Civilinė byla Nr. e2A-460-638/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01983-2018-1 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1;

 (S)

1.1.4.3.; 1.1.4.5.; 1.1.6.5.; 1.3.2.5.7.;

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Alytaus kolegijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-5375-887/2018 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Alytaus kolegijai, trečiasis asmuo D. R., dėl viešosios įstaigos Alytaus kolegijos akademinės tarybos 2015 m. kovo 2 d. protokolinio sprendimo Nr.V3-16 ir viešosios įstaigos Alytaus kolegijos tarybos 2018 m. kovo 15 d. protokolinio sprendimo Nr.V3-18 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ministerija) prašė panaikinti VšĮ Alytaus kolegijos akademinės tarybos 2018 m. kovo 2 d. protokolinį sprendimą Nr. V3-16 ir VšĮ Alytaus kolegijos tarybos 2018 m. kovo 15 d. protokolinį sprendimą Nr. V3-18. 

2.       Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad VšĮ Alytaus kolegijos (toliau – kolegijos) direktorė D. R. kolegijos valdymo organų sprendimais buvo išrinkta trečiai kadencijai. D. R. buvo paskirta kolegijos direktore 2008 m. vasario 11 d. pirmai penkerių metų kadencijai. Nuo 2013 m. kovo 14 d. D. R. buvo paskirta antrai penkerių metų kadencijai. Ministerija mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi kolegijos tarybos sprendimas išrinkti trečiai kadencijai D. R. direktoriaus pareigoms eiti yra neteisėtas, nes tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 8 dalimi (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr. XI-242 redakcija) valstybinės aukštosios mokyklos iš biudžetinių įstaigų buvo pertvarkytos į viešąsias įstaigas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 95 straipsnio 5 dalies nuostatas, pertvarkius kolegiją iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, darbo santykiai su D. R., einančia kolegijos direktorės pareigas, buvo tęsiami. Kolegijos teisinės formos pakeitimas neturėjo įtakos kolegijos direktoriaus darbo santykių tęstinumui. D. R. darbdavys (kolegija) nesikeitė, o Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nenumatė ir nenumato šių įstatymų taikymo išskirtinumo dėl kolegijos teisinės formos. Ministerija 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją raštu Nr. SR-1768 „D. A. kolegijos direktoriaus“, kuri pateikė nuomonę, kad valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) renkamas konkurso būdu, rinkimų tvarką numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Todėl, renkant aukštosios mokyklos vadovą, vadovaujamasi jame numatyta rinkimų tvarka. Ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri nurodė, kad reikia vadovautis specialiuoju Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu. Kolegijos direktorė po naujojo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo priėmimo nebuvo atleista, įstatymas nenumato, kad su vadovu turi būti nutraukta darbo sutartis.

3.       Ieškovė į teismą kreipėsi ne per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo, nes su kolegija vyko susirašinėjimas ir derybos. Sužinojus, kad kolegija jokių priemonių nesiims, ministerija kreipėsi į teismą. Jeigu teismas vertintų, kad vis dėlto ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, prašo jį atnaujinti, nes šioje byloje priimtas sprendimas svarbus visų aukštųjų mokyklų vadovams, kadangi daugeliui iš jų baigiasi kadencijos ir nežino kaip jas toliau skaičiuoti.

