Administracinė byla Nr. eI-3709-596/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01811-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas 

 n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. gegužės 23 d. gautas pareiškėjo P. S. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuriame pareiškėjas prašo priteisti jo naudai 435,60 Eur nuostolių atlyginimą ir patirtas bylinėjimo išlaidas (b. l. 1–6).

Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. sausio mėn. pastebėjo, kad antstolis iš jo sąskaitos nuskaitė pinigines lėšas. Nesuprasdamas, dėl ko buvo atlikti tokie veiksmai, pareiškėjas susisiekė su antstoliu, kuris paaiškino, kad lėšos yra išieškomos dėl padaryto administracinio nusižengimo, kurio padarymą konstatavo Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus miesto aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija). Nurodo, kad Departamentas pareiškėjui 2019 m. sausio 17 d. įteikė 2018 m. spalio     10 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_P-865-2018 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui nuspręsta taikyti administracinę atsakomybę 2018 m. rugsėjo 11 d. administracinio teisės nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-583-2018 (toliau – ir Protokolas) pagrindu. Teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Protokolo surašymą, o apie vykstančią procedūrą taip pat nieko nežinojo.

Paaiškina, kad dėl Nutarimo kreipėsi į teisininkus ir pateikė skundą Departamentui, kuris skundą turėjo persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Departamentas jo skundoVilniaus miesto apylinkės teismui nepersiuntė ir 2019 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo sutiko su pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. pateiktu skundu ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, panaikindamas Nutarimą. Nurodo, kad Departamentas pripažino, jog pareiškėjas neturėjo pareigos tvarkyti atliekų apskaitą, nes tokia pareiga numatyta tik įmonėms ir jų struktūriniams padaliniams. Departamentui panaikinus Nutarimą, antstolis pareiškėjui grąžino Nutarimo pagrindu išieškotas lėšas, tačiau jo patirtos išlaidas teisinėms paslaugoms, susijusioms su skundu dėl Nutarimo apskundimo parengimu, liko neatlygintos.

Teigia, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai taikydamas administracinę atsakomybę, privalėjo suprasti ir žinoti, kad jis Nutarime nurodytų pažeidimų nepadarė, nes dėl savo teisinės formos (fizinis asmuo) net negalėjo atlikti. Susiklosčiusi situacija pagrindžia, kad Departamentas, taikydamas administracinę atsakomybę pareiškėjo atžvilgiu, elgėsi neteisėtai, ypač atlaidžiai ir nerūpestingai.

Atsakovės atstovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30). Nurodo, kad Departamento pareigūnai pagal 2018 m. birželio  1 d. gautą skundą apie daromus aplinkosauginius pažeidimus atliktų faktinių duomenų patikrinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini), automobilių remonto darbus atliekantis pareiškėjas nevykdo automobilių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusių atliekų apskaitos bei neteikia metinių atliekų susidarymo ataskaitų, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. 2018 m. spalio 10 d. buvo primtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta 230 Eur bauda ir kuris su lydraščiu tą pačią dieną buvo išsųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Departamentas 2019 m. vasario 11 d. gavo pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. skundą dėl Nutarimo.   Nutarimą priėmęs Departamento pareigūnas sutiko su pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. skundu ir administracinio nusižengimo bylos teiseną 2019 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nutraukė.

Pažymi, kad Protokolas, Nutarimas bei visi administracinio nusižengimo tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai pareiškėjui buvo surašyti ir išsiųsti laikantis teisės aktų reikalavimų, nepraleidžiant nustatytų terminų bei juos siunčiant pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad 2018 m. birželio 1 d. pareiškėjui tapo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio tyrimo pradžią, jam nuolat buvo siunčiami registruoti laiškai iš Departamento, tačiau pareiškėjas sąmoningai į tai nereagavo. Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog negavo jam siųstų Protokolo ir Nutarimo, nors Departamento 2019 m. vasario 21 d. sprendimą dėl bylos nutraukimo, siųstą tuo pačiu adresu, gavo, o visi trys procesiniai dokumentai buvo siųsti tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini).

Departamento vertinimu, šioje situacijoje pats pareiškėjas veikė neapdairiai, nerūpestingai, nes reagavo tik tada, kai antstolis 2019 m. sausio mėnesį atliko atskaitymus nuo jo sąskaitos. Teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėjas patyrė išlaidas teisinėms paslaugoms, nulėmė jo paties veiksmai – neveikimas, nerūpestingumas. Pažymi, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismui pateikė tik 2019 m. gegužės 23 d., todėl yra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisėnos įstatyme (toliau –ABTĮ) nustatytas skundo padavimo terminas.

Teismas

konstatuoja :

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Departamento neteisėto akto priėmimo, atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad Departamento pareigūnai pagal 2018 m. birželio 1 d. gautą skundą atlikę pareiškėjui priklausančio garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimą,  2018 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-109, be kita ko, nustatė, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto darbus atliekantis pareiškėjas nevykdo susidariusių atliekų apskaitos ir neteikia metinių atliekų susidarymo ataskaitų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtinų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3 ir 59 punktų reikalavimus (b. l. 64–65).

Departamento 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-1025 pareiškėjas buvo prašomas 2018 m. rugpjūčio 7 d. 10 val. atvykti į Departamentą administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b. l. 31). Pareiškėjui nustatytu laiku į neatvykus,  Departamentas 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-2178 ir 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-3324 pareiškėjo prašė atitinkamai atvykti į Departamentą 2018 m. rugpjūčio 23 d. 10 val. ir 2018 m. rugsėjo 10 val. administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b. l. 32–33).

Pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-3988 buvo išsiųstas Protokolas (b. l. 35). Protokole nurodyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), automobilių remonto darbus atliekantis pareiškėjas nevykdo automobilių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusių atliekų apskaitos ir neteikia metinių atliekų susidarymo ataskaitų, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (b. l. 61–62). Pareiškėjui 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-6244 buvo išsiųstas Nutarimas (b. l. 39). Departamento Nutarimu pareiškėjui nutarta skirti 230 Eur dydžio baudą dėl Protokole nurodytų pažeidimų (b. l. 57–59).

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato Lauryno Didžiulio, 2019 m. vasario 6 d. per Departamentą pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui (Departamente gautas 2019 m. vasario 11 d. reg. Nr. AD3-285), prašydamas panaikinti Departamento Nutarimą (b. l. 53–56). Departamento pareigūno 2019 m. vasario 21 d. nutarimu dėl pareiškėjo pateikto skundo nutarta panaikinti Nutarimą ir nutraukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 49–51). Priimtas nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas  2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. (3.8)-AD5-3088 (b. l. 40).  

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).  

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirta žala; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005,  2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš jo patirtų išlaidų, susijusių su skundo dėl Nutarimo panaikinimo, parengimu. Bylos duomenys patvirtina, jog Departamentas priėmė Nutarimą, su kuriuo nesutikdamas pareiškėjas pateikė skundą, o žala jam kilo dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų, rengiant skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Esant šioms aplinkybėms, byloje vertintina, ar Departamentas, priimdamas Nutarimą, kuriuo pareiškėjui, kaip asmeniui, atsakingam už susidariusių atliekų apskaitos vykdymą ir metinių atliekų deklaracijų teikimą, buvo paskirta nuobauda, atliko neteisėtus veiksmus.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi iš esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad šis CK 6.246 straipsnio reglamentavimas nereiškia, kad valstybės institucijos, pasinaudojusios diskrecijos teise, atliktas faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimas yra visiškai nekontroliuojamas. Teismo vertinimu, teisingumo principui prieštarautų valstybės / valstybės institucijos atsakomybės pašalinimas, jei būtų nustatyta, kad valdžios institucija, pasinaudojusi diskrecijos teise, padarė akivaizdžią klaidą.

Kaip jau buvo minėta, Departamento Nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda dėl to, kad jis nevykdo automobilių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusių atliekų apskaitos ir neteikia metinių atliekų susidarymo ataskaitų, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (b. l. 57–59). Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento priimtu nutarimu, jį apskundė, Nutarimą ginčydamas tuo pagrindu, kad jam pagal teisės aktų nuostatas nekyla pareiga vesti atliekų susidarymo apskaitą. Departamento tarnautojas 2019 m. vasario 21 d. nutarimu panaikino Nutarimą pripažindamas, kad pareiga vesti susidariusių atliekų apskaitą yra skirta tik įmonėms ir įmonių struktūriniams padaliniams.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 6 punkte nustatyta, kad atliekų susidarymo apskaitą atskirai Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės). Taigi, iš paminėto teisinio reguliavimo vienareikšmiškai matyti, kad pareiškėjui nuobauda už Nutarime nurodytą administracinį nusižengimą negalėjo būti taikoma, kadangi pareiga vykdyti atliekų apskaitą bei teikti metinių atliekų susidarymo ataskaitas yra nustatyta tik įmonėms ir jų struktūriniams padaliniams. Teismas pažymi, kad Nutarime nurodyta, kad nuobauda yra skiriama fiziniam asmeniui, t. y. pareiškėjui.

Šiuo aspektu vertinant pažeidimo akivaizdumą teismas atsižvelgia ir į tai, kad Departamento nagrinėta situacija nebuvo sudėtinga, tą iš esmės pripažinto ir Departamentas 2019 m. vasario 21 d. nutarimu panaikinęs Nutarimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Departamento padarytos išvados, kurių pagrindu buvo priimtas Nutarimas, buvo akivaizdžiai nepagrįstos, todėl yra pagrindas konstatuoti Departamento neteisėtus veiksmus surašant Nutarimą.

Departamentas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog negavo jam siųstų   Protokolo ir Nutarimo, o 2019 m. vasario 21 d. nutarimą dėl bylos nutraukimo, siųstą tuo pačiu adresu, gavo, nors visi trys procesiniai dokumentai buvo siųsti tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, aplinkybę, ar asmeniui buvo įteikti paštu siųsti dokumentai, gali patvirtinti ar paneigti registruotos pašto siuntos įteikimo duomenys. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė duomenų apie tai, ar Departamento siųsti dokumentai pareiškėjui buvo įteikti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog jam siųsti  Protokolas ir Nutarimas nebuvo įteikti, dėl ko jis iki priimant Nutarimą neturėjo galimybės išreikšti savo pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje padarytos žalos dydį patvirtina pareiškėjo patirtos išlaidos: pareiškėjo pateiktas Luminor banko 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1900075031, iš kurio matyti, kad pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai Confidence Law Office sumokėjo 435,60 Eur už jam suteiktas teisines paslaugas pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija Nr. CON L-SOLOD002 (b. l. 17); PVM sąskaita-faktūra serija Nr. CON L-SOLOD002 iš kurios matyti, kad pareiškėjui 2019 m. kovo 29 d. išrašyta sąskaita už skundo dėl Nutarimo parengimą (b. l. 18–19).

Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius tenka pareiškėjui, o siekdamas paneigti pareiškėjo pateiktus įrodymus, atsakovas turi teikti priešingus įrodymus. Ginčo atveju Departamentas duomenų, kurie galėtų paneigti duomenis apie pareiškėjo patirtą žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Departamento veiksmų, nepateikė. Teismui nekyla abejonių dėl žalos dydžio, apskaičiuoto pagal byloje esančius dokumentus.

Byloje nustatyta, kad Departamentas tinkamai nevykdė pareigos tirti galimai padarytą administracinį nusižengimą bei akivaizdžiai nepagrįstai surašė Nutarimą, todėl Departamento neteisėti veiksmai buvo priežastis žalai atsirasti. Kitos aplinkybės, kurios leistų netaikyti Departamentui deliktinės civilinės atsakomybės, byloje nenustatytos.

Departamentas atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismui pateikė tik 2019 m. gegužės 23 d., todėl yra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytas skundo padavimo terminas. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pažymėtina, kad ABTĮ 28 straipsnio nuostatos taikomos teikiant skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto. ABTĮ nereglamentuoja skundo dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį padavimo termino. Terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti yra numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjas skundą teismui pateikė nepraleidęs šio termino, todėl nėra pagrindo sutikti su Departamento argumentais šiuo aspektu.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Departamento, kyla pareiga atlyginti pareiškėjui padarytą 435,60 Eur turtinę žalą, kurią pareiškėjas patyrė dėl turėtų teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su skundo dėl Nutarimo apskundimo parengimu.

Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti jo turėtas 677,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 70).

 ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galima reikalauti atlyginti šias išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio.

Pareiškėjas nurodo, kad už suteiktas teisines paslaugas atstovui sumokėjo 677,60 Eur. Pareiškėjas teismui pateikė atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatų profesinės bendrijos Confidence Law Office advoktau Laurynu Didžiuliu (b. l. 24), Luminor banko 2019 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1900133180, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas atstovui sumokėjo 677,60 Eur (b. l. 71). Byloje pateikta 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui buvo teiktos teisinės paslaugos (b. l. 72). Teiktų teisinių paslaugų apibūdinimas nurodytas 2019 m. gegužės 31 d. atsaskaitoje, iš kurios matyti, kad pareiškėjo atstovas rengė skundą Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo (b. l. 73). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas patyrė  tiesiogiai su teismo procesu susijusias, būtinas, pagrįstas ir realias  bylinėjimosi išlaidas. 

Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 p., nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 p. nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą, už skundą paruošimą ir pateikimą taikomas koeficientas – 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 884,8 Eur. Maksimali pareiškėjo prašoma priteisti 677,60 Eur dydžio suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl priteistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo P. S. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui P. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui P. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja