Administracinė byla Nr. eA-2450-624/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07547-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas E. B. (E. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S96954 (toliau – ir Sprendimas) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentui 2022 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog yra aukštos kvalifikacijos specialistas, kuris dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas gavo teigiamą atsakymą ir kvietimą pateikti biometrinius duomenis. Jam buvo pateiktas Klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą („Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos))“, nurodė, jog nuo 2016 m. iki 2022 m. dirbo Rusijos Federacijos AB (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjas gavo pranešimą apie leidimo gyventi panaikinimą. 2023 m. birželio 19 d. jis buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste ir patalpintas laikiname sulaikymo centre Pabradėje. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimu jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausiančioje teritorijoje. 2023 m. birželio 28 d. jis gavo Migracijos departamento Sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams ir Šengeno erdvę 3 metams, kuriame nurodyta, jog 2023 m. birželio 5 d. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvadą Nr. 18-6148 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra neteisėti, nepagrįsti bei neproporcingi, Sprendimas priimtas formaliai tik pačio pareiškėjo pateiktų duomenų pagrindu, nevertinant realios grėsmės valstybės saugumui bei jo tikrosios pozicijos dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje bei su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių visumos, pareiškėjo individualios situacijos, fakto, kad jis aktyviais veiksmais nuosekliai pasisakė prieš Rusijos nusikalstamus veiksmus.
4. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimo teiginiu, jog jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nurodė tokias aplinkybes: 1) jis pats atskleidė savo darbo vietą, pildydamas Migracijos departamento jam pateiktą anketą, nenuslėpė jokių faktų, nemelavo valstybės pareigūnams, veikė kaip akivaizdžiai sąžiningas asmuo, kuris skaidriai atskleidė visą paprašytą informaciją, vykdydamas Migracijos departamento reikalavimus; 2) jis 2021 m. nutraukė darbo sutartį ir skundžiamų sprendimų priėmimo momentu nebeturėjo jokių ryšių su bendrove (duomenys neskelbtini) bei nebeturėjo jokių darbo ar kitų santykių su jokiomis Rusijos bendrovėmis; 3) jis neatliko vadybinių ar vadovaujančių pareigų, negalėjo dalyvauti planuojant ar vykdant įmonės politiką, nepriklausė ne tik valdymo organams ar veiklos organizavimo struktūroms, bet atliko tik žemiausios pakopos techninį darbą; 4) bendrovė (duomenys neskelbtini) yra išskirtinai techninis didelio koncerno padalinys, jokios įtakos koncerno politinei, vadybinei ar finansinei veiklai ši bendrovė neturi ir negali turėti; 5) nei darbdavys (duomenys neskelbtini), nei jo bendrovė (duomenys neskelbtini) nėra Europos Sąjungoje (toliau – ir ES), NATO ar Lietuvos Respublikos sankcionuotų subjektų sąrašuose; 6) (duomenys neskelbtini) šiais metais vykdė atominių elektrinių statybos darbus ES ir NATO valstybėse, kuriose dirba tūkstančiai (duomenys neskelbtini) specialistų, kurių dauguma yra Rusijos piliečiai; 7) pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 3 d. sistemingai vykdavo į ES ir NATO narę Suomiją darbo reikalais. Darbas šioje šalyje statomoje (duomenys neskelbtini) elektrinėje nurodytas jo darbo sutartyje, kas rodo, jog jis nekėlė jokio pavojaus ES ir NATO šalies Suomijos saugumui, jo darbas buvo susijęs su svarbaus strateginio objekto statyba Suomijoje, pareiškėjas buvo nuodugniai tikrinamas Suomijos saugumo tarnybų, ir, jeigu būtų nustatyta, kad jis yra pavojingas, jis nebūtų galėjęs dirbti Suomijoje, taip pat pagal darbo sutarties duomenis jis dirbo (duomenys neskelbtini) elektrinių statybose; 8) nėra duomenų, kad Rusijos Federacijos energetikos įmonių darbuotojai kaip nors išreikštų savo lojalumą Rusijos režimui. Viešoje erdvėje nėra jokios informacijos, kad VSD nurodytų koncernų darbuotojai būtų kaip nors tikrinami ar persekiojami Rusijos specialių tarnybų. Rusijoje persekiojami visi asmenys, viešai nesutinkantys su valdančiu režimu, nepriklausomai nu jų profesijos ar darbo vietos, o didžiausias nepritarimas Rusijos Putino režimui yra stebimas didžiuosiuose miestuose, iš jų – Sankt Peterburge, kur dirbo pareiškėjas. Todėl Sprendime nepagrįstai akcentuota, kad pareiškėjas yra verčiamas būti lojalus Rusijos Federacijos režimui, vadovaujantis vien jį praeityje siejusiais darbiniais santykiais su (duomenys neskelbtini), nenustačius duomenų, kurie patvirtintų nurodyto lojalumo realumą.