Baudžiamoji byla Nr. 1-315-269/2020

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40780-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6.; 1.2.25.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 3 d.

         Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, Vilmai Žebrauskienei ir L. R.,

dalyvaujant prokurorui L. G.,

kaltinamajam R. G. ir jo gynėjui, advokatui K. R.,

laiduotojai I. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį,-

n u s t a t ė :

R. G., būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent:

jis, 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo (b.l. 81, 103).

Kaltinamasis R. G. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 08.00 val. ryto, vartojo alkoholį su savo sugyventinės teta, su ja išgėrė pusę butelio degtinės. Asmeniškai pats išgėrė ne daugiau negu 100-150 gramų degtinės ir dar 0,5 litro alaus. Daugiau jokio alkoholio nevartojo. Apie 11-11.30 val. susipyko su savo sugyventine, buvo susinervinęs, nenorėdamas su ja pyktis, nusprendė nuvažiuoti pats jam priklausančiu automobiliu Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę, nusipirkti dar alkoholio. Nesijautė apsvaigęs, todėl, išėjęs į lauką, atsisėdo už vairo ir pajudėjo parduotuvės link. Nuo jo namų iki parduotuvės yra gan mažas atstumas, maždaug apie 500 metrų, atvažiavęs prie parduotuvės sustojo, iškart išlipęs nuėjo į parduotuvę ir nusipirko butelį alaus. Išėjęs iš parduotuvės į lauką priėjo prie dviejų nepažįstamųjų, su kuriais kalbėdamasis gėrė alų. Prie parduotuvės jis praleido maždaug 45 min. Po kurio laiko jis užėjo į parduotuvę dar nusipirkti alaus, kai jam bestovint parduotuvėje į ją įėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai priėjo iškart prie įtariamojo ir paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio, kur ištraukė alkoholio matuoklį ir paprašė pasitikrinti sveikatą. Jis iškart atsisakė, nes bijojo, galįs įpūsti. Dar atsisakė ir todėl, nes tuo metu nebuvo už vairo ir čia stovėdamas jau gėrė alų. Pareigūnai jį filmavo, kai jis atsisakė tikrintis blaivumą. Jis toliau automobiliu niekur važiuoti nesiruošė, ketino paskambinti broliui ir pasilikti nakčiai pas šį. Anksčiau nėra baustas už tokias veikas. Labai gailisi dėl savo poelgio, labai gėda dėl savo neatsakingų veiksmų. Prižada daugiau niekada gyvenime taip nebesielgti (b.l. 82, 154-157, 159-178).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras. Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Laiduotoja I. U. (toliau-laiduotoja) teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad ji yra verta pasitikėjimo žmogus, kuris gali daryti jam teigiamą įtaką. Kaltinamasis yra jos brolis ir kuris visada klausia jos nuomonės, jam jos nuomonė yra svarbi, įsiklauso į ją (b.l. 159-178).

Apklaustas kaip liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. rugsėjo 22 d. 07.00 val., pradėjo darbą Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. Apie 12.25 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose, puola muštis sūnus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. K., kuris paaiškino, kad jo anūkės G. S. draugas R. G. ką tik namuose konfliktavo, daužė daiktus. Taip pat nurodė, kad, iki pareigūnams atvykstant, šis išvažiavo mėlynos spalvos automobiliu „Volvo“ ir šiuo metu šis yra girtas, nes namuose prieš išvažiuojant vartojo alkoholį. Vykstant į šį iškvietimą bei įsukant į (duomenys neskelbtini)  gatvę, jie buvo pastebėję mėlynos spalvos „Volvo“ išsukinėjančią iš (duomenys neskelbtini) link. Automobilyje sėdėjo vienas mėlynu džemperiu apsirengęs vyras, kuris ir vairavo automobilį. Išsiaiškinus visą situaciją ir nustačius, jog smurto artimoje aplinkoje nebuvo, apie galimai girtą vairuotoją per radijo ryšio eterį pareigūnai pranešė Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojams. Sužinojus daugiau informacijos iš namo gyventojų apie išvykusį Romualdą, šie paaiškino, kad šis galėjo išvykti į netoliese esančią nedidelę parduotuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini)  gatvėje. Nuvykus ten, apie 12.45 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės, jie pamatė mėlynos spalvos „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėję prie automobilio, pareigūnai viduje nieko neaptiko. Netoli automobilio sėdėjo du vyrai, kurie nurodė, kad automobilį vairavęs vyras yra parduotuvės viduje. Nuėję į parduotuvės vidų pareigūnai aptiko tą patį vyrą, kurį matė vairuojantį mėlyną „Volvo“ automobilį ir išvažiuojantį iš Ąžuolų gatvės. Paklausus vyro vardo, šis prisistatė kaip R. Vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo šio sklido alkoholio kvapas, akys buvo raudonos, kalba nerišli. Vyrui pareigūnai paaiškino, kad šis įtariamas vairavęs savo automobilį „Volvo“ neblaivus. Vyras iškart pasidarė agresyvus ir neigė, kad vairavo savo automobilį. Paklausus vyro, ar šis šiandieną gėrė alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad gėrė alų ir degtinę ryte, tačiau pasitikrinti savo neblaivumą alkoholio matuokliu kategoriškai atsisakė. Į priklausomybės ligų centrą blaivumo nustatymui taip pat atsisakė važiuoti. Asmens atsisakymai tikrintis blaivumą yra užfiksuoti vaizdo įraše, kuris pridėtas į darbo vietą ROIK: 0119000510928. Paaiškino asmeniui, kad šis yra sulaikytas ir bus pristatomas į Vilniaus miesto OVS. Iš T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sėdėjo šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini)  ir pačios parduotuvės darbuotojos V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 867561642, buvo paimti paaiškinimai, nes įtariamasis R aiškino, kad automobilį atvairavo būdamas blaivus, o alkoholį išgėrė vietoje, šalia (duomenys neskelbtini), su savo draugais nusipirkus gėrimus šiuo adresu. Paklausus R. šio draugų vardų, su kuriais šis šalia tos parduotuvės gėrė alkoholinius gėrimus, šis pasakyti negalėjo, bet pirštu nurodė į T. B.. T. B. pareigūnams paaiškino, kad sulaikyto vyro nepažįsta ir, kad su šiuo jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Parduotuvės darbuotoja teigė, kad nieko vyrui nepardavė, nes tai padaryti nespėjo, kadangi šis buvo sulaikytas pareigūnų (b. l. 35-36). 

Apklaustas kaip liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., 07.00 val., pradėjo darbą Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. Apie 12.25 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose, puola muštis sūnus. Atvykusius minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šio anūkės G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), draugas R. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., ką tik namuose konfliktavo, daužė daiktus. Taip pat nurodė, kad, iki jiems atvykstant, šis išvažiavo mėlynos spalvos automobiliu ,,Volvo” ir šiuo metu šis yra girtas, nes namuose prieš išvažiuojant vartojo alkoholį. Vykstant į šį iškvietimą ir įsukant į Ąžuolų gatvę, pareigūnai ties įvažiavimu į kiemą, maždaug metro atstumu, prasilenkė su mėlynos spalvos „Volvo“ išsukinėjančiu iš (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo apie 12.32 val. Automobilyje sėdėjo vienas mėlynu džemperiu apsirengęs vyras, kuris ir vairavo automobilį. Išsiaiškinus visą situaciją ir nustačius, jog smurto artimoje aplinkoje nebuvo, apie galimai girtą vairuotoją per radijo ryšio eterį jie pranešė Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojams. Sužinojus daugiau informacijos iš namo gyventojų apie išvykusį Romualdą, buvo išsiaiškinta, kad šis galėjo išvykti į netoliese esančią nedidelę parduotuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini)  gatvėje. Nuvykus tenai apie 12.45 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės, pareigūnai pamatė mėlynos spalvos „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėję prie automobilio viduje nieko neaptiko. Netoli automobilio sėdėjo du vyrai, kurie nurodė, kad mašiną vairavęs vyras yra parduotuvės viduje. Nuėję į parduotuvės vidų, jie aptiko tą patį vyrą, kurį matė vairuojantį mėlyną „Volvo“ automobilį ir išvažiuojantį iš Ąžuolų gatvės. Paklausus vyro vardo, šis prisistatė R.. Vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo šio sklido alkoholio kvapas, akys buvo raudonos, kalba nerišli. Vyrui pareigūnai paaiškino, kad šis įtariamas vairavęs savo automobilį „Volvo“ neblaivus. Vyras iškart pasidarė agresyvus ir neigė, kad vairavo savo automobilį. Paklausus vyro, ar šis šiandieną gėrė alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad gėrė alų ir degtinę ryte, tačiau pasitikrinti savo neblaivumą alkoholio matuokliu kategoriškai atsisakė. Į priklausomybės ligų centrą blaivumo nustatymui taip pat atsisakė važiuoti. Asmens atsisakymai tikrintis blaivumą yra užfiksuoti vaizdo įraše, kuris pridėtas į darbo vietą ROIK: 0119000510928. Jie paaiškino asmeniui, kad šis yra sulaikytas ir bus pristatomas į Vilniaus miesto OVS. Iš T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sėdėjo šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), ir pačios parduotuvės darbuotojos V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimti paaiškinimai, nes įtariamasis Romualdas aiškino, kad automobilį atvairavo būdamas blaivus, o alkoholį išgėrė vietoje, šalia (duomenys neskelbtini), su savo draugais nusipirkus gėrimus šiuo adresu. Paklausus R. šio draugų vardų, su kuriais šis šalia tos parduotuvės gėrė alkoholinius gėrimus, šis pasakyti negalėjo, bet pirštu nurodė į T. B.. T. B. jiems paaiškino, kad sulaikyto vyro nepažįsta ir su šiuo jokių alkoholinių gėrimų negėrė (b. l. 39-40). 

Apklaustas kaip liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., apie pietus, tiksliai valandos pasakyti negali, atėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Ten prisėdo pakalbėti su pažįstamu. Netrukus prie parduotuvės atvažiavo mėlynos spalvos automobilis ,,Volvo“, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipo jaunuolis, kuris rankoje turėjo tuščią skardinę nuo alaus. Priėjęs paprašė parūkyti, kadangi jis neturėjo, šis davė palaikyti savo dekoratyvinę žiurkę ir nuėjo į parduotuvę. Netrukus prie parduotuvės atvažiavo policijos ekipažas, kuris pasitiko šį jau beišeinantį iš parduotuvės. Vėliau aiškinosi situaciją dėl kažkokio šeimyninio konflikto, o kas buvo toliau, pasakyti negali, nes negirdėjo ir nematė. Vėliau liudytojas pareigūno pasiteiravo, kur dėti minėto vyriškio žiurkę, pareigūnas nurodė įdėti ją į automobilį (b. l. 53, 55, 57).

Apklaustas kaip liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. dirbo pardavėja parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Maždaug apie 12.50 val į parduotuvę atėjo mėlynai apsirengęs jaunas vyras, kurį iš matymo ji žinojo, nes kartais po darbo užeidavo į parduotuvę nusipirkti alaus. Jis stovėdamas eilėje jai pradėjo pasakoti, jog susipyko su drauge, dar kažką pasakojo apie savo gyvenimą, apie savo brolį, dar kažką pasakojo, matyt, norėjo su kažkuo pasikalbėti. Ji tuo metu aptarnavo kitus eilėje laukusius žmones, o jis kalbėjo. Alkoholio kvapo sklindančio iš minėto vyriškio ji nepajuto, gal akys kiek blizgėjo, bet neatrodė labai girtas. Po kelių minučių į parduotuvę užėjo policijos pareigūnai ir pakvietė minėtą vyriškį eiti su jais. Jis nieko nenusipirko. Ji nesuprato, kas atsitiko, šie išėjo ir ji nematė, kas vyko toliau (b.l. 59, 61).

Apklaustas kaip liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo pas savo močiutę (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jos draugas R. G.. Apie 8 val. ryto močiutė pasikvietė jį išgerti. Šie abu gėrė degtinę, ji matė, kad buvo pusė butelio. Dar ji žino, kad Romualdas turėjo vieną skardinę alaus. Apie 10 val. ji ruošėsi išeiti iš namų, draugas jau nebegėrė, o sėdėjo koridoriuje ir ruošėsi važiuoti, tuomet ji nurodė, kad dar nevažiuotų, nes jis girtas. Ji palikusi jį išėjo. Grįžus apie 11.30 val., draugas buvo antrame aukšte, tad ji nuėjo pas jį. Jiedu susipyko dėl spintos, tuomet jis supykęs išėjo iš namų. Besibarant alkoholio kvapo ji nejuto, ar jis gėrė alkoholinius gėrimus, kai ji buvo išėjusi, nežino, nes nematė, bet močiutė sakė, kad negėrė. Ji suprato, kad jis išvažiavo automobiliu, nes jo kieme nebuvo (b. l. 42, 44, 50).

Apklaustas kaip liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. jos namuose, (duomenys neskelbtini), apie pusę devynių ryto padarė kavos. Į virtuvę atėjo jos anūkės G. S. draugas R. G.. Ji padarė ir jam kavos ir atidarė degtinės butelį. Ji su R.išgėrė po kelias taureles ir jis nuėjo su jos anūke į kambarį. Ji liko virtuvėje, įsijungusi televizorių gamino pietus. Girdėjo, kad jos sutuoktinis A. K. kažką ten rėkauja, bet ji nekreipė dėmesio, nes jis labai sunkaus būdo, pats tuomet buvo neblaivus, turi judėjimo negalią ir nuolat ant visų pyksta ir rėkauja. Po kurio laiko, apie 12.30 val., pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir kalbėjo su jos sutuoktiniu. Ji suprato, kad A. K. iškvietė policiją, nes jam pasirodė, kad R. smurtauja prieš jos anūkę. Ji nurodė, kad nematė, kas įvyko. Ji negali pasakyti, ar R. gėrė dar alkoholinių gėrimų tą dieną, nes nematė. Dieną prieš, vakare buvo švenčiamas anūkės gimtadienis ir penkiese gėrė šampano ir brendžio. R. taip pat gėrė šampano ir brendžio, tačiau, kiek tiksliai jis išgėrė, pasakyti negali (b. l. 64, 159-178).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad apžiūrėtas „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-23).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė lengvojo automobilio Volvo S60 D5 (2001 m.) kaina Lietuvoje be PVM yra 1 686 Eur (b. l. 13, 14).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kaip įtariamasis R. G. atsisako tikrintis neblaivumą (b. l. 32-33).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 8-9, 11-12, 67, 69-73). 

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14. punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. 

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, po to sėdęs už vairo ir vairavęs transporto priemonę. Taip pat nurodė, kad tikrintis girtumą atsisakė. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų E. P., N. P., T. B., G. S. ir kitų liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime bei ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

       Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018,  Nr. 2K-176-303/2018). Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sesers I. U. laidavimą. R. G. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dėl nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika žalos fiziniems ar jurdiniems asmenims nepadarė, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamų daiktų iš kurių galima išieškoti iš kaltinamojo galimos baudos paskyrimą, nėra.  Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. G. už KET pažeidimus baustas du kartus, visgi pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, nebuvo teistas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis legaliai dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Neigiamai R. G. charakterizuojančių duomenų byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai R. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip R. G. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti R. G. pasitikėjimą.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad I. U. yra tinkama būti laiduotoja. I. U. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą brolį R. G., aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei nurodė, kad jos brolis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl to jis gailisi, labai išgyvena, padarė atitinkamas išvadas. I. U. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, augina vaiką, legaliai dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai, nėra įrašyta įskaitoje dėl psichikos sutrikimų ir priklausomybės ligų, teismo vertinimu gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam. Tiek kaltinamasis, tiek I. U. parodė, kad jie kaip brolis ir sesuo palaiko labai artimus ryšius. I. U. visada pataria savo jaunesniam broliui bet kokioje gyvenimo situacijoje, jos nuomonė ir patarimai jam yra svarbūs, jis įsiklauso į tai, jie puikiai sutaria. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad I. U. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo/ klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja I. U. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti R. G. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad I. U. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir, kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, I. U. rūpi jos brolio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie I. U. asmenybę, tiek jos bei R. G. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad I. U. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos I. U. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. G. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos I. U. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. G.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį kaltinamojo elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus R. G. asmenybės faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad R. G. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam R. G. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienus metus penkis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. (b.l. 87, 89). 

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019). Taip pat bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Jau buvo minėta, kad kaltinamasis R. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiškai atsitiktinis ir vienkartinis reiškinys jo gyvenime, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso kaltinamajam ir saugotinas priverstinio transporto priemonės aikštelėje, Minsko pl. 21, Vilniuje (tel. 8 670 83901) kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas (b.l. 12, 24-31).

Jau buvo paminėta, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Prokuroras mano, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga dar paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Byloje nukentėjusiųjų nėra, nuo kaltinamajam padaryto nusikaltimo turtinės žalos niekas nepatyrė, kaltinamasis nekilnojamojo turto neturi, todėl teismo manymu, kad pakankamai kitų dviejų kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, kurie iš tikrųjų padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus (b.l. 92-94).

                                                     Procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 85-86, 87-88, 90-91), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas–VĮ „Regitra“, o kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais padarytais policijos specialiojo automobilio sulaikymo vietoje su grotomis saugotina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 32, 35-36, 39-40, voke prie bylos viršelio).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2019-09-23 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019-09-23 nutarimu ir turto apyrašu paskirtas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, kurio terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-06-26 nutartimi pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020-06-26, automobiliui – „Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-turtas) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo (b.l. 15-20, 136-137, 140, 145-148, 153).

Teismas, vadovaudamasi BPK 300-308, 313 straipsniais, -

n u s p r e n d ė :

`

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos I. U. laidavimą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-315-269/2020 nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos I. U. laidavimo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo,  be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 5 (penkis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 23 d.  

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – „Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Minsko pl. 21, Vilniuje (tel. (duomenys neskelbtini)). 

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą automobiliui – „Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto, t.y. dėl šio automobilio konfiskavimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)  perduoti–VĮ „Regitra“, o kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais padarytais policijos specialiojo automobilio sulaikymo vietoje su grotomis saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. G. ir laiduotojai I. U., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                                                               Tadeušas Volkovskis