Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-327/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51118-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,

nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­pub­likos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įst. Nr. X-1233, įsigal. nuo 2007-07-21) ir jam skirta 70 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spa­lio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., išskyrus laiką nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 25 d., kai R. M. atliko arešto bausmę pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 30 d., apie 10 val. 20 min., viešoje vie­toje įžūliu elgesiu, bendro naudojimo kieme, gyvenvietėje, prie namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kals­ta­mos veikos pa­darymui, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tar­pu­savio ben­dra­vimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplin­kai, tai yra tyčia spardė bei nenustatytu daiktu subraižė kieme stovėjusį nukentėjusiojo R. K. au­to­mobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą H. K. vardu, po to gar­siai šaukdamas: ,,gaidy, išeik į lauką, aš tave užmušiu, duo­siu į galvą“, grasino sumušti nu­ken­tė­ju­sįjį R. K. ir sunaikinti jo turtą, t. y. tokiu įžūliu savo elgesiu, grasinimais ir van­dališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rim­tį ir tvarką.
2. Jonavos rajono apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje sprendė, kad nors kaltinamasis neprisipažino subraižęs automobilį, šį faktą patvirtina liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi pa­grindo netikėti. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi ben­draisiais bausmių skyrimo pa­grin­dais, numatytais BK 54 straipsnyje. Įvertinęs kaltinamojo as­me­nybę, jo padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, teismas sprendė, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos pa­rinkimas negali pažeisti tei­singumo, proporcingumo ir protingumo principų.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašo sušvelninti bausmę netaikant jam realaus laisvės atėmimo arba sutrumpinti arešto trukmę.
1. Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino iš dalies. Norėdamas iškviesti R. K. pokalbiui, spardė jo automobilio ratus, galvodamas, kad įsijungs automobilio signalizacija ir R. K. išeis pasikalbėti. Tačiau signalizacija neįsijungė ir apeliantas pa­šū­ka­vęs ėjo namo. Apelianto teigimu, garsiai šūkauti lauke dieną nėra draudžiama, taigi jis įs­tatymų nepažeidė. Jo šūkavimas neviršijo leistino triukšmo lygio ar higienos normų. Dėl ape­lianto šūkavimo niekam žalos neatsirado. Nesakė, kad R. K. užmuš ar su­naikins jo turtą. Tai, kad pašūkavo kieme, spyrė į automobilio ratus, nėra sunkus nusi­kal­ti­mas, nėra pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, nepadaryta turtinė žala, vandališkų veiksmų neatliko. Pats R. K. nežino, ar nebuvo automobilio pažeidimų iš anksčiau.
2. Pokalbis su seniūnu F. F. taip pat nesukėlė jokių sunkių pasekmių. Nukentė­ju­siojo automobilis po tariamo apgadinimo nebuvo ekspertų apžiūrėtas, pats nukentėjusysis pripažįsta, kad automobilis buvo sugedęs, juo nebuvo važinėjama, todėl mano, kad pirmo­sios instancijos teismo nuosprendis yra per griežtas. Nurodo, kad šeimoje yra dvi mažametės dukros, mano, kad bausmės sušvelninimas atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skun­de pareikštam prašymui ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą at­mesti.
5. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde savo kaltės iš esmės neginčija, pra­šo su­švel­ninti jam bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas ape­lia­cinio skundo ribų, patik­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
7. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas R. M. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­va­dos, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Indi­vi­dua­lizuodamas ir skirdamas R. M. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tą nusikaltimą teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepa­žeidė, tin­ka­mai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, at­si­žvelgė į pa­da­ry­to nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę leng­vi­nančių aplinkybių nebu­vimą, sun­kinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos pada­rymui, ir veiką padarė būdamas recidyvistas, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl baus­mės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anks­čiau teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, pastarąjį nusikaltimą padarė neat­likęs anksčiau paskirtos bausmės, kas jį charakterizuoja neigiamai. Nuteistasis eilę kartų baus­tas administracine tvarka, nėra sumokėjęs dalies jam paskirtų nuobaudų, o tai rodo jo neat­sa­kingą požiūrį į taisyklių laikymąsi. R. M. registravimas darbo biržoje sustabdytas šešiems mėnesiams. Visos teismo nus­tatytos aplin­ky­bės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteis­to­jo pa­da­ry­ta nusikalstama veika nėra at­sitiktinė, yra nu­lemta susiformavusių neigiamų ver­ty­binių nuos­ta­tų ir, kad anksčiau paskirtos baus­mės nepa­darė po­veikio R. M. elgesiui. Anks­tesnės bausmės nepa­keitė kal­ti­na­mojo po­linkio nusi­kals­ti. Be to, skirdamas R. M. bausmę, teismas at­si­žvel­gė į nusikalstamos veikos pobūdį – pa­da­rytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsirado pasekmės – buvo sutrikdyta vie­šoji tvarka, motyvai ir tikslai – chuliganiški. todėl teismas jam pagrįstai paskyrė sank­cijoje nu­matytą bausmės rūšį – areštą. Nus­ta­ty­da­mas arešto bausmės trukmę pirmos ins­tan­cijos teismas atsižvelgė į nuteistojo at­sa­ko­mybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į dvi atsakomybę sun­ki­nančias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vi­dur­kis. Tei­sėjų kolegija pažymi, jog pas­kirtos arešto bausmės dy­dis yra pa­kan­kamai motyvuotas, nei formaliai, nei faktiškai nėra pa­žeistos bendrosios baus­mių skyrimo taisyklės, numa­tytos BK 41, 54, 61 straipsniuose.
9. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nuteistasis turi dvi mažametes dukras. Pasisakydamas dėl šio argumento aukštesnysis teismas sprendžia, jog dėl šios aplinkybės nėra pa­grindo mažinti R. M. paskirtą bausmę. Ši aplinkybė jam buvo žinoma darant skun­džia­mu nuos­pren­džiu kons­ta­tuotą nu­si­kaltimą, tačiau neturėjo įtakos jo apsis­pren­dimui nusikalsti. Kaip jau buvo minėta, R. M. nedirba, registracija darbo biržoje sustabdyta, piktnaudžiauja al­ko­ho­liu, susiformavusi fizinė ir psichinė priklausomybė, alkoholį vartoja kasdien, todėl aki­vaiz­du, kad net ir prieš sulaikymą prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Nuteistajam paskirta ga­lu­tinė 70 parų arešto bausmė yra proporcinga jo asme­ny­bei, nu­si­kaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, o visuomenės interesas būti apsaugotai nuo R. M. nusikalstamo elgesio nu­sveria nuteistojo reikalavimus sušvelninti baus­mę skunde nurodytais motyvais.
10. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti es­mi­niai BPK pa­žeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teis­tojo teisės ir kurie būtų su­kliudę teis­mui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teis­mas apkal­ti­na­majame nuos­prendyje išvadas dėl baus­mės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duo­me­nimis ir pa­kan­ka­mai motyvavo. R. M. paskirta bausmė nėra nepropor­cin­gai griež­ta ir neprieš­ta­rauja tei­sin­gumo principui, todėl nuos­prendis paliekamas galioti nepakeistas, o apelia­ci­nis skundas at­metamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai               Svetlana Jurgaitienė

              Viktoras Preikšas

              Valdas Vitunskas