Civilinė byla Nr. e2A-1055-657/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04769-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.1.4.; 2.4.2.2.; 2.4.2.3.; 2.4.2.10.; 2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1200-959/2020 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovams R. D. ir Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. M. su savarankiškais reikalavimais, uždaroji akcinė bendrovė „ECO Beauty “, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą, prašydamas:
- įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, pašalinant ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aplink jį esančią tvorą, adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ ,,Registrų centrui“ Kauno filialui, kad minėtas pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su juo, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; atsakovėms to nepadarius per teismo nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovui atlikti ūkinio pastato bei tvoros pašalinimo darbus, su teise ateityje išieškoti turėtas išlaidas iš atsakovių;
- ieškinį tenkinant iš dalies, įpareigoti atsakovus atlaisvinti žemės sklypo dalį, kurioje yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą, pašalinant 1 m pločiu pastatą – ūkinį pastatą (griuvėsius) bei tvorą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkant šią žemės sklypo dalį; atsakovams to nepadarius per teismo nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovui atlikti ūkinio pastato bei 1 m pločio tvoros pašalinimo darbus, su teise ateityje išsiieškoti turėtas išlaidas iš atsakovų;
- priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis yra sklypo, kuriame stovi atsakovams priklausantys pastato griuvėsiai, savininkas. Šie griuvėsiai ir tvora aplink juos ieškovui trukdo patekti į neužstatytą žemės sklypo dalį.
3. Trečiasis asmuo V. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas:
- įpareigoti Kauno miesto savivaldybę bei R. D. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pusės 1 m ilgio tvoros dalį;
- įpareigoti Kauno miesto savivaldybę bei R. D. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, proporcingai joms priklausančioms griuvėsių dalims, savo lėšomis pašalinti 1 m atstumu nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pusės esančius griuvėsius bei išvalyti likusias statybines atliekas.
4. Nurodė, jog dėl Kauno miesto savivaldybės užtvertos tvoros bei atsakovų griuvėsių jam nėra galimybės naudotis įregistruotu servitutu bei jį įgyvendinti, jis negali nei tvarkyti, nei prižiūrėti, nei suremontuoti, nei apšildyti savo pastato dalies toje vietoje, kur yra likę atsakovų griuvėsiai.
5. Atsakovė R. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad prieiga prie kitos sklypo dalies yra užtikrinta, šalia pastato sienos sudėti daiktai, trukdantys prieiti prie pastato sienos, yra ieškovo ar jo artimųjų nuosavybė.
7. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Nurodė, kad suformuotas bendras žemės sklypas ieškovo gyvenamojo namo ir atsakovių ūkinio pastato eksploatavimui. Atsakovei priklausanti ūkinio pastato dalis pripažinta netinkama naudoti ir ją numatyta parduoti viešame aukcione. Ieškinį tenkinus, atsakovė būtų priversta atsisakyti jai priklausančio turto neatlygintinai, netgi patirtų papildomų išlaidų už griovimo darbus. Tai prieštarautų teisės aktų nuostatoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens V. M. savarankiškus reikalavimus atmetė bei paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad ieškovui priklauso 483/739 dalis žemės sklypo, naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu nenustatyta, todėl laikoma, kad ieškovas turi teisę naudotis nurodyto dydžio sklypo dalimi bet kurioje šio sklypo vietoje. Šių aplinkybių pagrindu galima spręsti, kad ieškovas įrodė, kad jis yra turto savininkas (bendraturtis).
11. Ginčo ūkinis pastatas negali būti laikomas išnykusiu, nes yra likusi šio pastato laikančioji konstrukcija – pamatai – bei kitos konstrukcijos – sienos; šios konstrukcijos yra virš žemės paviršiaus, ką patvirtina teismui pateiktos nuotraukos. Taigi, ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra atsakovėms priklausantis statinys – ūkinis pastatas, kuris buvo pastatytas gerokai anksčiau, nei ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį. Apie žemės sklype esantį statinį ieškovui buvo žinoma prieš dovanojimo sutarties sudarymą, ką patvirtino pats ieškovas teismo posėdyje. Šio pastato registracijos duomenys dovanojimo sutarties sudarymo dieną buvo išviešinti viešame registre. Ieškovas, prieš sudarydamas dovanojimo sutartį, turėjo galimybę įvertinti šią aplinkybę ir jos įtaką jo nuosavybės teisėms. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-64-264-2012 nustatė, jog statinys (ūkinis pastatas) yra sugriuvęs, tačiau konstatavo, jog tai yra statinys, nekonstatavo, jog jis yra išnykęs.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1205-438/2017 konstatavo, jog egzistuoja teisinės prielaidos, sudarančios galimybę pareiškėjui – atsakovei Kauno miesto savivaldybei – parduoti ginčo statinį (ūkinį pastatą), kuris šiuo metu yra fiziškai susidėvėjęs ir savivaldybei nereikalingas. Todėl ieškinio reikalavimų tenkinimas gali pažeisti atsakovių nuosavybės teises bei viešąjį interesą, nes dalis ūkinio pastato yra viešoji nuosavybė.
13. Ieškovas be pagrindo remiasi Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1018-343/2018 kaip precedentiniu, nes bylos Nr. e2A-1018-343/2018 ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa.
14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ūkiniu pastatu užstatytas plotas – 115 kv. m. Iš teismui pateiktų nuotraukų galima daryti tikėtiną išvadą, jog žemės sklype yra ne tik šio pastato konstrukcijos, bet ir buvusių konstrukcijų likučiai – griuvėsiai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šie konstrukcijų likučiai užima didesnį plotą, nei ūkiniu pastatu užstatytas plotas, tuo trukdydami ieškovui valdyti ir naudoti neužstatytą savo žemės sklypo dalį.
15. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-64-264/2012 nustatė, jog ginčo tvora 2008 m. gruodžio 10 d. aptverta po to, kai buvo nustatyti Statybos įstatymo 40 straipsnyje ir statybos techniniuose reglamentuose nustatytų pastato techninės priežiūros ir statinio saugos reikalavimų pažeidimai. Ieškovas nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį įgijo 2018 m. gegužės 9 d. Dovanojimo sutarties 5.2.2 punkte nurodyta, jog apdovanotasis (ieškovas) susipažino su daiktų (tarp jų ir žemės sklypo dalies), jų atskirų dalių bei įrenginių būkle, įvertino jų kokybę; dėl dovanojamų daiktų būklės ir kokybės apdovanotasis jokių pastabų ir/ar pretenzijų neturi. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-1586-894/2012, kurioje buvo keliami analogiški reikalavimai, ieškovų procesinėje padėtyje dalyvavo ieškovo motina, 2018 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutartimi padovanojusi jam žemės sklypo dalį, bei tėvas – trečiasis asmuo V. M.. Šių aplinkybių pagrindu darytina tikėtina išvada, jog prieš 2018 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutarties sudarymą ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog žemės sklype yra ginčo tvora, nors šis inžinerinis statinys ir nėra registruotas viešame registre. Net darant prielaidą, jog ši tvora pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę, tai savaime nesudarytų pakankamo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl jos pašalinimo. Nėra ginčo, kad tvora buvo pastatyta tikslu apsaugoti trečiuosius asmenis (vaikus, benamius ir pan.) nuo grėsmės, kurią kelia ūkinio pastato griuvėsiai, taigi, ginant viešąjį interesą. Ieškovo privatų interesą nevaržomai naudotis dalimi savo žemės sklypo persveria viešasis interesas apsaugoti vaikų bei kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, kuriems neaptverti griuvėsiai kelia grėsmę. Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1586-894/2012 bei Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-64-264/2012, kuria šio sprendimo dalis buvo panaikinta, nurodytų motyvų pagrindu spręstina, jog ieškovas neturi teisės ginti viešąjį interesą, reikšdamas reikalavimus pašalinti kitiems asmenims priklausančius statinius tuo pagrindu, kad nėra vykdomi privalomi statinių priežiūros reikalavimai.
16. Ieškovas neįrodė jo, kaip žemės sklypo dalies savininko, teisių pažeidimo, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakoves atlaisvinti žemės sklypą negali būti tenkinamas.
17. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėtų servituto – teisės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą, teisę. Ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, jog ieškinyje nurodyti servituto suvaržymai kokiu nors būdu pažeistų ieškovo teises ar įstatymo saugomus interesus. Ieškovas nėra daiktinės teisės – servituto – subjektas. Vien prielaidos, jog kiti asmenys gali jam reikšti pretenzijas, susijusias su negalėjimu naudotis servitutu, nepakanka ieškovo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimui konstatuoti. Todėl šioje dalyje ieškinys taip pat atmestinas.
18. Ieškiniu buvo keliamas tęstinio pažeidimo klausimas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas.
19. Servitutas buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 2004 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 02-01-671 priede, ūkinis pastatas buvo pastatytas 1963 metais prie pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, trečiasis asmuo V. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį įsigijo 1994 m. liepos 20 d. Taigi, trečiajam asmeniui įsigyjant dalį žemės sklypo (viešpataujančio daikto) bei nustatant servitutą, ūkinis pastatas jau egzistavo. Todėl akivaizdu, jog trečiasis asmuo V. M. niekada neturėjo galimybės naudotis 1 m nuo pastato sienos plotu ūkiniu pastatu užstatytoje žemės sklypo vietoje. Atsižvelgus, kad servituto nustatymo metu 1 m atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ūkinis pastatas, laikytina, jog nustatytas servitutas neapima šiuo pastatu užstatyto ploto. Priešingas aiškinimas gali pažeisti ūkinio pastato savininkų nuosavybės teises. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ūkinio pastato griuvėsiai užimtų didesnį plotą, nei ūkiniu pastatu užstatytas plotas, kad jų būtų neužstatytame plote 1 m atstumu nuo trečiajam asmeniui priklausančio pastato sienos, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti griuvėsius ir statybines atliekas, neįrodžius servituto teisės pažeidimo, negali būti tenkinamas.
20. Patenkinus trečiojo asmens reikalavimą ir atsakovėms įvykdžius įpareigojimą pašalinti dalį tvoros, kiltų grėsmė kitų asmenų saugumui, taigi, būtų pažeistas viešasis interesas. Trečiojo asmens privatų interesą nevaržomai naudotis servitutu persveria viešasis interesas apsaugoti vaikų bei kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, kuriems grėsmę kelia neaptverti griuvėsiai, todėl toks, koks suformuluotas trečiojo asmens reikalavimas dėl tvoros dalies pašalinimo, pažeistų teisingumo bei protingumo principus, viešąjį interesą, ir negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliacinius skundus pateikė ieškovas D. M. ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. M., kuriuose prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
22. Ieškovas D. M. apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Teismas rėmėsi neaktualia šios bylos kontekste teismų praktiką, pažeidė teismų precedentų privalomumą ir nepagrįstai sprendė, kad ginčo ūkinis pastatas negali būti laikomas išnykusiu, ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra atsakovėms priklausantis statinys. Teismas, konstatuodamas, jog ginčo pastatas yra laikomas statiniu, rėmėsi išimtinai tik statinio kadastro duomenimis, kurie šiai dienai neatitinka faktinės situacijos. Teismas neišsamiai vertino ieškovo bei trečiojo asmens pateiktus įrodymus dėl ginčo pastato būklės, neatsižvelgė, jog dėl ginčo pastato sugriuvimo fakto sutiko abi ginčo šalys ir šis faktas jau yra pripažintas įsiteisėjusiais bei prejudicinę galią turinčiais Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1586-894/2012 bei Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-64-264/2013. Teismas nepagrįstai užkirto galimybę ieškovui į bylą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 8 d. patikrinimo vietoje protokolą, kuris papildomai įrodytų, jog ginčo statinys nėra išlikęs. Teismui pateiktose nuotraukose bei antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra aiškiai matoma, jog jokių ginčo pastato plytinių sienų konstrukcijų nėra išlikę, likę tik pavieniai buvusių pamatų fragmentai. Šie griuvėsiai atsakovams niekada nebuvo reikalingi, nebuvo naudojami.
2.2. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl ieškovo teisių pažeidimo, susijusio su savavališkai pastatyta tvora, nepagrįstai sprendė, kad ieškovo privatų interesą persveria viešasis interesas apsaugoti vaikų bei kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, kuriems kelia neaptverti griuvėsiai. Teismas neįvertino, kad aplink griuvėsius esanti tvora buvo pastatyta savavališkai. Ieškovas, dovanojimo sutartimi įgijęs nuosavybės teisę į žemės sklypą, perėmė ir visas iki tol buvusio žemės sklypo savininko teises ir pareigas, įskaitant ir teisę reikšti negatorinį ieškinį dėl neteisėtai žemės sklype pastatytos tvoros. Net, jei apeliantui prieš įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą būtų žinoma apie tvoros egzistavimą, tai neatimtų iš jo teisės ginti savo nuosavybės teises nuo pažeidimų, susijusių su neteisėtai pastatyta tvora. Iš ieškovo, trečiojo asmens V. M. paaiškinimų ir fotonuotraukų matyti, kad prie nesaugių griuvėsių vaikai bei kiti asmenys turi galimybę patekti nuo šlaito pusės. Šiuo atveju tinkamas būdas ginti viešąjį interesą – išvalyti grėsmę keliančius griuvėsius. Dėl griuvėsių keliamos grėsmės yra atsakingi šių griuvėsių savininkai, kurie nesirūpino neišlikusio ūkinio pastato priežiūra.
2.3. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad neįrodyta, jog ieškinyje nurodyti servituto suvaržymai kokiu nors būdu pažeistų ieškovo teises ar įstatymo saugomus interesus, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra daiktinės teisės – servituto – subjektas. Ieškovas yra tarnaujančiojo daikto savininkas, todėl jis yra nustatyto servituto subjektas. Tai, jog ieškovas nuolat bei realiai gauna iš servituto turėtojo pretenzijas dėl negalėjimo įgyvendinti servituto, neabejotinai suteikia ieškovui teisę kreiptis į teismą, siekiant įvykdyti savo pareigą užtikrinti servituto turėtojui galimybę naudotis servitutu. Teismas nepagrįstai, kilus abejonėms dėl servituto turinio, laikė, kad jis yra mažiausias. 2004 m. nustatyto servituto turinys yra nurodytas įsakyme, nustatančiame šį servitutą, kuriame aiškiai nurodyta šio servituto apimtis kvadratiniais metrais, taip pat sąlyga, jog servitutas įsigalioja, kai bus nugriautas pastatas.
2.4. Teismas neturėjo teisės, būdamas neįsitikinęs, jog teismo sprendimas turės įtakos UAB „Eco Beauty“ teisėms ir pareigoms, ją įtraukti į bylą jį trečiuoju asmeniu. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog aukciono laimėtojas įvykdė aukciono sąlygas bei išreiškė valią sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas pažeidė procesines teisės normas, į bylą įtraukęs su bylos nagrinėjimu nesusijusį asmenį, o netenkindamas prašymo jį pašalinti iš bylos, nesurašė motyvuotos nutarties, kurią ieškovas galėtų skųsti.
23. Trečiojo asmens V. M. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto savarankiškų reikalavimų, servitutas egzistuoja ir toje vietoje, kurioje yra griuvėsių liekanos. Teismas nevertino bei nepasisakė dėl pateiktų rašytinių įrodymų bei argumentų, pagrindžiančių, jog servituto nustatymo metu ginčo ūkinis pastatas buvo bešeimininkis bei neturėjo teisinės registracijos. Jau 2004 m. šioje vietoje faktiškai nebeegzistavo joks ūkinis pastatas, buvo tik šio pastato griuvėsiai todėl nustatytas servitutas buvo be apribojimų ir apima visą teritoriją 1 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pastato. Teismas turėjo bent iš dalies tenkinti apelianto savarankiškus reikalavimus, įpareigojant išvalyti griuvėsių liekanas nuo siauresnio servituto. Nesutvarkyti griuvėsiai spaudžia apelianto namą (duomenys neskelbtini), nuo jų buvo įtrūkusi apelianto namo siena, kurios jis negali sutvarkyti. Atsakovėms priklausantys griuvėsiai iki 2005-2006 m. buvo bešeimininkiai, neinventorizuoti bei neturėjo teisinės registracijos. Šie griuvėsiai buvo įtraukti į sąrašą fiziškai pažeistų pastatų, kuriuos Kauno miesto savivaldybė numatė nugriauti bei išvalyti, jie atsakovėms visiškai nereikalingi.
3.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tvoros pašalinimas pažeistų viešąjį interesą. Kauno apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1586-894/2012 yra konstatavęs, jog, apeliantui neturint objektyvios galimybės pasinaudoti nustatytu servitutu, jo pastatas (duomenys neskelbtini) gali netekti stabilumo. Tokiu atveju būtų sukelta gerokai didesnė grėsmė žmonių saugumui ir gyvybei. Be to, užtikrinant viešąjį interesą turi būti pasirenkamas toks būdas, kuris mažiausiai pažeidžia asmenų privačius interesus.
24. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsiliepime nurodė, kad teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Apeliaciniame skunde ieškovo nurodyti argumentai iš esmės pagrįsti subjektyviais, nepagrįstais teiginiais, neparemtais byloje esančiais įrodymais. Apeliantas neįrodė, jog ūkinis pastatas yra visiškai sunykęs ir turėtų būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovo nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo analizuojama faktinė ūkinio pastato konstrukcijų būklė ir nebuvo aiškinamasi, ar jis yra visiškai sunykęs. Vien teismo sprendimo teiginys, kad pastatas yra sugriuvęs, neįrodo jo visiško sunykimo fakto. Teismas pagrįstai rėmėsi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Išlikusios ūkinio pastato konstrukcijos neužima didesnio ploto, nei planuose nurodytas ūkiniu pastatu užstatytas plotas, todėl teismas pagrįstai netenkino trečiojo asmens reikalavimo pašalinti ūkinio pastato griuvėsius žemės sklypo dalyje, kurioje nebuvo nustatytas servitutas. Ūkinio pastato teisinės registracijos aplinkybės ir apeliacinio skundo argumentai dėl faktinio pastato naudojimo neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas, prieš sudarydamas dovanojimo sutartį, turėjo galimybę įvertinti visas aplinkybes bei galimą jų įtaką jo nuosavybės teisėms. Pritartina teismo išvadai, jog, esant nustatytoms aplinkybėms dėl ūkinio pastato pastatymo iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą, faktas, jog pastatas yra ant šiuo metu ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, nelaikytinas ieškovo teisių pažeidimu, suteikiančiu jam teisę reikalauti nugriauti ūkinį pastatą. Reikšdamas negatorinį ieškinį dėl tvoros pašalinimo, ieškovas taip pat neįrodė savo teisių pažeidimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tvora pastatyta, siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis nuo avarinės būklės ūkinio pastato, užtikrinant viešąjį interesą. Analogiškas trečiojo asmens reikalavimas nugriauti tvorą buvo nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1586-894/2012. Byloje buvo ne kartą akcentuota, kad ginčo pastatas sunykęs, į jo teritoriją patenka vaikai ir benamiai, likusios konstrukcijos kelia grėsmę aplinkiniams. Reikalavimas atlaisvinti servitutą turėjo būti reiškiamas žemės sklypo bendrasavininkams D. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai. Ūkinis pastatas, dėl kurio vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, buvo parduodamas viešame aukcione, todėl šios bylos išsprendimas neabejotinai turės įtakos aukciono laimėtojos UAB „ECO Beauty“ teisėms ir pareigoms, todėl teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai UAB „ECO Beauty“ įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Šis juridinis asmuo neginčijo savo suinteresuotumo bylos baigtimi.
26. Trečiasis asmuo UAB „ECO Beauty“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai nustatė ūkinio pastato kadastriniai duomenys, technines charakteristikas ir esamą būklę, todėl ginčo ūkinis pastatas negali būti laikomas išnykusiu, negali būti varžoma savininko teisės ateityje atlikti pastato remontą, rekonstrukciją ar kitus darbus.
28. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į V. M. apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti, atsižvelgus į šalių nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad apeliacinis skundas negrindžiamas motyvais, kurie būtų susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Departamentas savo poziciją dėl ginčo dalyko yra išdėstęs savo 2020 m. sausio 10 d. atsiliepime.
29. D. M. ir V. M. vienas kito apeliacinius skundus palaikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas teisėjų kolegija nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų.
31. Byloje nustatyta, kad ieškovui D. M. nuosavybės teise nuo 2018 m. gegužės 9 d. priklauso 483/739 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Likusi žemės sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Skype Kauno apskrities viršininko 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 02-01-671 nustatytas servitutas – teisė žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 14b ir 18 savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esančius pastatus. Žemės sklype taip pat yra pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1p, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs atsakovei Kauno miesto savivaldybei (99/100 dalys) ir R. D. (1/100 dalis). Ūkinis pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Trečiajam asmeniui V. M. nuosavybės teise priklauso 509/789 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kuriam Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą viešame aukcione parduoti savivaldybei priklausančią ūkinio pastato dalį (patvirtinto sąrašo 30 p.). Pastato dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. vykusiame aukcione parduota UAB „ECO Beauty“.
Dėl pastato (griuvėsių) būklės vertinimo
32. Apelianto D. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ūkinis pastatas 4I1p nėra visiškai sunykęs.
33. Daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatų) 69 p.). Nuostatų 70 punkte taip pat nustatyta, kad registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją Registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi Registro duomenų bazės archyve. Nei Civilinis kodeksas, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas ar Nuostatai nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto išnykimo sampratos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog ši samprata pirmiausiai aiškintina sistemiškai – t. y. atsižvelgiant į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).
34. Nuostatų 71 punktas nustato, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti reikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą. Nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas jo nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas. Remiantis Nuostatų 72 punktu registro įrašai apie nekilnojamąjį daiktą pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi Registro duomenų bazės archyve.
35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7 punkte įtvirtintos šios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (kapitalinis remontas ir paprastasis remontas), statinio griovimas, o pagal reglamento 8.5 punktą statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos.
36. Nagrinėjamu atveju, ieškovas D. M. reikalavo įpareigoti atsakoves visiškai pašalinti ūkinį pastatą, taip atlaisvinant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir apeliaciniame skunde nurodė, kad pastatų išlikimo aplinkybė buvo nustatyta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei teismų nustatytas aplinkybes.
37. Pirmosios instancijos teismas sprendime, konstatuodamas ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išlikimo faktą pažymėjo, jog kasacinis teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. <...> nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).
38. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, teigdamas, kad šis statinys yra visikai išnykęs, turėjo įrodyti, kad minėtų statinių konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).
39. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto minimuose teismų dokumentuose (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1586-894/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-64-264/2013) yra konstatuota, jog ginčo pastatas yra sugriuvęs. Be to, tiek iš nagrinėjamoje byloje pateikto antstolės R. S. 2019 m. rugsėjo 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 106-19-43, atsakovės R. D. pateiktų fotonuotraukų, matyti, jog sklype yra išlikę ginčo pastato laikančiosios konstrukcijos (pamatai, sienos) ir šios konstrukcijos yra virš žemės paviršiaus, o fiziškai susidėvėjusio pastato dalis buvo parduota viešame aukcione.
40. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl pastato neišlikimo (visiško sunykimo) pripažįsta teisiškai nepagrįstais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog ginčo ūkinio pastato išlikimo faktas byloje nėra paneigtas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo D. M. reikalavimo atlaisvinti žemės sklypą, pašalinant iš jo atsakovėms priklausančio ūkinį pastatą (pastato griuvėsius).
Dėl tvoros pašalinimo
41. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais dėl tvoros pašalinimo.
42. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-161 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių statinių tinkamos priežiūros taisyklių 6.6. punkte yra numatyta, kad statinio naudotojai, bendrojo naudojimo objektų valdytojai privalo aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, avarinės būklės pastatus (jų dalis, patalpas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tvora pastatyta ginant viešąjį interesą, ir šiuo atveju pirmenybė teiktina viešajam, o ne privačiam apeliantų interesui. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų (fotonuotraukų) matyti, jog tvoroje yra varteliai, kurie sudaro galimybę ieškovui ir trečiajam asmeniui patekti tiek prie pastato, tiek ir naudotis neužstatyta žemės sklypo dalimi.
Dėl servituto
43. Kauno apskrities viršininko 2004 m. vasario 5 d. Kauno įsakymo Nr. 02-01-671 2 punktu buvo nuspręsta patikslinti Nekilnojamojo turto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) registrą Nr. 19/8791 Šio įsakymo priede nurodytas žemės sklype nustatytas servitutas – teisė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatus. Iš pateikto žemės sklypo plano, parengto 2014 m. gegužės mėn. UAB „Žemėtvarkos darbai“ matyti, kad nustatytas servitutas susideda iš kelių dalių S1 – 8 kv. m, S2 – 11 kv. m, S3 – 4 kv. m, S4 – 17 kv. m. Ginčo objektas yra servituto dalis S4.
44. Ieškovas D. M. ieškinyje prašė, jog būtų atlaisvinta žemės sklypo dalis (1 m nuo pastato sienos), kad pastato esančio (duomenys neskelbtini) savininkai galėtų netrukdomai prižiūrėti pastatą.
45. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pastato (ar jo dalies), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas ar teisėtas valdytojas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jis nėra servituto turėtojas.
46. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodoma, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
47. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas D. M. yra tik dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas servitutas, savininkas. Dėl šios priežasties, ieškovas, norėdamas išvengti servituto turėtojų pretenzijų, pats (ar kartu su kitais žemės sklypo bendraturčiais) gali ir turi teisę atlaisvinti servitutinę žemės dalį nuo stelažų, statybinių atliekų ir pan., ir tokiu būdu tinkamai vykdyti CK 4.111 – 4.113 straipsniuose reglamentuotas tarnaujančio daikto savininko pareigas.
48. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su apelianto V. M. argumentais, jog jo savarankiški reikalavimai galėjo būti tenkinti iš dalies, įpareigojant atsakoves išvalyti griuvėsių liekanas nuo siauresnio servituto (t. y. nuo 0,41 m ir 0,6 m pločio), o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nėra servituto turėtojai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog trečiojo asmens V. M. analogiškas reikalavimas – įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir R. D. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, žemės sklype (duomenys neskelbtini), 1 m atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pašalinti statybines atliekas, o atsakovėms per nustatytą terminą to nepadarius, suteikti tokią teisę ieškovui V. M. buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-65-264/2013), konstatavus, jog nėra pažeidžiamos ieškovo teisės, kadangi byloje nustatyta, kad ginčo ūkinis pastatas pastatytas 1963 m., prie pat pastato (duomenys neskelbtini). sienos, t. y. anksčiau, nei ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teise 1992 m. įgytas pastatas (duomenys neskelbtini) ir 1994 m. liepos 20 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgyta 509/789 dalys žemės sklypo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gretimų pastatų bei žemės sklypų faktinė padėtis bei ginčo statinio būklė apeliantui buvo žinoma seniai, todėl akivaizdu, kad galimybės patekti į savo žemės sklypą per gretimą sklypą, kuriame yra ginčo ūkinis pastatas ir nustatytas servitutas, jis niekada neturėjo.
49. Atkreiptinas dėmesys, jog servitutas yra nustaty tas žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl tinkamą servituto naudojimą turėtų užtikrinti tarnaujančio daikto savininkai – nagrinėjamu atveju ieškovas D. M. ir Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau joms pretenzijų trečiasis asmuo V. M. nereiškia.
UAB „ECO Beauty“ suinteresuotumo
50. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė UAB „ECO Beauty“.
51. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
52. Nagrinėjamu atveju UAB „ECO Beauty“ viešame aukcione įsigijo parduodamą fiziškai susidėvėjusį ūkinį pastatą, ir yra įgyto turto savininkė. Byloje apeliantas D. M. nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė neturėjo teisės parduoti jai priklausančios turto dalies viešame aukcione, kad viešo aukciono rezultatai yra pripažinti negaliojančiais ir pan., todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl UAB „ECO Beauty“ pašalinimo iš bylos.
Dėl procesinės bylos baigties
53. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
54. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 str.).
56. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „ECO Beauty“, dalyvavusi atsakovių pusėje įgijo teisę į jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). UAB „ECO Beauty“ yra pateikusi įrodymus, jog ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimas ir, kurios kurio pagrįstos rašytiniais įrodymais (SEB banko 2020 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. 457 patvirtinimu ir 2020 m. gegužės mėn. 11 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2020/25). Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių ir yra realios, todėl priteisiamos trečiojo asmens naudai iš apeliantų lygiomis dalimis – po 450 Eur iš kiekvieno (CPK 93 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsniu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,ECO Beauty“, juridinio asmens kodas 302430085, po 450 Eur (po keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė