Civilinė byla Nr. e2A-977-619/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22832-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.17.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui M. M., byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims M. M., notarei D. M., antstoliui V. Č. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ieškovo atsakovui 2013 m. rugpjūčio 7 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį; panaikinti notarės D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį įrašą ieškovo atsakovui išduotame vekselyje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. gavo iš antstolio V. Č. raginimą, įvykdyti sprendimą Nr. S15-23347, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. išduoto vykdomojo dokumento pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0116/16/01801. Antstolis 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu areštavo ieškovo turtą. Ieškovas iš notarės gavo 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 3-8294 ir ginčijamo 2013 m. rugpjūčio 7 d. vekselio kopijas, kur nurodoma, kad vekselis yra neprotestuotinas, paprastasis, mokėjimo data -2016 m. rugpjūčio 3 d., mokėjimo vieta - (duomenys neskelbtini) arba atsakovo nurodyta atsiskaitomoji sąskaita. Ieškovo teigimu, jis nėra išdavęs atsakovui jokio vekselio, jo su atsakovu nesieja joks teisinis santykis, nebuvo susiklosčiusių verslo santykių, dėl ko jis neturėjo jokio pagrindo išreikšti finansinius įsipareigojimus atsakovui ir išduoti ginčo vekselį. Atsakovo teiginiai, susiję su tariamu ieškovo įsipareigojimu, kompensuoti (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio. Be to, ir pats vekselis yra negaliojantis, nes ieškovo parašas jame yra suklastotas, dėl ko Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovas ginčijo atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas 2013 m. rugpjūčio 7 d., (duomenys neskelbtini), nes jis minėtą dieną buvo Klaipėdoje, o ne Vilniuje ir ten dalyvavo dalykiniuose verslo susitikimuose. Konstatavus ginčo vekselio negaliojimą, notarės D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. padarytas vykdomasis įrašas turėtų būti naikintinas kaip neteisėtas.
3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nesutiko su ieškinio teiginiais, kad ieškovo ir atsakovo nesieja joks teisinis santykis, kurio pagrindu galėjo būti išduotas ginčo vekselis, kadangi ieškovas yra buvęs jo uošvis ir iki skyrybų su sutuoktine (ieškovo dukra), jis ir ieškovas keletą metų bendradarbiavo nekilnojamojo turto įsigijimo, valdymo bei naudojimo klausimais. Po skyrybų su sutuoktine ieškovas išrašė jam vekselį dėl turto, esančio Pylimo g. 55, Vilniuje, t. y., ieškovas pažadėjo kompensuoti jam dalį jo investicijų į pagerinimus ir atliktus darbus ir savo įsipareigojimo patvirtinimui išrašė skolos vekselį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, pagrindžiančių jo nurodytą aplinkybę, kad vekselis yra suklastotas. Ginčo vekselį ieškovas pasirašė 2013 m. rugpjūčio 7 d., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Vekselį išdavė ir pasirašė pats ieškovas, nurodęs, kad sumokės 125 000 Lt iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. Mano, kad pateikdamas ieškinį teismui, ieškovas siekia išvengti sutarto įpareigojimo, sumokėti pagal vekselį, bei sustabdyti vykdomąją bylą.
5. Trečiasis asmuo M. M. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. gegužės 24 d. sudarė santuoką su atsakovu, tačiau 2015 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015, jų santuoka buvo nutraukta, teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nėra minimas 2013 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo atsakovui išduotas vekselis. Jai niekada nebuvo žinomos jokios aplinkybės, susijusios su jos tėvo (ieškovo), 2013 m. rugpjūčio 7 d. išduotu vekseliu atsakovui. Mano, kad tokio vekselio ieškovas neišdavė. Niekada nei su atsakovu, nei su ieškovu nebuvo sutarusi, kad į patalpas, esančias Pylimo g. 55, Vilniuje, investuos atsakovo nurodomas pinigines sumas; ieškovas niekada nebuvo įsipareigojęs grąžinti tariamų investicijų.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
6. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu ieškovo V. J. atsakovui M. M. 2013 m. rugpjūčio 7 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną 125 000 Lt (36 202,50 EUR) vertės vekselį. Panaikino notarės D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3-8294, ieškovo V. J. atsakovui M. M. 2013 m. rugpjūčio 7 d. išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje. Priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo M. M. bylinėjimosi išlaidas - 765 EUR žyminį mokestį, 400 EUR ekspertizės išlaidų ir 2 500 EUR teisinės pagalbos išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra dvi rašysenos ekspertų išvados, kuriose nėra kategoriškos išvados dėl skolininko ginčo vekselio pasirašymo, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, vertino įrodymų visetą. Remdamasis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis normomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo nurodomas vekselio pasirašymo laikas teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi minėtu laikotarpiu ieškovas fiziškai negalėjo būti toje vietoje. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas investavo asmenines ar šeimos lėšas į nurodomą turtą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčo vekselis buvo išduotas kaip garantija, jog atsakovui bus išmokėtos pastarojo atliktos investicijos į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vekselį turėtų išduoti UAB „Narvija", o ne ieškovas asmeniškai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas siųsdamas ieškovui excel formato lentelę su paskaičiavimais, neužsimena apie vekselį, o kalba tik apie skolą, be kita ko, jam ir jo sutuoktinei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad atsakovo santuoka nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015, kuriuo teismas patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria buvo pasidalintas turtas ir prievolės; sutuoktiniai susitarė tik dėl vieno 285 000 Lt (82 542 EUR) vertės atsakovui išduoto vekselio, kuris po santuokos nutraukimo atiteko atsakovui, tačiau ginčo vekselis (reikalavimo suma pagal jį), neatsispindi minėtame sprendime. Teismo vertinimu, egzistuojant ginčo vekseliui, toks vekselis būtų atsispindėjęs ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
8. Remdamasis byloje nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neatsikirto ir neįrodė egzistavusio su ieškovu teisinio santykio ginčo vekseliui išduoti, o byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ginčo vekselio nepasirašė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašė panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę civilinėje byloje, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Apelianto nuomone, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti protokoline nutartimi, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė ir prašoma pakartotinė ekspertizė užvilkintų bylos nagrinėjimą. Prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo buvo pateiktas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas 2017-05-30 d. nutartyje spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomos ekspertizės paskyrimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesutiko su ieškovo siūlomo eksperto kandidatūra. Ta pačia nutartimi teismas turėjo vadovautis spręsdamas atsakovo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę.
11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti ekspertų išvadomis ir ieškinį patenkino padaręs nepagrįstą tinkamais įrodymais išvadą, jog ieškovas negalėjo pasirašyti 2013 m. rugpjūčio 7 dienos paprastojo neprotestuotino vekselio. Su teismo išvada, jog ieškovas įrodė, kad 2013-08-07 d. vakare ieškovas negalėjo būti Vilniuje, apeliantas nesutinka. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2013-08-07 d. vakare po 17 val. 29 min jis buvo Klaipėdoje ir niekur nebuvo išvykęs. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad joks įrodymas neparodo, kurią valandą ir minutę tiksliai buvo pasirašytas ginčo vekselis, nes pačiame vekselyje nėra nurodytas pasirašymo laikas valandų ar minučių tikslumu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie bylotų, jog 2013-08-07 d. 17 val. 29 minutės degalus Klaipėdoje Šilutės pl. degalinėje pylėsi būtent jis. Apeliantas taip pat pažymi, jog į bylą nebuvo pateikti duomenys, kad automobilis negali techniškai per 3,5 val. nuvažiuoti iš Klaipėdos iki Vilniaus (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad apie kelionę į Vilnių nėra paminėta ieškovo darbotvarkės knygelėje ar kad UAB „Narvija“ kuro kortele buvo pasinaudota po dviejų savaičių nėra pakankamos pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Objektyvūs duomenys leidžia daryti priešingą nei teismo padaryta išvadą - kad nuo 17 val. 29 minučių iki 21 valandos yra įmanoma nuvažiuoti atstumą nuo degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), nes atstumas tarp šių dviejų taškų yra 306 km, kurie leistinu važiuoti greičiu yra įveikiami per 3 valandas ir 10 minučių.
