Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-712-1129/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00472-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.17; 21.9.9; 21.9.10

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui R. M., advokatui Kęstučiui Gudynui,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) įgaliotiems atstovams R. A., M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini)  įmonės kodas (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Bendrovė), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 56 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

UAB (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad Bendrovė 2019 m. lapkričio mėn. neturėdama statybą leidžiančio dokumento atliko daugiabučio gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) , rekonstrukciją, t. y., išardžius patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) priekinę fasado sieną įrengė naujas laikančias konstrukcijas, tuo padidinant statinio išorės matmenis; patalpoje prie laikančiosios konstrukcijos (grindų) pritvirtino metalo konstrukcijas, kurios skirtos ne stiklinių vitrinų laikymui, o patalpos išdidinimui, tuo padidinant pastato išorės matmenis; pakeitus virš patalpos esančio stogo matmenis (jį prailginus) įrengė naujas laikančias konstrukcijas; pakeičiant fasadą įrengė tris metalinių konstrukcijų rampas. Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė SĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus. 

Administracinio nusižengimo protokolą juridiniam asmeniui surašiusi institucija UAB (duomenys neskelbtini) veiksmus kvalifikavo pagal SĮ 56 straipsnio 7 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas advokatas Kęstutis Gudynas teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą SĮ 56 straipsnio 7 dalyje, nepripažino ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija užfiksavo tarpinę situaciją, o UAB (duomenys neskelbtini) valia buvo atstatyti išgriautas sienas, padaryti remontą ir pristatyti terasą – naują paprastą statinį. Bendrovė laikosi pozicijos, kad tai buvo ne gyvenamojo namo rekonstrukcija, o einamasis remontas, kadangi patalpos buvo blogos būklės. Buvo išgriauta fasadinė siena, kuri vėliau buvo atstatyta. Grindys buvo įrenginėjamos ne tikslu padidinti patalpos plotą, o įrengti atskirą verandą. Patalpų plotas nepadidėjo, pastato išorės matmenys nepasikeitė, kadangi visos sienos yra atstatytos, tačiau atsirado naujas statinys, kurio įteisinimo procedūros yra numatytos teisės aktuose. Teigia, kad buvo užfiksuota tarpinė situacija, darbai tuo metu nebuvo baigti, o šiuo metu situacija yra visai kitokia – viskas yra atstatyta į savo vietas, kas rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) valia buvo padaryti remontą, tačiau jo metu buvo sugalvota įrengti naują verandą, t. y., pastatyti naują paprastą nesudėtingą statinį. Šiuo metu veranda yra įrengta, tačiau dar nėra įteisinta, leidimas jai statyti nėra gautas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas direktorius R. M. nurodė, kad dėl naujo statinio – verandos šiuo metu yra renkami gyventojų parašai ir bus siekiama šį statinį įteisinti. Inspekcija tikrinimo metu rado padidintą patalpą, tačiau tai vyko lapkričio mėnesį ir buvo šalta, todėl pirmiausiai buvo sutvarkyta fasadinė pusė, o vėliau, nepadidinant ploto, viduje atstatyta pastato siena. Niekas neįpareigoja padaryti vidinę sieną ir tik tuomet – lauko. Teigia, kad pastatę terasą, jie nei užgrobė žemės, nei padidino pastato plotą.

Institucijos atstovas M. J. nurodė, kad anksčiau vykusio patikrinimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau vėlesnio patikrinimo metu užfiksuota, jog ant konstrukcijų buvo uždėtos papildomos grindys ir tokiu būdu prailginta patalpa. Vien tai, kad buvo atstatytos pastato sienos, nekeičia fakto, kad pastato konstrukcijos patikrinimo metu buvo pakeistos.

