajame skunde nenurodė, taip pat kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių gerą jo finansinę padėtį ir kad tokia ieškinio suma jam nėra didelė; ieškovui palankaus sprendimo atveju šią sumą galės sumokėti.

CPK 178 straipsnis nustato šalių pareigą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patviritnančių, kad jis (atsakovas) yra nepajėgus įvykdyti gal būt ieškovui palankų teismo sprendimą, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirstant įrodinėjimo naštą, būtina atsižvelgti į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau teisiškai įrodyti reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti išimtinai perkeliama ieškovui. Atsakovas, teigdamas apie savo mokumą ir taip siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemoninų taikymo, privalėjo pateikti savo teiginius pagrindžiančius įrodymus ir paneigiančius teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokie įrodymai nepateikti. Apeliantas taip pat nepateikė teismui savo gerą finanasinę padėtį pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigė turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmės (CPK 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinus bylos faktines aplinkybes, neturi pagrindo teigti, kad ginčo laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                   Audronė Jarackaitė

                                                                                                  Nijolė Piškinaitė

                                                                                                  Alvydas Poškus