12. Apeliantas mano, jog visi teismo sprendimo motyvai dėl to, jog ieškovui nebuvo pagrindo išduoti atsakovui vekselio, yra vertintini kritiškai kaip visiškai ydingi ir nesusiję su pareikštais ieškovo reikalavimais. Tokios teismo išvados yra vertintinos kritiškai, nes byloje yra surinkta duomenų bei rašytinių įrodymų apie tai, jog V. J. ir M. M., susiję uošvio ir sūnaus ryšiais, bendrai vykdė nekilnojamojo turto vystymo Vilniaus mieste projektus. Vienas iš tokių projektų buvo patalpos (duomenys neskelbtini), kurias jis pats tiesiogiai ir per savo firmą UAB „Širvintų nekilnojamojo turto agentūra" įrenginėjo, nuomojosi komerciniams tikslams, ir kad tos patalpos faktiškai buvo M. M. ir M. M. projektas, kurio realizavimą reikėjo dėl tam tikrų priežasčių vykdyti UAB „Narvija" vardu, ir kad vekselis iš tiesų reiškia V. J. įsipareigojimą atsiskaityti su M. M. už jo visą įnašą į šį nekilnojamojo turto projektą.
13. Pagal M. M. paaiškinimus 2017-07-19 d. teismo posėdyje M. M. ir M. M. santykiai po ištuokos yra sudėtingi, todėl M. M. atsiliepimo motyvai, kurias ji palaiko ieškovo ieškinį, galėjo būti nulemti subjektyvių nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių motyvų bei noro padėti savo tėvui V. J.. Apeliantas mano, kad teismas turėjo kritiškai vertinti M. M. vardu to paties atstovo, kuris atstovauja ieškovo interesus, pasirašytus atsiliepimo motyvus, kurių M. M. teisme nepatvirtino, nes į teismo posėdžius neatvykdavo. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo ir ieškovo dukters santuokos nutraukimo nevertino, jog pareiškėjų prašyme ir santuokos nutraukimo sutartyje buvo nurodyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, ir kad dalina tik bendrai sugyventą jungtinį sutuoktinių turtą. Apie tai, kokio asmeninio turto sutuoktiniai turi, nei sutuoktinių pareiškime, nei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nebuvo nurodyta.
14. Teismas nusprendė nevertinti teismo paskirto ieškovo prašymu eksperto išvadų, tačiau ieškovo patirtas išlaidas už eksperto paslaugas priteisė iš atsakovo. Apelianto įsitikinimu tokiu atveju, kai teismas nevertina eksperto išvadų, jos negali būti priteisiamos iš atsakovo. Todėl 400 EUR eksperto išlaidų priteisimo dalyje teismo sprendimas keistinas, panaikinant tokių išlaidų priteisimą iš atsakovo M. M..