4.       Atsakovė VšĮ Alytaus kolegija atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad  D. R. ir kolegija 2008 m. vasario 12 d. sudarė darbo sutartį Nr. 591, kurios pagrindu D. R. priimta į kolegijos direktorės pareigas terminuotai penkių metų kadencijai. D. R. priimta į kolegijos direktorės pareigas, išrinkus ją vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi bei Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, t. y. viešojo konkurso valstybinės kolegijos direktoriaus pareigoms eiti organizavimo ir valstybinių kolegijų direktorių tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1892. Naujas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas buvo priimtas 2009 m. balandžio 3 d., pripažįstant netekusiais galios iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 98 straipsnyje nurodytus teisės aktus. Vadovaujantis naujojo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1298 pertvarkė kolegiją į viešąją įstaigą, patvirtino naują kolegijos statutą ir nutarė priimti kitus nutarime nurodytus sprendimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 945 pakeistas kolegijos statutas, kuris galioja ir šiuo metu. D. R. priimta į kolegijos direktorės pareigas, išrinkus ją pagal naująjį reglamentavimą - Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą ir pačios kolegijos tarybos nustatytą tvarką. B. D. R. kadencijai, vadovaujantis viešojo konkurso kolegijos direktoriaus pareigoms eiti organizavimo, direktoriaus rinkimų ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu kolegijos tarybos 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. V3-14, kolegijos taryba paskelbė konkursą kolegijos direktoriaus pareigoms eiti. Kolegijos akademinė taryba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir kolegijos statuto 39.12 papunkčiu, 2018 m. kovo 2 d. protokoliniu sprendimu Nr. V3-16 nutarė, kad D. R. kandidatūra yra tinkama eiti kolegijos direktoriaus pareigas. Kolegijos taryba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir kolegijos statuto 24.5 papunkčiu, 2018 m. kovo 15 d. protokoliniu sprendimu Nr. V3-18 nutarė išrinkti į kolegijos direktoriaus pareigas D. R.. Kolegijos taryba sprendė, kad D. R. išrinkta antrajai kadencijai. Tarp D. R. ir kolegijos 2018 m. kovo 15 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. P1-196, kuria D. R. priimta į kolegijos direktorės pareigas terminuotai penkių metų kadencijai. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo priėmimu bei kolegijos statuto pakeitimu buvo iš esmės pakeista kolegijos direktoriaus paskyrimo į pareigas ir atleidimo tvarka. Kolegijos direktorius iki aptartų pakeitimų buvo renkamas kolegijos tarybos, tvirtinamas Švietimo ir mokslo ministro, o pačią direktoriaus rinkimų tvarką, įskaitant reikalavimus pretendentams, nustatė Švietimo ir mokslo ministerija, kai tuo tarpu po Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu įsigaliojusių pakeitimų įtvirtinta iš esmės išimtinė ir autonomiška tik kolegijos tarybos teisė bei kompetencija rinkti, skirti direktorių ir jį atleisti pagal pačios aukštosios mokyklos nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pagrindu buvo nuspręsta daryti esminius aukštojo mokslo ir studijų, įskaitant aukštųjų mokyklų valdymo ir organizacinės struktūros, pertvarkymus, kurie iš esmės pakeitė kolegiją kaip juridinį asmenį. Todėl nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatyto ribojimo D. R., kad tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, kadangi kolegiją iki pertvarkymų ir po pertvarkymų negalima laikyti ta pačia aukštąja mokykla, atsižvelgiant į pertvarkymų esmingumą bei jų mastą. Po įvykusių esminių pertvarkymų (reformos) D. R. į kolegijos direktorės pareigas buvo išrinkta tik du kartus, t. y. 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ir šioje byloje ginčijamu 2018 m. kovo 15 d. sprendimu. Todėl D. R. atžvilgiu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas draudimas, 2018 m. kovo 15 d. sprendimu renkant ją į direktoriaus pareigas, netaikytinas. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostata, nustatanti, kad tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, taikoma ir tais atvejais, kai šios procedūros įvyksta (įvyko) ir iki šio įstatymo įsigaliojimo.

5.        Apie konkurso į kolegijos direktoriaus pareigas eigą ir rezultatus ieškovė galėjo ir turėjo žinoti ne vėliau kaip 2018 m. kovo 20 d., o faktiškai ir neginčijamai žinojo 2018 m. kovo 20 d., kas matyti iš 2018 m. kovo 20 d. ieškovės rašto Nr. SR-1224. Akivaizdu, kad ieškovė galėjo ir turėjo operatyviai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nurodytos dienos kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu manė, kad kolegijos sprendimai renkant konkurso būdu direktorę yra neteisėti. Ieškovė grubiai, daugiau nei dviem mėnesiais praleido CK 1.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Ieškinys pareikštas dėl konkurso rezultatų, todėl taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Netgi vertinant, kad turėtų būti taikomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų panaikinimo, jis taip pat praleistas.

