Civilinė byla Nr. 2-4575-912/2012

(Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03405-2012-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 4.7.5

VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su skolininko L. M. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

nustatė:

Skolininkas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti antstolio V. Č. patvarkymus, kuriais areštuotos skolininko lėšos, esančios bankų sąskaitose, priimtus atliekant vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/01163 pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad nurodytas vykdomasis raštas išduotas dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties priverstinio vykdymo, vykdant išlaikymo vaikams išieškojimą iš atsakovo L. M..

Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkas grindžia tuo, kad jis yra apskundęs antstolio V. Č. veiksmus, vykdant išlaikymo išieškojimą vaikams iš skolininko pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį raštą. Be to, skolininkas prašyme nurodo, kad visą skolą ir vykdymo išlaidas yra sumokėjęs. Skolininkas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolio V. Č. 2012 m. birželio 20 d. turto arešto akte įrašyta turto arešto masto suma – 5213,34 Lt yra nepagrįsta, nes viena nurodytos sumos dalis yra neteisingai indeksuota išieškoma skola, kita – antstolio neteisėtai reikalaujamas atlygis. Skolininkas taip pat teigia, kad antstolis yra areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, kurio vertės pakanka pagal taikomą arešto mastą išieškomai sumai išieškoti. Skolininkas tvirtina, kad jo lėšoms, esančioms bankuose, taikomas areštas pažeidžia kitų jo vaikų interesus, nes dėl tokio arešto jis negali užsiimti laisva profesija ir gauti pajamų vaikams išlaikyti.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir sąlygos nustatyti CPK 144 straipsnyje. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Įvertinus skolininko prašyme suformuluotą prašymą ir argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotina, kad, pirma, analizuojamame prašyme nepagrįstas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. L. M. nepagrindžia, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo procesinio teismo sprendimo, priimto dėl šio asmens skundo, paduoto dėl antstolio veiksmų,  įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Antra, skolininkas L. M. prašo laikinųjų apsaugos priemonių forma panaikinti antstolio V. Č. patvarkymus, kuriais areštuotos skolininko lėšos, esančios bankų sąskaitose. Tačiau tokio veiksmo – atitinkamų antstolio patvarkymų panaikinimo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose nenustatyta. Teismas atkreipia skolininko dėmesį į tai, kad pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikinoji apsaugos priemonė gali būti turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo. Be to, pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą laikinoji apsaugos priemonė gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Teismas sprendžia, kad skolininko L. M. suformuluoto prašymo negalima kvalifikuoti laikinąja apsaugos priemone nei pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 9, nei pagal 10 punktus. Toks, koks nagrinėjamame prašyme pateiktas, prašymas (t. y. prašymas panaikinti antstolio patvarkymus dėl skolininko banko sąskaitose esančių lėšų arešto) atitinka skundo dėl antstolio veiksmų dalyką, t. y. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo objektą. Dėl to prašymas panaikinti antstolio patvarkymus dėl skolininko banko sąskaitose esančių lėšų arešto turi būti pareiškiamas ir nagrinėjamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių instituto procesine forma (CPK 144–152 straipsniai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo skolininko L. M. prašyme nurodytais argumentais tenkinti šio asmens prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 147 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 1 dalimi, 290, 291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti skolininko S. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3–iąjį apylinkės teismą.

(parašas)

Kopija tikra

teisėjas

Tomas Venckus

2012 m. liepos 19 d.