Institucijos atstovė R. A. nurodė, kad tikrinimo metu buvo vertinama faktinė situacija, ir tie darbai, kurie tuo metu buvo atlikti, vertintini kaip savavališka rekonstrukcija nepaisant to, kas ateityje bus daroma. Tai, kad ankstesnio patikrinimo metu buvo nustatyta viena statybos rūšis, inspekcijai neužkerta kelio, gavus papildomos informacijos, atlikus papildomą patikrinimą, nustatyti naujas aplinkybes. Nustačius, kad vykdoma savavališka statyba, iš esmės jokių statybos darbų tęsti nebegalima, todėl nėra pagrindo vertinti, kas ten bus daroma toliau. Užtenka nustatyti esamą situaciją tam, kad konstatuoti kokie yra atliekami statybos darbai.

SĮ 67 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) straipsniuose nurodyti pažeidimai.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovai teismo posėdžio metu nepripažino, kad buvo padarytas SĮ 56 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kadangi Bendrovės valia buvo ne savavališkai rekonstruoti ypatingą statinį, o prie esamo pastato pastatyti naują neypatingą statinį, kurį šiuo metu yra siekiama įteisinti. Tačiau teismas konstatuoja, kad tokios Bendrovės atstovų pozicijos nepatvirtina jokie objektyvūs administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys ir tai, teismo nuomone, yra tik Bendrovės gynybinė versija siekiant sušvelninti jos atžvilgiu administracinę atsakomybę.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte konstatuota savavališka statyba – ypatingo statinio, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) rekonstravimas (b. l. 29-31).

Bendrovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė antstolės S. V. 2020 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatuojama, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) negyvenamojoje patalpoje-parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), siena yra atstatyta. Tačiau vien tai, kad po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo ir nustatyto pažeidimo siena buvo atstatyta, niekaip nepatvirtina Bendrovės pozicijos, kad šią sieną nuo pat pradžių buvo ketinama atstatyti bei statyti naują priestatą, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, pvz., kreipimosi dėl leidimo statyti naują statinį išdavimo, be to, leidimas statyti priestatą ir šiuo metu nėra gautas, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad dėl jo išdavimo būtų kreiptasi į kompetentingas institucijas. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovai paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ant konstrukcijų buvo uždėtos papildomos grindys ir tokiu būdu prailginta patalpa – tą patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad buvusios pastato sienos yra visiškai išgriautos, o grindų konstrukcija yra vientisa, besitęsianti iki pat tos vietos, kur šiuo metu yra sumontuoti vitrininiai langai bei nauja siena su pastato išore (b. l. 15-20, 32-34). Tokia grindų konstrukcija, teismo nuomone, suponuoja išvadą, jog Bendrovės atstovų nurodoma veranda buvo suplanuota ne kaip atskiras statinys, o kaip esančio ypatingojo statinio tęsinys. Iš nuotraukų nematyti jokių požymių, kad buvusią pastato sieną buvo ketinama atstatyti, priešingai – grindų konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad statinio sieną buvo ketinama įrengti padidinant esamų patalpų plotą, o ne siekiant pastatyti naują statinį. Bendrovės atstovas teigė, kad buvo užfiksuota tik tarpinė situacija, neįvertinus ko siekiama atliekamais darbais, tačiau teismas sprendžia, kad patikrinimo metu iš faktinių aplinkybių – darbų pobūdžio, įrengtų metalo konstrukcijų, stogo, grindų ir sienų, nebuvo jokio pagrindo spręsti, jog yra ne rekonstruojamas esamas, o būtent statomas naujas statinys.

Bendrovės atstovas teismui taip pat pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. eksperto išvadą Nr. 19-12/08, kurioje konstatuojama, kad remonto darbai, atliekami negyvenamojoje patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančioje daugiabučio gyvenamojo namo 1A12b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) Kaune, (duomenys neskelbtini) , pirmajame aukšte, įtakos pastato 1A12b laikančioms konstrukcijoms neturi. Tačiau svarbu pažymėti, kad nei anksčiau paminėtas antstolės S. V. 2020 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei 2019 m. gruodžio 16 d. eksperto išvada Nr. 19-12/08 nepaneigia tos situacijos, kuri buvo konstatuota patikrinimo metu, t. y., 2019 m. lapkričio mėn. Tai, kad pažeidimo – neteisėto ypatingojo pastato rekonstravimo padariniai vėliau buvo pašalinti (atstatytos pastato sienos, laikančios konstrukcijos ir pan.), nepaneigia paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, užfiksuoto patikrinimo metu.

Teismui abejonių kelia ir Bendrovės direktoriaus išsakyta pozicija dėl darbų eigos, neva verandos siena buvo įrenginėjama pirmiau, nei atstatinėjama buvusi pastato siena dėl to, kad lapkričio mėnesį buvo šalta. Ši aplinkybė, atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes dėl UAB (duomenys neskelbtini) neva buvusios valios įrengti naują statinį, patvirtina teismo manymą, kad verandos siena įrenginėjama buvo ne dėl tariamo šalčio, o dėl to, kad vidinės sienos atstatyti apskritai nebuvo ketinama – šis sumanymas atsirado jau po to, kai buvo konstatuotas savavališkas pastato rekonstravimas.

Byloje nenustačius jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė buvo iš anksto numačiusi ne vykdyti ypatingojo statinio rekonstravimą, o, kaip buvo teigiama Bendrovės atstovų – naujo statinio statybą, darytina išvada, kad patikrinimo metu 2019 m. lapkričio mėn. buvo vykdomas savavališkas ypatingojo statinio rekonstravimas, kurį šiuo metu siekiama įteisinti kaip naujo statinio statybą.

UAB (duomenys neskelbtini) kaltę padarius SĮ 56 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą taip pat pagrindžia byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2020 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokolas juridiniam asmeniui (b. l. 3-6), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) (b. l. 7-9), duomenys apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje, statant naujus statinius, rekonstruojant ar griaunant statinius (b. l. 10, 11), patikrinimo išvados (b. l. 12, 13), nuotraukos (b. l. 15-20, 32-34), pastato planas (b. l. 21), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 22-28), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktas (b. l. 29-31).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)  2019 m. lapkričio mėn. neturėdama statybą leidžiančio dokumento atliko daugiabučio gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) , rekonstrukciją, t. y., išardžius patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) priekinę fasado sieną įrengė naujas laikančias konstrukcijas, tuo padidinant statinio išorės matmenis; patalpoje prie laikančiosios konstrukcijos (grindų) pritvirtino metalo konstrukcijas, kurios skirtos ne stiklinių vitrinų laikymui, o patalpos išdidinimui, tuo padidinant pastato išorės matmenis; pakeitus virš patalpos esančio stogo matmenis (jį prailginus) įrengė naujas laikančias konstrukcijas; pakeičiant fasadą įrengė tris metalinių konstrukcijų rampas. Šiais veiksmais UAB „Nadiras“ pažeidė SĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus, tuo padarė SĮ 56 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustina.

SĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trylikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir sprendžia, kad UAB „Nadiras“ skirtina administracinė nuobauda SĮ 56 straipsnio 7 dalies sankcijos ribose. Nors už šį administracinį nusižengimą įstatyme numatytos itin griežtos nuobaudos, tačiau, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas neturi pagrindo skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Šiuo atveju manytina, kad paskiriant mažesnę nei sankcijoje nustatytas vidurkis, tačiau didesnę, nei minimalus jos dydis, baudą bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi,

n u t a r i a :

UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 8 000 (aštuonių tūkstančių) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (įstaigos kodas 288600210) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, esančią AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavadinimą, įmonės kodą, administracinio nusižengimo protokolo datą ir numerį, įmokos kodą 5447. Apie baudos sumokėjimą būtina pranešti protokolą surašiusiai institucijai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui (L. Sapiegos g. 12, Kaunas), pateikiant kvitą apie baudos sumokėjimą arba jo nuorašą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiai institucijai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Dominykas Rusonis