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. J. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pažymėjo, jog atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad ieškovas prašymą skirti ekspertizę taip pat pateikė tik po civilinės bylos atnaujinimo. Ieškovas prašymą skirti vekselio rašysenos ekspertizę pateikė kartu su ieškiniu, tačiau rašysenos ekspertizė faktiškai buvo skirta atlikti po civilinės bylos atnaujinimo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme Ieškovui pateikus prašymą skirti ekspertizę dėl jos skyrimo pasisakė, parengė ir teismui pateikė procesinį dokumentą, iš esmės neprieštaravo dėl ekspertizės skyrimo, nurodė galimus ekspertizę galinčius atlikti ekspertus, nurodė kokius rašysenos pavyzdžius turėtų tirti paskirtasis ekspertas, todėl ieškovo vertinimu, teismas nepažeidė atsakovo teisės į teisminę gynybą priimant sprendimus dėl ekspertizės skyrimo. 2017 m. birželio 30 d. rašysenos eksperto A. B. ekspertizės akte nurodyta, kad tikėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. neprotestuotiname vekselyje pasirašė ne V. J.. Ekspertizės akte nurodyta, kad lyginamajai ekspertizei atlikti buvo pateikti laisvieji V. J. rašysenos ir parašo pavyzdžiai. 2017 m. liepos 19 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas prašė skirti pakartotinę ekspertizę argumentuodamas tuo, kad Ekspertizės aktas parengtas netinkamai. Akivaizdu, kad ekspertas A. B. Ekspertizės akte naudojo eksperimentinius 5 lapuose surašytus Ieškovo parašų pavyzdžius (tai nurodyta Ekspertizės akte), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad Ekspertizės aktas atliktas netinkamai. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl į teismo ekspertų sąrašą įrašyto, tinkamą kvalifikaciją turinčio eksperto pateikto Ekspertizės akto pagrįstumo, tokių abejonių (išskyrus aukščiau nurodytąjį tariamą Ekspertizės akto trūkumą dėl eksperimentinių parašų nebuvimo ir dėl tariamo neaiškaus metodo taikymo) nekėlė ir atsakovas, todėl laikytina, kad pirmoji sąlyga dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo neegzistuoja. Be to atsakovas nepasinaudojo teise ir nepateikė prašymo ekspertą apklausti teismo posėdyje. Taip pat nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ir dėl antrojo skirti pakartotinę ekspertizę pagrindo, t.y. esant prieštaravimams tarp kelių byloje esančių ekspertų išvadų dėl žemiau nurodytų aplinkybių, kadangi byloje yra tik viena teismo ekspertizė, atitinkanti Civilinio proceso kodekso 216 str. reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo lyginti ikiteisminio tyrimo metu parengtos specialisto išvados ir teismo paskirtos Ekspertizės akto turinio ir todėl negalima teigti, kad byloje yra dvi viena kitaip prieštaraujančios ekspertų išvados. Tiek Specialisto išvadoje, tiek Ekspertizės akte nėra daroma kategoriška išvada, be to Specialisto išvadoje nėra nurodoma tikėtina teigiama arba neigiama išvada, todėl akivaizdu, kad dvi civilinėje byloje pateiktos išvados viena kitaip neprieštarauja. Taigi, atsakovo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę netenkinimas yra absoliučiai pagrįstas, priimtas įvertinus pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindus.
17. Ieškovas pažymėjo, jog byloje yra ekspertizės išvada, kuria teismas turėjo teisę vadovautis, ir ieškovo nuomone, Širvintų rajono teismas sprendime ir nurodė, kad rėmėsi įrodymų visuma, t.y. įskaitant ir Ekspertizės aktu, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai nesirėmė byloje esančiu rašytiniu įrodymu - Ekspertizės aktu. Nors atsakovas teigia, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. vekselis pasirašytas (duomenys neskelbtini), į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojo parodymai patvirtina, kad V. J. tos dienos vakare tarp 19-21 val. negalėjo būti Vilniuje. Atsakovo teiginiai, kad ieškovui perduotąja kortele galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys yra absoliučiai nepagrįsti jokiais įrodymais ar kitais duomenimis. Tuo atveju, jei ieškovas 2013 m. rugpjūčio 7 d. būtų važiavęs maršrutu Klaipėda - Vilnius - Klaipėda, ieškovas po kelionės būtų priverstas apsilankyti degalinėje ir naujai pripildyti automobilio kuro baką. Tačiau remiantis į bylą pateiktais duomenimis matyti, jog ieškovas degalinėje apsilankė praėjus beveik dviem savaitėms. Ieškovo užrašų knygutėje, kurioje ieškovas kruopščiai pildė savo darbotvarkę, nėra pažymėta nei kelionės į Vilnių, nei susitikimo su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas savo darbotvarkėje net pasižymėdavo apsilankymą degalinėje, neabejotina, jog tolima kelionė bei svarbus susitikimas su atsakovu bei tokio dydžio įsipareigojimo priėmimas turėjo būti pažymėtas, jei tik toks susitikimas būtų buvęs. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė ir nurodė teismo sprendime, byloje nėra nei vieno įrodymo, išskyrus 2013 m. rugpjūčio 7 d. vekselį, kuriame, pasak teismo eksperto A. B. tikėtina, kad pasirašė ne V. J., patvirtinančio, kad V. J. lankėsi Vilniuje. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog 2013 metais vadovaujamą įmonę UAB „Širvintų nekilnojamojo turto agentūra" siejo sutartiniai santykiai dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Narvija" su UAB „Širvintų nekilnojamojo turto agentūra" yra pilnai atsiskaičiusi ir į bylą pateikti tai patvirtinantys dokumentai.
18. Ieškovo nuomone, aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina. kad atsakovas neatliko jokių investicijų į nekilnojamąjį turtą ir joks teisinis santykis tarp fizinių asmenų - ieškovo ir atsakovo, kurio pagrindu galėjo būti išduotas ginčo vekselis - neegzistavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų bet kokį šalių komunikavimą, susijusį su ginčo vekselio išdavimo aplinkybės 2013 m. rugpjūčio mėnesį, o atsakovo pateikti elektroniniai laiškai ir pašto korespondencija yra tik 2016 m. rugpjūčio mėnesio, dėl ko teigtina, kad nagrinėjamu atveju ne tik, kad neegzistavo joks teisinis santykis ginčo vekseliui išduoti, bet ir parašas ginčo vekselyje yra ne Ieškovo. Nors atsakovas teigia, kad M. M. atsiliepime nurodyti motyvai pateikti tendencingai siekiant palaikyti savo tėvo poziciją, M. M. teiginių atsakovas jokiais įrodymais nepaneigia.
19. Trečiasis asmuo M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, kad jeigu laikytis M. M. pozicijos, kad M. M. tiesiog gina savo tėvo poziciją byloje ir realizuoja subjektyvų norą kenkti buvusiam sutuoktiniui, M. M., žinodama apie ginčijamą vekselį, neabejotinai būtų siekusi santuokos nutraukimo byloje šį vekselį padalinti, kadangi pusė šio vekselio sumos tektų jai, o tai reiškia dalis vekselyje nurodytos sumos liktų M. M., o tai reiškia, kad M. M. tėvui nereikėtų sumokėti pusės vekselyje nurodytos sumos. Trečiasis asmuo pažymi, jog niekada nei su M. M., nei su V. J. nebuvo sutarusi, kad į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) investuos M. M. nurodomas pinigines sumas, nors kaip teigia apeliantas neva bendra M. M. ir M. M. investuotų piniginių lėšų suma yra lentelėje nurodyta jų bendrai investuoto turto suma. Tai, kad tas pats advokatas atstovauja ieškovą ir trečiąjį asmenį, nesudaro prielaidų teigti, kad M. M. atsiliepime nurodytos aplinkybės yra tendencingos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
22. Apeliantas prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą dėl būtinumo skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apelianto prašyme išdėstytos aplinkybės dėl būtinumo skirti pakartotinę ekspertizę yra išdėstytos apeliaciniame skunde, taip pat apelianto prašyme skirti pakartotine ekspertizę, todėl nėra pagrindo skirti žodinį posėdį toms pačioms aplinkybėms nurodyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažintas negaliojančiu ieškovo V. J. atsakovui M. M. 2013 m. rugpjūčio 7 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 125 000 Lt (36 202,50 EUR) sumai, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo surašytas neprotestuotinas, paprastasis vekselis, kuriuo V. J. besąlygiškai įsipareigojo 2016 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) arba pavedimu į M. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą sumokėti M. M. 125 000 Lt. Notarė D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3-8294, kuriuo pareikalavo iš V. J. išieškoti iš viso 34 535,77 EUR ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios susidarys nuo vekselio mokėjimo dienos (2016-08-03) iki visiško skolos išieškojimo dienos. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti ginčo vekselį negaliojantį, kadangi jis atsakovui neišdavė ginčo vekselio, jo nepasirašė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2326(16), ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-44646-16, nurodyta, kad negalima nustatyti, ar minėtame vekselyje pasirašė ieškovas ar kitas asmuo. rašysenos eksperto A. B. 2017 m. birželio 30 d. ekspertizės akte Nr. 20170630/01, konstatuota, jog tikėtina, kad ištirtame vekselyje pasirašė ne ieškovas V. J..
25. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra kategoriškos išvados, jog ginčo vekselį pasirašė kitas asmuo, ne ieškovas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis normomis, konstatavo, jog ieškovas ginčo vekselio nepasirašė, ginčo vekselį pripažintino negaliojančiu (CK 1.80, 1.93 straipsniai), atitinkamai panaikino ir notarės D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3-8294.
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę civilinėje byloje, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, taip pat nevisapusiškai, neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė tuos įrodymus, kuriais remiantis padarė išvadą, jog ginčo vekselio ieškovas 2013-08-07 d. Vilniuje negalėjo pasirašyti.
Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo
27. Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
28. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti byloje pakartotinę ekspertizę, kadangi pateikdamas 2017-06-30 išvadą, ekspertas neėmė iš ieškovo eksperimentinių pavyzdžių, tyrė tuos pačius dokumentus ir kai kuriuos laisvo parašo pavyzdžius pasirašytus jau po to kai buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pakartotinė ekspertizė būtų užvilkinusi bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, jog nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
29. Pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas yra teismo prerogatyva, bet ne pareiga. Įvertinęs dviejų atliktų tyrimų (specialisto, teismo ekspertizės) išvadas ir nekilus abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo bei teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pakartotinė ekspertizė yra nereikalinga. Apeliantas nei teikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti byloje atliktos ekspertizės išvadomis. Vien tai, jog ekspertas padarė tikėtiną, o ne kategorišką išvadą, nesuteikia pagrindo ją vertinti kaip prieštaringą, nepatikimą, o ekspertizės aktą kaip neteisėtą. Taigi, byloje nesant jokių duomenų, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės išvados pagrįstumu, skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę ir pavesti ją daryti kitiems ekspertams pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo, todėl šis apelianto prašymas netenkintinas ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ne nusprendė nesivadovauti ekspertizės išvadomis, tačiau vertino ją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kitaip tariant nagrinėjamos bylos baigtį lėmė ne ekspertizės išvados, bet byloje esančių įrodymu viseto vertinimas. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog nesivadovaudamas ekspertizės išvadomis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ekspertizės išlaidas.
30. Pažymėtina, jog 2016-12-01 Specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, kad nustatyti ar vekselyje pasirašė ieškovas ar kitas asmuo nėra galimybės, lyginamajam tyrimui buvo paimti ieškovo laisvųjų parašų pavyzdžiai pasirašyti tiek iki ginčo vekselio surašymo, tiek po jo. 2017-06-30 ekspertizės akto išvada parengta vertinant ieškovo parašus laikotarpiu nuo 2012-07-25 iki 2013-11-28, papildomai ekspertas vadovavosi ieškovo parašais esančiais civilinėje byloje bei baudžiamojoje byloje esančiais parašo pavyzdžiais, tame tarpe ir 5 lapais eksperimentinių ieškovo parašų pavyzdžių. Įvertinęs parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, ekspertas nustatė, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtino laipsnio išvadai, kad ieškovas ginčo vekselio nepasirašė. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tokią išvadą ekspertas pateikė atsižvelgdamas į tai, kad parašas yra trumpas, mažai informatyvus, paprastos sandaros, greta parašo sutampa transkripcija ir keli bendrieji ir specialieji požymiai, todėl nustatytieji požymių skirtumai nesudaro požymių visumos kategoriškai išvadai. Eksperto nuomone, vizualinį panašumą galėjo nulemti bandymas mėgdžioti tikrąjį ieškovo parašą. Taigi, eksperto išvadoje nurodyti argumentai, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog šiuo atveju apelianto prašoma pakartotinė ekspertizė būtų netikslinga, atsižvelgiant į tai, kad tiriamas objektas yra neinformatyvus kategoriškos išvados pateikimui. Tačiau sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog minėtų specialisto ir eksperto išvadų šiuo atveju negalima vertinti kaip prieštaringų ar patvirtinančių atsakovo teigiamą faktą, kad ginčo vekselyje pasirašė ieškovas, kas būtų pagrindas skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pakartotinės ekspertizės skyrimas, prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principui (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Nurodytų argumentų pagrindu, kolegija laiko netikslinga pakartotinę ekspertizę skirti ir apeliacinės instancijos teisme.
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė pakartotinės ekspertizės skyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Priešingai, atsakovas atsiliepime į ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo prašė jį spręsti teismo nuožiūra, klausimų ekspertui neturėjo.
Dėl įrodymų vertinimo
32. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad techniškai iš Klaipėdos į Vilnių galimą nuvažiuoti per 3 val. 10 min., nepagrįstai analizavo aplinkybes ar ieškovas turėjo pagrindo išduoti ginčo vekselį, nevertino kritiškai trečiojo asmens M. M., kuri suinteresuota bylos baigtimi, argumentų kritiškai. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
33. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įvertindamas įrodymus teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Atkreiptinas dėmesys, jog pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo apeliantas pakartotinai išdėsto argumentus, kuriuos įvertino ir išsamiai dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus padarė kitokias išvadas nei tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą sprendimą neteisėtų ar nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas apeliaciniame skunde selektyviai vertina byloje esančius įrodymus, aiškindamas juos sau palankia linkme. Tačiau kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumą, tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir įrodymų pakankamumo taisykle, pagrįstai sprendė, jog ieškovas įrodė, kad ginčo vekselio nepasirašė.
35. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išvados, jog ieškovas nepasirašė ginčo vekselyje, priėjo ne vien remdamasis faktais apie ieškovo galimybę 2013-08-07 vakarą nuvažiuoti iš Klaipėdos į Vilnių, tačiau ir logika pagrįstomis išvadomis, kad tokiu atveju susitikimas su atsakovu būtų užfiksuotas ieškovo kruopščiai vedamoje darbotvarkėje, taip pat aplinkybe, kad ieškovas būtų pylęsis kuro kelionei atgal iš Vilniaus į Klaipėdą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog ginčo vekselis nėra minimas ir atsakovo santuokos su ieškovo dukterimi nutraukimo byloje. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo ar ieškovui buvo pagrindas išduoti ginčo vekselį. Atkreiptinas dėmesys, jog konkrečios bylos nagrinėjimo atveju kai ginčijamas vekselio išdavimo faktas, šalis sieję santykiai laikytini reikšminga aplinkybe grindžiant reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu. Taigi, šiuo atveju ieškovas siekdamas pagrįsti aplinkybę, jog ginčo vekselio jis nepasirašė, įrodinėjo, jog nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) pirko ieškovo vadovaujama įmonė UAB „Narvija“, o minėtų patalpų remontas buvo vykdomas atsakovo vadovaujamos UAB „Širvintų nekilnojamojo turto agentūra“, už kurios paslaugas UAB „Narvija“ yra pilnai atsiskaičiusi. Tuo tarpu įrodymų pagrindžiančių atsakovo nurodomas aplinkybes, kad į šį projektą jis investavo asmenines lėšas ir tai buvo atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės (ieškovo dukros) projektas, byloje nėra. Be to nenuosekliais ir prieštaringais laikytini šie apelianto argumentai, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog su buvusia sutuoktine bendro ūkio nevedė nuo 2011 m.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, įrodymų pakankamumo požiūriu byloje nustatytų aplinkybių visuma, t.y. aplinkybės, dėl ieškovo dienotvarkės vekselyje nurodytą jo pasirašymo dieną, santykiai tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens, kartu su eksperto tikėtino laipsnio išvada, yra pakankamos išvadai, jog ieškovas įrodė, jog ginčo vekselio nepasirašė (CPK 185 straipsnis).
37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas pakartotinės ekspertizės skyrimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovo turėtos 1210 EUR teisinės pagalbos išlaidos, pagrįstos įrodymais ir atitinkančios rekomendacinius dydžius, priteistinos iš atsakovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2d. kolegija,
n u t a r i a :
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1210 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Eglė Surgailienė
Vytautas Zelianka