Civilinė byla Nr. e2-7721-842/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03390-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.13; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,
sekretoriaujant Astai Zacharevičienei, Audronei Glambienei,
dalyvaujant ieškovei M. S., jos atstovei advokatei Ingai Balynienei,
atsakovą P. Š. atstovaujančios biudžetinės įstaigos „Valakampių socialinių paslaugų namai“ atstovėms Alinai Šukevič ir advokatei Eglei Tamašauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui P. Š., atstovaujamam biudžetinės įstaigos „Valakampių socialinių paslaugų namai“, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe mirusio asmens vardu, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, trečiasis asmuo – notarė Aldona Adomaitienė.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė M. S. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Butas) asmenine mirusiosios J. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) nuosavybe; panaikinti 2021-12-09 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro mirusiajam S. Š. išduotą nuosavybės teisių liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti 2021-12-29 atsakovui P. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo P. Š., atstovaujamo BĮ Valakampių socialinių paslaugų namai, ieškovės M. S. naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas teisminio nagrinėjimo metu. Nurodė, kad mirusioji J. Š. 2017-06-08 sudarė Oficialųjį testamentą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kuris priklausys jai mirties dieną, paliko savo seseriai M. S., 2021-07-22 ieškovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Po testatorės J. Š. mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), kuriame testatorė gyveno iki pat savo mirties. Mirusioji J. Š. taip pat turėjo sūnų, atsakovą P. Š., kuris teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, jo globėja buvo paskirta J. Š.. Po S. Š. mirties J. Š., kaip teismo paskirta P. Š. globėja, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir P. Š. vardu priėmė S. Š. palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. P. Š. po mirusiojo tėvo S. Š. mirties paveldėjo transporto priemonę, piniginių lėšų, skolą. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė, atsižvelgdama į tai, kad J. Š. ir S. Š. santuokos nutraukimo byloje Nr. 229-2508-1998 butas adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo padalintas, S. Š. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusiajam S. Š. išdavė nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini). 2021-12-29 P. Š. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį nurodyto buto. Ieškovės teigimu, notarė nepagrįstai ir neteisėtai padarė išvadą, jog ginčo butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių S. Š. ir J. Š. nuosavybė. Butas testatorei J. Š. priklausė asmeninės nuosavybės teise. J. Š. dar prieš įsigyjant butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi butą adresu (duomenys neskelbtini). Pastarąjį butą J. Š. įgijo už turėtus investicinius čekius pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą kaip asmeninę savo nuosavybę. Šis butas buvo parduotas M. B. 1995-02-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o iš gautų piniginių lėšų iškart po to, t. y. 1995-03-01 sutarties pagrindu, buvo nupirktas ginčo butas. Sutartyje buto pirkėja yra nurodyta tik viena J. Š., jokių žymų apie tai, kad butas buvo perkamas kaip bendroji jungtinė ar dalinė nuosavybė su S. Š., nėra. S. Š. nuolatos smurtavo prieš J. Š., ieškovė, kaip mirusiosios sesuo, labai gerai prisimena, jog J. Š. prieš įsigydama šį butą kėlė sąlygą, kad butas vardan jos ir sūnaus saugumo priklausys jai asmeniškai. J. Š. ir S. Š. santuokos nutraukimo byloje butas nebuvo dalinamas. J. Š. buvo sudariusi sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, mokėjo visus priklausančius mokėti butui mokesčius. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2952-37/2004 buvo nustatyta, kad ieškovei J. Š. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė yra įspėjusi nuomininką S. Š. apie nuomos sutarties nutraukimą, nes jis nemoka komunalinių mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas, taip pat per nustatytą terminą neišsikeldino iš patalpų. Taigi šiuo sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė iškeldinti atsakovą S. Š. iš ieškovei J. Š. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu ir nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjęs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, todėl nurodytoje civilinėje byloje yra nustatyta aplinkybė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė J. Š. asmeninės nuosavybės teise. J. Š. valią įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise patvirtina tai, kad santuokos nutraukimo byloje, taip pat iškeldinimo byloje nėra duomenų, kad tarp J. Š. ir jos sutuoktinio S. Š. būtų kilęs ginčas dėl ginčo buto teisinės padėties, nuosavybės dokumentuose nenurodyta, kad šis turtas būtų įgyjamas kartu su sutuoktiniu S. Š., nenustatyta, kad S. Š. būdų piniginėmis lėšomis prisidėjęs prie šio buto įsigijimo. Ginčo buto J. Š. vardu įsigijimo dokumentuose nėra išreikšta valia įgyti ginčo butą bendros jungtinės nuosavybės teise. S. Š. pretenzijų dėl ginčo buto J. Š. nereiškė, santuokos nutraukimo byloje neteigė ir nepatvirtino, kad butas būtų įgytas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iškeldinimo byloje S. Š. taip pat nepateikė jokios savo nuomonės ar prieštaravimo, kad nesutinka su minėtu sprendimu. Be to, S. Š. šiuo butu nesirūpino, mokesčių nemokėjo. Tuo tarpu J. Š. šiame bute gyveno iki savo mirties, juo rūpinosi, mokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius, butą remontavo ir prižiūrėjo jį asmeniškai. Pripažinus ginčo butą asmenine J. Š. nuosavybe, kaip išvestiniai tenkintini ir reikalavimai dėl nuosavybės teisių liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Atsakovas P. Š., atstovaujamas biudžetinės įstaigos Valakampių socialinių paslaugų namai, atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2021-08-10 iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės gautas raštas, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla pagal testamentą. Visas P. Š. motinos J. Š. turtas paliktas kitam asmeniui, bet ne mirusiosios sūnui P. Š.. Nepaisant paveldėjimo byloje pateikto testamento, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.20 straipsniu, P. Š. turi teisę paveldėti pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), kadangi palikėjo mirties dieną P. Š. buvo reikalingas išlaikymas. Vėliau paaiškėjo, kad P. Š., (duomenys neskelbtini) mirus tėvui S. Š. įgijo paveldėjimo teisę į ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. 2021-11-25 telefonu iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro gauta informacija, kad iš archyvo gavus P. Š. tėvo S. Š. turto paveldėjimo bylą paaiškėjo, jog mirus P. Š. tėvui S. Š., P. Š. įstatyminis atstovas J. Š. kreipėsi P. Š. vardu dėl mirusio tėvo turto dalies palikimo priėmimo (procesas užbaigtas ne iki galo, negautas nuosavybės teisės liudijimas). 2021-12-09 Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure gautas nuosavybės teisės liudijimas mirusio P. Š. tėvo S. Š. turto dalies, pateiktas prašymas dėl daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimo Registrų centre. 2021-12-29 Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure gautas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pateiktas prašymas dėl daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimo Registrų centre. 2021-01-12 gautas Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad P. Š. vardu yra registruotas juridinis faktas – asmeninė nuosavybė į 1/2 buto dalį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje teigiama, kad mirusioji J. Š. prieš įsigyjant ginčo butą asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš ieškinio priedų matyti, kad nebuvo įregistruotas minėto turto asmeninės nuosavybės juridinis faktas, o butas įsigytas būnant santuokoje su S. Š.. Bute (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (tai patvirtina ieškinio priedai - kreipimaisi į policijos pareigūnus dėl galimo S. Š. smurto prieš sutuoktinę J. Š.). Ieškinyje teigiama, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), pirktas už ieškovės mirusiosios sesers J. Š. investicinius čekius, tačiau nėra pridėta tai patvirtinančių dokumentų. Minėto buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo grynais pinigais. Neįmanoma nustatyti ar pinigų suma, skirta buto pirkimui, buvo vieno iš sutuoktinių ar abiejų. Ieškovė nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai buvo pasidalinę turtą, o nesant turto pasidalinimo tarp sutuoktinių laikytina, kad visas turtas yra bendras. Nėra pagrindžiančių dokumentų, kad šis butas įgytas už asmenines J. Š. lėšas, taip pat nėra duomenų apie tai, kad J. Š. aiškiai išreiškė valią įgyti minėtą butą asmeninėn nuosavybėn. Buto pirkimo – pardavimo sutartis negali patvirtinti šio fakto, kadangi pagal tuo metu galiojusį įstatymą sutartį galėjo pasirašyti tik vienas iš sutuoktinių. Visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turtas iki ir po santuokos nutraukimo nebuvo padalintas. Tai, kad VĮ Registrų centro išraše nurodoma, kad J. Š. yra buto savininkė, neįrodo, kad tai yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi viešo Nekilnojamojo turto registro ir atitinkamai sutuoktinių turto registracijos viešame registre paskirtis yra teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Tai, kad ginčo butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, patvirtina faktas, kad, nepaisant galimo sutuoktinio smurto sutuoktinės atžvilgiu, S. Š. liko gyventi minėtame bute. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2952-37/2004 buvo sprendžiamas S. Š. iškeldinimo klausimas, o ne nuosavybės teisių į butą nustatymas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiliepime nurodoma, kad su jų atlyginimu nesutinka. Įstaigoje nenumatytos lėšos teisinėms išlaidoms, susijusioms su asmens paveldėjimo klausimais, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos būtų dengiamos iš P. Š. sukauptų asmeninių lėšų. Apie tai atsakovo P. Š. teta, šiuo atveju ieškovė, buvo informuota teismo procese dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. P. Š. nuo vaikystės yra nustatyta sunki negalia, jis yra nedarbingas. Vienintelės P. Š. pajamos yra išmokos, kurių didžioji dalis tenka įstaigoje gaunamoms socialinėms paslaugoms dengti. Įstaiga, būdama P. Š. globėja ir turto administratore, atstovaudama jo interesus teisme veikia neatlygintinai, nesiekiant finansinės naudos. Finansinės bylinėjimosi naštos perkėlimas P. Š. būtų neproporcinga priemonė, pabloginanti jo finansinę situaciją ir sumažintų jo galimybes gerinti savo gyvenimo kokybę sukauptomis socialinių išmokų lėšomis.
Atsiliepimu į ieškinį Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant pagal byloje esančius dokumentus ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Butas buvo įgytas S. Š. ir J. Š. santuokos metu, ištuokos metu padalintas nebuvo, todėl buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nustačius šias aplinkybes, S. Š. paveldėjimo byloje buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas į santuokos su J. Š. metu įgytą turtą, t.y. ½ Buto (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Taip pat šioje byloje buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį P. Š. po tėvo S. Š. mirties paveldėjo ½ Buto.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė M. S. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad sesuo 20 metų savo darbovietėje laukė buto. Su sutuoktiniu S. Š. (susituokė (duomenys neskelbtini) metais) tuo metu gyveno atskirai, jis – pas savo gimines, ji – bendrabutyje. Pirmumo teisę butui įgijo, kai gimė neįgalus sūnus P. Š.. Seseriai apsigyvenus kartu su sutuoktiniu ir paaiškėjo, kas jis per žmogus – žemindavo, mušdavo ir ją, ir vaiką. Kartą sesuo grįžusi iš sanatorijos rado nuniokotą butą, nutarė jį parduoti ir įsigyti 2 kambarių butą, kad galėtų nuo S. Š. atskirai gyventi. Pardavusi butą (duomenys neskelbtini), sesuo įsigijo 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini)., dar davė S. Š. 3 000-4 000 Lt, kad jis sau bendrabučio kambarį įsigytų, taip pat užteko kelionei į Braziliją, kur buvo gydomas P. Š.. Sesuo butą privatizavo už savo ir sūnaus investicinius čekius, taip pat prisidėjo ieškovė, atiduodama savo ir savo sūnaus čekius, jokios sutartys nebuvo sudarinėjamos. Sesuo apsisprendė butą palikti jai, kadangi jos buvo labai artimos, o P. Š. nieko netrūksta, jis visas paslaugas gauna nemokamai.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės M. S. atstovė advokatė Inga Balynienė ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad atsakovas nėra išlaikymo reikalingas asmuo, neprašo privalomosios palikimo dalies. Ginčo Butas buvo asmeninė J. Š. nuosavybė. Tai patvirtina ir sprendimai civilinėse bylose dėl J. Š. ir S. Š. santuokos nutraukimo, S. Š. iškeldinimo, savininko nebūtų galima iškeldinti. Pagal kasacinio teismo praktiką investiciniai čekiai yra asmeninė nuosavybė, o už juos ir įgytas vienas butas, kurį pardavus nupirktas ginčo Butas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovą P. Š. atstovaujančios biudžetinės įstaigos „Valakampių socialinių paslaugų namai“ atstovė Alina Šukevič ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad globėjas informacijos apie globotinio turtą nerinko, reikalavimų dėl privalomosios palikimo dalies atsisakė, paaiškėjus, kad P. Š. paveldi savo tėvo turtą, t.y. ½ ginčo Buto, tokiu būdu pagerėjus asmens turtinei padėčiai. P. Š. turint turto už papildomas lėšas galėtų būti patenkinta daugiau asmens poreikių (pvz. stomatologo paslaugos, ateinantis masažistas ir kita).
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovą P. Š. atstovaujančios biudžetinės įstaigos „Valakampių socialinių paslaugų namai“ atstovė advokatė Eglė Tamašauskaitė ieškinį prašė atmesti. Mano, kad svarbiausia turėtų būti neįgalaus asmens interesai, ieškovė siekia nuskriausti neveiksnų asmenį. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalį ginčo Butas negalėjo būti laikomas asmenine nuosavybe. J. Š. ir S. Š. buvo santuokoje, šeima galėjo privatizuoti tik vieną butą. Asmeninių lėšų panaudojimas negali lemti privatizuojamo buto pripažinimo asmenine nuosavybe. Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį vieno vardu įregistruotas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paneigus faktą, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo asmeninė nuosavybė, nėra duomenų ir dėl to, kad ginčo Butas būtų buvusi asmeninė J. Š. nuosavybė. S. Š. ir J. Š. santuokos nutraukimo byloje teismas nesprendė sutuoktinių turto padalinimo klausimo, įstatymuose nebuvo tokio reikalavimo. 2004 metais buvo sprendžiamas formalus klausimas dėl S. Š. iškeldinimo, o ne dėl nuosavybės. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimas būtų socialiai neteisingas. Asmuo ne tik netektų turto, bet turėtų dar ir sumokėti. Ginčas kilo notaro atliktų veiksmų pasekmėje.
Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė paaiškino, kad tik mirus J. Š. nustatyta, kad santuokos su S. Š. metu buvo įgyta turto, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai įvertinusi notarė S. Š. vardu išdavė nuosavybės teisės liudijimą, o P. Š., palikėjo S. Š. įpėdiniui, – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Duomenų, kad santuokos metu įgytas turtas būtų buvęs padalintas, notarė neturėjo, vadovavosi įstatymais ir kasacinio teismo praktika.
Ieškinys atmestinas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, asmuo besikreipiantis į teismą suformuluoja ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. nurodo reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.
Ieškovė prašo pripažinti ginčo Butą asmenine jos mirusios sesers J. Š. nuosavybe, kadangi J. Š. dar prieš įsigyjant Butą asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi butą adresu (duomenys neskelbtini). Pastarąjį butą J. Š. įgijo už mirusiosios turėtus investicinius čekius pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą kaip asmeninę savo nuosavybę. Šis butas buvo parduotas M. B. 1995-02-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o iš gautų piniginių lėšų iškart po to, t. y. 1995-03-01 sutarties pagrindu, buvo nupirktas ginčo Butas.
Remiantis bylos medžiaga, (duomenys neskelbtini) susituokė ieškovės sesuo ir atsakovo motina J. Š. bei atsakovo tėvas S. Š.. (duomenys neskelbtini) gimė atsakovas P. Š.. Vilniaus miesto valdybos 1991-11-07 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl butų suteikimo” J. Š. suteiktas butas (duomenys neskelbtini).
Prasidėjus privatizavimo procesui Butas 1993-03-10 sutartimi už 39 071 rublį parduotas J. Š., nurodant, kad 39 071 rublį pirkėjas sumokėjo į N.Vilnios seniūnijos valdybos sąskaitą. Butas tą pačią dieną registruotas ieškovės vardu (1 el. bylos failas, b.l. 24, 25, 27, 28).
Ginčui aktualiu metu galiojęs 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką bei apibrėžė, kokios valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat ir šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusia gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK nustatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo nustatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalyti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis). Nustačius, jog butas įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, toks butas neabejotinai turi būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Aplinkybė, kad butas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002, 2021-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismų praktikoje suformuluota griežta SŠK 21 straipsnyje nustatyto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymo taisyklė bylose dėl butų, įgytų pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes tai užtikrina sutuoktinių lygias teises į santuokos metu privatizuotą butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas santuokos su S. Š. metu, todėl pagal Butų privatizavimo įstatymo ir Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, net nepaisant to, kurio iš sutuoktinių ir kokio pobūdžio lėšomis butas privatizuotas. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė iš esmės pripažįsta, kad butas suteiktas šeimai, teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad J. Š. pirmumo teisę butui įgijo, kai gimė neįgalus sūnus P. Š., t.y. atsakovas byloje.
1995-02-17 sutartimi J. Š. už 49 000 Lt M. B. pardavė 3 kambarių 61,17 kv.m. ploto butą (duomenys neskelbtini).
1995-03-01 sutartimi J. Š. už 24 000 Lt iš J. B. įsigijo 2 kambarių 43,84 kv.m. butą su rūsiu (duomenys neskelbtini).
Ginčo Buto 1995-03-01 įsigijimo sutartyje, t. y. turto įgijimo metu, nėra ir nebuvo aiškiai išreikšta J. Š. valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, nėra ir duomenų, kad ieškovas kaip sutuoktinis su tuo būtų sutikęs. Buto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; 2019-02-21 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019; 2021-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįsta, kad Butas įgytas pardavus butą (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taigi įgytas ne už asmenines J. Š. lėšas. 1995-03-01 Buto įgijimo sutartyje nėra nurodyta, kad Butą J. Š. įgytų asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose taip pat nėra duomenų, kad kada nors būtų registruotas juridinis faktas, jog butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. Š. nuosavybė.
Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pardavus privatizuotą butą naujai įgytame Bute sutuoktiniai J. Š. ir S. Š. gyveno kartu. Nėra jokių duomenų, kad S. Š. savo vardu būtų įgijęs atskirą būstą, bendrabučio kambarį ar pan. 1998-01-20 UAB ,,Žirmūnų valda” J. Š. išduotoje pažymoje nurodyta, kad butu (duomenys neskelbtini), naudojasi trys asmenys – J. Š., vyras S. Š. ir sūnus P. Š.. 1998-05-23 J. Š. su firma ,,Vilniaus dujos” pasirašytoje Gamtinių dujų tiekimo ir dujotekių techninio aptarnavimo pasirašytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodoma, kad Bute gyvena 3 asmenys. Aplinkybę, kad J. Š. ir S. Š. Bute gyveno kartu, patvirtina ir pačios J. Š. teiktas ieškininis pareiškimas, prie jo pridėtos teismo medicinos specialistų išvados, teismo posėdžių protokoluose užfiksuoti jos paaiškinimai Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 229-2508/1998 m.
Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 229-2508/1998 m. dėl J. Š. ir S. Š. nutraukimo priimtas 1998-05-12. J. Š. ir S. Š. ištuoka registruota (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas Ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Santuokos nutraukimo byloje šalių turto padalijimo klausimas neispręstas, kadangi tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas nenumatė reikalavimo nutraukiant santuoką padalinti sutuoktinių turimą turtą.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004-04-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2952-37/2004 m. nutarta iškeldinti atsakovą S. Š. iš ieškovei J. Š. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančių turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tačiau, kaip matyti iš byloje reikšto reikalavimo, sprendimo turinio, šios bylos dalykas buvo asmens iškeldinimas, o ne buvusių sutuoktinių santuokos metus įgytos nuosavybės – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), - teisinis režimas, todėl neturi prejudicinės galios šioje byloje, sprendžiant dėl Buto pripažinimo asmenine J. Š. nuosavybę, o patvirtina tik tai, kad po santuokos nutrūkimo S. Š. toliau gyveno ginčo Bute.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-01-3-15408-2009-5, skiriant J. Š. atsakovo P. Š. globėja, nustatyta, kad P. Š. gyvena su tėvais J. Š. ir S. Š..
Iš S. Š. paveldėjimo byloje esančio Gyventojų registro 2017-07-10 išrašo matyti, kad paskutinį kartą, t.y., 2016-05-18, asmuo gyvenamąją vietą taip pat buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini).
Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad reikalavimas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine J. Š. nuosavybe, atmestinas.
Atmetus reikalavimą ginčo Butą pripažinti asmenine mirusiosios J. Š. nuosavybe, atmestini ir iš jo kildinami reikalavimai panaikinti 2021-12-09 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro mirusiajam S. Š. išduotą nuosavybės teisių liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti 2021-12-29 atsakovui P. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teisės aktuose nustatyta tvarka notarės veiksmai, išduodant nuosavybės teisių bei paveldėjimo teisės liudijimus, nebuvo skundžiami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, todėl iš ieškovės M. S. biudžetinei įstaigai Valakampių socialinių paslaugų namams, atstovaujančiai P. Š., priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 13,44 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteistos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662.
Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą privalo būti pateikti teismui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Iš ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) biudžetinei įstaigai Valakampių socialinių paslaugų namams, juridinio asmens kodas 190998090, bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Iš ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 13,44 Eur (trylika eurų ir 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Stukaitė