6.       Byla neturi jokios įtakos santykiams tarp ieškovės ir atsakovės, sprendimas šioje byloje nedarys jokios įtakos ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl akivaizdu, kad ministerija neturi reikalavimo teisės kolegijai, dėl ko ieškovė laikytina netinkamu ieškovu byloje. Ieškovė nepagrindžia savo tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, ieškinyje trumpai užsimena, kad ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešąjį interesą. Ieškovė nenurodo, kokį viešąjį interesą gina, taip pat nedetalizuoja, koks konkretus įstatymas numato jos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą teisiniuose santykiuose dėl kolegijos vadovo skyrimo į pareigas konkurso būdu. Teisės aktai nenumato ieškovės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą, ginčijant kolegijos valdymo organų sprendimus viešojo konkurso direktoriaus pareigoms teisiniuose santykiuose.

7.       Trečiasis asmuo D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad palaiko atsakovės atstovo advokato paaiškinimus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Alytaus 

9.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovo tinkamumo byloje nurodė, kad teisiškai nepagrįsta teigti, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį kaip valstybės įgaliota institucija iš jai pavestos veiklos srities, neturi teisės ginti viešojo intereso. Aplinkybė, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. CK 2.75 straipsnyje nustatyta, kad juridinių asmenų teisnumas negali būti apibotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, CK, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) ar kituose įstatymuose nėra nuostatų dėl juridinio asmens, valstybės institucijos ir konkrečiai šios ministerijos specialiojo teisnumo apribojimo dėl to, kad kitiems asmenims yra pavesta procese atstovauti viešajam interesui. Faktas, jog įstatymuose tiesiogiai nenumatyta ministerijos teisė reikšti ieškinius ar imtis kitų priemonių viešajam interesui ginti šios institucijos valstybinio valdymo srityje, nepaneigia šių teisių, kurios kyla iš specialaus šios institucijos teisnumo. Teismas padarė išvadą, kad ministerija yra tinkamas ieškovas ginti viešąjį interesą pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje mokslo ir švietimo srityje – ginčijant kolegijos valdymo organų sprendimus.

10.       Teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties terminu, nurodė, kad ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kuri siejama su ieškovo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jos teises pažeidžiantį nutarimą, yra svarbios aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Teismas nustatė, kad ministerija 2018 m. kovo 20 d. parašė raštą Nr. SR-1224 kolegijai, prašydama pateikti informaciją apie direktoriaus rinkimus, jo organizavimą, kandidatų atranką, priimtus sprendimus. Kolegija į šią ministerijos užklausą atsakė 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. V2-138 ir papildomai 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. V2-141. Teismas pažymėjo, jog ministerija turėjo atlikti visų pateiktų dokumentų analizę, kad galėtų susiformuoti nuomonę ginčo klausimu. Ministerija 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. SR-1767 pateikė savo nuomonę kolegijai po gautos papildomos informacijos. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. balandžio 23 d. ministerija raštu Nr. SR-1768 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip kompetentingą instituciją, nuomonės ginčo klausimu. Pastaroji institucija 2018 m. gegužės 25 d. pateikė ministerijai atsakymą Nr. SD-25-6932. Nors ministerijos ir kolegijos susirašinėjimas bei derybos tęsėsi iki birželio mėnesio pabaigos, tačiau teismas vertino, kad ministerija, išanalizavusi kolegijos pateiktą papildomą medžiagą ir 2018 m. balandžio 23 d. teikdama savo nuomonę kolegijai dėl susiklosčiusios situacijos, turėjo ir galėjo suprasti galimai esant teisės pažeidimą – kad kolegijos akademinės tarybos 2015 m. kovo 2 d. protokolinis sprendimas Nr. V3-16 bei kolegijos tarybos 2018 m. kovo 15 d. protokolinis sprendimas Nr. V3-18 galimai yra neteisėti ir naikintini. Tokiu būdu, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 23 d., ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. gegužės 23 d., ieškinys teismui pateiktas 2018 m. birželio 26 d. Teismas sprendė, kad ieškovė praleido sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Tačiau, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovės elgesį, į tai, kad terminas praleistas neženkliai, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, vertino, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl ko atnaujintinas. Teismas pažymėjo, jog vertinant, kad byloje taikytina ieškinio senatis dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais, sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