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad VSD Pažymoje ir skundžiamame Sprendime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) taip pat įgyvendina (duomenys neskelbtini) atominės elektrinės projektą. Pareiškėjas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 20 d., kas įrodo, kad jis prie šios elektrinės projektavimo niekaip negalėjo prisidėti, todėl vertinti jo pavojingumą, remiantis (duomenys neskelbtini) įgyvendintu (duomenys neskelbtini) atominės elektrinės projektu, nenustačius pareiškėjo asmeninio indėlio bei jo atliktų veiksmų, kurie patys savaime arba sąveikoje su kitais veiksmais keltų grėsmę valstybės augumui, yra neteisinga. Nesutikdamas su VSD vertinimu, kad jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, pareiškėjas nurodė tokias aplinkybes: 1) pareiškėjo žmona R. Z. 2022 m. vasario 28 d. pasirašė peticiją sustabdyti karą Ukrainoje ir nedelsiant išvesti iš jos teritorijos Rusijos kariuomenę; 2) Rusijoje 2020 m. gegužės 25 d. – 2020 m. liepos 1 d. vyko referendumas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pakeitimų, siūlomos pataisos stiprino Putino režimą, buvo nukreiptos prieš žmogaus teises ir pilietinę visuomenę, tačiau pareiškėjo žmona balsavo prieš; 3) pareiškėjas su žmona Lietuvoje pastoviai lankėsi susitikimuose su atvykstančiais žymiais Rusijos režimo kritikais, kurie yra aiškiai pasisakę prieš Rusijos karą prieš Ukrainą, įtraukti į Rusijos tvarkomus „užsienio agentų“ ar kitus „antivalstybinės veiklos“ sąrašus. Pareiškėjas taip pat dalyvavo mitinge 2023 m. vasario 24 d. Vilniuje, minint Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą metines; 4) pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento jam pateiktą Klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, į 10 klausimą („Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ?“) atsakė – „Ne“. Į 11 anketos klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas ?“) nurodė, kad „Ukrainai“.
6. Pareiškėjas tvirtino, jog užsieniečiui išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti neišduotas ar panaikintas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, jei grėsmė yra reali, t. y. pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), asmens konkrečiu elgesiu, tokio elgesio neigiamu pobūdžiu, o ne tariama ar spėjama; grėsmės turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas. Taip pat pažymėjo, jog nėra jokių situacijų, nurodytų 2018 m. lapkričio 28 d. Reglamente Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (t. y. tiesioginiame teisės akte reglamentuojančiame Šengeno šalių informacinės sistemos (SIS) veiklą), kurios leistų Lietuvos Respublikai pareiškėjui uždrausti atvykti į Šengeno erdvę.
7. Pareiškėjas akcentavo, kad iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jame nėra atliekama galimai pareiškėjo keliamos grėsmės analizė, Sprendime nurodyti faktai nepagrindžia pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos saugumui. Teigė, jog jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, dėl ko Sprendimas neatitinka individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų bei prieštarauja ES teisei. Migracijos departamentas, būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Išvada, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, turėjo priimti sprendimą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje keliamus reikalavimus bei viešojo administravimo principus, įtvirtintus VAĮ 3 straipsnyje.
8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad sprendimuose absoliučiai nėra jokių duomenų, pagrindžiančių realią grėsmę, jog pareiškėjas laikinai gyvendamas Lietuvos Respublikoje gali pažeisti valstybės saugumą, o VSD nenurodo jokių užsieniečio veiksmų, kurie galėtų kelti bent menkiausią įtarimą, kad jis pavojingas valstybės saugumui. Teigė, kad yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
10. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pozicijos Rusijos ir karo atžvilgiu, pažymėjo, kad, atliekant pareiškėjo vertinimą, buvo įvertinta pareiškėjo pateiktų atsakymų pagal Klausimyną visuma, todėl pareiškėjo pasisakymas prieš karą (Klausimyno 10 klausimas) nepaneigia VSD išvadų. Aktualu tai, kad šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik ES, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui, o tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.
11. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad SIS reglamento 24 straipsnis nenustato jokių atvejų, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti uždrausta atvykti, kadangi SIS reglamentas 24 straipsnio 2 dalyje nustatė atvejus, kuomet asmuo kelia grėsmę, tačiau ne baigtinį sąrašą atvejų, dėl kurių valstybė narė priima sprendimą, įvertinusi individualų atvejį.
12. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ), atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
13. Atsakovas taip pat nesutiko su skundo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD Išvada. Pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matyti, kad nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą: įvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę, jo socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Užsienietis į Lietuvos Respublika atvyko kartu su sutuoktine, tačiau Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą, kad užsienietės gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti jai leidimą laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo ryšius su Lietuvos Respublika bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o ginčijamas Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.
14. Atsakovas teigė, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti skundą.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigojančiomis VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. 18-6148 pateikė Migracijos departamentui vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis), 2017–2021 metais dirbdamas Rusijos Federacijos bendrovėje (duomenys neskelbtini), valdomoje Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos energetikos įmonėse, kurias kontroliuoja Rusijos Federacijos valstybinės korporacijos, dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas ir lojalus Rusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar įmonėse, kurias kontroliuoja Rusijos Federacijos valstybiniai subjektai. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje, įmonėje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai ir ryšiai) Rusijos Federacijos įmonėje, kurią kontroliuoja Rusijos Federacijos valstybinė korporacija, kelia grėsmę valstybės saugumui. Faktas, jog pareiškėjas nebedirba Rusijos valstybinės korporacijos (duomenys neskelbtini) valdomoje bendrovėje (duomenys neskelbtini) nuo 2021 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis Rusijos įmonėmis, įstaigomis ir tarnybomis yra išnykusi.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog kadangi pareiškėjui pagrįstai taikomas draudimas atvykti į Lietuvą, jo duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu iš nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami Šengeno informacinei sistemai.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi kitos administracinės bylos sprendimu, kadangi nesutampa jos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad priimant Sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai. Migracijos departamentas neviršijo savo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
21. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Migracijos departamento 2023 m. birželio 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, neskundžia. Pareiškėjui iš esmės yra aktualūs tik skundžiamo 2023 m. birželio 27 d. Sprendimo rezoliucinės dalies 2–3 punktai; be to, šio Sprendimo 2 punktas aktualus tik tiek, kad nustatytas per ilgas terminas, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvą.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės skundžia Migracijos departamento Sprendimo 2 ir 3 punktus, t. y. Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių (5 metus) (Sprendimo 2 punktas), ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus) (Sprendimo 3 punktas). Pareiškėjas neskundžia Migracijos departamento 2023 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 23S89514, kuriuo nuspręsta panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.
24. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui Migracijos departamento 2023 m. vasario 3 d. sprendimu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2023 m. vasario 3 d. VSD 2023 m. birželio 5 d. surašė raštą Nr. 18-6148 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (Išvadą), adresuotą Migracijos departamentui, kuriame nurodė, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko Rusijos Federacijos pil. E. B. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą bei pripažino, kad E. B. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą, taip pat įvertinęs kitas aplinkybes: 1) 2023 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; 2) 2023 m. birželio 27 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, nes pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
25. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 6 dalyse, 133 straipsnio 5 dalyje, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 79 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo aspektu, vertino, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą Sprendime padaryti išvadą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra grėsmė valstybės saugumui.
26. Teismas nurodė, kad neabejotina, jog Lietuvai atvirai priešiškos šalies piliečio darbas (2017–2021 m.) Rusijos strateginėje įmonėje (duomenys neskelbtini), per kurią Rusija daro įtaką kitoms šalims, iš jų – ir Lietuvai, be to, kuri yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje ir tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo bei kuri išnaudojama nusikalstamiems ir teroristiniams veiksmams prie Ukrainą, yra grėsmė Lietuvos valstybės saugumui. Neabejotina ir tai, kad Rusijos energetikos įmonėse, kurias kontroliuoja Rusijos valstybinės korporacijos, dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos; jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Teismas sutiko tiek su Migracijos departamento, tiek ir VSD vertinimu, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu nebedirba minėtoje Rusijos strateginėje įmonėje, nepanaikina pareiškėjo galimos grėsmės Lietuvos saugumui. Turima omenyje ir šiuo metu susiklosčiusi sudėtinga ir pavojinga geopolitinė situacija, kurią realiai sukūrė nusikalstamas Rusijos režimas.
27. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas vertino ir pareiškėjo ekonominius bei socialinius ryšius. Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2023 m. vasario 9 d.; pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, kuris buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 (1) punkto pagrindu, galiojo nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. birželio 15 d., kai buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; pareiškėjui nebuvo išduota nacionalinė viza. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat kuriems būtų išduoti leidimai čia laikinai gyventi. Taigi pareiškėjas turi mažai aktyvių socialinių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, o nustatyti ekonominiai ryšiais neatsveria galimos grėsmės valstybės saugumui svarbos.
28. Teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su sutuoktine R.Z., tačiau Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą, kad užsienietės gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti jai leidimą laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal turimus duomenis, šis Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi, pareiškėjo sutuoktinės buvimas Lietuvoje taip pat yra laikomas grėsme Lietuvos saugumui. Šis aspektas taip pat yra svarbus vertinant ir pareiškėjo buvimo Lietuvoje grėsmę valstybės saugumui.
29. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. birželio 14 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šis Migracijos departamento sprendimas nebuvo skundžiamas, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
30. Teismas, vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37.1–37.2, 38.3 papunkčiais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, kad pareiškėjui galėjo būti nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nustatė per pus trumpesnį laikotarpį, t. y. 5 metus. Toks terminas laikytinas proporcinga ir adekvačia priemone taikoma pareiškėjui pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.
31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atitinka Taisyklių 15 punkto ir SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, todėl Migracijos departamentas turėjo teisę įvesti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS. Nustatytas terminas – 36 mėnesiai (3 metai) – yra proporcingas ir adekvatus, nevaržo pareiškėjo teisių labiau, nei tai yra būtina siekiamam tikslui pasiekti.
32. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamentas negalėjo uždrausti jam atvykti į Šengeno erdvę, nes nėra jokių situacijų, nurodytų SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalyje. Teismas pabrėžė, kad SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalis nustatė konkrečias situacijas, kuomet asmuo kelia grėsmę, tačiau ne baigtinį sąrašą atvejų, dėl kurių valstybė narė turi teisę priimti sprendimą teikti užsieniečio (šiuo atveju pareiškėjo) duomenis centrinei Šengeno informacinei sistemai, įvertinusi individualų atvejį. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalis neturi įtakos Migracijos departamento teisei, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu ir SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, priimti skundžiamą Sprendimą (jo dalį).
33. Teismas vertino, kad skundžiamas Sprendimas (jo dalys) iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, jį priėmė kompetentingas subjektas.
34. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas, t. y. jo dalys, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo, taip pat pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą jo prašymą išnagrinėti iš naujo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
36. Pareiškėjas akcentuoja, kad naujausioje teismų praktikoje nurodoma, kad nors užsieniečio biografijos faktas apie tarnybą / darbą susijusioje su režimu struktūroje gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Reikia įvertinti, ar pareiškėjas išreiškė aiškią poziciją dėl kilmės valstybės režimo bei taip pat ar Klausimyne nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai. Vien faktas, kad pareiškėjas tarnavo / dirbo su agresyviais režimais siejamuose darbuose, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei. Turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Taigi, grėsmė valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad tarnavo / dirbo su agresyviu režimu susijusiose institucijose (nors šiuo atveju galima sąsaja labai tolima), nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali.
37. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo kontekste pažymi, kad 2021 m. kovą nutraukė darbo sutartį ir skundžiamų sprendimų priėmimo momentu nebeturėjo jokių ryšių su bendrove (duomenys neskelbtini). Darbo santykius nutraukė iki Rusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Pareiškėjas pats atskleidė savo darbo vietą, pildydamas Migracijos departamento jam pateiktą anketą. Taigi, duomenis, kuriuos atsakovas bei VSD panaudojo prieš užsienietį ir kurie buvo pagrindas skundžiamiems sprendimams priimti, pateikė pats pareiškėjas. Iš užsieniečio užimtų darbo pareigų (duomenys neskelbtini) akivaizdu, jog jo darbo funkcijos buvo išimtinai techninės-specialiosios. Bendrovė (duomenys neskelbtini) yra išskirtinai techninis didelio koncerno padalinys. Jis atlieka tik (duomenys neskelbtini) darbus civilinės atominės energetikos srityje. Jokios įtakos koncerno politinei, vadybinei ar finansinei veiklai ši bendrovė neturi ir negali turėti. Nei pats užsieniečio darbdavys (duomenys neskelbtini), nei jos motininė bendrovė (duomenys neskelbtini) nėra ES, NATO ar Lietuvos Respublikos sankcionuotų subjektų sąrašuose. (duomenys neskelbtini) šiais metais vykdė atominių elektrinių statybos darbus (duomenys neskelbtini), t. y. ES ir NATO valstybėse. Šiose valstybėse dirba tūkstančiai (duomenys neskelbtini) specialistų, kurių dauguma Rusijos piliečiai. Pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 3 d. sistemingai vykdavo į ES ir NATO narę Suomiją darbo reikalais. Darbas šioje šalyje statomoje (duomenys neskelbtini) elektrinėje nurodytas jo darbo sutartyje. Šis faktas rodo, kad užsienietis nekėlė jokio pavojaus ES ir NATO šalies Suomijos saugumui. Jo darbas buvo susijęs su svarbaus strateginio objekto statyba Suomijoje, todėl pareiškėjas buvo nuodugniai tikrinamas Suomijos saugumo tarnybų, ir jeigu būtų nustatyta, kad jis yra pavojingas, jis nebūtų galėjęs dirbti Suomijoje. Pagal darbo sutarties duomenis jis dirbo (duomenys neskelbtini) elektrinių statybose. Vengrija taip pat yra ES ir NATO šalis. (duomenys neskelbtini) koncerne dirba 266 000 žmonių. Vien Sankt Peterburgo (duomenys neskelbtini) skyriuje (kuriame dirbo pareiškėjas) dirba 7 000 žmonių. Nėra jokių duomenų, kad šių įmonių darbuotojai kaip nors specialiai išreikštų savo lojalumą Rusijos režimui, šį lojalumą nustatant formaliai vadovaujantis vien jų darbinio ryšio su minėtomis įmonėmis buvimu, nekonstatuojant lojalumo Rusijos Federacijos vykdomam režimui realumo ar pagrįstumo. Viešoje erdvėje nėra jokios informacijos, kad VSD nurodytų koncernų darbuotojai būtų kaip nors specialiai tikrinami ar persekiojami Rusijos specialių tarnybų. Vieši duomenys rodo, kad Rusijoje persekiojami visi asmenys, viešai nesutinkantys su valdančiu režimu, nepriklausomai nuo jų profesijos ar darbo vietos. Taip pat plačiai žinoma, kad didžiausias nepritarimas Rusijos Putino režimui yra stebimas didžiuosiuose miestuose, tame tarpe – Sankt Peterburge, kur dirbo pareiškėjas. Sprendimuose nepagrįstai akcentuota, kad pareiškėjas yra verčiamas būti lojalus Rusijos Federacijos režimui, vadovaujantis vien jį praeityje siejusiais darbiniais santykiais su (duomenys neskelbtini), nenustačius duomenų, kurie patvirtintų lojalumo realumą.
38. Pareiškėjas pažymi, kad neskundė sprendimo dalies dėl leidimo gyventi panaikinimo, nes jau yra išvykęs iš Lietuvos, todėl socialiniai bei ekonominiai ryšiai, kurie buvo užmegzti, jau nutrūkę ir šiuo metu nėra reikšmingi. Dėl šių priežasčių bei ribotų finansų Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo panaikinimo nebuvo skundžiamas. Byloje nagrinėjama ne pareiškėjo galimybė gyventi Lietuvoje, bet pareiškėjui pritaikyti neproporcingi ribojimai atvykti į Lietuvą bei Šengeno erdvę. Šie ribojimai susiję ne tiek su pareiškėjo ryšiais Lietuvoje, bet galimybe jam pasitraukti iš Rusijos bei realizuoti galimybę atvykti ir dirbti Šengeno erdvėje.
39. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra tinkamo karinei tarnybai (mobilizacijai) amžiaus, akivaizdžiai išreiškęs savo nepritarimą Rusijos režimui, todėl jam yra daug didesnė grėsmė pasilikti (grįžti) į Rusiją nei jo sutuoktinei. Jam gyvybiškai būtina galimybė išvykti iš Rusijos į Šengeno erdvės šalis. Šiuo metu moterys į kariuomenę Rusijoje aktyviai nekviečiamos. Be to, teisminiai ginčai reikalauja tiek piniginių, tiek laiko resursų, todėl šeima susitelkė į pareiškėjui ypač nepalankių sprendimų ginčijimą. Tuo labiau, kad pareiškėjo sutuoktinei nebuvo uždrausta atvykti į Šengeno erdvę. Todėl nėra pagrindo vertinimui, kad abejotinas Migracijos departamento sprendimas pareiškėjo sutuoktinės atžvilgiu yra tinkamas argumentas šioje byloje.
40. Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra ginčo dėl Migracijos departamento teorinės galimybės pritaikyti konkretų draudimo atvykti terminą. Byloje nėra jokių duomenų, konkrečių paaiškinimų, palyginimų, kodėl pareiškėjui pritaikytas būtent toks uždraudimo atvykti terminas. Nėra suprantama, kokie draudimo atvykti terminų kriterijai, kaip jie atspindi individualią pareiškėjo situaciją.
41. Pareiškėjo teigimu, nėra jokių situacijų, nurodytų SIS reglamente (tiesioginiame teisės akte, reglamentuojančiame Šengeno šalių informacinės sistemos (SIS) veiklą), kurios leistų Lietuvos Respublikai pareiškėjui uždrausti atvykti į Šengeno erdvę. Užsienietis nėra nuteistas, nėra įtariamas nusikaltimo padarymu, jis į Šengeno erdvę atvyko bei buvo joje teisėtai. Teismo padaryta išvada dėl SIS reglamento taikymo yra neteisinga, akivaizdžiai neatitinkanti taikomo reglamentavimo. Byloje nėra duomenų ir ginčo apie neteisėtą buvimą Lietuvoje ar padarytus / aiškiai numatomus sunkius nusikaltimus Lietuvoje. Pagal ES teisę pareiškėjui nebuvo galima uždrausti atvykti į Šengeno erdvę.
42. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad akivaizdu, jog Migracijos departamentas automatiškai perkėlė VSD išvadą į Sprendimą, neatsižvelgęs bei neįvertinęs kitų aplinkybių, o būtent, kad pareiškėjas į Klausimyno 10 klausimą atsakė „Ne“, o į 11 klausimą – „Ukrainai“, kas aiškiai parodo jo poziciją vykdomos agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu, kurią jis taip pat pakartojo ir teisme. Nei Migracijos departamento Sprendime, nei teismo sprendime nenurodyta, kokie duomenys bei įrodymai paneigia pareiškėjo aiškiai išreikštą nepritarimo Rusijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu poziciją, nepašalintas tarp jų esantis prieštaravimas ar kitaip nepakomentuota, kas leidžia suteikti prioritetą vieniems duomenims ir paneigti kitus. Atsakovas neatliko individualizuoto vertinimo, netyrė, ar pareiškėjas dalyvavo priimant kokius nors strateginius sprendimus, ar buvo aktyvus politiškai ir pan. Jokie duomenys byloje nepatvirtina teiginių, jog pareiškėjas galimai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas palaikytų Rusijos Federacijos režimą, pasisakytų už karinius veiksmus Ukrainoje ir pan., o kaip tik nustatyti priešingi duomenys, pagrindžiantys jo nepritarimą vykdomai agresijai.
43. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
44. Atsakovas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus bei akcentuoja, kad pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Rusijos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nutraukė darbo sutartį dar iki Rusijos agresijos Ukrainoje, vertintini kritiškai, kadangi Rusija Krymą aneksavo dar 2014 m.
45. Atsakovas pažymi, jog nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat jis iš esmės neturi jokių šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, todėl jam galėjo būti nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis. Migracijos departamento nustatytas 5 metų draudimo atvykti terminas yra proporcinga ir adekvati priemonė, taikoma pareiškėjui, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Migracijos departamentas pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nusprendė teikti SIS. Nustatytas terminas – 36 mėnesiai (3 metai) – yra proporcingas ir adekvatus, nevaržo labiau pareiškėjo teisių nei tai yra būtina siekiamam tikslui pasiekti. Pareiškėjas, selektyviai cituodamas SIS reglamento nuostatas, ignoruoja aplinkybę, kad SIS reglamente numatytas savarankiškas perspėjimo įvedimo pagrindas – grėsmė nacionaliniam saugumui.
46. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių išsamių bei objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip jis jas skleidžia, gina, įtvirtina ir pan. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kurie pagrįstu jo baimę, kad jis bus pašauktas į kariuomenę.
47. Atsakovas vertina, kad ginčijamame Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbinė veikla). Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Atliekant pareiškėjo vertinimą buvo įvertinta pareiškėjo užpildyto Klausimyno visuma. Pareiškėjo pasisakymas prieš karą (Klausimyno 10 klausimas) nepaneigia VSD išvadų.
48. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, kad nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę, jo socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis (užsienietis į Lietuvos Respublika atvyko kartu su sutuoktine, tačiau Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą, kad užsienietės gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti jai leidimą laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką)), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko savarankiško tyrimo.
49. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju (pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje 2022 m., jau prasidėjus aktyviems Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje), pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi darbo pagrindu)), įvertinus tarptautinį kontekstą (2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą), gautą VSD išvadą dėl grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjo darbo trukmę, buvo tinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimti proporcingi sprendimai.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
51. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Rusijos piliečio teisėms ir interesams. Teismo sprendimas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose.
52. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos bendrove (duomenys neskelbtini), valdoma Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos (duomenys neskelbtini). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.
53. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, be kita ko, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra pakankamai reali ir akivaizdi.
54. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas Klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo Sprendimo neteisėtu. Pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas individualus situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nėra pasiekęs jokio integracijos lygio Lietuvoje. Nustatytas faktas, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas, kad pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, teisės būtų apribotos, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvą. Kadangi pareiškėjui pagrįstai taikomas draudimas atvykti į Lietuvą, jo duomenys iš nacionalinio sąrašo taip pat pagrįstai teikiami Šengeno informacinei sistemai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
55. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo dalių, kuriomis nuspręsta pareiškėjui Rusijos Federacijos piliečiui E. B. uždrausti 60 mėnesius (5 metus) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie draudimą jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje)) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius, teisėtumo ir pagrįstumo.
56. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamos Sprendimo dalys yra teisėtos ir pagrįstos, skundą atmetė.
57. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad išvada dėl jo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui yra formali, padaryta neatlikus individualaus vertinimo, nenustačius juridinių faktų viseto, būtino / pakankamo tokiai išvadai pagrįsti. Klaidinga išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui yra padaryta įvertinus vien jį praeityje siejusius darbinius ryšius su Rusijos Federacijos bendrove, nenustačius duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo lojalumą Rusijos Federacijos režimui. Teisinio pagrindo uždrausti jam atvykti į Šengeno erdvę nėra, Sprendimo dalis dėl nustatyto draudimo atvykti laikotarpio yra nemotyvuota, o taikyti ribojimai – neproporcingi.
58. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), konstatuoja, kad teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.
59. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro siūlymu priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
60. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
61. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, byloje pakanka duomenų daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl 2017–2021 metais eitų (duomenys neskelbtini) pareigų Rusijos Federacijos bendrovėje (duomenys neskelbtini), kuri yra valdoma Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos (duomenys neskelbtini), esant sudėtingai ir pavojingai geopolitinei situacijai, kuriai turėjo įtakos Rusijos Federacijos valdžios vykdoma politika, gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių VSD išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas bendrovėje (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Rusijos federacijai ir palaikyti Rusijos Federacijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
63. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas įvertinus ir tai, kad 2023 m. birželio 14 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 23S89514 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuodamas tuo, kad šio asmens gyvenimas šalyje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas šio Migracijos departamento sprendimo neginčijo. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas, išvykęs į Rusijos Federaciją, su kuria jo ryšiai iki atvykimo į Lietuvos Respubliką nebuvo nutrūkę, iš esmės nesiekia gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, be kita ko, ir dėl nutrauktų socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, kuriuos Migracijos departamentas vertino individualios pareiškėjo situacijos kontekste (pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2023 m. vasario 9 d.; leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. birželio 15 d., panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p. pagrindu; nacionalinė viza nebuvo išduota; užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su sutuoktine, kuriuos atžvilgiu buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti jai leidimą laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dėl užsienietės keliamos grėsmės valstybės saugumui).
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų Migracijos departamento nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą apie paaiškinamą pareiškėjo pažeidžiamumą subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu, o kartu – kad jo atvykimas į šalį gali keli grėsmę valstybės saugumui.
65. Atliekant pareiškėjo vertinimą buvo įvertinta pareiškėjo atžvilgiu nustatytų aplinkybių visuma, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas pasisakymas prieš karą (Klausimyno 10 klausimas) nepaneigia Migracijos departamento išvadų, kurias pagrįstai patvirtino pirmosios instancijos teismas.
66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Sprendimu nustatytas draudimo atvykti 5 metų laikotarpis yra nepagrįstas ir neproporcingas, ši Sprendimo dalis nėra motyvuota. Nustatyta, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Priimant tokio pobūdžio sprendimus, turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečiui buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas turėjo pakankamai duomenų, sudariusių pagrindą išvadai, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl egzistavo pagrindas taikyti Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendime taikytas ribojimas (5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis), nustatytas atsižvelgiant į Sprendime išdėstytas konkrečias faktines aplinkybes, užsieniečio teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina, dėl ko nėra neproporcingas.
67. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl ginčijamo Sprendimo dalies įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius: užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 str. 7 d.). Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas), 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
68. Šiame kontekste priimtina, kad 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo yra panaikinamas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1861) taikymo pradžios dienos, t. y. 2023 m. kovo 7 d. (Reglamento (ES) 2018/1861 65 str. pirma pastraipa, 66 str. 2 d. ir 5 d. pirma pastraipa, Komisijos 2023 m. sausio 30 d. įgyvendinimo sprendimo (ES) 2023/201, kuriuo nustatoma data, nuo kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/ 1861 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1862 pradės veikti Šengeno informacinė sistema, 1 str.). Pažymėtina, kad nuorodos į panaikintą Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 laikomos nuorodomis į Reglamentą (ES) 2018/1861 ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę (Reglamento (ES) 2018/1861 65 str. antra pastraipa).
69. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1861), 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 1 d.); situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.).
70. Nors pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Reglamentas pateikia ne baigtinį sąrašą atvejų, kada šalys gali įtraukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Šengeno zoną, bet numato pažeidimų rūšis (neteisėtas buvimas šalyje bei padaryti (pagrįstai įtariami) nusikaltimai) ir tokių pažeidimų sunkumas (sunkūs nusikaltimai arba aiškus ketinimas atlikti sunkų nusikaltimą), nėra išsamiai pagrįsti, apeliacinės teisėjų kolegija nagrinėjamo ginčo kontekste pažymi, kad Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 dalies („Prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.“) ir 2 dalies („Kai 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras.“), taip pat Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.), kas nagrinėjamo ginčo atveju nėra padaryta (nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS), dėl ko ši ginčijamo Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ir aptarta ginčijamo Sprendimo dalis yra naikinama (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 d. 5 ir 6 p., ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., 144 str. 1 d. 3 p.).
71. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
72. Pareiškėjas prašo atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad pareiškėjo interesus pagal 2023 m. liepos 10 d. atstovavimo sutartį pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas V. K. Už advokato padėjėjo pagalbą rengiant skundą pareiškėjas patyrė 400 Eur išlaidų, ką patvirtina 2023 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvitas. Nors į bylą yra pateiktas advokato L. B. 2023 m. liepos 10 d. pinigų priėmimo kvitas, tačiau į bylą nėra pateiktas šio advokato atstovavimo pareiškėjo interesams pirmosios instancijos teisme dokumentas, taip pat nenustatyta, kad advokatas rengė skundą ir / ar dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik pareiškėjo patirtų advokato padėjėjo išlaidų atlyginimo klausimas.
73. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau –Rekomendacijos).
74. Nagrinėjamu atveju 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 200 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suma. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, o už apeliacinio skundo padavimą – 11,25 Eur. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 17 Eur, taip pat priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai.
75. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl tokio pobūdžio išlaidos nėra priteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 23S96954 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie draudimą E. B. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus).
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan