Civilinė byla Nr. e2-1073-555/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“ ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.                      Ieškovė UAB „Bondrida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ sąlygas neteisėtomis: 1) viešojo pirkimo sąlygų 2.1. punktą, kuriame numatyta: „Perkančioji organizacija ilgalaikėje tvarumo perspektyvoje numato įsigyti 1 miesto ir 21 priemiestinio maršruto susisiekimo elektra varomais autobusais paslaugą su paslaugos teikimui būtinomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą), kurios šiuo pirkimu nebus įsigyjamos Perkančiosios organizacijos nuosavybėn. Paslaugos detalizuojamos ir reikalavimai pirkimo objektui nustatyti specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“; 2) viešojo pirkimo sąlygų 2.8.1. punktą, kuriame numatoma, kad galimas maksimalus su pratęsimais paslaugų teikimo terminas – 10 metų; 3) viešojo pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurie nesusiję su kaina: (i) antras kriterijus – Transporto priemonių II etapui pristatymo terminas dienomis (T1), (ii) trečias kriterijus – Keleivių informavimo sistemos, e-bilieto ir el. apskaitos teikimo pradžios terminas dienomis nuo sutarties įsigaliojimo (T2);4) viešojo pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 12 punktą, kuriame numatoma, kad II etapo metu tiekėjas paslaugas turės teikti tik elektra varomais autobusais; ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė nurodo, kad atsakovė (perkančioji organizacija) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2025 m. gegužės 2 d. CVP IS paskelbtame tarptautinio viešojo „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ pirkime nepagrįstai sujungė itin skirtingus objektus į vieną bei nustatė kitus reikalavimus, kurie apriboja smulkaus ir vidutinio verslo galimybes dalyvauti pirkime. Pirkimo sąlygų 2.1. punkte numatyta, kad perkančioji organizacija ilgalaikėje tvarumo perspektyvoje numato įsigyti 1 miesto ir 21 priemiestinio maršruto susisiekimo elektra varomais autobusais paslaugą su paslaugos teikimui būtinomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą), kurios šiuo pirkimu nebus įsigyjamos perkančiosios organizacijos nuosavybėn. Paslaugos detalizuojamos ir reikalavimai pirkimo objektui nustatyti specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“. Pirkimo sąlygų priede „Techninės specifikacijos 1 priedas – „Maršrutų eismo tvarkaraščių ir atstumo lentelės“ nurodyti visi Vilkaviškio rajono maršrutai, kuriais turės būti teikiamos paslaugos, taip pat preliminarūs maršrutų duomenys. Pirkimo sąlygų 2.8.1. punkte numatyta: „Galimas maksimalus su pratęsimais paslaugų teikimo terminas – 10 (dešimt) m.“. Ieškovė teigia, kad iš pateiktų pirkimo sąlygų matyti, jog perkančioji organizacija su vienu tiekėju siekia sudaryti viešojo pirkimo sutartį: dėl keleivių vežimo visais Vilkaviškio rajono maršrutais (iš viso 22 maršrutais) net 10 m. laikotarpiui; dėl įkrovimo stotelių įrengimo; dėl popierinės ir elektroninės bilietų sistemos įrengimo; dėl dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimo. Pirkimo sąlygų 2.6. punkte perkančioji organizacija nurodo sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagal miesto ir priemiesčio maršrutus argumentus. Pirkimo sąlygų 2.7. punkte perkančioji organizacija nurodo sprendimo neskaidymo į dalis keleivių vežimo paslaugą ir tam būtinų priemonių suteikimą (infrastruktūros įrengimą, elektroninio bilieto bei elektroninės apskaitos naudojimą, keleivių informacinės sistemos dalinį įrengimą) argumentus. Ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimu neskaidyti pirkimo objekto į dalis. Ieškovė vertina, kad perkančioji organizacija turėtų išskaidyti keleivių vežimo paslaugas į tris dalis: (i) keleivių vežimo paslaugų teikimas pagal 11 maršrutų, (ii) keleivių vežimo paslaugų teikimas pagal 11 maršrutų bei (iii) paslaugos teikimui būtinų priemonių įsigijimas. Kadangi pirkimu siekiama įsigyti keleivių vežimo paslaugas visais Vilkaviškio rajono maršrutais (iš viso 22 maršrutais) net 10 m. laikotarpiui, o taip pat yra keliami aukšti reikalavimai autobusų skaičiui, perkančioji organizacija turėtų išskaidyti pirkimo objektą į dvi dalis po 11 maršrutų. Išskaidžius pirkimo objektą į dvi dalis būtų sudaryta galimybė dalyvauti pirkime smulkiam ir vidutiniam verslui, pvz., ieškovei, kadangi ne tik sumažėtų paslaugų teikimo apimtis, būtų sudaromos dvi viešojo pirkimo sutartys su dviem tiekėjais, bet taip pat būtų keliami mažesni reikalavimai autobusų skaičiui. Ieškovė pažymi, kad tuo atveju, jeigu pirkimo objektas būtų išskaidytas į dvi dalis, pvz., po 11 maršrutų, ji turėtų galimybę pateikti pasiūlymą, tačiau pagal esamas pirkimo sąlygas viso pirkimo objekto tiekėjas, būdamas vidutinio dydžio įmone, nėra pajėgus įgyvendinti. Pirkimo objekto neskaidymas, o taip pat papildomų priemonių įsigijimas tuo pačiu pirkimu, sumažina konkurenciją Vilkaviškio rajone. Pirkimu atsakovė pagal vieną sutartį taip pat siekia įsigyti ne tik keleivių vežimo paslaugas, bet ir paslaugos teikimui būtinas priemones (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą). Techninės specifikacijos 12 punktas numato, kad II etapo metu tiekėjas paslaugas turės teikti tik elektra varomais autobusais. Perkančioji organizacija kelią reikalavimą, kad keleivių vežimo paslaugo II etapo metu būtų teikiamos tik elektra varomais autobusais. Ieškovės įsitikinusi, kad toks reikalavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatymo (toliau – ADĮ) nuostatas, kurio 15 straipsnio 3 ir 5 dalys nustato du laikotarpius su skirtingais reikalavimais transporto priemonių rūšims, teikiant keleivių vežimo paslaugas, bei sukuria nepagrįstus ribojimus.

3.                      Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. paskelbė pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“. Pirkimo esminėse sąlygose nustatė, kad Viešojo transporto paslaugos vykdomos dviem etapais: I-asis (pereinamasis) etapas iki 12 mėnesių, kurio metu viešojo transporto paslaugos teikiamos taršiomis transporto priemonėmis, siekiant suteikti laiko pasiruošti paslaugų teikimui elektra varomais autobusais (pagaminti transporto priemones, įrengti infrastruktūrą). Tiekėjai būtų galėję gauti papildomus balus, jei siūlytų trumpesnę I-ojo etapo trukmę, tačiau nebuvo numatyta galimybė šį etapą apskritai praleisti; o II-asis etapas, kurio metu paslaugos teikiamos elektra varomais autobusais. Atsakovė teigia, kad perkamos viešojo transporto paslaugos apėmė ne tik keleivių vežimo paslaugą, bet ir visų joms reikalingų priemonių užtikrinimą – tiekėjai privalo patys pasirūpinti transporto priemonėmis, jų įkrovimo infrastruktūra, stovėjimo ir remonto bazėmis, vairuotojais, bilietų platinimo kanalais (įskaitant, pasiūlyti keleiviams elektroninį bilietą), keleivių informavimo sistema (švieslentėmis viešojo transporto stotelėse), elektronine veiklos apskaita, kitomis priemonėmis, sutarties terminas – 7 metai, kuris gali būti pratęsiamas dar 3 metams. Paskelbus pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė gavo dviejų tiekėjų pretenzijas – ieškovės ir UAB „Transporto centras“. Abi pretenzijos iš esmės buvo susijusios su atsakovės sprendimu neskaidyti pirkimo objekto (kiekvienas tiekėjas siūlė skirtingus skaidymo variantus), taip pat kitais pagrindais: dėl sutarties termino, dėl vertinimo kriterijų, dėl paties pirkimo objekto ir kt. Atsakovė iš dalies patenkino tiekėjo pretenziją, ir pirkimą nutraukė. Pagrindinė priežastis nutraukti pirkimą buvo reaguojant į teiginį, jog tiekėjas norėtų turėti galimybę iškart teikti paslaugas II-ojo etapo sąlygomis (t. y. iškart vežti elektra varomais autobusais), nors ankstesnė pirkimo sąlygų redakcija tokios galimybės nenumatė. Nutraukus pirkimą, atsakovė ėmėsi dviejų veiksmų, atliko pirkimo sąlygų korekcijas, susijusias su (a) tenkintu tiekėjo pretenzijos aspektu ir (b) kitais techninio pobūdžio pataisymais, vykdė rinkos konsultaciją, kurios metu potencialiems tiekėjams buvo sudaryta galimybė pateikti komentarus dėl pirkimo dokumentų. Rinkos konsultacijos metu buvo gautos keturių suinteresuotų tiekėjų pastabos: UAB „Transrevis“, UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, UAB „Kautra“, UAB „ALTAS komercinis transportas“ Tik du iš pastabas pateikusių tiekėjų komentavo pirkimo objekto apimtį (poreikį jį skaidyti), ir nei vienas tiekėjas nekomentavo tariamai per ilgos sutarties trukmės (tačiau vienas tiekėjas nesutiko su sutarties trukme, kadangi ji buvo per trumpa), vertinimo kriterijų ar sprendimo pirkti elektra varomais autobusais teikiamas viešojo transporto paslaugas. Atsakovė neįžvelgė pagrindo su tokiomis pastabomis sutikti, todėl jas atmetė. Atsakovė teigia, kad pirkimo skaidymas į dvi dalis pagal paslaugų teikimo etapus yra objektyviai neįmanomas bei kelia tam tikras reikšmingas rizikas. Rinkos konsultacijos rezultatai sudarė prielaidas atsakovei spręsti, jog susidomėjimas pirkimu yra pakankamas ir neatlikus daugiau esminių pirkimo sąlygų pakeitimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2025 m. gegužės 2 d. atsakovė paskelbė pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“, kurio sąlygos iš esmės atitinka ankstesniojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, išskyrus galimybę tiekėjams iškart teikti pasiūlymą dėl paslaugų teikimo II-ajame etape (nereikalaujant, kad būtų pateiktas pasiūlymas dėl I-ojo etapo), ir įvairius kitus sąlygų pataisymus. Pradėjus vykdyti pirkimo procedūras, buvo gauta daugiau tiekėjų klausimų ir pasiūlymų. Klausimus, pasiūlymus pateikė ūkio subjektai: UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, UAB „Kautra“, UAB „Forveda“, UAB „Bondrida“, UAB „Transporto centras“. Tokia iki pirkimo ir jo vykdymo metu gauta (besitęsianti) potencialių tiekėjų reakcija patvirtina, kad rinkoje egzistuoja susidomėjimas pirkimu. Atsakovė taip pat nurodo, kad nėra išsamaus sąrašo pagrindų, tinkamų pagrįsti sprendimą neskaidyti pirkimo objekto. Atsakovė objektyviai negali skaidyti pirkimo į atskiras dalis keleivių vežimo paslaugoms ir joms reikalingoms priemonėms, kurios yra įvardijamos ieškinyje, kadangi tokiu atveju ji būtų priversta keleivių vežimo paslaugoms reikalingas priemones (elektrinių autobusų įkrovimo stoteles, bilietų, keleivių informavimo, stebėjimo sistemas) įsigyti savo arba savo sukurtos naujos organizacijos („transporto agentūros“) žinion (nuosavybėn, arba kitokiais pagrindais perimti valdymą) arba atitinkamas priemones pirkti kaip atskiras trečiųjų tiekėjų teikiamas paslaugas, ir tokiu atveju koordinuoti šių paslaugų tiekėjų veiklą tarpusavyje. Atsakovė nėra suinteresuota įgyti atitinkamas priemones, atsižvelgdama į savo poreikius, turi teisę nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą. Atsakovė pati neturi administracinių, finansinių, techninių pajėgumų ir gebėjimų administruoti atitinkamas viešojo transporto paslaugos teikimui reikalingas priemones. Atsakovė neturi atitinkamų gebėjimų įrengti ir valdyti elektrinių autobusų įkrovimo stoteles, nei bilietų sistemas, nei keleivių informavimo, stebėjimo sistemas, taip pat atsakovė nėra suinteresuota kurti atskiras organizacines struktūras. Keleivių vežimo paslauga negali būti teikiama nesant bet kurios iš jai reikalingų priemonių. Elektra varomiems autobusams būtina turėti prieigą prie įkrovimo stotelių, kad jie galėtų važiuoti; turi būti organizuojamas bilietų platinimas, kad keleiviai juos galėtų įsigyti ir naudotis viešuoju transportu; keleiviai turi būti informuojami apie viešojo transporto tvarkaraščius; keleiviai turi būti stebimi, siekiant apsaugoti turtą ir užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą. Jei neatsirastų tiekėjo bent vienai iš priemonių, reikalingų keleivių vežimo paslaugų teikimui, tai užkirstų kelią ir konkurencingos procedūros būdu pavesti tiekėjui(-ams) vykdyti keleivių vežimo veiklą. Nesant konkurencingos procedūros būdu atrinkto viešojo transporto paslaugų teikėjo, būtų ribojama konkurencija. Todėl, net jei siūloma alternatyva ir padidintų konkurenciją vienoje pirkimo dalyje (dėl keleivių vežimo), ji vis tiek yra atmestina kaip neproporcinga, kadangi sumažintų bendrą konkurencijos lygį. Tik neskaidžius pirkimo objekto įmanoma užtikrinti, kad viešojo transporto paslaugos teikėjas bus sklandžiai parinktas konkurencingos viešojo pirkimo procedūros būdu. Tam, kad tiekėjai galėtų įvertinti savo galimybes teikti konkurencingus pasiūlymus dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo, jiems būtina iš anksto žinoti, kokius kaštus teikdami šias paslaugas jie patirs. Teikiant atitinkamas paslaugas kaštus sudaro priemonės, reikalingos šių paslaugų teikimui. Tiekėjas turi iš anksto žinoti, kiek kainuos prieiga prie jo naudojamų elektrinių autobusų įkrovimo stotelių, taip pat kokius kaštus jis patirs autobusuose diegiant ir prižiūrint elektroninio bilieto sistemą, keleivių informavimo sistemą, keleivių stebėjimo sistemą. Tuo tarpu diegimą (įrengimą) ir priežiūrą pavedus išimtinai šių priemonių tiekėjams, pirkimo sąlygos taptų neaiškios jiems, kadangi nebūtų iš anksto žinoma, kokius konkrečius autobusus naudos vežėjas. Vykdant visas tokiu būdu išskaidyto pirkimo dalis paraleliai, pasiūlymus dėl keleivių vežimo veiklos ir dėl priemonių teikiantys tiekėjai nežinotų apie vienas kito planus, nuo kurių priklausys jų patiriami kaštai. Dėl to sprendimas neskaidyti pirkimo objekto yra būtinas ir proporcingas, kadangi egzistuoja rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį. Pirkimo objekto išskaidymas į keleivių vežimo paslaugos teikimą ir šios paslaugos teikimui reikalingas priemones smarkiai padidintų tiekėjų skaičių, kurių veiklą reikėtų tarpusavyje koordinuoti. Atsakovė turi biudžeto eilutę apmokėjimui už viešojo transporto paslaugas, tačiau biudžete neturi eilučių ar atliekamų lėšų, kurias būtų į tokias eilutes priskirti, keleivių vežimo paslaugoms reikalingoms priemonėms: elektra varomų autobusų įkrovimo stotelių įrengimui, elektroninio bilieto sistemos sukūrimui ir tolesniam palaikymui, keleivių informavimo ir stebėjimo sistemoms. Dalis priemonių, reikalingų keleivių vežimo paslaugų teikimui, reikalauja reikšmingų pradinių investicijų. Atsakovė yra pateikusi kitų pirkimų duomenimis grįstą vertinimą dėl elektroninio bilieto sistemos sukūrimo kaštus. Elektroninio bilieto sistemos programinės ir techninės įrangos kaina be palaikymo, remonto ir priežiūros paslaugų, CVP IS duomenimis, svyruoja nuo daugiau kaip 262 000 Eur (VšĮ „Žaliasis regionas“ viešasis pirkimas) iki daugiau kaip 490 000 Eur (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“). Tokio masto sumas atsakovė būtų priversta sumokėti už elektroninio bilieto sistemos sukūrimą iškart arba greitai po to, kai būtų parinktas atitinkamos pirkimo dalies laimėtojas. Apmokėti tokio masto kainą atsakovė neturi galimybės. Dėl to atsakovė faktiškai neturi galimybės pirkti keleivių vežimo paslaugai reikalingų priemonių, kaip atskirų paslaugų. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės ieškinio argumentais dėl pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis išskiriant po 11 maršrutų. Toks pirkimo objekto skaidymo būdas būtų nepagrįstas ir neproporcingas, kadangi kiekvieną maršrutų paketą aptarnaujantis tiekėjas turėtų savarankiškai rūpintis paslaugos teikimui reikalingomis priemonėmis t. y. atskirai įrengti autobusų įkrovimo stoteles, atskirai sukurti ir įdiegti elektroninio bilieto, keleivių informavimo ir stebėjimo sistemas. Taip pat turėtų atskirai užsitikrinti ir kitas paslaugų teikimui reikalingas priemones, kurių ieškovė nereikalavo išskirti į atskiras pirkimo dalis: įsigyti autobusus, autobusų laikymo (stovėjimo) vietas, autobusų priežiūros, remonto bazes, įsigyti įvairias kitas priemones. Jei pirkimo objektas būtų skaidomas į dvi dalis po 11 maršrutų, kaip siūlo ieškovė, tai susiklostytų situacija, kuomet skirtingas pirkimo dalis laimėjęs kiekvienas tiekėjas privalėtų turėti po rezervinių autobusų komplektą (po mažą ir didelį autobusą). Todėl taptų reikalingi dar 2 papildomi rezerviniai autobusai. Tai savaime reikštų aukštesnius kaštus tiekėjams dalyvaujant pirkime, kurie, atitinkamai, būtų įtraukiami į pasiūlymų kainą, dėl ko ji taptų aukštesnė, kas savaime reiškia neracionalų lėšų panaudojimą. Atitinkamai, tai nulemtų ir aukštesnę bendrą paslaugų kainą, kadangi visi tiekėjų patiriami kaštai būtų perkeliami į jų siūlomą įkainį, bei neracionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, nėra kito būdo, leidžiančio pasiekti nurodytą tikslą, kaip pirkimo objekto palikimas neskaidytu, nes tik neskaidžius pirkimo objekto įmanoma užtikrinti, kad paslaugų teikimui reikalingos priemonės nebūtų dubliuojamos, ir, atitinkamai, nebūtų dirbtinai didinami perkamų paslaugų kaštai. Todėl sprendimas neskaidyti pirkimo objekto yra būtinas ir proporcingas. Atsakovė ginčijamu pirkimu siekia įsigyti vienarūšę keleivių vežimo paslaugą, numatydama betarpiškai susijusių paslaugų bilietų pardavimo, keleivių informavimo, teikimą, kurios užtikrins tvarios, modernios bei skaidrios viešojo keleivių vežimo paslaugos teikimą. Atsakovė nurodo, kad ieškinyje nurodomas netikslus pirkimo sutarties terminas, kadangi vadovaujantis pirkimo sąlygų specialiosios dalies 2 priedo „Techninė specifikacija“ 6 punktu – paslaugų teikimo laikotarpis yra 84 mėn. (7 m.) nuo paslaugų teikimo pradžios. Jeigu paslaugų teikimo kokybė yra tinkama ir sutartis vykdoma sklandžiai, paslaugų teikimo laikotarpis gali būti pratęstas šalims pasirašant atskirą susitarimą dar 36 mėn. (3 m.). Bendras paslaugų teikimo laikotarpis negali viršyti 120 mėn., t. y. 10 m.. Taigi, pirkimo sutarties terminas yra 7, o ne 10 m.. Šį terminą pagal pirkimo sąlygas galima, tačiau neprivaloma, pratęsti iki 10 m.. Atsakovė pažymi, kad, skirtingai, nei dyzelinių autobusų atveju, elektra varomi autobusai yra susieti su stacionaria infrastruktūra – autobusų įkrovimo stotelėmis, kurias tiekėjai privalo įrengti, kad teiktų keleivių vežimo paslaugą. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkama infrastruktūra reikalaus reikšmingų investicijų, kurios būtų prarastos pasibaigus sutarčiai ir pakartotinai nelaimėjus pirkimo, pirkimo sutarties terminas neturėtų būti trumpesnis už laikotarpį, per kurį normalu būtų atitinkamai infrastruktūrai atsipirkti. Jei sutarties terminas būtų trumpesnis už infrastruktūros atsipirkimo laikotarpį, kiltų didelė rizika arba negauti pasiūlymų, arba gauti neproporcingai aukštus kainos pasiūlymus, ir, pasibaigus sutarčiai, paliktą dar nenusidėvėjusią infrastruktūrą. Vertinimas, koks laikotarpis yra reikalingas siekiant užtikrinti infrastruktūros atsipirkimą, yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau, sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, tarp rinkos specialistų vyrauja nuomonė, kad tiek 7 m., tiek 10 m. laikotarpis yra normalus (ne per ilgas). Atsakovė nurodo, kad pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ be kainos kriterijaus numatė du kokybinius pasiūlymų vertinimo kriterijus: Transporto priemonių II etapui pristatymo terminas dienomis (T1); Keleivių informavimo sistemos, e-bilieto ir el. apskaitos teikimo pradžios terminas dienomis nuo sutarties įsigaliojimo (T2). Šie kriterijai atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir c papunkčių reikalavimus ir sąlygas bei ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių reikalavimus, t. y. susiję su pirkimo objektu bei atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Minėti kriterijai yra objektyvūs, aiškiai apibrėžti ir paprastai apskaičiuojami, išvengiant bet kokio galimo subjektyvaus vertinimo. Dėl to būtent tokie vertinimo kriterijai, kuriais siekiama gauti kaip įmanoma greičiau viešojo keleivių vežimo paslaugą tvariais autobusais ir taikyti pažangias, skaidrias technologijas vykdant sutartį, yra ne tik susiję su pirkimo objektu, proporcingi bei objektyvūs (lengvai apskaičiuojami ir pamatuojami), bet ir suteikia pridėtinę vertę galutiniam paslaugos gavėjui – Vilkaviškio miesto ir rajono gyventojams, kadangi modernios, skaidrios ir tvarios paslaugos būtų pradėtos teikti anksčiau. Be to, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, t. y. į elektrinių autobusų gamybos terminus, atsakovė numatė mažiausią lyginamąjį svorį bendrame ekonominio naudingumo vertinime, nes nei vienas tiekėjas, kuris neturi savo parke naujų elektra varomų autobusų, negali ženkliai įtakoti naujų autobusų gamybos terminų. Tuo tarpu 12 mėn. bazinis terminas autobusams pristatyti yra proporcingas, tinkamas ir pakankamas. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad, nustatydama aptariamus pasiūlymų vertinimo kriterijus, atsakovė siekia sudaryti sąlygas laimėti konkrečiam (nenurodytam) tiekėjui. Vilkaviškio rajono savivaldybėje nėra naudojami elektra varomi autobusai, nėra įrengta jų įkrovimo stotelių, nėra įdiegta elektroninio bilieto sistema ar keleivių informavimo sistema. Todėl visi potencialūs tiekėjai turi vienodas galimybes savo rizika, t. y. dar prieš nustatant pirkimo laimėtoją, iš anksto ruoštis arba nesiruošti paslaugų teikimui. Tie tiekėjai, kurie iš anksto atliktų investicijas į galimybę paslaugas pradėti teikti anksčiau, įgytų konkurencinį pranašumą pirkime, tačiau tai darytų savo rizika, kadangi investicijos gali būti prarastos pirkimo nelaimėjus. Be to, ieškovės teiginiai, kad atsakovės sprendimas pirkti viešojo transporto paslaugas, teikiamas elektra varomais autobusais, prieštarauja ADĮ, yra nepagrįsti. Šie teiginiai yra deklaratyvūs, niekaip nepaaiškinami ir nepagrindžiami. Ieškinyje nėra pateikiama jokių argumentų, kodėl atsakovės sprendimas pirkti viešojo transporto paslaugas elektra varomais autobusais, kurie yra mažiausiai tarši ir aplinkosauginiu požiūriu palankiausia alternatyva, galėtų prieštarauti ADĮ, atsižvelgiant į jame deklaruojamus aplinkosauginio pobūdžio tikslus. Tuo labiau, kad pirkti viešojo transporto paslaugas elektra varomais autobusais šiuo metu jau yra įprasta praktika.

4.                      Išvadą byloje duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) nurodo, kad, VPĮ 28 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo objekto skaidymą į dalis, 1 dalis nustato, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus, o 2 dalis – kad tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. VPT vertina, kad tai, ar į vieną sujungti 22 maršrutai sudaro itin didelės apimties pirkimo objektą, galimai riboja konkurenciją yra fakto klausimas. Svarbu įvertinti, ar maršrutų skaidymas bent į dvi dalis (pvz. po 11 maršrutų), nesudarytų sąlygų platesnei konkurencijai. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7. punkte atsakovė nurodė pagrindimą dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis į keleivių vežimo paslaugą ir tam būtinų priemonių turėjimą (infrastruktūros įrengimą, elektroninio bilieto bei elektroninės apskaitos naudojimą, keleivių informacinės sistemos dalinį įrengimą. Pirkimo objekto dalies „Keleivių vežimo paslauga ir tam būtinų priemonių turėjimas“ į dalis skaidymas (pvz. keleivių vežimo + įkrovimo stotelių įrengimo+ popierinės ir elektroninės bilietų sistemos įrengimo + dalinio keleivių informavimo + stebėjimo sistemos įdiegimo paslaugos (darbai)) yra fakto klausimas, todėl svarbu nustatyti ar išskaidžius pirkimo objektą išaugtų tiekėjų konkurencija, ar toks pirkimo apjungimas nėra dirbtinis, o mažesnis pirkimo dalių dydis suteiktų galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų ir jų turinys labiau atitiktų tiekėjų pajėgumus. VPT pažymi, kad atliko dalinę pirkimo dokumentų peržiūrą, kurios metu nustatė, jog atsakovė galėjo organizuoti 2 atskirus pirkimus (arba vieną pirkimą jį skaidant į atskiras dalis), tokiu būdu įsigydama I-ojo ir II-ojo etapo paslaugas atskirai. Atsakovė nepagrindė objektyvių priežasčių, kodėl I ir II etapo paslaugos privalo būti perkamos kartu, jas sujungiant į vieną, nepagrindė, kad toks sprendimas yra vienintelis galimas ir būtinas, jog norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis, dėl kurių galėtų būti suvaržytas pirkime galinčių dalyvauti tiekėjų skaičius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija vykdo tarptautinį viešąjį „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ pirkimą. Ieškovė UAB „Bondrida“ 2025 m. gegužės 12 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, kurią atsakovė 2025 m. gegužės 21 d. atmetė. Ieškovė, nesutikdama su atsakyme į pretenziją nurodytais perkančiosios organizacijos argumentais, teikiamame ieškinyje nurodo, kad atsakovė nepagrįstai į vieną pirkimo objektą sujungė keleivių vežimo, įkrovimo stotelių įrengimo, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos įrengimo ir dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimo paslaugas (darbus). Ieškovė laikosi nuomonės, kad atsakovė turėtų išskaidyti keleivių vežimo paslaugas į tris dalis: 1) keleivių vežimo paslaugų teikimas pagal 11 maršrutų, 2) keleivių vežimo paslaugų teikimas pagal 11 maršrutų bei 3) paslaugos teikimui būtinų priemonių įsigijimas. Ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė nepagrįstai ilgą (ir tinkamai nepagrįstą) 10 m. pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį; perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie nesuteikia pridėtinės vertės Vilkaviškio rajono gyventojams, tačiau sudaro galimybę tiekėjui, kuris iš anksto turi pajėgumus pristatyti autobusus ir įrengti paslaugų teikimui būtinas priemones, gauti papildomų balų; perkančioji organizacija nustatė, kad paslaugos gali būti teikiamos tik elektra varomais autobusais, tačiau ADĮ suteikia galimybę paslaugas teikti ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) varomais autobusais.

6.                      Pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalį, viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti jai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šis tikslas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą parengti pirkimo sąlygas taip, kad perkančiajai organizacijai būtų siūlomos ir parduodamos tik reikalingos paslaugos, o lėšos, skirtos paslaugoms įsigyti, būtų naudojamos racionaliai.

7.                      Atsakovės parengtų pirkimo sąlygų 2.1. punkte numatyta, kad perkančioji organizacija ilgalaikėje tvarumo perspektyvoje numato įsigyti 1 miesto ir 21 priemiestinio maršruto susisiekimo elektra varomais autobusais paslaugą su paslaugos teikimui būtinomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą), kurios šiuo pirkimu nebus įsigyjamos perkančiosios organizacijos nuosavybėn. Pirkimo sąlygų 2.5. punkte nurodoma, kad pirkimo objektas į dalis neskaidomas, todėl pasiūlymas turi būti teikiamas visai nurodytai paslaugų apimčiai. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagal miesto ir priemiesčio maršrutus argumentai, kaip nustatyta VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje, įvardinti pirkimo sąlygų 2.6. punkte. Paslaugos detalizuojamos ir reikalavimai pirkimo objektui nustatyti specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“. Pirkimo sąlygų priede „Techninės specifikacijos 1 priedas – „Maršrutų eismo tvarkaraščių ir atstumo lentelės“ nurodyti Vilkaviškio rajono maršrutai, kuriais turės būti teikiamos paslaugos, taip pat preliminarūs maršrutų duomenys.

8.                      Pagal VPĮ 28 straipsnio 2 dalį, tarptautinio pirkimo objektas gali būti neskaidomas į dalis, jei skaidymas neproporcingai apsunkintų sutarties vykdymą arba sumažintų tiekėjų konkurenciją. VPĮ įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti pirkimo objektą į dalis, net jei pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos. Taigi, skaidyti, ar ne pirkimą į dalis yra perkančiosios organizacijos apsisprendimas, tačiau tokiu apsisprendimu negali būti paneigiami ar iškreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją (nediskriminavimą), tiek iš šio tikslo išvestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

9.                      Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai į vieną pirkimo objektą sujungė keleivių vežimo, įkrovimo stotelių įrengimo, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos įrengimo ir dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimo paslaugas (darbus). Be to, pirkimu siekiama įsigyti keleivių vežimo paslaugas visais Vilkaviškio rajono maršrutais (viso 22 maršrutais) 10 m. laikotarpiui, o taip pat yra keliami aukšti reikalavimai autobusų skaičiui. Ieškovė vertina, kad perkančioji organizacija turėtų išskaidyti pirkimo objektą į paslaugos teikimui būtinų priemonių įsigijimą bei į dvi dalis po 11 maršrutų, kadangi išskaidžius pirkimo objektą į dalis būtų sudaryta galimybė dalyvauti pirkime smulkiam ir vidutiniam verslui, nes ne tik sumažėtų paslaugų teikimo apimtis, bet būtų sudaromos viešojo pirkimo sutartys su atskirais tiekėjais, bet taip pat būtų keliami mažesni reikalavimai autobusų skaičiui.

10.                      Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, susijusių su nagrinėjamo konkretaus viešojo pirkimo faktinių aplinkybių analize, patvirtinančių, kad konkrečiu atveju pirkimo neskaidymas į dalis taip, kaip pasiūlė ieškovė savo pretenzijoje, varžo tiekėjų konkurenciją ar prieštarauja imperatyviems viešųjų pirkimų principams. Ieškovė apsiribojo bendrojo pobūdžio samprotavimais apie tai, kad suskaidžius pirkimo objektą į paslaugos teikimui būtinų priemonių įsigijimą ar į dvi dalis po 11 maršrutų, bus sudaryta galimybė dalyvauti pirkime smulkiam ir vidutiniam verslui. Sutiktina su ieškove, jog pagal kasacinio teismo praktiką, atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną neleidžiamas, jeigu tai pagrindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės bendro pobūdžio samprotavimai, jos teiginių nepagrindžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju pirkimas nėra skirstomas į dalis todėl, kad ginčijamu pirkimu siekiama įsigyti vienarūšę keleivių vežimo paslaugą, numatant betarpiškai susijusių paslaugų bilietų pardavimo, keleivių informavimo, teikimą, kurios užtikrins tvarios, modernios bei skaidrios viešojo keleivių vežimo paslaugos teikimą. Teismo vertinimu, ieškovės bendro pobūdžio teiginiai šių atsakovės argumentų nepaneigė.

11.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija pirkimo sąlygas tuo aspektu, kad pirkimo objektas įsigyjamas jo neskaidant, ir teigia, jog pirkimu įsigyjamos itin skirtingos paslaugos (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimas) teikimas, kurių paprastai vienas tiekėjas neteikia, todėl perkančioji organizacija apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime ir pažeidžia VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas viešojo pirkimo objekto skaidymo taisykles. Tuo tarpu atsakovės teigimu, pirkimu siekiama įsigyti kompleksinę keleivių vežimo paslaugą, todėl pagrindo skaidyti pirkimo objektą nėra.

12.                      Kaip jau minėta, atsakovės parengtų pirkimo sąlygų 2.1. punkte numatyta, kad pirkimo objektas apima 1 miesto ir 21 priemiestinio maršruto susisiekimo elektra varomais autobusais paslaugą su paslaugos teikimui būtinomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą), kurios šiuo pirkimu nebus įsigyjamos perkančiosios organizacijos nuosavybėn. Pirmasis (pereinamasis) etapas iki 12 mėn., kurio metu viešojo transporto paslaugos teikiamos taršiomis transporto priemonėmis, siekiant suteikti laiko pasiruošti paslaugų teikimui elektra varomais autobusais (pagaminti transporto priemones, įrengti infrastruktūrą). Tiekėjams suteikta teisė gauti papildomus balus, jei siūlytų trumpesnę I-ojo etapo trukmę, tačiau nenumatyta galimybė šį etapą praleisti. Antrasis etapas, kurio metu paslaugos teikiamos elektra varomais autobusais. Atsakovė, grįsdama pirkimo objekto neskaidymą į dalis, pirkimo bendrųjų sąlygų 2.6.-2.7. punkte detalizavo, kad pirkimo objekto sudedamosios dalys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, siekiama konkrečių nepertraukiamos autobusų veiklos nuomos, padėsiančios tinkamai vykdyti perkančiosios organizacijos pasirašytas keleivių pervežimo sutartis, tikslų; pasirinkus atskirus tiekėjus, kiltų neapibrėžtumas, rizika dėl rezultato pasiekimo, nes išskaidžius pirkimo objektą į dalis, techniškai bei teisiškai taptų neįmanoma sumontuoti vienam tiekėjui priklausančią techninę ir programinę įrangą kitam tiekėjui nuosavybės ar kitais pagrindais priklausančiuose ar naudojamuose autobusuose, pirkimo objektas du ir daugiau kartų taptų brangesnis.

13.                      Teismo vertinimu, iš paminėtų pirkimo objektą apibūdinančių savybių matyti, kad pirkimu siekiama sukurti bendrą vieningai ir nepertraukiamai veikiančią elektra varomų autobusų, galinčių teikti keleivių pervežimo paslaugą, sistemą. Tai reiškia, kad, kaip yra nurodyta ir minėtame pirkimo objekto neskaidymo pagrindime, kiekvienas šią sistemą sudarantis elementas turi veikti tinkamai ir derėti su kitais sistemos elementais, jog pirkimu siekiamas tikslas būtų pasiektas ir keleivių vežimo paslauga elektra varomu autobusu būtų nepertraukiamai teikiama visą pirkimo sutarties laikotarpį.

14.                      Kaip galima spręsti iš techninės specifikacijos nuostatų, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos turi atitikti visus teisės aktų reikalavimus ir užtikrinti, kad keleiviams bus išduodami kasos čekiai (autobusų bilietai), atitinkantys techninės specifikacijos 28 punkto reikalavimus, turi būti įrengta stebėjimo sistema, suteikiant perkančiajai organizacijai prieigą prie jos užfiksuotų duomenų, be to, paslaugos tiekėjas yra atsakingas už tai, kad savo lėšomis įsirengtų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stoteles, kurių įrengimo sąnaudos turi būti įskaičiuotos į paslaugų teikimo įkainį, transporto priemonių įkrovimo stotelės turės turėti atskirą elektros skaitliuką arba apskaitą, transporto priemonių įkrovimo (sunaudotos elektros) kaštai turi būti įtraukti į pasiūlymo kainą. Taigi tiek bilietų pardavimo, stebėjimo sistemos, įkrovimo infrastruktūros elementai, energijos tiekimas šiai infrastruktūrai ir, atitinkamai, autobusams, turi būti suderinti taip, kad būtų užtikrinamas keleivių vežimo paslaugos teikimas nepertraukiamai visą pirkimo sutarties laikotarpį.

15.                      Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog keleivių vežimo paslauga negali būti teikiama, nesant bet kurios iš jai reikalingų priemonių. Elektra varomiems autobusams būtina turėti prieigą prie įkrovimo stotelių, kad jie galėtų važiuoti; turi būti organizuojamas bilietų platinimas, kad keleiviai juos galėtų įsigyti ir naudotis viešuoju transportu; keleiviai turi būti informuojami apie viešojo transporto tvarkaraščius, taip pat turi būti įrengta stebėjimo sistema veikianti tiek autobuse, tiek suteikianti prieigą prie jos perkančiajai organizacijai. Akivaizdu, jog, jeigu neatsirastų tiekėjo bent vienai iš priemonių, reikalingų keleivių vežimo paslaugų teikimui, tai užkirstų kelią ir konkurencingos procedūros būdu pavesti tiekėjui vykdyti keleivių vežimo veiklą, nesant konkurencingos procedūros būdu atrinkto viešojo transporto paslaugų teikėjo, būtų ribojama konkurencija. Be to, padidėjus tiekėjų skaičiui kiltų būtinybė tarpusavyje koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus, apribotos galimybes techniškai suderinti skirtingų tiekėjų interesus, įgyvendinti sprendinius ar kontroliuoti jų atsakomybės ribas. Pirkimo modelis, kai vienu pirkimu įsigyjami autobusai, pakrovimo infrastruktūra, bilietų pardavimo, stebėjimo sistemos, teismo vertinimu, yra galimas, o techninio pobūdžio aplinkybių, dėl kurių pirkimo atveju toks modelis netinkamas, ieškovė nepagrindė.

16.                      Nesant pagrindo skaidyti pirkimą ieškovės siūlomu būdu, į atskiras pirkimo dalis, išskiriant keleivių vežimo paslaugą ir šios paslaugos teikimui reikalingas priemones, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais dėl maršrutų skaidymo į dalis. Grįsdama savo sprendimą neskaidyti pirkimo į dalis, atsakovė pirkimo sąlygų specialiosios dalies 2.7.3.-2.7.4. punktuose yra pateikusi kitų pirkimų duomenimis grįstą vertinimą dėl elektroninio bilieto sistemos sukūrimo ir palaikymo kaštų. Pateikti duomenys įgalina spręsti, kad elektroninio bilieto sistemos programinės ir techninės įrangos kaina be palaikymo, remonto ir priežiūros paslaugų, CVP IS duomenimis, svyruoja nuo daugiau kaip 262 000 Eur (VšĮ „Žaliasis regionas“ viešasis pirkimas) iki daugiau kaip 490 000 Eur (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“). Elektroninio bilieto sistemos palaikymo, priežiūros, remonto, atnaujinimo paslaugos, CVP IS duomenimis, paslaugų įsigijimo laikotarpiui (10 m.) svyruoja nuo 180 000 Eur (VšĮ „Žaliasis regionas“ viešasis pirkimas) iki daugiau nei 490 000 Eur (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“).

17.                      Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, jog, išskaidžius pirkimą į atskiras dalis maršrutų paketais, su elektroninio bilieto sistemos sukūrimu ir palaikymu susiję kaštai turėtų būti dubliuojami. Atitinkamai, tai lemia ir aukštesnę bendrą paslaugų kainą, kadangi visi tiekėjų patiriami kaštai yra perkeliami į jų siūlomą įkainį, bei neracionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą. Darytina išvada, neskaidžius pirkimo objekto užtikrinama, kad paslaugų teikimui reikalingos priemonės nėra dubliuojamos, nedidinami perkamų paslaugų kaštai, nes nėra poreikio tiekėjams užtikrinti rezervinių autobusų komplektą, paprastėja tiekėjų atsakomybės kontrolė. Teismo vertinimu, perkančioji organizacija neturi pareigos skaidyti pirkimo į dalis vien dėl to, kad ieškovė dėl savo pačios pajėgumo neturi galimybės konkuruoti pirkime. Vien tai, kad ieškovės turimi pajėgumai neatitiko nustatytų pirkimo sąlygose reikalavimų pirkimo objektui, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai apskritai yra diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkimo objektas turi būti skaidomas, o ieškovės argumentai dėl techninės specifikacijos 2.6.-2.7. punktų neteisėtumo atmestini.

18.                      Nepagrįsti, teismo vertinimu, ir ieškovės argumentai dėl neproporcingai ilgo sutarties termino. Pirkimo sąlygų specialiosios dalies 2 priedo „Techninė specifikacija“ 6 punkte nustatyta, kad paslaugų teikimo laikotarpis – 84 mėn. (7 m.) nuo paslaugų teikimo pradžios. Jeigu paslaugų teikimo kokybė yra tinkama ir sutartis vykdoma sklandžiai, paslaugų teikimo laikotarpis gali būti pratęstas šalims pasirašant atskirą susitarimą dar 36 mėn. (3 m.). Bendras paslaugų teikimo laikotarpis negali viršyti 120 mėn., t. y. 10 m..

19.                      Atsakovė, grįsdama sutarties termino trukmę į bylą yra pateikusi ekonomikos konsultantų bendrovės De Gruyter Brill atliktą tyrimą, kuriame pateikiama išvada, jog parko atnaujinimas, derinant elektrinius ir suskystintomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus, dėl mažesnių pradinių ir nuolatinių kapitalo sąnaudų yra ekonomiškai naudingesnis nei pasenusių transporto priemonių pakeitimas elektriniais autobusais finansuojamas tik iš esamų išteklių (nuosavų lėšų ir miesto subsidijų) ir grynoji dabartinė vertė projekto pabaigoje buvo teigiama, tačiau diskontuotas sukauptas pinigų srautas tapo teigiamas tik devintaisiais. Įvertinus pateiktus duomenis, kad elektra varomi autobusai yra susieti su stacionaria infrastruktūra – autobusų įkrovimo stotelėmis, kurias tiekėjai privalo įrengti savo lėšomis, sutiktina su atsakovės argumentais, jog atitinkama infrastruktūra reikalauja reikšmingų investicijų, kurios būtų prarastos pasibaigus sutarčiai ar pakartotinai nelaimėjus pirkimo. Todėl akivaizdu, jog pirkimo sutarties terminas neturėtų būti trumpesnis už laikotarpį, per kurį įrengta infrastruktūra atsipirktų. Nustačius sutarties terminą trumpesnį už infrastruktūros atsipirkimo laikotarpį, kyla rizika negauti pasiūlymų, ar gauti neproporcingai aukštos kainos pasiūlymą. Taigi, atsižvelgiant į byloje pateiktą išvadą apie investicijų atsipirkimo laikotarpį, reikiamų investicijų mastą, 7 ar 10 m. laikotarpis sutarties galiojimui šio pirkimo atveju nėra laikytinas neproporcingu, atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalis 1 punkte keliamą viešųjų pirkimų tikslą – užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą.

20.                      Ieškovė taip įrodinėja, kad atsakovė nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus, kurie nesuteikia jokios pridėtinės vertės, tačiau sudaro galimybę tiekėjui, kuris iš anksto turi pajėgumus pristatyti autobusus ir įrengti paslaugų teikimui būtinas priemones, gauti papildomų balų bei taip padidinti galimybes laimėti pirkimą. 

21.                      Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“, atsakovė be kainos kriterijaus numatė du kokybinius pasiūlymų vertinimo kriterijus: Transporto priemonių II etapui pristatymo terminas dienomis (T1); Keleivių informavimo sistemos, e-bilieto ir el. apskaitos teikimo pradžios terminas dienomis nuo sutarties įsigaliojimo . Teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos siekis kuo greičiau paslaugas pradėti teikti elektra varomomis transporto priemonėmis yra pagrįstas, kadangi yra susijęs su pirkimo objektu bei atitinka aplinkosaugos reikalavimus, išvengiant bet kokio galimo subjektyvaus vertinimo. Kriterijai, kuriais siekiama gauti kaip įmanoma greičiau viešojo keleivių vežimo paslaugą tvariais autobusais ir taikyti pažangias, skaidrias technologijas vykdant sutartį, yra ne tik susiję su pirkimo objektu, proporcingi bei objektyvūs (lengvai apskaičiuojami ir pamatuojami), bet ir suteikia pridėtinę vertę galutiniam paslaugos gavėjui – Vilkaviškio miesto ir rajono gyventojams, kad modernios, skaidrios ir tvarios paslaugos būtų pradėtos teikti anksčiau. Kadangi minėti kriterijai yra objektyvūs, aiškiai apibrėžti, todėl darytina išvada, kad antrame pirkime gali būti nustatomas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus dėl elektra varomų autobusų pristatymo termino ir pan.

22.                      Ieškovės keliamas reikalavimas dėl atsakovės sprendimo pirkti viešojo transporto paslaugas, teikiamas elektra varomais autobusais, prieštaravimo ADĮ, teismo vertinimu, taip pat nepagrįstas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės reikalavimas sukuria nepagrįstus ribojimus keleivių vežėjui pasirinkti, kokias transporto priemones naudoti paslaugų teikimui. Ieškovė pastebi, kad suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) varomi autobusai yra pigesni, juos lengviau įsigyti.

23.                      Techninės specifikacijos 12 punkte nustatyta, kad II etapo metu tiekėjas paslaugas turės teikti tik elektra varomais autobusais. Elektra varomi autobusai turi būti pristatyti ir paruošti paslaugų teikimui ne vėliau kaip per 12 mėn. (365 kalendorinių d.) nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Visus maršrutus turi aptarnauti nauji, neeksploatuoti, elektra varomi, 12 vnt. įskaitant rezervą M2/M3 CE ir (arba) CV ir (arba) CA ir (arba) CI (tiekėjo nuožiūra, laikantis pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų) klasės miesto ar priemiestinio tipo, kurių bendras įrengtų sėdimų ir stovimų vietų skaičius ne mažiau 22 vietų (be vairuotojo vietos) ir 1 vieta pritaikyta neįgaliesiems ir 6 vnt. įskaitant rezervą M3 CE ir (arba) CV ir (arba) CA ir (arba) CI (tiekėjo nuožiūra, laikantis pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų) autobusų, kurių bendras įrengtų sėdimų ir stovimų vietų skaičius ne mažiau 54 vietų (be vairuotojo vietos) ir 1 vieta pritaikyta neįgaliesiems ( Techninės specifikacijos 13 punktas).

24.                      ADĮ 1 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, iki 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m., sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais. Perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė įsigyti tik jai reikalingas paslaugos. Atsakovės sprendimas pirkti viešojo transporto paslaugas elektra varomais autobusais, kurie yra mažiausiai tarši ir aplinkosauginiu požiūriu palankiausia alternatyva, įvertinus į jame deklaruojamus aplinkosauginio pobūdžio tikslus, teismo vertinimu, neprieštarauja ADĮ.

25.                      Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijami pirkimo techninės specifikacijos punktai pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 29 straipsnio 1 dalis), riboja konkurenciją arba smulkaus ir vidutinio verslo galimybes, todėl nesant pagrindo tenkinti ieškinį, ieškovės ieškinys yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl 6 413 Eur byloje turėtų teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį, tripliko, atsiliepimo į atskirąjį skundą, prašymo dėl termino pratęsimo parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-19961). 

27.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28.                      Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimą į ieškinį sudarytų 5 844,25 Eur (2 337,70 Eur x 2,5), maksimali suma už tripliko parengimą – 3 506,55 Eur (2 337,70 Eur x 1,5), maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 935,08 Eur (2 337,70 Eur x 0,4), maksimali suma už kitų procesinių prašymų parengimą – 233,77 Eur (2 337,70 Eur x 0,1), ir yra pagrįstos, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama iš viso 6 413 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu (pašto) susijusių išlaidų nepatyrė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

30.                      Teismui atmetus ieškovės ieškinį, įsiteisėjus sprendimui, yra panaikinamos Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės reikalavimų vykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės viešojo pirkimo „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ procedūrų sustabdymas (pirkimo ID (duomenys neskelbtini)) ir draudimas atsakovei sudaryti viešojo pirkimo „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ sutartį (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, 4239 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“, juridinio asmens kodas, (duomenys neskelbtini) , 6 413 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“ ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), viešojo pirkimo „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ procedūrų sustabdymą (pirkimo ID (duomenys neskelbtini)) ir draudimą atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ sutartį.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas