Civilinė byla Nr.2-13-291/2015m.

Nr.2-41-3-01652-2009-5

Procesinio sprendimo  kategorijos:42.9,; 42.10.; 42.11.5.; 25.3.; 63.1; 108.; 114.4.; 116.1.;

(S)

(S)

                                       ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

                                                  SPRENDIMAS

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2015m. gegužės  8 d.

                                                                    Šiauliai

             Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,

        sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

        dalyvaujant ieškovei R. P.,

        ieškovės atstovei advokatei  Eugenijai Povilaitienei,

        atsakovui R. S.,

       atsakovo atstovei advokatei Irmai Gutkovienei,

             viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. S., trečiajam  asmeniui  be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje R. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

                                                        Teismas, išnagrinėjęs bylą,

                                                                         Nustatė;

  Ieškovė R. P. prašo patenkinti ieškinį ir pripažinti, kad  2008-03-11 pasirašyta paskolos sutartis  tarp jos ir atsakovo  R. S. yra nesudaryta. Nurodė, kad 2008 m. kovo pradžioje, jos geras pažįstamas R. G. pradėjo įkalbinėti ją  nusipirkti butą, kuris bus reikalingas jų verslui. Taip pat jis pasakęs, jog pažįsta žmogų, kuris, kuris galėtų jai paskolinti pinigų butui įsigyti. Jie 2008-03-11 nuvažiavę į Aukštelkę, kur R. G. užėjęs į privatų namą, iš kurio grįžęs su jai nepažįstamu vyriškiu. Jiems sėdint automobilyje R. G. iš savo dokumentų dėklo ištraukęs kompiuteriu parašytą kažkokį tekstą, ranka įrašęs jos vardą, pavardę, asmens kodą, taip pat atėjusio vyriškio, kuris pasivadinęs Romo vardu, duomenis.  Jie abu  tarėsi, jog  reikia įrašyti sumą 47 000 Lt., bei  kažką kalbėję apie procentus. R. G. pats perskaitė tekstą, kad R. S. jai skolina 47 000 Lt metams laiko, bet jai pačiai perskaityti teksto nedavė. R. G. liepęs jai po tekstu pasirašyti. Taip pat pasirašęs ir atsakovas. Ji  jokių pinigų nematė, jų negavo, visas pokalbis apie pinigus vyko tarp atsakovo ir R. G.. R. G. vertė ją  užsiimti prostituciją teigdamas, kad ji turi mokėti procentus atsakovui  už jo paskolintus pinigus. Buvo išnuomotas butas, kuriame ji buvo verčiama  dirbti prostitute, o gautus pinigus privalėjo atiduoti R. G.. Ji pati  pinigų, neva gautų  iš atsakovo nematė, jų niekam nepanaudojo,  beveik viską ką uždirbdavo iš prostitucijos, atiduodavo atsakovui, kuris  jai duodavo kas mėnesį po  600Lt, kuriuos ji turėjo atiduoti nuomojamo buto savininkui. Kai  atsakovas padavė ją į teismą dėl paskolos priteisimo, ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo organus dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. G. ir R. S. dėl apgaulės įgyjant didelės vertės turtinę teisę, t.y.  47000Lt. Šiaulių apygardos teismas  2013-03-28 nuosprendžiu atsakovą  R. S. ir trečiąjį asmenį R. G. pripažino kaltais  pagal  LR BK  182str.2d. ir juos nuteisė.  Nuteistiesiems apskundus  Šiaulių apygardos teismo nuosprendį,  Lietuvos  apeliacinis teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jie buvo  pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK  182str.2d., priimdamas šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį, ir nuteisė R. G. trejiems metams ir penkiems mėnesiams laisvės atėmimo. Trečiasis  asmuo  R. G. jos atžvilgiu elgėsi  piktavališkai, pasinaudodamas jos jaunu amžiumi, gyvenimišku  nepatyrimu, apgaulės būdu privertė pasirašyti paskolos sutartį, pagal kurią ji jokių pinigų negavo. Be to, R. G., pasinaudodamas jos baime dėl šeimos, dėl jo  naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, įtraukė ją į prostituciją, ir vertė ją teikti seksualines paslaugas, nes paskolos sutartis jam  tam ir buvo reikalinga, kad  padaryti ją priklausomą ir įsipareigojusią. Kadangi ji jokių pinigų iš atsakovo  negavo, prašo  pripažinti jos pasirašytą paskolos sutartį nesudaryta bei priteisti iš atsakovo  bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė advokatė E.Povilaitienė prašo ieškinį tenkinti, pripažinti 2008-03-11  ieškovės pasirašytą paskolos sutartį su atsakovu R. S. nesudaryta ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. S. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog su ieškove R. P. 2008-02-11 sudarė paskolos sutartį,  t.y. jis paskolino jai  47000Lt  metams laiko, o ji  pasirašydama sutartį įsipareigojo skolą grąžinti per metus laiko, sumokėdama ir 10 proc. metines palūkanas. Sudarant sutartį dalyvavo ir  R. G., kurio jis paprašęs užpildyti  atsineštą sutartį. Sutartį jis pats atsinešęs, tačiau jo rankos buvę nešvarios, todėl jis ir paprašęs R. G. sutartį užpildyti. R. G. į sutarties blanką įrašęs  ieškovės ir jo, t.y.  atsakovo duomenis. Ieškovė, prašydama paskolinti pinigų, sakiusi, kad jie reikalingi masažo salono įkūrimui. Laiku neatidavus skolos, jis padavė ieškovę į teismą dėl  skolos priteisimo, tačiau ji iškėlė šią  civilinę  bylą bei kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Buvo iškelta baudžiamoji byla, nagrinėjama teismuose, tačiau galutiniame variante Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį išteisinęs.

Atsakovo atstovė advokatė I.Gutkovienė prašo ieškinį atmesti, kadangi nėra pagrindo pripažinti  tarp šalių pasirašytą sutartį nesudaryta.

Trečiasis asmuo R. G. teismo posėdyje nedalyvauja, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis - sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo - priimtas. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies - paskolos davėjo - pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies - paskolos gavėjo - pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 (S).

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Jeigu pinigai nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Iš  2008-03-11 paskolos sutarties ( b.l. 5) matyti, kad  sutartyje nurodytos pagrindinės sąlygos, būtinos paskolos sutarčiai, tačiau nėra  fiksuotas  pinigų perdavimo  faktas. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti paskolos sutartį nesudaryta grindžia  Baudžiamosios bylos, kurioje buvo pateikti kaltinimai atsakovui ir trečiajam asmeniui.

  Teismas mano, jog byloje yra įrodytos aplinkybės, patvirtinančios, jog iš tiesų ieškovė nesiskolino iš R. S. pinigų, kad 2008-03-11 R. G. ranka surašyta paskolos sutartis buvo fiktyvi, surašyta tikslu sukčiauti ir kaip priemonė padaryti ją priklausomą ir taip įtraukti į prostituciją.

         Ieškovė nebuvo pažįstama su R. S., neatliko jokių iki sutartinių veiksmų: neprašė jo paskolinti pinigų, nesitarė dėl sumos, dėl palūkanų ar delspinigių, o taip pat pinigų negavo ir nepasirašė, kad pinigus gavau. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. G. įtraukė ieškovę į prostituciją, panaudodamas fizinę bei psichinę prievartą (mušė , grasino viešai paskelbti apie mane kompromituojančią informaciją) ir pasinaudodamas jos priklausomumu, kurį pats sukūrė (įtraukė į fiktyvų paskolos sandorį, vėliau nuolat primindavo, kad privalo grąžinti 47 000 Lt skolą). Tokiu būdu nustatytas šios sutarties tikslas prieštarauja įstatymui ir gerai moralei. Vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, atsižvelgtina į protingo žmogaus kriterijų. Tiek R. G., tiek R. S. yra žymiai vyresni už ieškovę, jų gyvenimiška patirtis buvo žymiai didesnė, todėl neįtikėtina, kad vienas prašytų, o kitas duotų didelę pinigų sumą merginai, neturinčiai nei turto, nei specialybės, nei pajamų, be jokio užstato.

          Teismas mano, jog sutarties fiktyvumą įrodo ir paskolos sutarties surašymo aplinkybės, t.y. R. G. ieškovę atsivežęs ne į R. S. namus, o į visai kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio namo kiemą, Paskolos sutarties egzempliorius ieškovei nebuvo duotas, atsakovas negalėjo nurodyti iš kur gavęs paskolos sutarties tekstą, kokiomis kupiūromis buvo pinigai ir kaip jie buvo  perduoti.

Ieškovė R. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą 2009-11-27, po to kai  2009-10-19 Pasvalio rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu iš jos atsakovui R. S. buvo priteista 47000Lt skola, palūkanos, delspinigiai. (b.l.6)

Šiaulių apygardos teismas 20013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pripažino kaltais R. G. ir R. S. pagal LR BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo ir paskyrė jiems bausmes. (b.l.70-74)

2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

R. G. ir R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir bylą šioje dalyje nutraukti.  Nuosprendžio dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl mano, t.y. R. P., įtraukimo į prostituciją) ir BK 140 straipsnio 1 dalį, pakeitė. (b.l. 84-91).

  Ieškovė Lietuvos apeliacinio teismo2014 m. vasario 28 d. nuosprendį apskundė kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi (baudž. bylos t. 7, b.l. 212) pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį:

Panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; R. G. paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.

Paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, sumažinant už šią nusikalstamą veiką jam paskirtą bausmę iki laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrino su bausmėmis, paskirtomis R. G. pagal BK 308 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 2 dalį , 308 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, ir paskirti R. G. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams penkiems mėnesiams. Pašalino iš teisino nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad R. G. padarė sukčiavimą bendrininkų grupe su R. S.. (b.l.119-134)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje „byloje nustatyta, kad R. P. ir R. S. 2008 m. kovo 11d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią R. S. skolina R. P. 47 000 Lt. Šią paskolos sutartį nukentėjusioji pasirašė įkalbėta R. G. imti paskolą iš jo pažįstamo R. S.. Paskolos sutarties pasirašymą inicijavo ir organizavo R. G., kuris įtikino R. P. būtinumu paimti paskolą masažo salonui įrengti ar butui pirkti, nuvežė ją į susitikimą su R. S., savo ranka užpildė iš anksto paruoštus du paskolos sutarties egzempliorius ir davė nukentėjusiajai juos pasirašyti. Sutartyje nurodytų pinigų R. P. negavo. Vėliau R. G., pasinaudodamas faktu, kad R. P. skolinga 47 000 Lt, įtraukė ją į prostituciją.

Vertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes pagrindinis R. G. tikslas įtraukiant nukentėjusiąją į paskolos sutartį buvo primesti jai turtinę prievolę, dėl kurios ši būtų nuo jo priklausoma ir paklusni, taip priversti ją užsiimti prostitucija ir dalintis su juo pajamomis. Pinigų pagal sutartį jai nebuvo planuota perduoti. Akivaizdu, kad jeigu nukentėjusioji žinotų tikruosius R. G. tikslus siūlant jai imti paskolą, tokios sutarties nebūtų pasirašiusi, ir tai ji padarė tik dėl piktavališko suklaidinimo dėl teisinių šio sandorio padarinių. Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytas apgaulės esmingumo kriterijus, yra nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad R. P. ir R. G. siejo intymūs santykiai, ji, būdama daug jaunesnė (16 metų skirtumas), pasitikėjo juo. R. G. žadėjo jai padėti įgyvendinti jos planus, pradėti savarankišką verslą (masažo paslaugos), rado jai butą nuomai. Tačiau, užmezgęs santykius su R. P., R. G. prisistatydavo jai netikrais vardu ir pavarde - A. J. (jo tikruosius vardą ir pavardę ji sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių R. G. manipuliavo gyvenimo patirties neturinčia mergina planuodamas įtraukti ją į protituciją".

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį R. S. atžvilgiu, tačiau konstatavo, kad R. S. pasirašė fiktyvią paskolos sutartį kaip paskolos davėjas, o pinigų paskolos gavėjai, t. y. ieškovei, neperdavė.

Kadangi šios faktinės aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, jos turi prejudicinę reikšmę  šioje byloje (LR CPK 182 str. 3 p.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią pagal pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009).

Civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nuosprendžiu tik tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nebuvo nagrinėti ir vertinti. Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės  atsakomybės  požiūriu.  Baudžiamojoje  ir civilinėje teisėje  asmens  veiksmų.

   Todėl, teismas įvertinęs visus surinktus įrodymus, daro išvadą, jog yra visos sąlygos 2008-03-11 ieškovės R. P. ir atsakovo R. S. pasirašytą paskolos sutartį pripažinti nesudaryta.

LR CPK 93str. numato, jog  šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši  ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš atsakovo  ieškovei priteistinas jos sumokėtas 38,23 EUR žyminis mokestis bei 579,24Eur t už ieškovei suteiktą advokato pagalbą.                 

                   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  259str., 263str.-270str.

                                                                       nusprendė:

          Ieškinį patenkinti. 

             Pripažinti, kad 2008-03-11 ieškovės R. P. ir atsakovo R. S. pasirašyta paskolos sutartis  yra nesudaryta.

           Priteisti iš atsakovo  R. S. 38,23 EUR ( trisdešimt aštuonis eurus dvidešimt tris euro centus) žyminio mokesčio ir 579,24 EUR ( penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, dvidešimt keturis  euro centus už advokato paslaugas  ieškovei R. P...

           Sprendimas per 30 dienų  nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos     teismui per šį teismą.    

           Teisėja                                                                                                         Vida  Žostautienė