Civilinė byla Nr. 2-1444-178/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01872-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
2. Ieškovė O. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei BAB bankui SNORAS, prašydama pripažinti negaliojančia dėl suklydimo su atsakove 2011 m. birželio 11 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį bei taikyti restituciją – grąžinti sumokėtus 2 197 Eur, kuriems taikytina draudiminė apsauga, t. y. pripažinti ieškovės teisę į 2 197 Eur indėlių draudimo išmoką.
3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi byla sustabdyta iki procesinio sprendimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.
4. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, prašydama atnaujinti bylos nagrinėjimą, civilinę bylą nutraukti, priteisti iš atsakovės 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 11 d. atsakovė pervedė į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 2 216,74 Eur, t. y. visą reikalautą sumą. Ieškovė patvirtino, kad procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą; priėmė ieškovės O. P. atsisakymą nuo ieškinio; civilinę bylą nutraukė; priteisė ieškovei iš atsakovės BAB banko „Snoras“ 434,43 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti bei grąžino ieškovei 65,74 Eur žyminio mokesčio.
6. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį, teismas sprendė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta, todėl ji atnaujinta (CPK 167 str. 1 d.).
7. Ieškovės pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo CPK 140 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinka. Aplinkybių, kad šis atsisakymas pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą, nenustatyta (CPK 42 str. 2 d.). Todėl ieškovės atsisakymą nuo ieškinio teismas priėmė ir civilinę bylą nutraukė.
8. Ieškovė ieškiniu siekė pripažinti negaliojančia su atsakove sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį bei taikyti restituciją. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo trečiasis asmuo išmokėjo ieškovei indėlių draudimo išmoką už šioje byloje ginčytą indėlio sertifikatą. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas patenkintas, ir tai nulėmė ieškinio atsisakymą. Dėl kreipimosi į teismą ir iki ieškinio atsisakymo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kalta atsakovė, nepripažinusi ne tik ieškovės suklydimo dėl perkamo produkto fakto, bet ir neigusi indėlio sertifikatui taikytiną apsaugą. Aplinkybė, jog ieškovės reikalavimą patenkino ne atsakovė, nagrinėjamam klausimui neturi reikšmės (Lietuvos apeliacinis teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016).
9. Atsižvelgęs į ieškovės pateiktus procesinius dokumentus, į Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą, į bylos sudėtingumą, apimtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta.
10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškė reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, todėl ieškovei grąžintas visas jos sumokėtas 227 Eur žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 9 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

11. Atsakovė BAB bankas SNORAS (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį pakeisti ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
2. Apeliantė nepripažino, kad ieškovės ginčijamas indėlio sertifikatas sudarytas dėl suklydimo. Ieškinys dalyje dėl ieškovės teisės į 2 197 Eur indėlių draudimo išmoką pareikštas netinkamam atsakovui, nes ši teisė iš esmės buvo nukreipta prieš trečiąjį asmenį, kuriam Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apskaičiuoti ir mokėti draudimo išmokas. Jei ieškovė manytų, kad jos įsigytam indėlio sertifikatui turi būti taikoma indėlių draudimo sistema, tai ji reikalautų draudimo išmokos priteisimo arba teisės į draudimo išmoką pripažinimo. Tačiau ieškovė pasirinko būtent kitokį savo teisių gynimo būdą – sandorio ginčijimą ir restitucijos taikymą.
3. Ginčijama sutartis nenuginčyta, restitucija netaikyta, todėl ieškovės reikalavimas apeliantei nebuvo patenkintas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų pripažinęs ginčo sutartį negaliojančia. Todėl pareikštas nepagrįstas ieškinys sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 94 str. 1 d.).
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties ginčijimo yra perteklinis. Nesant pagrindo konstatuoti apeliantės atsakomybės už perteklinio ginčo iniciavimą, apeliantė negali būti įpareigota atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, priėmęs ieškovės prašymą, neišklausęs apeliantės nuomonės, pažeidė kooperacijos, rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Teismas nebendradarbiavo su apeliante, neleido pasisakyti dėl ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių. Ieškovės pareiškimas apie apeliantės sumokėtas sumas pagal ieškinio reikalavimus nebuvo tirtas teismo posėdyje. Taip pat nebuvo leista apeliantei atsikirsti į ieškovės argumentus dėl jos reikalavimų įvykdymo.
12. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma draudimo sistema, trečiasis asmuo įvykdė savo pareigą ir išmokėjo ieškovei indėlio draudimo išmoką. Dėl to, kad šios pareigos iki tol apeliantė nevykdė, ieškovei teko kreiptis į teismą.
2. Ieškovė turi teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų, tačiau tai nereiškia, kad apeliantė laimėjo bylą. Iki išmokų už indėlių sertifikatus išmokėjimo, pareikštas ieškinys atspindėjo šalių santykius, todėl ieškinys galėjo būti tenkintas iš dalies pripažįstant, kad nuo bankroto bylos apeliantei iškėlimo, ieškovė įgijo teisę į 100 proc. indėlio draudimo išmokos išmokėjimą, su kuo apeliantė nesutiko.
3. CPK 245 straipsnis taikytinas bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tačiau skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka.
13. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Indėlio draudimo išmokų išmokėjimas ieškovei nereiškia, kad ieškinys buvo patenkintas. Ieškovė, atsiimdama draudimo išmoką, faktiškai pripažino, jog indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti ir sukurianti jos šalims teises ir pareigas. Todėl ieškinio reikalavimai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįsti.
2. Trečiasis asmuo nedisponuoja duomenimis apie indėlininkus ir investuotojus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas iki galimų draudžiamųjų įvykių. Šiais duomenimis trečiasis asmuo pradeda disponuoti tik po draudžiamojo įvykio ir tik draudėjui perdavus atitinkamus duomenis. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo, apeliantei perdavus trečiajam asmeniui reikalingus duomenis apie indėlininkams priklausančias mokėtinas sumas, šios trečiojo asmens ir buvo išmokėtos.
3. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus 2011 m. buvusio indėlių ir investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo. Nei apeliantė, nei trečiasis asmuo nepripažino ieškovės pareikšto ieškinio ir ieškinio reikalavimų nepatenkino. Ieškovės suklydimo dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties kausimas nebuvo išspręstas, t. y. ieškovė teismo nebuvo pripažinta suklydusi sudarant ginčo sutartį. Todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantės ar/ir trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės ir/ar trečiojo asmens.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas teismui nutraukus bylą (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio,  taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
17. Iš pareikšto ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovė ieškinį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė dėl to, kad iškėlus apeliantei bankroto bylą ieškovei nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytą iš apeliantės indėlio sertifikatą. Taigi, ieškovės siekis iš esmės buvo užsitikrinti, kad jai būtų taikoma Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ) nustatyta draudimo apsauga. Tačiau apeliantei ir trečiajam asmeniui laikant, kad lėšos pagal indėlio sertifikatą nėra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia dėl esminio suklydimo ir dėl pripažinimo lėšų banko sąskaitoje, kurioms taikoma draudimo apsauga.  Nėra ginčo, kad draudimo išmoka išmokėta tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, kurioje konstatuota, jog indėlių sertifikatui, dėl kurio pripažinimo negaliojančiu vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Todėl jau išmokėjus draudimo išmoką, ieškovei ginčyti minėtą sandorį tapo nebetikslinga ir tai lėmė ieškinio dalies, susijusios su indėlių sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimu negaliojančia, atsisakymą.
18. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamos nutarties dalį, nepagrįstai akcentuoja tik teisinį byloje pareikšto ieškinio pagrindą, bei nepagrįstai teigia, kad buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, ignoruodama tai, kad ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluotas atsižvelgiant būtent į apeliantės poziciją nepripažinti ieškovės lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Kaip jau minėta, ieškovė ieškinį dėl indėlių sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareiškė dėl šio apeliantės elgesio. Tai, kad ieškovės teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas, nors ir kitu teisiniu pagrindu nei nurodyta ieškinyje, buvo patenkintas ir ieškovei, priešingai nei teigia apeliantė, bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos (CPK 94 str. 1 d.). Atskirojo skundo argumentai tokios išvados nepaneigia.
19. Pagal IĮIDĮ 6 straipsnio 7 dalį  draudimo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio indėlių draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlius ir indėlininkus. Indėlių draudimo išmokos sumą pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktus duomenis apskaičiuoja ir indėlių draudimo išmokų išmokėjimą organizuoja draudimo įmonė. Už draudimo įmonei perduotų duomenų tikrumą ir pateikimą laiku atsako indėlių draudimo sistemos dalyvis. To paties straipsnio 8 dalis nustato, kad  indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iš karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančią tinkamų drausti indėlių sumą, pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir kitus duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, kuriuos draudimo įmonės prašymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė inicijavo teisminį procesą dėl to, kad jos lėšoms netaikyta IĮIDĮ  numatyta draudimo apsauga. Draudimo išmokas išmoka (sprendimus priima)  būtent trečiasis asmuo, o ne apeliantė (žr. 19 punktą). Todėl iš esmės būtent nuo trečiojo asmens ir priklauso draudimo išmokų (ne)išmokėjimas. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad apeliantė jam nebuvo perdavusi duomenų apie indėlių sertifikatų turėtojus. Tačiau toks argumentas nepripažintinas pagrįstu - trečiasis asmuo, būdamas šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu, neabejotinai žinojo apie ieškovės siekį gauti draudimo išmoką, tačiau jis tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo priėmė sprendimą išmokėti indėlių draudimo išmokas visiems indėlio sertifikatų turėtojams inter alia ieškovei. Dėl to, kad trečiasis asmuo išmokėjo ieškovei draudimo išmokas, ieškovė ir atsisakė ieškinio. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad tiek apeliantės, tiek trečiojo asmens (nurodoma ir atsiliepime į atskirąjį skundą) priešinga pozicija, kad jis niekada nepripažino ieškovės pareikšto ieškinio, yra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimu.
21. Trečiojo asmens atsiliepime į skundą nurodytas argumentas, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos teisinio reglamentavimo, nėra pagrindas išvadai, kad dėl to atsiradusias išlaidas turėtų patirti pati ieškovė. Iš esmės analogiškose bylose Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016 ir kt.).
22. CPK 94 straipsnio 1 dalis (kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės) numato, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus bei į CPK 3 straipsnio 1, 7 dalyse įtvirtintas nuostatas, jog aiškinant ir taikant įstatymus teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė dėl abiejų (apeliantės ir trečiojo asmens) veiksmų (neveikimo) ir abu lygiomis dalimis turi jas atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo praktika iš esmės panašiose bylose nebuvo vienareikšmė. Tačiau būtent tokia išvada yra padaryta trijų teisėjų kolegijos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016. Tiesa, toje byloje Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo atsakove, o šiuo atveju ji yra trečiasis asmuo. Vienok tai savaime nelemia kitokio procesinio sprendimo, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį trečiasis asmuo iš esmės turi visas šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus numatytas šioje normoje. Todėl  nėra pagrindo pripažinti, jog trečiasis asmuo vien dėl savo – ne šalies (atsakovo) – procesinio statuso neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų, kurios sąlygotos būtent jo veiksmų/pozicijos (ir turi teisę tik jas gauti).
23. Ieškovės naudai iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą, todėl skundžiama nutartis papildytina nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės administravimo išlaidų.
24. Dėl pirmiau paminėtų motyvų skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 337 str. 1 p. 4 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, nurodant, kad ieškovei O. P. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis – po 217,22 Eur – bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (j. a. k. 112025973) administravimui skirtų lėšų ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus