Civilinė byla Nr. e2-927-1094/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14153-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Ivetai Kavaliauskaitei, Karinai Ruseckai, Linai Laniauskienei,
dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Kaziukoniui,
atsakovės mažosios bendrijos „Adisoftas“ atstovui advokatui Linui Blažulioniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Adisoftas“ dėl turtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė A. V. prašo teismo priteisti iš atsakovės MB „Adisoftas“ 5904,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodo, kad MB „Adisoftas“, atstovaujama direktoriaus P. B. (toliau – ir pardavėja), 2022 m. vasario 17 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 17 500 Eur pardavė ieškovei (toliau – ir pirkėja) transporto priemonę BMW 530 d xdrive, (duomenys neskelbtini). Ieškovė pervedė 11 000 Eur pardavėjai pavedimu, o 6500 Eur buvo sumokėti grynaisiais. Tiek skelbime, tiek ir sutartyje pardavėja jokių automobilio trūkumų nenurodė. Priešingai, internetinės svetainės www.autoplius.lt skelbime nurodyta, kad transporto priemonė yra be defektų. Kadangi pardavėja neperdavė ieškovei antro transporto priemonės raktų komplekto, nors ir buvo žodžiu tai pažadėjusi, todėl ieškovė, dėl saugumo, pakeitė transporto priemonės valstybinius registracijos numerius į (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė ieškovei buvo parduota neinformuojant apie rimtus defektus, kurie pasireiškė jau patį pirmą automobilio eksploatavimo mėnesį. Pirkėja, pasireiškus defektams, nedelsdama informavo pardavėją telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) SMS ir MMS žinutėmis, su pardavėja taip pat buvo susiskambinta ir kalbėta žodžiu. Iš pradžių pardavėja žodžiu sutiko iš dalies prisidėti pinigais dėl parduotos transporto priemonės remonto. Tačiau automobilis ir toliau gedo, juo važiuoti tapo iš esmės nesaugu, todėl buvo nuspręsta atlikti transporto priemonės BMW 530 d xdrive, (duomenys neskelbtini) techninę patikrą BMW servise UAB „Krasta auto“, adresu: Ozo g. 10A, Vilnius. Pardavėja buvo informuota apie planuojamą transporto priemonės patikrą SMS ir MMS žinutėmis. Transporto priemonės patikros metu buvo nustatyti tokie paslėpti automobilio trūkumai bei reikalingi remonto darbai: 1) įsiurbimo kolektoriaus keitimas, kanalų valymas; 2) variklio alyvos filtro korpuso tarpinių keitimas; 3) temperatūros daviklio keitimas; 4) liambda zondo keitimas; 5) galinio reduktoriaus įvorės keitimas; 6) priekinių viršutinių svirčių keitimas; 7) priekinio stabilizatoriaus keitimas. Pardavėjai taip pat buvo siūloma pačiai atvykti ir su savo meistru apžiūrėti ir patikrinti parduotą transporto priemonę. Be to, telefonu, video pristatymu Pardavėja buvo informuota apie BMW servise nustatytus rimtus transporto priemonės variklio defektus bei MMS žinutėmis apie UAB „Krasta auto“ pateiktą pasiūlymą dėl transporto priemonės remonto. Būtent tada pardavėja nustojo bendrauti su pirkėja. Už automobilio patikrą UAB „Krasta auto“ pirkėja sumokėjo 222,16 Eur. Neturėdama kitos išeities, pirkėja savo lėšomis atliko nusipirktos transporto priemonės BMW 530 d xdrive, (duomenys neskelbtini) variklio defektų remonto darbus: pakeitė defektuotą variklį kitu varikliu. Faktinę aplinkybę, kad transporto priemonė buvo parduota su rimtais variklio defektais patvirtina ir UAB „Amsas“ 2022 m. balandžio 19 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad reikalingas variklio keitimas nes pažeisti indėklai ir alkūninis velenas dėl šios priežasties minėto automobilio variklio remontas yra ekonomiškai netikslingas. Pirkėja už 4200 Eur nusipirko kitą automobilio variklį, taip pat už variklio pakeitimą sumokėjo 1512,50 Eur. Pirkėja gavo 30,41 Eur už priduotą defektuotą variklį. Dėl variklio remonto ieškovė patyrė 5904,25 Eur turtinę žalą (222,16 Eur už patikrą + 4200,00 už variklį + 1512,50 už variklio keitimą – 30,41 Eur gauta pridavus utilizuoti defektuotą variklį). Pirkėjos atstovas pateikė pardavėjai 2022 m. birželio 2 d. Pretenziją dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau pardavėja atlyginti turtinę žalą atsisakė. Ieškovės teigimu, transporto priemonė BMW 530 d xdrive, (duomenys neskelbtini) buvo parduota su netinkamu naudoti varikliu (viena pagrindinių detalių), todėl akivaizdu, kad parduotas daiktas neatitiko kokybės reikalavimų ir neturėjo tų savybių, kurių Pirkėja galėjo protingai tikėtis. Be to, ieškovė iš viso nebūtų pirkusi minėto automobilio, jeigu būtų žinojusi apie esamus defektus. Transporto priemonės patikros metu buvo nustatyti paslėpti automobilio trūkumai, todėl pirkėja sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokį perkamo automobilio neatitikimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio trūkumai paaiškėjo jau patį pirmą jo naudojimo mėnesį, apie kuriuos pardavėja buvo informuota.
3. Atsakovė MB „Adisoftas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
3.1. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę BMW 530 d xdrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rida 322 000 km, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris Y710082, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galiojanti, duomenų apie eismo įvykius, apgadinimus nėra, taip pat duomenų apie stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabų elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumus nėra. Taigi sutartimi ieškovei buvo parduota transporto priemonė, atitinkanti visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus, taip pat ir skelbime nurodytą transporto priemonės komplektaciją. Sandorio sudarymo metu atsakovei nebuvo žinomi jokie akivaizdžiai matomi ar paslėpti automobilio trūkumai.
3.2. Taip pat pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjas pagal šią sutartį patvirtina, jog neturi pretenzijų pardavėjui dėl parduodamos transporto priemonės ir jos trūkumų, perkamą transporto priemonę atidžiai apžiūrėjo, pirkėjui jos būklė tinkama. Taip pat nurodyta, kad pirkėjui žinoma, kad transporto priemonė yra naudota, todėl parduodama be jokių garantijų. Ieškovė suvokė ir žinojo, kad perka 8 m. senumo (2014 m. gamybos) ir 322 000 km nuvažiavusį automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, naudojusio jį savo asmeninėms reikmėms, todėl ieškovės rūpestingumo laipsnis turėjo būti netgi didesnis nei vidutinis. Nagrinėjamu atveju ieškovė įsigydama automobilį, (dalyvaujant tretiesiems asmenims) jį vizualiai apžiūrėjo, pretenzijų dėl jo kokybės neturėjo. Pirkdama automobilį galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jo techninę būklę (kokybę) su specialistu ir nusistatyti tikslius automobilio defektus, tačiau to nepadarė, t. y. ieškovė nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, dėl ko jos elgesys neatitiko apdairaus, atidaus, rūpestingo pirkėjo standarto. Taigi ieškovė prisiėmė visą riziką dėl įsigyto automobilio tolimesnio eksploatavimo.
3.3. Vien aplinkybė, kad eksploatuojant automobilį reikalingi jo taisymo darbai, neįrodo pardavėjo atsakomybės už paslėptus automobilio trūkumus ir jo atsakomybę už juos. Kaip nurodyta CK 6.320 straipsnio 1 dalyje, jeigu kas kita nenumatyta šiame kodekse arba pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą.
3.4. Nagrinėjamu atveju ieškovė įsigijo lengvąjį automobilį. Automobilis yra transporto priemonė ir jis naudojamas juo važiuoti, todėl automobilio charakteristika, ar automobilis yra važiuojantis, ar nevažiuojantis, yra esminė šio daikto kokybės savybė. Automobilis buvo ne tik važiuojantis, bet ir techniškai tvarkingas – automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Jokie trūkumai automobilio įsigijimo dieną nebuvo nustatyti ir techninę automobilių apžiūrą atliekančiame centre, dėl ko atsakovei buvo išduota techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodytas variklio defektas, jeigu toks ir būtų buvęs, negalėjo būti nepastebėtas privalomosios techninės apžiūros metu. Svarbu ir tai, kad praėjus vienam mėnesiui po sandorio sudarymo, ieškovė sms žinute informavo atsakovę, kad neva tai išaiškėjo paslėpti transporto priemonės defektai – 4 varomų ratų bėda, akumuliatoriaus įkrovimas. Jokių pastabų dėl neva tai variklio defektų tuo metu nebuvo reiškiama. Be to, UAB „Krasta auto“ salone pagal ieškovės užsakymą atlikus automobilio patikrą taip pat nebuvo nustatyta jokių automobilio variklio defektų. UAB „Krasta auto“ serviso pasiūlyme nurodyti gedimai yra susiję su važiuokle, kuro padavimo sistema, o ne varikliu. Atsakovo vertinimu, jei būtų buvę nustatyti variklio defektai, tai jie neabejotinai atsispindėtų ataskaitoje. Variklio defektai nustatyti nebuvo. Be to, ataskaitoje nurodyti defektai savaime neparodo to fakto, kad šie defektai jau buvo (egzistavo) sudarant sandorį. Oficialus BMW atstovas Lietuvoje, UAB „Krasta auto“ raštu patvirtino, kad nustatyti automobilio defektai yra įprasti tokio senumo ir ridos automobiliui, kas atitinka natūralaus nusidėvėjimo sąvoką. Be to, nėra aišku, kodėl ieškovė kreipėsi į kitą servisą (UAB „Amsas“). Pastebėtina ir tai, kad variklį keitė dar kitas servisas – UAB „Autorolli“, esantis Šalčininkuose, o variklis buvo pirktas iš trečiojo (fizinio) asmens.
3.5. Itin svarbu atkreipti dėmesį į faktinę aplinkybę, kad ieškovė po automobilio įsigijimo jį eksploatavo itin intensyviai, t. y. vien per pirmąjį automobilio įsigijimo mėnesį ieškovė su automobiliu nuvažiavo 3479 km (automobilio rida UAB „Krasta auto“ servise patikrinimo metu buvo 32 5479 km, o pardavimo metu – 322 000 km). Tai patvirtina, kad automobilis po pardavimo ieškovei buvo tinkamas naudotis ir ieškovė juo naudojosi intensyviai. Verta pastebėti ir tai, kad automobilio variklis neva buvo pakeistas nuvažiavus dar papildomus 540 km (keitimo metu rida buvo 32 6019 km). Vadinasi, automobiliu buvo naudotasi pakankamai intensyviai, todėl akivaizdu, kad jei automobilio variklis būtų sugedęs iki automobilio pardavimo, toks gedimas būtų pastebėtas ne tik atliekant techninę apžiūrą, bet iš karto po įsigijimo bei ir oficialaus BMW atstovo UAB „Krasta auto“. Dar daugiau, su sugedusiu varikliu po pirkimo nebūtų galima nuvažiuoti tokio atstumo (4019 km). Aplinkybė, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus mėnesiui po įsigijimo ir įveikus 4019 km atstumą, automobiliui esant ieškovės žinioje, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog automobilis pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi neabejotina, kad visi defektai atsirado vėliau, t. y. ilgalaikio bei intensyvaus ieškovės naudojimo metu, t. y. nuo sandorio sudarymo iki kreipimosi į servisą ieškovė automobiliu nuvažiavo 3479 km, kas tik patvirtina, kad automobilio defektai išaiškėjo ne iškart po sandorio sudarymo, o tik jį naudojus pakankamai ilgą laiką ir intensyviu režimu. Taigi UAB „Krasta auto“ nustatyti defektai galėjo atsirasti jau po automobilio pardavimo ir kuriuos galėjo lemti itin intensyvus automobilio naudojimas.
3.6. Nei įstatymas, nei sutartis šiuo konkrečiu atveju naudotam automobiliui garantijos nenumato. Taigi atsakovė nėra suteikusi neribotos garantijos jos parduotam automobiliui, o joks teisės aktas jos neįpareigoja šalinti visus po sandorio sudarymo atsirandančius defektus nepriklausomai nuo to, kada tie defektai išryškėjo, ir kokį kilometrų kiekį nuvažiavo automobilis. Jeigu atsakovė ir turėtų prievolę šalinti kokius nors defektus, tai tie defektai turėtų būti buvę sandorio sudarymo metu arba išryškėję iškart po jo sudarymo.
3.7. Ieškovė nepateikė jokių neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad jos ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai/defektai jau buvo iki automobilio pardavimo ir (ar) jo perdavimo ieškovei metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, ir kurie buvo nuslėpti apgaunant pirkėją. Dėl to negalima daryti išvados, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų nuosavybės perdavimo metu arba defektai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo ieškovei momento.
3.8. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ji būtų realiai pakeitusi automobilio variklį. Nurodoma, kad variklis iki ginčo buvo utilizuotas, taip panaikinant galimybę įsitikinti jo būkle, atlikti ekspertizę, patikrinti variklio numerį (nustatyti ar variklis priklauso ginčo automobiliui).
4. Ieškovė teismo posėdžių metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad prieš perkant automobilį, su juo pravažiavo apie 500 m, tuo metu jokių defektų ir (ar) trūkumų nebuvo. Automobilio nepatikrino autoservise, tam nekilo mintis, nes manė, jog brangios kainos automobilis neturės trūkumų. Pirmieji defektai atsirado maždaug po 2-3 savaičių automobilio eksploatavimo. Kiek per pirmą mėnesį nuo pirkimo pravažiavo km tiksliai nurodyti negalinti, bet mananti, kad galėjo nuvažiuoti ir 3000 km, nes toks kilometražas susijęs su ieškovės darbu. Nusipirkusi automobilį tepalus keitė po apsilankymo UAB „Krasta auto“. Ieškovės teigimu, atsakovė į automobilio variklį pylė priemonę gerinančią variklio darbą.
5. Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu palaikė ieškinį išdėstytais motyvais. Papildomai akcentavo, kad 2022 m. vasario 17 d. atsakovė pardavė ieškovei automobiį BMW 530 d xdrive, nenurodydama apie paslėptus defektus, automobilio pirkimo metu jau buvo variklio defektai. Gedimai atsirado iš karto po automobilio pirkimo, o tai patvirtina, kad transporto priemonė parduota su užslėptais defektais. Po techninės apžiūros automobilis parduotas po 2 m., per šį laikotrapį galėjo atsirasti defektai. Atsakovei buvo siūloma pačiai atvykti ir apžiūrėti automobilį, tačiau, gavusi informaciją dėl automobilio gedimų, atsakovė nustojo su ieškove bendrauti. Ieškovė turėjo pati keisti variklį, to pasėkoje patyrė žalą.
6. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu su pareikštais reikalavimais nesutiko, palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, nemano, kad atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą. Ieškovė su savo sutuoktiniu pirko ne naują, o 8 m. senumo automobilį, pravažiavusi 320 000 km, prieš jį perkant jokių defektų nebuvo nustatyta. Ieškovė pripažino, kad automobilį eksploatavo intensyviai. Šiuo atveju esaminis dalykas yra tas, kad nėra seno variklio, taigi nėra galimybės atlikti ekspertizę. Byloje nėra duomenų kada minimi defektai atsirado. Liudytojas T. apklausos metu patvirtino, kad keičiant tepalus jokių drožlių nematė. Iš 2022 m. kovo 18 d. UAB „Krasta auto“ rašto matyti, kad buvo atliekama automobilio funkcionalumo patikra, veriklio defektų nebuvo nustatyta, buvo nustatyti tik smulkūs defektai, kurie yra normalus automobilio nusidėvėjimas ir dėl jų ieškovė automobilio neremontavo. UAB „Krasta auto“ atstovas nurodė, kad dėl nurodytų automobilio defektų keisti variklio nereikia, o tokios ridos automobiliui smulkūs defektai yra įprastas dalykas, elementarus automobilio nusidėvėjimas. Automobilis buvo pirktas didelės ridos (pravažiavęs 320 000 km), o po mėnesio nuo pirkimo su juo ieškovė pravažiavo apie 5000 km, o tai yra labai didelis kilometražas. Kai 2022 m. kovo 18 d. automobilis buvo patikrintas UAB „Krasta auto“, ieškovė apsilanko kitame servise – Šalčininkuose UAB „Autorolli“, kuriame buvo keičiami tepalai, o tada jau atsirado automobilio defektai – automobilis sugedo. Liudytojas T. paaiškino, kad automobilio variklis gali sugesti dėl netinkamos tepalų specifikacijos. Byloje nėra įrodyta, bet iškelta hipotezė, kad į parduodamo automobilio variklį neva buvo įpilta priemonė gerinanti variklio darbą. Šią aplinkybę galima nustatyti tik atlikus ekspertizę. BMW oficialus atstovas UAB „Krasta auto“ ir liudytojas T. taip pat patvirtino, kad tokią aplinkybę galima nustatyti.
7. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Krasta auto“ servise. Ieškovę matė ir bendravo su ja, tik kai ieškovė su automobiliu BMW atvyko-išvyko į/ iš UAB „Krasta auto“. Po automobilio variklio patikros buvo nustatyti defektai ir pasiūlyta paslauga: 1) įsiurbimo kolektoriaus keitimas, kanalų valymas; 2) variklio alyvos nuotėkis iš filtro korpuso, todėl pasiūlyta keisti variklio alyvos filtro korpuso tarpines; 3) temperatūros daviklio keitimas; 4) liambda zondo keitimas; 5) galinio reduktoriaus įvorės keitimas; 6) priekinių viršutinių svirčių keitimas; 7) priekinio stabilizatoriaus keitimas. Nors automobilis buvo netvarkingos būklės, tačiau dėl minėtų nustatytų defektų automobilio variklio keitimas nereikalingas. UAB „Krasta auto“ ieškovės automobilio neremontavo. Liudytojas negalėjo nustatyti, kad į automobilio variklį supiltos cheminės medžiagos, galinčios kompensuoti variklio gedimus.
8. Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. specializuojasi variklių kapitalinių remontų srityje. Vizualiai variklio darbą gerinančio skysčio nepamatysi, tokią aplinkybę galima nustatyti tik nupylus tepalą per nupylimo kamštį. Tepalų klampumas skiriasi, tepalas yra skystas, o būnant tepale papildomų medžiagų, tepalas tampa klampus, kaip medus. Liudytojo teigimu, alkūnės velenas nėra remontuojamas – gamintojas to nenurodo, kad galimas remontas, tačiau Lietuvoje automeistrai alkūnės velenus remontuoja.
9. Liudytojas D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra MB „Autoservas“ vadovas. Jam žinoma MB „Adisoftas“. Automobiliui BMW 530d xdrive buvo atliekami einamieji remontai: keičiami tepalai, filtrai, prižiūrima važiuoklė. Paskutinis remontas buvo atliktas 2022 m., jo metu keisti stabdžių diskai ir tepalai. Liudytojas nepastebėjo, kad būtų problema su varikliu, jokių specifinių tepalų į variklį, gerinančių jo darbą, nepylė. Kad būtų nustatytos pripiltos priemaišos, padedančios variklio darbui, automeistrai negali nustatyti, tai gali padaryti tik ekspertai. Minėto automobilio tepale drožlių nepastebėjo, apskritai, jokio variklio gedimo nepastebėjo. Liudytojas akcentavo, kad indėklų ir alkūninio veleno pažeidimai nustatomi tik išardžius variklį. Be to, su tokiais gedimais automobilis nėra eksploatuojamas. Pravažiavus su automobiliu 5000 km jo variklis gali sugesti jei įpalamas netinkamos specifikacijos tepalas, nes eksploatacijos metu tepalas verda. Liudytojas automobiliui BMW 530d xdrive asmeniškai nekeitė tepalo, tai atliko jo vadovaujamos įmonės darbuotojas, tačiau liudytojas žino visas remonto aplinkybes, nes įmonė nėra didelė, turi tik 3 autokeltuvus. Jei automobilis sugenda per mėnesį ar du, tai gali įvykti ir dėl eksploatavimo. Liudytojas pamena, kad minėto automobilio rida buvo virš 300 000 km, taigi pirkėjas pirko ne naują automobilį ir turėjo viską įvertinti, kad ir variklis tokio automobilio nėra naujas, automobilis daug pravažiavęs, nuo eksploatavimo lydosi tarpinės, kaista tepalai.
10. Liudytojas A. R. teismo posėdžių metu nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja visų modelių automobilių varikliais ir greičių dėžėmis. Prieš metus paskambino ieškovės sutuoktinis, pasakė, kad užkalė (sugedo) variklis, reikėjo kito. Parduoto variklio kainos nepamena, išrašė už variklį sąskaitą faktūrą. Garantiją naudotiems varikliams suteikia tik jų montavimui, naujiems varikliams suteikiama garantija, o dėvėtiems varinkliams ridai garantija nėra suteikiama. Liudytojas nepamena parduoto variklio ridos, gal apie 100 000 km.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos aplinkybės
11. 2022 m. vasario 17 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi MB „Adisoftas“ pardavė A. V. pardavė transporto priemonę BMW 530 d xdrive, rida 322 000 km, transporto priemonės trūkumų nėra, jos privalomoji techninė apžiūra galioja. Pirkėja pagal šią sutartį patvirtino, kad neturi pretenzijų pardavėjai dėl parduodamos transporto priemonės ir jos trūkumų, perkamą transporto priemonę atidžiai apžiūrėjo, pirkėjai jos būklė yra tinkama; pirkėjai yra žinoma, kad transporto priemonė yra naudota, todėl parduodama be jokių garantijų; transporto priemonė parduodama negrąžintinai ir pirkėja įsipareigoja ateityje pretenzijų dėl sandorio nereikšti.
12. Autoplius.lt skelbime nurodyta, kad transporto priemonės BMW 530 d xdrive pagaminimo data 2015 m. sausio mėn., parduodama transporto priemonė be defektų, rida – 320 000 km, techninė apžiūra galioja iki 2022 m. spalio mėn. VĮ „Regitra“ išduotas registracijos liudijimas patvirtina, kad transporto priemonė BMW 530 d xdrive pirma registracijos data 2014 m. spalio 17 d.
13. Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 700-0222969 patvirtina, kad transporto priemonės BMW 530 d xdrive techninė apžiūra atlikta 2020 m. rugsėjo 16 d., transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2022 m. rugsėjo 19 d.
14. 2022 m. kovo 13 d. pirkėja sms žinute informavo pardavėją, kad „<...lenda automobilio visi paslėpti defektai (4 varomų ratų bėda, akumuliatoriaus įkrovimas)...>“.
15. Iš 2022 m. kovo 18 d. BMW Service UAB „Krasta auto“ serviso pasiūlymo nustatyta, kad po atliktos transporto priemonės BMW 530 d xdrive, rida – 325 479 km, patikros, ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas atlikti šiuos darbus: 1) įsiurbimo kolektoriaus keitimas, kanalų valymas; 2) variklio alyvos filtro korpuso tarpinių keitimas; 3) temperatūros daviklio keitimas; 4) liambdazondo keitimas; 5) galinio reduktoriaus įvorės keitimas; 6) priekinių viršutinių svirčių keitimas; 7) priekinio stabilizatoriaus keitimas; 8) dugno apdailos. Viso pasiūlymo kaina 4621,09 Eur.
16. Iš 2022 m. kovo 18 d. BMW Service UAB „Krasta auto“ serviso PVM sąskaitos faktūros Nr. SIV2040307 nustatyta, kad už transporto priemonės BMW 530 d xdrive, rida – 325 479 km, variklio funkcionalumo ir važiuoklės patikrą ieškovė sumokėjo viso 222,16 Eur.
17. 2022 m. balandžio 19 d. UAB „Amsas“ pažyma patvirtina, kad transporto priemonė BMW 530 d xdrive pristatyta į įmonės autoservisą su variklio gedimu, dėl kurio reikalingas variklio keitimas, nes pažeisti indėklai ir alkūninis velenas. Dėl šios priežasties minėto automobilio variklio remontas yra ekonomiškai nenaudingas. Taip pat variklyje daug metalo drožlių, kurios susidarė dėl pažeistų variklio detalių.
18. 2022 m. balandžio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas patvirtina, kad A. R. pardavė A. V. už 4200 Eur transporto priemonės BMW 3,0 D komplektišką variklį; suteikta 10 d. garantija pastatymui (montavimui).
19. UAB „Autorolli“ (Šalčininkai, Mėnulio g. 3) 2022 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 113 patvirtina, kad už transporto priemonės BMW 530 d xdrive remonto darbus (variklio ir tepalo filtro keitimą) ieškovė sumokėjo 1512,50 Eur.
20. UAB „Terra recycling“ 2022 m. gegužės 23 d. pinigų išmokėjimo kvitas Serija KU Nr. 2898 patvirtina, kad už juodą gabaritinį metalą (0,100 t) ieškovei išmokėti 30,41 Eur.
21. Pirkėja 2022 m. birželio 2 d. su pretenzija kreipėsi į pardavėją, prašydama už transporto priemonės BMW 530 d xdrive remonto darbus atlyginti turtinę 5904,25 Eur žalą (222,16 Eur už patikrą + 4200 Eur už variklį + 1512,50 Eur už variklio keitimą – 30,41 Eur gauta pridavus utilizuoti defektuotą variklį). Pardavėja su pretenzija nesutiko.
22. UAB „Krasta auto“ 2022 m. liepos 20 d. rašte Nr. KA/S/2022-1229 nurodyta, kad transporto priemonės BMW 530 d xdrive apžiūros metu nustatyti ir serviso pasiūlyme išvardyti automobilio defektai (žr. šio sprendimo 15 punktą) yra įprasti kai automobilio rida yra 325 479 km.
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus
23. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjos atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjos teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Ieškinys grindžiamas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teise reikalauti atlyginti pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti.
24. Ieškovei, asmeniniais tikslais įsigijus naudotą automobilį ir teigiant, kad parduota naudota transporto priemonė dėl trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojama, atsakovė nurodo, jog ginčo automobilio trūkumai atsirado po jo pardavimo dėl natūralaus nusidėvėjimo.
25. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Taigi iš šios nuostatos matyti, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.
26. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti: pardavėjas neatsako pagal nurodyto straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
27. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
28. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi, kaip minėta, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; ir kt.).
29. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
30. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
31. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).
32. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
33. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, jog pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
34. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, jog pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).
35. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė iš atsakovės pirko naudotą automobilį (2014 m. gamybos, rida – 322 000 km). Automobilio prikimo-pardavimo metu ieškovė jį išbandžiusi, ieškovės teigimu, pravažiavo juo apie 500 m ir atsakovei pretenzijų dėl automobilio kokybės nereiškė, pageidavimo pasitikrinti automobilio būklę savo pasirinktame servise taip pat nereiškė, nes manė, kad pakankamai didelės vertės automobilis negali būti blogos kokybės, o atsakovė jokių automobilio defektų nenurodė. Ieškovė įrodinėja, kad jai parduotas automobilis su paslėptais defektais, kuriuos žinodama automobilio už tokią kainą nebūtų įgijusi ir kadangi trūkumai yra esminiai, todėl atsakovė privalo atlyginti automobilio defektų šalinimo (variklio keitimo) išlaidas. Atsakovė įrodinėja, kad automobilis buvo parduotas be trūkumų, automobilio detalės (variklis) nusidėvėjo dėl natūralios eksploatacijos, ieškovei buvo atskleisti visi duomenys apie automobilio techninę būklę (ridą bei pagaminimo metus), iš kurių ieškovė turėjo suprasti, kad automobilio dalys yra atitinkamai nusidėvėjusios, taigi gedimai atsirado po automobilio perdavimo ieškovei, todėl atsakovė negali už juos atsakyti.
36. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma (žr. šio sprendimo 11-22 punktus) leidžia spręsti, kad ieškovė žinojo, jog perka daugiau nei 8 m. naudotą automobilį su labai didele rida (322 000 km), todėl įsigijusi tiek metų eksploatuotą automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi jo eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi, o transporto priemonės įsigijimo metu, ji tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo. Ieškovė automobiliu iki pirmosios automobilio patikros (2022 m. kovo 18 d.) nuvažiavo ne mažiau kaip 3479 km per mėnesį. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė automobiliu naudojosi labai intensyviai, šią aplinkybę pati patvirtino teismo posėdžių metu, bei tai, jog automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.
37. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjos didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pati pirkėja turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jai bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Įsigydama daugiau kaip 8 m. naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (pavyzdžiui, nuvažiuotų kilometrų skaičių), ieškovė turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad ieškovės nurodytas variklio defektas, jei toks ir būtų buvęs, negalėjo būti nepastebėtas privalomosios techninės apžiūros metu, kuri buvo atlikta 2020 m. rugsėjo 16 d. ir galiojo iki 2022 m. rugsėjo 19 d., ir (ar) iš karto po automobilio įsigijimo bei ir oficialaus BMW atstovo UAB „Krasta auto“, atliekant automobilio variklio funkcionalumo ir važiuoklės patikrą. Dar daugiau, su sugedusiu varikliu po automobilio pirkimo nebūtų galima nuvažiuoti 4019 km atstumo (per kelis mėnesius).
38. Viena vertus, bylos duomenys patvirtina, kad automobilis buvo netvarkingos būklės (žr. šio sprendimo 15 punktą), tačiau, kita vertus, dėl nustatytų defektų automobilio variklio keitimas nereikalingas ir ieškovė, po automobilio apžiūros, atliktos UAB „Krasta auto“, automobilio BMW atstovybės servise nepaliko remontuoti (žr. šio sprendimo 7, 22 punktai). Trečia, teismo vertinimu, jei variklio defektai būtų buvę automobilio pardavimo metu, tai turėjo būti pastebima, girdima ir (ar) matoma ant automobilio skydelio, tuo metu, kai ieškovė prieš perkant automobilį su juo pravažiavo bent 500 m. Ketvirta, ieškovė sms žinute informavo atsakovę, kad neva išryškėjo paslėpti transporto priemonės defektai – 4 varomų ratų bėda, akumuliatoriaus įkrovimas, tačiau apie variklio defektus jokių pastabų nebuvo reiškiama (žr. šio sprendimo 14 punktą). Penkta, byloje nebuvo galima sugedusio variklio ištirti, t. y. negalima objektyviai nustatyti, kokius gedimus turėjo automobilio variklis nuo automobilio įsigijimo iki jo variklio pakeitimo ir kokios gedimo priežastys, nes variklis, ieškovės teigimu, utilizuotas, nors paprastai variklis išimamas ir saugomas iki ekspertizės atlikimo arba išsaugomos dalys, iš kurių galima nustatyti gedimus. Teismo vertinimu, ieškovė, iš karto po automobilio variklio gedimo, galėjo pati kreiptis į Transporto mokslinį tiriamąjį centrą ar kitą įmonę, tikslu atlikti techninę ekspertizę, siekiant nustatyti automobilio variklio gedimo priežastis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad po 2022 m. kovo 18 d. UAB „Krasta auto“ atliktos automobilio variklio funkcionalumo ir važiuoklės patikros, automobilio variklis buvo pakeistas tik 2022 m. gegužės 25 d., t. y. po daugiau nei 2 mėn. (žr. šio sprendimo 16, 19 punktus), kai automobilis dar buvo nuvažiavęs papildomus 540 km (keitimo metu rida buvo 32 6019 km). Šešta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės keliamą hipotezę, kad į automobilio variklį buvo įpiltos cheminės medžiagos, gerinančios variklio darbą. Tiksliausiai automobilio gedimą būtų buvę galima nustatyti atlikus ekspertizę iki automobilio suremontavimo. Septinta, byloje nenustatyta, kad keičiant automobilio tepalus, juose būtų aptiktos metalo drožlės ir pan. Aštunta, teismas negali sutikti su ieškovės teigimu, kad faktinę aplinkybę, jog transporto priemonė buvo parduota su rimtais variklio defektais patvirtina UAB „Amsas“ 2022 m. balandžio 19 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad reikalingas variklio keitimas nes pažeisti indėklai ir alkūninis velenas dėl šios priežasties minėto automobilio variklio remontas yra ekonomiškai netikslingas, nes kaip minėta, po 2022 m. kovo 18 d. UAB „Krasta auto“ atliktos automobilio variklio funkcionalumo ir važiuoklės patikros, nebuvo nustatytas variklio gedimas ir transporto priemonei nebuvo uždrausta dalyvauti eisme, ir kaip minėta, automobilis dar buvo nuvažiavęs papildomus 540 km (keitimo metu rida buvo 32 6019 km). Devinta, teisminio nagrinėjimo metu automobilių remonto srities specialistai patvirtino, kad indėklų ir alkūninio veleno pažeidimai nustatomi tik išardžius variklį. Be to, su tokiais gedimais automobilis nėra eksploatuojamas.
39. Reikšminga ir tai, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Nors šiame straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė, o ne pareiga, kiekvienas asmuo, taip pat ir vartotojas, turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą.
40. Taigi nagrinėjamu atveju pats prekės pobūdis – 8 metus eksploatuotas automobilis su virš 322 000 km rida – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, todėl ieškovė nesiimdama tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad prieš perkant automobilį jo būklė būtų įvertina kompetentingų asmenų, prisiėmė su tuo susijusią riziką ir neigiamus padarinius. Teismo vertinimu, ieškovė, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turintis automobilių vairavimo patirties, pagal skelbime pateiktus duomenis negalėjo nežinoti, kad taip nudėvėto automobilio kai kurios detalės gali būti nusidėvėjusios ir reikės jas keisti (skelbime nebuvo nurodyta, kad automobilio su tokia didele rida dalys prieš parduodant buvo atnaujintos), o tai negali būti laikoma esminiais kokybės trūkumais, kurių ji galėjo nežinoti ar nesitikėti, taip pat ji negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi, kaip minėta, automobilio eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi. Teismo vertinimu, šiuo atveju automobilio pokytis dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo (virš 322 000 km rida) lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Ieškovė, net ir žinodama aiškiai deklaruotą tikrą automobilio ridą automobilį įsigijo, savo iniciatyva ėmėsi automobilio remonto darbų, neįvertinusi jų apimties ir sąnaudų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad po pirmų nustatytų automobilio defektų, ieškovė nereiškė pretenzijų pardavėjai dėl variklio trūkumų, o ir toliau automobilį eksploatavo. Kaip nurodė liudytojai, BMW markės automobilių varikliai yra vieni dažniausiai remontuojamų variklių servisuose, tad ieškovė, įsigydama labai stipriai dėvėtą automobilį negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad būtent jos automobilio po įsigijimo ilgai taisyti nereikės, kaip ir nereikės atlikti kitus įprastus aptarnavimo darbus, ką atlieka kiekvienas protingas ir apdairus asmuo įsigijęs naudotą automobilį. Ieškovė pirkdama 8 m. senumo automobilį negali nesuvokti, kad kai kurios detalės gali būti nusidėvėjusios ir reikės jas keisti, o tai negali būti laikoma esminiais kokybės trūkumais, kurių ji galėjo nežinoti ar nesitikėti.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m.sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
42. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jos pirktu naudotu automobiliu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų pagal pateiktus skelbime duomenis ir, jog parduota naudota transporto priemonė turėjo paslėptų trūkumų ir už juos atsakinga atsakovė, todėl ieškinys atmestinas (CPK 176-185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
44. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio
45. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
46. Atsakovė patyrė viso 2299 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos atsakovei priteistinas 2299 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (24,56 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybės naudai iš ieškovės priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės A. V. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Adisoftas“ dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovės mažosios bendrijos „Adisoftas“ naudai 2299 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 24,56 Eur (dvidešimt keturis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė