Administracinė
byla Nr. II-1186-583/2007
Teismo
procesinio sprendimo kategorija 26.2;32;60
Bylos
kategorija 2.6

KLAIPĖDOS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2007
m. lapkričio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai
Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn I.
L., nukentėjusiajam L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę
bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn I. L. skundą
institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės
pažeidimo byloje – Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 2007 m.
rugpjūčio 29 d. nutarimo panaikinimo.
2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu I. L. patrauktas administracinėn
atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127
straipsnio 2 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda - 150 litų bauda.
Nuobauda skirta už tai, kad jis, 2007 m. rugpjūčio 21 d. 18 val. 15 min., Gargžduose,
Kvietinių/Parko gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinio
numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė
automobilį Opel Kadett, valstybinio numerio ženklas (duomenys
neskelbtini), kuris rodė kairio posūkio signalą ir suko į kairę, į
Parko gatvę. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 181 punkto reikalavimus ir
įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
I. L. skundu neigia teisės pažeidimo įvykdymo faktą. Nurodo, kad 2007
m. rugpjūčio 21 d., kartu su draugu T. G. važiavo Kvietinių gatve, Gargžduose.
Prieš sankryžą su Parko gatve pastebėjo sustojusį automobilį Opel Kadett, kuris
iš uždaros teritorijos, kurioje vykdomi statybos darbai, leido išvažiuoti kitai
transporto priemonei. Nurodo, kad pasišalinus nuo kelio kliūčiai, automobilis
Opel Kadett lėtai judėjo į priekį. Teigia, jog būdamas pagrindiniame kelyje,
įsitikino nesant ištisinės kelio ženklinimo linijos, draudžiančios lenkti
transporto priemones, nesant iš priekio atvažiuojančių automobilių ir priekyje važiuojančiam
automobiliui Opel Kadett nerodant kairiojo posūkio signalo, įjungė kairiojo
posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą, kurio metu persirikiavo į
priešpriešinę eismo juostą ir lenkė minėtą transporto priemonę. Susilyginus su
automobiliu Opel Kadett, pastebėjo, jog jo vairuotojas staiga suka į Parko
gatvę. Siekdamas išvengti susidūrimo su minėtu automobiliu, taip pat suko į
Parko gatvę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.
Šiais ir skunde išdėstytais motyvais I.L. teismą prašo :
- panaikinti 2007 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos rajono policijos
komisariato nutarimą administracinėje byloje ir administracinę bylą nutraukti.
Nukentėjusysis
L. K. atsiliepimu (b.l. 33-34) nesutinka su I. L. skundu ir prašo jį kaip
nepagrįstą atmesti. Taip pat nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad
jam važiuojant Kvietinių gatve, artėjant prie sankryžos su Parko gatve įjungė
kairio posūkio signalą ir sustojo pagrindiniame kelyje, kadangi norėjo pasukti
į kairę, į Parko gatvę. Kadangi iš Parko gatvės išvažiuojantis automobilis
Pontiac stovėjo kliudydamas jam baigti manevrą, jis palaukė, kol šis
automobilis įvažiuos į pagrindinį kelią. Šiam automobiliui įvažiavus į
pagrindinį kelią, įsitikino kad manevras bus saugus ir lėtai važiuodamas suko į
kairę, tačiau tuo metu, nežiūrint to, kad jis rodė kairįjį posūkio signalą, jį
lenkė I.L. vairuojamas automobilis, kuris jo manymu važiavo viršydamas leistiną
greitį. Kadangi I.L., vairuojamu automobiliu, lenkė automobilį Opel Kadett,
šiam jau darant posūkį į kairę, automobilių trajektorijos kirtosi ir įvyko
susidūrimas. Dėl eismo įvykio buvo pripažinta abipusė kaltė, jis taip pat yra
nubaustas už KET 145;199 punktų reikalavimų pažeidimą ir 2007 m. rugpjūčio 29
d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2
dalį, šio nutarimo neginčijo, kadangi iš dalies savo kaltę pripažino. Tačiau
mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ir I.L., todėl teismo posėdžio metu ir
atsiliepime išdėstytais motyvais prašo I.L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Institucija, kurios
pareigūnas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą ir priėmė
skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai
(b.l. 51). Atsiliepimu į skundą (b.l. 37) nurodo, kad nutarimas yra teisingas
ir atitinka padarytą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje
numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu
jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą,
nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Todėl nesant kliūčių bylos
nagrinėjimui iš esmės, byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja:
Skundas
netenkintinas.
ATPK 127 straipsnio
2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą,
nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių,
kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK
9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas
teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo
kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir
laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę
atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės
pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius
įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš institucijos
skyrusios administracinę nuobaudą 2007 m. rugpjūčio 29 nutarimo (b.l.12), jame
aiškiai konstatuota, kad vairuotojo I. L. veiksmai, kuriais pažeisti KET 181
punkto reikalavimai, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Eismo
įvykis įvyko Gargžduose, Kvietinių/Parko gatvių sankryžoje, kurioje jis, vairuodamas
automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys
neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi, priešais važiavusį automobilį
Opel Kadett, valstybinio numerio ženklas (duomenys
neskelbtini), kuris rodė kairįjį posūkio signalą ir suko į kairę, į
Parko gatvę. I. L. savo paaiškinime (b.l.14) nurodo, kad lenkimo manevrą
pradėjo įsitikinęs, kad prieš jį važiuojantis automobilis nerodo kairio posūkio
signalo. Tačiau šios aplinkybės yra minimos tik jo ir kartu su juo važiavusio
liudytojo T.G. L. K. tiek pirminių paaiškinimų metu (b.l.24), tiek savo
atsiliepime į skundą, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad dar iki
manevro pradžios rodė kairiojo posūkio signalą ir akcentavo, kad automobilio
prietaisų skydelyje mirksėjo signalinė lemputė ir girdėjosi veikiančios posūkio
signalo relės ritmiškas tonas. Nukentėjusiojo paaiškinimai yra nuoseklūs nuo
eismo įvykio tyrimo pradžios ir viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu,
pripažinus abipusę kaltę dėl eismo įvykio jis irgi yra patrauktas
administracinėn atsakomybėn ir savo kaltės dėl KET pažeidimų, kurie jam yra
inkriminuoti neneigia. Teismas neturi pagrindo abejoti jo paaiškinimo
objektyvumu, nes nėra nustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių jo versiją dėl
eismo įvykio kilimo priežasčių.
I. L. nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas ir vertinama situacija, nėra nuoseklios ir neatitinka faktinių duomenų, kurie yra surinkti šioje byloje. Savo pirminiame paaiškinime (b.l.14) jis nurodė, kad jam važiuojant iš paskos automobilio Opel Kadett, pastarajam ties Parko gatve sustojus iš uždaros teritorijos išleisti kitą automobilį, jis sustojo jam iš paskos. Pasišalinus kliūčiai ir Opel Kadett automobiliui judant lėtai į priekį, pradėjo lenkti šį automobilį ir lenkimo metu, susilyginus su šiuo automobiliu, šio automobilio vairuotojas pradėjo sukti į kairę, todėl bandė išvengti susidūrimo, suko į Parko gatvę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Savo skunde teismui (b.l.4) nurodė, kad dėl susijaudinimo neteisingai nurodė kai kurias įvykio detales ir teigė, kad automobilis Opel Kadett buvo sustojęs neprivažiavus Parko gatvės, nes iš statybvietės leido į pagrindinį kelią išvažiuoti transportui. Tačiau teismo posėdžio metu, pačio I.L. prašymu apklaustas liudytojas T. G. nurodė, kad I.L. vairuojamas automobilis iš vis nebuvo sustoję važiuojant iš paskos automobilio Opel Kadett. Taip pat teigia, kad nematė jokio automobilio, kurį būtų sustojęs praleisti prieš juos važiuojantis Opel Katett. Liudytojas nurodė, kad važiuojant pagrindiniu keliu, jam esant I.L. vairuojamo automobilio keleiviu, I.L. įjungęs posūkio signalą pradėjo lenkti priešais, ta pačia važiavimo kryptimi, važiavusį automobilį, kuris neparodęs jokio posūkio signalo staiga metėsi į kairę ir įvyko susidūrimas. Nurodė, kad I.L. vairuojamo automobilio važiavimo greitis lenkimo manevro metu buvo iki 60 km/h. Taigi, iš šio liudytojo paaiškinimų akivaizdu, kad viename automobilyje važiavusių asmenų parodymai iš esmės yra skirtingi, kadangi liudytojas nepatvirtino I.L. nurodomų aplinkybių, kad jo vairuojamas automobilis buvo sustojęs už Opel Kadett, šiam sustojus praleisti iš statybų aikštelės išvažiuojančio automobilio. Taip pat nepatvirtino ir tų aplinkybių, kad I.L. vairuojamas automobilis taip pat lėtai važiavo iš paskos Opel Kadett automobilio, nes liudytojo teigimu lenkimo metu I.L. vairuojamo automobilio greitis buvo iki 60 km/h. Taigi šiuo paaiškinimu yra labiau patvirtinama nukentėjusiojo išdėstytoji versija dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriomis buvo teigiama, kad I.L. vairuojamas automobilis atvažiavo ganėtinai dideliu greičiu jam jau esant sankryžoje ir darant posūkį į kairę. Šias aplinkybes patvirtina ir transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, kadangi Opel Kadett liko sankryžoje ties kontakto vieta, o automobilis Audi po kontakto sustojo tik Parko gatvėje. Būtent tai yra fiksuota autoavarijos vietos schemoje (b.l.16) ir L.K. su atsiliepimu pateiktose eismo įvykio metu padarytuose nuotraukose (b.l.35). Taigi šios aplinkybės byloja apie transporto priemonių skirtingus greičius susidūrimo momentu.
Taigi, esant esminių neatitikimų tarp liudytojo paaiškinimo ir I.L. paaiškinimų, teismas šio liudytojo parodymų neturi pagrindo vertinti kaip I.L. atsikirtimus byloje patvirtinančius įrodymus, kuriais patvirtinamas ginčijamo nutarimo nepagrįstumas. Jei asmenys, važiavę vienoje transporto priemonėje teikia skirtingus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, šiais liudytojo parodymais teismas negali remtis kaip objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais vienokias ar kitokias įvykio aplinkybes. Iš šių aplinkybių viseto seka, kad šie paaiškinimai negali būti vertinami kaip I.L. kaltę paneigiantys įrodymai, nes dėl jų įrodomosios vertės kyla abejonių.
Liudytojais
apklausti policijos pareigūnai K. B. ir D. L. nurodė, kad buvo akivaizdi abiejų
vairuotojų kaltė. L.K. suko į kairę neįsitikinęs, kad tai bus saugu, o I.L.
atliko lenkimo manevrą L.K. sukant į kairę, kai tai privalėjo daryti iš
dešinės, kadangi L.K. suko į kairę rodydamas kairį posūkio signalą. Minimoje
sankryžoje yra platus kelias ir lenkimo manevrui iš dešinės pusės buvo
pakankamai vietos. Liudytojo D.L. teigimu, abu eismo įvykio dalyviai yra Gargždų
miesto gyventojai, žino eismo organizavimą mieste, todėl I.L., važiuodamas iš
paskos Opel Kadett, matydamas, kad šis automobilis važiuoja lėtai, artėdamas
lik sankryžos su šalutine Parko gatve, privalėjo imtis atsargumo priemonių,
elgtis apdairiai, o ne lenkti šioje atkarpoje minimą automobilį.
Kaip nustatyta
iš eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, apklaustų liudytojų paaiškinimų, I. L.
2007 m. rugpjūčio 21 d. 18 val. 15 min., Gargžduose, Kvietinių/Parko gatvių
sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė automobilį Opel Kadett,
valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini),
rodantį kairįjį posūkio signalą ir sukantį į kairę, į Parko gatvę, jų važiavimo
trajektorijos kirtosi ir įvyko susidūrimas. Iš eismo įvykio vietos schemos,
(b.l.16), su kuria sutiko abu eismo įvykio dalyviai, teismui papildomai
pateiktų fotolentelių iš eismo įvykio vietos, L.K. pateiktų su atsiliepimu
eismo įvykio metu darytų fotografijų (b.l.35), akivaizdu, kad minimoje
sankryžoje, dešinės kelio važiuojamosios dalies, transporto priemonių,
dalyvavusių eismo įvykyje judėjimo kryptimi, yra pakankamai vietos atlikti
lenkimo manevrui iš dešinės pusės, juolab, kad kelių eismo taisyklių 181
punktas numato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį
posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, važiuojantysis paskui jį
privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol
priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą. Iš to seka,
kad nagrinėjamoje situacijoje I. L. veiksmai prieštaravo saugaus eismo
reikalavimams nurodytiems KET 181 punkte ir taip pat buvo tiesioginiame priežastiniame
ryšyje su autoįvykio kilimu. Nors I.L. teigia, kad Opel Kadett vairuotojas nerodė
kairiojo posūkio signalo ir nebuvo persirikiavęs manevrui į kairę, tačiau
liudytojų parodymais, eismo įvykio schema (b.l.16), iš L.K.su atsiliepimu į
skundą pateikto kompaktinio disko laikmenose esančių fotografijų, kuriose
fiksuotas automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, akivaizdu, kad automobilio
Opel Kadett vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui
į kairę, kai važiuojantysis paskui jį atliko lenkimo manevrą iš kairės pusės.
Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Administracinėje byloje Institucijos priimtas nutarimas yra priimtas įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas.
Vertinant
nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 297 straipsnis
numato, jog teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta
pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti
tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės
nuobaudos skyrimo tvarkos. Iš teismui pateiktos KET pažeidimų suvestinės
duomenų (b.l.26), teismo 2007 m. spalio 18 d. prašymu (b.l.48) pateiktų
papildomų įrodymų, nustatyta, kad I.L. 2006 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos rajono
policijos komisariato nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn
pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500
litų bauda. Šis nutarimas 2006 m. rugsėjo 11 d. sankcionuotas Klaipėdos rajono
apylinkės teismo teisėjos nutartimi. Kaip nustatyta iš 2006 m. rugsėjo 20 d.
mokėjimo kvito, paskirtoji administracinė nuobauda įvykdyta 2006 m. rugsėjo 20
d. Pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda galioja vienerius
metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas. Taigi akivaizdu, kad
I.L. 2007 m. rugpjūčio 21 d. įvykdžius KET pažeidimą už kurį numatyta
atsakomybė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jis turėjo galiojančių nuobaudų, todėl
ši aplinkybė turėjo būti inkriminuota kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė,
numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte - pakartotinumas (2001 m.
gruodžio 12 d. LVAT konsultacija Nr.137) ir tai aptariama nutarime, nes nuo šių
aplinkybių nustatymo priklauso ir skiriamos administracinės nuobaudos dydis,
kaip tai numato ATPK 30 ir 302 straipsnių nuostatos. Nutarimo
priėmimo metu pareigūnui neinkriminavus sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK
32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, jos iš vis nėra taikytos ir tai neatsispindėjo
parenkant administracinės nuobaudos dydį, kuris privalėjo būti didinamas nuo
nuobaudos dydžio vidurkio link maksimumo. Tačiau teismas, nežiūrint to, kad
sunkinančių aplinkybių buvimas yra akivaizdus, neturi pagrindo revizuoti
pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties ar
grąžinti bylą naujam nagrinėjimui iš naujo (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4
punktas), nes teismas įpareigodamas inkriminuoti sunkinančią aplinkybę, iš
esmės nurodytų taikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemones, kurios
nebūtų taikomos, jei pats pareiškėjas nebūtų padavęs skundo, dėl jo manymu
neteisėto ir nepagrįsto sprendimo. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi
būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame
procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl
įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta
įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn
traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises.
Viena iš tokio asmens teisių - skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus
sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios
neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti
pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų
būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje
demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją
pusę) principas. Todėl esant šioms aplinkybėms nutarimas paliekamas nepakeistu
ir dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos dydžio.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
2007 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistu ir I. L. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas R.Arminas