Civilinė byla Nr. 3K-7-118/2007
Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Egidijaus Laužiko, Aloyzo Marčiulionio, Antano Simniškio, Algimanto Spiečiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ prašymą (pareiškimą) pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį dėl konkursinės teisenos pradėjimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ prašė pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas nurodė, kad nuo prašomos pripažinti nutarties įsigaliojimo pagal Baltarusijos Respublikos įstatymo „Dėl ekonominio neišsigalinimo (bankrutavimo)“ 90 ir 91 straipsnius atsiranda tam tikros pasekmės bankrutuojančiai įmonei, tarp jų ir kreditorinių reikalavimų tvirtinimo tvarka. Pareiškėjas turi turto ir kreditorių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo, todėl šis turi teisinį suinteresuotumą, ir ūkinio teismo nutartis pripažintina Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 52 straipsnio pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo.
II. Teismo nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Kolegija nenustatė 1992 m. spalio 20 d. Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 59 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti. Kolegija atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ir negali kreiptis dėl nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad pareiškėjas turi turtinių interesų Lietuvos Respublikoje. Be to, suinteresuotas asmuo siekia pripažinti ir įvykdyti arbitražo sprendimus Lietuvos Respublikoje dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo (civilinė byla pagal suinteresuoto asmens Westintorg Corp. prašymą dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų 2005 m. gegužės 23 d. sprendimų dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo), t. y. suinteresuotumą turi ir suinteresuotas asmuo, ir pareiškėjas. Kolegija nustatė, kad prašoma pripažinti ir leisti vykdyti nutartis įsiteisėjo 2005 m. rugsėjo 9 d. (Sutarties 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pagal savo turinį turi būti vykdoma. Kolegija atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad prašoma pripažinti nutartis nelaikytina galutiniu teismo sprendimu Sutarties ir CPK prasme. Sutarties 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad abi Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus bylose, esančiose jų žinioje, priimtus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Sutartyje apibrėžiamos teisingumo įstaigų kompetencijos ribos – bylų, kuriose priimti sprendimai pripažįstami ir vykdomi šios Sutarties pagrindu, kategorijos. Pagal sutarties 1 straipsnio 2 dalį ne tik teismai, bet ir prokuratūra, vidaus reikalų ir kitos įstaigos laikomos teisingumo įstaigomis. Kolegija nurodė, kad teisingumo įstaigų priimti sprendimai gali vadintis įvairiai, todėl padarė išvadą, kad Sutartis taikoma Sutartyje sulygtos kategorijos bylose priimtiems teisingumo įstaigų (ne tik teismo) sprendimams pripažinti ir vykdyti, nepriklausomai nuo to, kaip tas sprendimas gali būti vadinamas – potvarkis, įsakymas, nutartis ar panašiai, ir sąvoka „sprendimas“ Sutarties 52 straipsnyje vartojama platesne prasme nei tik galutiniai įsiteisėję teismo sprendimai. Kolegijos nuomone, bylos dėl bankroto bylos iškėlimo patenka į civilinių (ūkinių) bylų kategoriją, todėl nutartis gali būti pripažįstama ir leidžiama vykdyti Sutarties pagrindu. Kolegija pažymėjo, kad Baltarusijos Respublikos teismo nutartis iškelti bankroto bylą nesukelia tokių teisinių pasekmių, kokias sukeltų bankroto bylos iškėlimas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, t. y. vertinant pagal sukeliamas pasekmes negalima Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos bankroto įstatymų analogija.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Priėmus ginčijamą nutartį susidarė teisiškai neapibrėžta ir teisės aktų tiesiogiai nereglamentuojama situacija, kai Baltarusijos Respublikos teismo nutarties teisinė galia Lietuvos Respublikoje ir jos sukeliamos teisinės pasekmės yra neaiškios ir neapibrėžtos, taip pažeisti CK 1.2, 1.5 straipsniai. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas reiškia, kad pripažintas teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje turi tokią pat teisinę galią kaip ir Lietuvos teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2001). Užsienio teismo sprendimas iškelti bankroto bylą negali būti prilyginamas Lietuvos teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad užsienio valstybėje pradėtų bankroto procedūrų taikymas įmonei savaime nenutraukia pradėtų nagrinėti su bankrutuojančia įmone susijusių turtinių ginčų civilinėse bylose Lietuvoje, nebent užsienio valstybių bankroto procedūrų eksteritorialumas ir su tuo susijusios teisinės pasekmės Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų nustatytos dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu sudarytuose tarptautinės teisės aktuose, prie kurių yra prisijungusi Lietuva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2004). Kadangi nėra Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos tarptautinių susitarimų dėl tarpvalstybinio bankroto, tai bankroto procesą reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos įstatymų taikymas Lietuvos Respublikoje yra negalimas. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas nutartį pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos teismo nutartį dėl konkursinės teisenos pradėjimo, pažeidė CK 1.10 straipsnio reikalavimus dėl užsienio teisės taikymo tik įstatymo ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. Nei CK normos, nei Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai nereglamentuoja užsienio teisės normų dėl įmonių nemokumo (bankroto) taikymo Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis CK procesinės Baltarusijos Respublikos įstatymų nuostatos negali būti taikomos Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas bendro pobūdžio nutartį pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos teismo nutartį dėl konkursinės teisenos pradėjimo, iš esmės pasisakė ne tik dėl įmonės „Belaja Rus“ teisnumo, bet ir dėl procesinių Baltarusijos teisės normų taikymo Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, Baltarusijos teismo nutarties dėl konkursinės teisenos pripažinimas gali turėti įtakos Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų sprendimų pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje, tai prieštarauja CK 1.10 straipsniui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria remiantis užsienyje vykstančių bankroto procesų eksteritorialumas yra negalimas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2004). Tarpvalstybinio pobūdžio bankroto procedūrų problemos tarptautiniu mastu nėra vieningai išspręstos. Nors egzistuoja tam tikri tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys tarpvalstybinio pobūdžio bankroto klausimus (pvz., Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto procedūrų), tačiau daugeliu atvejų tarpvalstybinio pobūdžio bankroto klausimai dar lieka nereglamentuoti. Kadangi nėra Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos tarptautinių susitarimų dėl tarpvalstybinio bankroto, tai nėra ir teisinio pagrindo Baltarusijos teismo nutarčiai suteikti tokią pat galią (pvz., kreditorių reikalavimų patenkinimas ir išieškojimo sustabdymas ir pan.), kokia būtų suteikiama atitinkamam Europos Sąjungos valstybės teismo aktui. Tuo tarpu dėl ginčijamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties taikymo Baltarusijos teismo nutarčiai galėtų būti suteikta net aukštesnė teisinė galia, nes jai nebūtų taikomi Reglamento Nr. 1346/2000 nustatyti apribojimai.
2. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 52-59 straipsniais ir nesprendė teismo nutarties pripažinimo ir vykdymo klausimo pagal CPK 810 straipsnį. Lietuvos apeliacinis teismas plečiamai aiškino sutarties nuostatas ir neatsižvelgė į tai, kad Baltarusijos teismo nutartis dėl konkursinės teisenos pradėjimo negali būti laikoma teisingumo įstaigos sprendimu pagal sutartį. Sutartyje nustatyta, kad pagal ją pripažįstami ir vykdomi teisingumo įstaigų sprendimai civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžiai dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutartyje teisingumo įstaigos sprendimo sąvokos nepateikta, tačiau, remiantis sisteminiu visos sutarties aiškinimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Baltarusijos teismo nutartis dėl konkursinės teisenos pradėjimo negali būti laikoma teisingumo įstaigos sprendimu, nes šia nutartimi nebuvo iš esmės išspręsti pareiškėjo ar suinteresuoto asmens civilinių teisių ir pareigų klausimai. Minėta nutartimi Baltarusijos teismas tik priėmė pagal Baltarusijos įstatymus taikytinus procesinio pobūdžio patvarkymus, susijusius su bankroto procedūrų vykdymu. Pagal sutartį pripažįstami ir vykdomi sprendimai, kuriais išsprendžiami bylos šalių materialinių teisių ar pareigų klausimai: sutarties 20 straipsnyje nurodytos tik ginčo teisenos bylos, 57 straipsnyje nustatyta, kad pripažinti sprendimai vykdytini pagal šalies, kurioje sprendimas vykdomas, įstatymus, o Baltarusijos įmonės bankroto procedūra akivaizdžiai negali būti vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tokį sutarties nuostatų aiškinimą nurodyto pobūdžio bylose suformavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisinės pagalbos sutarties nuostatas taikydamas, tik nustatęs, kad Baltarusijos teismas turėjo kompetenciją priimti atitinkamą sprendimą remdamasis Sutarties 20 straipsniu (2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002). Kasatoriaus nuomone, teismas turėjo taikyti ne teisinės pagalbos sutartyje įtvirtintus teismo sprendimų pripažinimo kriterijus, o CPK 809 ir 810 straipsnius.
3. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas nepagrįstai pripažino Baltarusijos teismo nutartį ir leido ją vykdyti, nors tokia nutartis pagal įstatymus negali būti vykdoma taip, kaip būtų vykdomas atitinkamas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2001). Ginčijama nutartimi Baltarusijos teismo pradėtam bankroto procesui suteiktas teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatytas eksteritorialumas ir gali būti apribota kasatoriaus teisė ginti savo pažeistą teisę, remiantis Rusijos Federacijoje priimtais arbitražo sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2004). Ginčijama nutartimi buvo be išimčių pripažinti Baltarusijos Respublikos įstatymų procesinių normų taikymą reglamentuojantys Baltarusijos teismo patvarkymai ir juos buvo leista vykdyti Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 28. Teismas plečiamai aiškino Teisinės pagalbos sutarties nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002).
4. Lietuvos apeliacinis teismas, tinkamai taikydamas CPK 810 straipsnį, turėjo sustabdyti šią bylą iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje dėl Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų 2005 m. gegužės 23 d. sprendimų pripažinimo. Byla buvo pradėta iki Baltarusijos Respublikos teismo nutarties priėmimo, nagrinėjama tarp tų pačių šalių, ir Baltarusijos Respublikos teismo nutartis gali būti nesuderinama su Lietuvos teismo nutartimi šioje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
5. Pareiškėjas nenurodė nei įmonės „Belaja Rus“ turto, esančio Lietuvos Respublikoje, nei veiksmų, kurių turi būti imtasi vykdant Baltarusijos teismo nutartį. Nesant teisėto pagrindo Lietuvos Respublikos teismui įsijungti į įmonės „Belaja Rus“ bankroto procedūrą, jos pareiškimas turėjo būti atmestas kaip pareikštas asmens, neturinčio teisėto intereso reikšti tokius reikalavimus (CPK 5 straipsnis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pagal CPK 810 straipsnio 1 ir 5 dalis pagrįstai vadovavosi Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Pagal šios sutarties 1 straipsnio 2 dalį Baltarusijos Respublikos ūkiniai teismai patenka į teisingumo įstaigų sąrašą, kurių sprendimai pagal sutarties 52 straipsnio 2 dalį pripažįstami ir vykdomi Lietuvos Respublikoje. Teismas pripažindamas ir leisdamas vykdyti nenustatė sutarties 59 straipsnyje išvardytų atsisakymo pagrindų. Byloje nėra duomenų, kad Baltarusijos Respublikos ūkinis teismas neturėjo kompetencijos nagrinėti bankroto bylą ir kad Lietuvos Respublikos teismas tuo pagrindu būtų galėjęs atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą.
2. Kasacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo dėl nutarties, nepagrįsti. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp. kreipėsi dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų 2005 m. gegužės 23 d. sprendimus dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo ir nurodė, kad pareiškėjas turi turto Lietuvos Respublikoje, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Toks Lietuvoje esantis turtas iškėlus bankroto bylą Baltarusijos Respublikoje būtų priskirtas prie bankrutuojančios įmonės turto ir paskirstytas kreditoriams bankroto procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Tai leistų padaryti Baltarusijos Respublikos ūkinio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Taigi tiek pareiškėjas, tiek Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp. turi teisinį suinteresuotumą.
3. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje bylioje Nr. 3K-7-560/2004, nes neatitinka faktinės bylos aplinkybės.
4. Kasacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo nurodyti užsienio teismo sprendimo Lietuvos Respublikoje sukeliamas pasekmes, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2001).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Baltarusijos Respublikos Aukštasis Ūkinis Teismas 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, nustatęs, kad Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ yra stabiliai nemoki, vadovaudamasis Baltarusijos Respublikos įstatymu „Dėl ekonominio neišsigalinimo (bankrutavimo)“, pradėjo šiai įmonei konkursinę teiseną.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti.
Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika 1992 m. spalio 20 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis). Sutarties 52 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad abi Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus bylose, esančiose jų žinioje, priimtus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Pagal sutarties 1 straipsnio 2 dalį teisingumo įstaigomis įvardyti Susitariančiosios Šalies teismai, prokuratūra, vidaus reikalų įstaigos, Baltarusijos Respublikos ūkiniai teismai, notarinės kontoros. Taigi pagal Sutarties 1 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnio 2 dalies 1 punktą Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl konkursinės teisenos pradėjimo patenka į sprendimų, pripažintinų pagal Sutartį, kategoriją, todėl kasacinio skundo argumentai, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas pagal Sutartį, nepagrįsti.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažintas ir leistas vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas įgyja teisinę galią ir sukelia tam tikrų teisinių pasekmių valstybėje, kurioje yra pripažįstamas. Pagal bendrąją taisyklę užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti iš esmės reiškia, kad pripažįstančioje valstybėje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią, kad sprendimą pripažinusioje valstybėje jis tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinis teismo sprendimas.
CPK LX skyriaus „Procesas“ ketvirtasis skirsnis „Užsienio teismų (arbitražų), išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių teismus, sprendimų pripažinimo tvarka“ (CPK 809-812 straipsniai) reglamentuoja užsienio teismų sprendimų pripažinimą. CPK 811 straipsnyje nustatyta, kas turi teisę kreiptis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, nurodyta, kas pateikiama kartu su pareiškimu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, 810 straipsnyje išvardytos užsienio teismų sprendimų pripažinimo sąlygos, 812 straipsnyje nustatyta tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo tvarka. CPK LX skyriaus „Procesas“ penktasis skirsnis „Leidimo vykdyti užsienio teismų (arbitražų), išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių teismus, sprendimus tvarka“ (CPK 813-815 straipsniai) reglamentuoja užsienio teismų sprendimų leidimą vykdyti. CPK 813 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant leidžiama vykdyti užsienio teismo sprendimą, nurodyti dokumentai, kurie pateikiami prie prašymo leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. CPK 814 straipsnyje nustatyta tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas turi galimybę iš pradžių kreiptis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, o vėliau galima kreiptis dėl leidimo vykdyti. Pažymėtina, kad pagal CPK 812 straipsnio 6 dalį kartu su pareiškimu pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti sprendžiamas klausimas dėl leidimo šį sprendimą vykdyti. Tam, kad užsienio sprendimas būtų vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis turėtų būti pripažintas nustatyta tvarka (CPK 813 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ne visais atvejais pripažintas užsienio teismo sprendimas bus vykdytinas. CPK 809 straipsnio 2 dalyje yra išskirta ir kategorija teismo sprendimų, kurie nereikalauja pripažinimo. Tokį užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti išskyrimą, išimčių nustatymą lemia tai, kad teismo sprendimai pagal savo pobūdį yra skirtingi ir ne visais atvejais teismo sprendimas pagal savo pobūdį vykdytinas, tam tikri teismo sprendimai pagal savo pobūdį gali būti nevykdytini.
Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismo sprendimai pripažįstami CPK 810 straipsnyje nurodytomis sąlygomis (CPK 810 straipsnio 1 dalis). CPK 810 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas. Minėta, kad Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika yra sudariusios tarptautinę sutartį, reglamentuojančią teismo sprendimų pripažinimą, taigi šiuo atveju teismo sprendimas pripažintinas taikant Sutartyje nurodytas sąlygas. Sutartyje išskiriamos nereikalaujančių vykdymo sprendimų pripažinimo sąlygos (53 straipsnis) ir reikalaujančių vykdymo sprendimų pripažinimo sąlygos (54-59 straipsniai). Pagal Sutarties 53 straipsnį teisingumo įstaigų priimti ir įsiteisėję sprendimai, pagal savo pobūdį nereikalaujantys vykdymo, pripažįstami esant tokioms sąlygoms: 1) jeigu Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, teisingumo įstaigos anksčiau nepriėmė šioje byloje įsiteisėjusio sprendimo; 2) jeigu pagal šią Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas, byla nepriklauso išimtinei šios Susitariančiosios Šalies įstaigų kompetencijai. Sutarties 59 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant teismas gali atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti teismo sprendimą, pagal savo pobūdį reikalaujantį vykdymo.
Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, nustačius, kad Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ yra stabiliai nemoki, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos įstatymu „Dėl ekonominio neišsigalinimo (bankrutavimo)“, šiai įmonei pradėta konkursinė teisena. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks teismo sprendimas pagal savo pobūdį priskirtinas prie pagal nereikalaujančių vykdymo sprendimų kategorijos (juo teismas atlieka tam tikrus procesinius veiksmus – pradeda konkursinę teiseną, skiria teismo posėdį, paskiria valdytoją, kurį įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus, ir pan.). Pagal tokį teismo sprendimą negalės būti išduotas vykdomasis raštas, kuris galėtų būti pateiktas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (Sutarties 57 straipsnis, CPK 773-779 straipsniai). Taigi šiuo atveju sprendžiant teismo sprendimo pripažinimo klausimą taikytinas Sutarties 53 straipsnis, o ne Sutarties 59 straipsnis, ir tik turi būti patikrinama, ar egzistuoja dvi sąlygos, nustatytos sutarties 53 straipsnyje, būtinos teismo sprendimui pripažinti, t. y. turi būti nustatyta, ar pripažįstančios valstybės teisingumo įstaigos anksčiau nepriėmė šioje byloje įsiteisėjusio sprendimo, taip pat ar tokio pobūdžio byla pagal sutartį, o jei sutartyje nenustatyta, tai pagal pripažįstančios valstybės nacionalinę teisę, nepriklauso išimtinei pripažįstančios valstybės įstaigų kompetencijai.
Išplėstinė teisėjų konstatuoja, kad nei pagal Sutartį, nei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos teismų išimtinei kompetencijai nepriklauso bankroto bylų iškėlimas Baltarusijos Respublikos įmonėms. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 2 dalį įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Nei Sutartyje, nei CPK nėra normų, reglamentuojančių bankroto bylos iškėlimo jurisdikcijos klausimą kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Taigi Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Baltarusijos Respublikos juridiniam asmeniui priimta byloje, kuri nei pagal Sutartį, nei pagal Lietuvos Respublikos (šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas) teisės aktus nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ir Lietuvos Respublikos teismai anksčiau nepriėmė įsiteisėjusio sprendimo iškelti bankroto bylą Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ pradėta konkursinė teisena, atitinka abi Sutarties 53 straipsnyje nurodytas sąlygas: 1) Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, teisingumo įstaigos anksčiau nepriėmė šioje byloje įsiteisėjusio sprendimo; 2) pagal šią Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas, byla nepriklauso išimtinei šios Susitariančiosios Šalies įstaigų kompetencijai.
Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad, vadovaujantis CPK 810 straipsnio 5 dalimi, Sutarties 53 straipsniu, nėra pagrindų atsisakyti pripažinti Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarties.
Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl tokios pripažintos nutarties teisinių pasekmių (kaip, pvz., Baltarusijos Respublikos teismo nutarties dėl konkursinės teisenos pripažinimo įtakos Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų sprendimų pripažinimui ir leidimui vykdyti) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo argumentai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nepagrįsti. Civilinė byla Nr. 3K-3-98/2001, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 9 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-560/2004, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 9 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-319/2002, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos, juose nebuvo sprendžiamas užsienio teismo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo pripažinimo klausimas.
Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutarties dalis, kuria pripažinta Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis, paliktina galioti, o nutarties dalis, kuria Lietuvos Respublikoje leista vykdyti Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – prašymas leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria Lietuvos Respublikoje leista vykdyti Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – prašymą leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį atmesti.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria pripažinta Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis, palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas
Aloyzas Marčiulionis
Antanas Simniškis
Algimantas Spiečius