11.       Teismas nustatė, jog trečiasis asmuo D. R. kolegijos direktorės pareigose dirbo pagal 2008 m. vasario 12 d. terminuotą darbo sutartį Nr. 591, sudarytą penkerių metų kadencijai. Ši darbo sutartis nutraukta 2013 m. vasario 12 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 1 dalimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1298, kolegija pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą kolegiją, 2012 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 945 pakeistas kolegijos statutas. D. R. kolegijos direktorės pareigoms vėl paskirta pagal 2013 m. kovo 18 d. terminuotą darbo sutartį Nr. 2558, sudarytą jos ir darbdavio kolegijos, atstovaujamos kolegijos tarybos pirmininko, penkerių metų kadencijai. Darbo sutartis nutraukta 2018 m. kovo 19 d. vadovaujantis DK 69 straipsnio 1 dalimi. Kolegijos akademinės tarybos posėdyje svarstytas kandidatės D. R. tinkamumas eiti kolegijos direktorės pareigas. Kolegijos akademinė taryba 2018 m. kovo 15 d. protokolu Nr. V3-18 nutarė išrinkti D. R. į kolegijos direktorės pareigas ir įgalioti kolegijos tarybos pirmininką pasirašyti darbo sutartį su išrinkta kolegijos direktore D. R. penkerių metų kadencijos laikotarpiui, laikant antrosios kadencijos darbo pradžia 2018 m. kovo 20 d. D. R. kolegijos direktorės pareigoms paskirta pagal 2018 m. kovo 15 d. terminuotą darbo sutartį Nr. P1-196, sudarytą jos ir kolegijos, atstovaujamos kolegijos tarybos pirmininko penkerių metų kadencijai, t. y. iki 2023 m. kovo 20 d.

12.       Teismas nurodė, kad Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Teismas vertino, jog tokia pati nuostata buvo suformuluota ir anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme 26 straipsnio 4 dalyje – (...) Valstybinės kolegijos direktorių ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kolegijos taryba (...). Teismas pažymėjo, kad akivaizdu, jog tiek 2008 metais D. R. tapus direktore, tiek 2018 metais vėl išrinkus D. R. į kolegijos direktorės pareigas, įstatymuose buvo aiškiai reglamentuotas kadencijų skaičius. Konstitucinis teismas išaiškino, kad net ir esant esminei pertvarkai kadencijų skaičiaus ribojimo privalu laikytis. Joks teisės aktas nenumato išimčių dėl valstybinės aukštosios mokyklos vadovo kadencijų skaičiaus ar kitokio Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies taikymo kuomet keičiasi aukštosios mokyklos teisinė forma, darbdavys ar darbdavį atstovaujantis asmuo. Teismas konstatavo, kad D. R. 2018 m. kovo 15 d. buvo neteisėtai išrinkta į kolegijos direktorės pareigas, kadangi tai yra trečia iš eilės D. R. kadencija kolegijos direktorės pareigose.

13.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika, pripažinus viešojo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad darbo teisėje restitucija negalima.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ Alytaus kolegija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir šią bylą nutraukti; arba panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmesti ieškovės reikalavimus atsakovei, arba atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra įgaliota ginti viešąjį interesą. Ieškovė nenurodė, kokį viešąjį interesą gina, taip pat nedetalizavo, koks konkretus įstatymas numato jos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą. Teismo sprendime cituojami teisės aktai nieko nekalba apie ieškovės galimybę viešojo intereso keliu ginčyti kolegijos, kaip tam tikro autonominio subjekto, priimtus sprendimus. Sprendime teismas plečiamai aiškina valstybės ir jos institucijų (šiuo atveju ministerijos) teisę ginti viešąjį interesą, nors tai tiesiogiai nėra įtvirtinta įstatyme. Toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018, kurioje aiškiai pateikta teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad viešasis interesas gali būti ginamas numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu, t. y. tik tiek, kiek šio intereso gynimo galimybė (būtinybė) yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme. Ieškovė byloje neįrodė, kad ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas įgyvendinant jai įstatymu suteiktą kompetenciją. Pagal ieškovės ieškinį civilinis procesas negalėjo būti pradėtas, todėl šioje proceso stadijoje turi būti nutrauktas.

1.2.                      Ieškovei apie tariamai neteisėtus atsakovės sprendimus tapo žinoma arba turėjo būti žinoma dar 2018 m. kovo 20 d., kuri laikytina ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentu. Ieškinio terminas suėjo 2018 m. balandžio 20 d., o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2018 m. birželio 26 d., t. y. daugiau nei dviem mėnesiais praleidusi ieškinio senaties terminą. Nors teismas ir konstatavo, kad ieškovė praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, tačiau teismas nusprendė atnaujinti praleistą senaties terminą. Ieškovė nenurodė iš esmės jokių svarbių priežasčių, kuriomis remiantis prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Be to, prašymas atnaujinti praleistą terminą buvo pateiktas tik baigiamųjų kalbų metu, byloje iš esmės nebuvo pateikti, tiriami įrodymai dėl ieškinio senaties praleidimo priežasčių bei jų svarbos. Ieškovės atstovės teiginiai, kad buvo siekiama situaciją išspręsti derybų keliu, nėra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais, o grindžiami tik ieškovės paaiškinimais. Pats susirašinėjimas tarp šalių neparodo ieškovės pagrįsto įsitikinimo, kad atsakovė panaikins sprendimus, kad būtų buvusi suklaidinta ir kad dėl to praleido terminą. Tokia teismo įvardijama ieškinio senaties praleidimo priežastis yra akivaizdžiai valinė, t. y. priklausiusi nuo pačios ieškovės, todėl negalima teigti, kad aptartas susirašinėjimas kokiu nors būdu kliudė ieškovei kreiptis į teismą nepraleidžiant senaties termino. Teismas nepagrįstai nurodė, kad taikytini du ieškinio senaties terminai (1 mėnesio ir 3 mėnesių). Iš bylos esmės aiškiai matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimus, kylančius iš konkurso rezultatų, kas reiškia, jog šiuo atveju neabejotinai taikytinas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Net ir taikant 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškovė jį praleido.

1.3.                      Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, įgyvendinus esminio pobūdžio pakeitimus, buvo iš esmės pakeista kolegijos direktoriaus skyrimo į pareigas ir atleidimo tvarka, kolegijos valdymo organų kompetencija, įgaliojimai ir kt. Tokie esminiai pasikeitimai parodo, jog Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl kolegijos vadovo kadencijų skaičiavimo turėtų būti taikomos būtent nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl D. R. atžvilgiu Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas draudimas renkant ją į direktoriaus pareigas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu netaikytinas. Teismas nevertino atsakovės argumentų ir kolegijos pertvarkymų esmingumo bei masto. Nors ribojimai dėl kadencijų skaičiaus ir trukmės buvo numatyta ir iki Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo, tačiau šiuo atveju kolegijos vadovo priėmimo į pareigas tvarka, reikalavimai, atleidimo tvarka, direktoriaus įgaliojimai pasikeitė iš esmės, todėl iki Mokslo ir studijų įstatymo galiojęs reglamentavimas, kuris iš esmės skiriasi nuo esamo, neturėtų daryti įtakos sprendžiant dėl D. R. kadencijų skaičiaus. Teismas formaliai vertino aukštųjų mokyklų reformą, siaurai aiškina Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas bei pasikeitimus. Tiek aukštųjų mokyklų pertvarka, tiek jų valdymo organų sudarymo, kompetencijų, funkcijų, įgaliojimų, taip pat veiklos organizavimo pasikeitimai buvo esminio pobūdžio.

1.4.                      Teismas, nustatydamas besąlyginį įpareigojimą atsakovei nutraukti jos ir D. R. 2018 m. kovo 15 d. sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. P1-196, ne tik išėjo už ieškinio ribų, bet iš esmės ir eliminavo galimybę tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui stengtis pašalinti pažeidimus kitais DK nustatytais būdais, perkelti trečiąjį asmenį į kitą darbo vietą ir pan. Toks teismo įpareigojimas neatitinka DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ministerija yra tinkamas ieškovas ginti viešąjį interesą pagal jai suteiktus įgaliojimus jai priskirtoje mokslo ir švietimo srityje – ginčijant valstybinės Alytaus kolegijos valdymo organų sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 1298 ,,D. A. kolegijos pertvarkymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 511 ,,D. A. ir Utenos kolegijų statutų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir šiuo nutarimu patvirtintą Alytaus kolegijos statutą ieškovė įgyvendina valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos Alytaus kolegijos savininkės teises ir pareigas.

2.2.                      Priežastis atnaujinti terminą – ne aplaidumas, ne nerūpestingumas, ne įstatymų nežinojimas, kaip teigia atsakovė, o siekis bendradarbiauti su aukštąja mokykla, jos valdymo organais, nes valstybinė aukštųjų mokyklų priežiūra – tai ne ginčų sprendimas teismuose, o bendradarbiavimas ir prevencinių priemonių vykdymas. Ieškovė kreipėsi į teismą, kai jau neturėjo jokių vilčių, kad Alytaus kolegijos valdymo organai panaikins neteisėtus sprendimus. Dokumentai, reikalingi bylai nagrinėti, buvo pateikti ieškovei 2018 m. birželio 14 d., o 2018 m. birželio 26 d. ieškovė kreipėsi į teismą. Pažymėtina ir tai, kad pažeidžiant Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, darbo santykiai su D. R. tęsiasi iki šiol.

2.3.                      Atsakovės argumentai dėl Švietimo įstatymo pakeitimų ir analogijos taikymo yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė galimai neatkreipė dėmesio, kad švietimo įstaigų vadovai iki minimų apeliaciniame skunde teisinio reglamentavimo pakeitimų dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, o valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai buvo skiriami penkerių metų kadencijai ir pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą.

2.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad pripažinus neteisėtais Alytaus kolegijos valdymo organų sprendimus ir juos panaikinus, turi būti ir šių sprendimų pagrindu nutraukta sudaryta darbo sutartis su D. R.. Apie tai buvo pasisakyta ir teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą iš esmės. D. R. eina valstybinės kolegijos vadovės pareigas, priima svarbius kolegijai sprendimus, atlieka vienasmenio valdymo organo sprendimus, kuris ir yra atsakingas už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi aukštojoje mokykloje, todėl turi būti suinteresuota, kad neteisėti sprendimai būtų panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: Švietimo ir mokslo ministerijos raštą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau - VTEK) dėl trečiojo asmens D. R. galimų pažeidimų įvertinimo, VTEK raštą dėl pradėto tyrimo ir paaiškinimo pateikimo, Švietimo ir mokslo ministerijos vidaus audito skyriaus atlikto Alytaus kolegijos veiklos ir finansinio audito ataskaitą, Alytaus kolegijos raštą Švietimo ir mokslo ministerijai, ministerijos darbuotojos susirašinėjimą su žurnaliste (t.2, b.l. 94-123). Nurodė, kad nauji įrodymai teikiami atsižvelgiant į naujai pateiktus argumentus apeliaciniame skunde.

18.       Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsiliepime konkrečiai nėra nurodyta, į kokius naujus apeliacinio skundo argumentus yra atsikertama naujai teikiamais įrodymais. Teisėjų kolegija vertina, kad naujai pateikti įrodymai yra nesusiję su nagrinėjamu ginču (audito išvada ir kreipimasis į VTEK), arba galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (susirašinėjimas su žurnaliste), todėl į bylą neprijungiami ir nagrinėjant apeliacinį skundą nevertinami.

19.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ministerijos teisės pareikšti ieškinį ir ginčyti kolegijos organų sprendimus, dėl aukštosios mokyklos direktoriaus kadencijų skaičiavimo, dėl ieškinio senaties termino taikymo, dėl ieškinio ribų.

Dėl teisės reikšti ieškinį

20.       Apeliantė (atsakovė VšĮ Alytaus kolegija) skunde nurodo, kad ieškovė ieškinį pareiškė gindama viešąjį interesą, tačiau tokios teisės jai nėra suteiktos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinį ir nagrinėjo bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje ministerijos pareikštas ieškinys turėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinys, pareikštas ginant viešąjį interesą CPK 49 str. prasme, nesutinka.

21.       Mokslo ir studijų įstatymo 7 str. 3 d. yra nustatyta, kad valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. nustatyta, kad viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui. Įstatymu viešosios įstaigos dalininkui suteikta, be kita ko, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu prašant  panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 5 d.).

22.       VšĮ Alytaus kolegijos statuto, patvirtinto LR Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1298, 2 - 4 punktuose  nustatyta, kad Alytaus kolegija yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga (t.1, b.l. 71). Statuto 23 p. nustato, kad kolegijoje veikia šie kolegialūs valdymo organai: Taryba ir Akademinė taryba. Vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Akademinė taryba yra kolegijos akademinių reikalų valdymo organas (38 p.). Direktorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia Taryba (52 p.).

23.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ministerija kaip atsakovės viešosios įstaigos savininkės (dalininkės) turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija, turi įstatymo jai suteiktą neturtinę teisę ginčyti įstaigos organų sprendimus, tame skaičiuje ir VšĮ Alytaus kolegijos Akademinės tarybos ar Tarybos protokolinius sprendimus.

24.       Mokslo iš studijų įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta aukštųjų mokyklų autonomija, apimanti akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiama savivaldos principu ir akademine laisve, yra derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams. Vadinasi, atsakovė negali gintis aukštosios mokyklos autonomijos principu teigdama, kad autonomijos principas neleidžia viešosios įstaigos savininkui skųsti viešosios įstaigos organų priimtų sprendimų. Toks aukštosios mokyklos autonomijos principo išaiškinimas yra išdėstytas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodant, kad autonomijos principas turi būti derinamas su atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, kitomis konstitucinėmis vertybėmis, su aukštųjų mokyklų pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų, su aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesų sąveika ir jų derinimu (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas "Dėl mokslo ir studijų įstatymo").

25.       Pirmosios instancijos teismas analizavo ministerijos teises reikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir sprendė, kad ministerija gali reikšti tokios rūšies ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktomis teisės normomis (ieškinio kvalifikavimu kaip pareikšto viešajam interesui ginti), tačiau pažymi, kad teismas, nors ir netinkamais motyvais, bet iš esmės priėjo teisingą teisinį rezultatą priimti ieškinį ir jį nagrinėti, todėl sprendimo naikinti nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai, kad ministerija neturi teisės reikšti ieškinio gindama viešąjį interesą, šioje byloje atmestini kaip netaikytini konkrečiai situacijai, kai ministerija ginčija jai priklausančios viešosios įstaigos organų priimtus sprendimus įgyvendindama savo kaip viešosios įstaigos savininkės teises ( CK 2.45 str., 2.82 str. 4 d., Mokslo ir studijų įstatymo 7 str.).

Dėl direktoriaus kadencijų skaičiaus

26.       Atsakovės statuto 56 p. nustatyta, kad direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijom iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra ( t.1, b.l. 79).

27.       Šioje byloje nustatyta, kad VšĮ Alytaus kolegijos Akademinė taryba 2018 m. kovo 2 d. protokoliniu nutarimu Nr. V3-16 nutarė, kad D. R. kandidatūra yra tinkama eiti direktoriaus pareigas (t.1, b.l. 104). Kolegijos taryba 2018 m. kovo 15 d. protokolu Nr. V3-18 nutarė išrinkti trečiąjį asmenį D. R. į VšĮ Alytaus kolegijos direktorės pareigas ir įgalioti Tarybos pirmininką pasirašyti su ja darbo sutartį (t.1, b.l. 21). Taip pat nėra ginčo, kad trečiasis asmuo D. R. Alytaus kolegijos direktore pirmą kartą buvo patvirtinta 2008 m. vasario 11 d. penkerių metų kadencijai (t.1, b.l. 64), ir buvo išrinkta 2013 m. kovo 14 d. Alytaus kolegijos tarybos nutarimu taip pat penkerių metų kadencijai (t.1, b.l. 22).  

28.       D. R. kaip direktorės pirmosios kadencijos metu Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1298 buvo nutarta biudžetinę įstaigą Alytaus kolegiją  pertvarkyti į viešąją įstaigą Alytaus kolegiją ir patvirtinti Alytaus kolegijos statutą (t.1, b.l. 69). Apeliantės teigimu, šis pertvarkymas buvo esminis, pirmosios instancijos teismas turėjo tai konstatuoti įvertinęs, kad buvo iš esmės pakeista kolegijos direktoriaus skyrimo į pareigas ir atleidimo tvarka, kolegijos valdymo organų kompetencija, įgaliojimai ir kt. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

29.       Teisėjų kolegija išanalizavo ir palygino įstatymines nuostatas Aukštojo mokslo įstatymo, galiojusio iki 2009 m. gegužės 12 d., ir Mokslo ir studijų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2009 m. gegužės 12 d., ypač dalyse dėl aukštosios mokyklos direktoriaus skyrimo į pareigas ir atleidimo tvarkos, kolegijos valdymo organų kompetencijos ir įgaliojimų. Antai, Aukštojo mokslo įstatymo  26 str. 4 d. ir 5 d. nustatė, kad valstybinės kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kolegijos taryba. Valstybinės kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina ministras. Mokslo ir studijų įstatymo 22 str. 8 d. nustatė, kad rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių ( 26 str. 2 d.), Aukštosios mokyklos tarybos viena iš funkcijų - rinkti, skirti ir atleisti rektorių (direktorių) ( 27 str. 2 d. 6 p.). Lyginamoji analizė leidžia teigti, kad aukštosios mokyklos vadovo kadencijos trukmė, kadencijų skaičius, paskyrimo į pareigas tvarka, paskiriantieji subjektai nebuvo iš esmės pakeisti, nedidelis skirtumas, kad ankstesniame reguliavime išrinktą direktorių turėjo patvirtinti ministras, o pagal naujai įsigaliojusį įstatymą tokio patvirtinimo nereikalaujama, yra susijęs tik su didesnės autonomijos aukštajai mokyklai užtikrinimu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad esminių pakeitimų šioje srityje pertvarkius Alytaus kolegiją iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą nebuvo padaryta. Tas pats matyti ir sugretinus Alytaus kolegijos statuto, patvirtinto Vyriausybės 2007 m. birželio 16 d. nutarimu Nr.511, 40 punktą ( t.1, b.l. 131-137) su šiuo metu galiojančio statuto 56 p. (žr. 25 šios nutarties pastraipą): abiejuose statutuose iš esmės identiškai reglamentuojamas direktoriaus kadencijų skaičius ir kadencijos trukmė.

30.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo praktiką, kurioje akcentuota, kad reguliuojant ir vykdant aukštųjų mokyklų valdymo ir organizacinės struktūros pertvarką negali būti sudaryta prielaidų nepaisyti inter alia aukštosios mokyklos valdymo, kontrolės ir priežiūros institucijų narių, taip pat asmenų, vykdančių vienasmenių institucijų funkcijas ar einančių kolegialių institucijų vadovų pareigas, kadencijų skaičiaus ribojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas "Dėl mokslo ir studijų įstatymo"). Apeliantės pateikta Konstitucinio Teismo nutarimo interpretacija, kad priėmus Mokslo ir studijų įstatymą aukštųjų mokyklų valdymo organų įgaliojimų nutraukimas anksčiau, negu nustatyta kadencija, yra negalimas, iš esmės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įstatymų pasikeitimas nenutraukė tęstinumo aukštųjų mokyklų valdyme, paskirtieji valdymo organai užbaigė savo kadenciją, o naujos kadencijos turėjo būti pradedamos pagal naujai įsigaliojusias įstatymo nuostatas.  Tai reiškia, kad Aukštųjų mokyklų įstatymą pakeitus Mokslo ir studijų įstatymu, direktoriaus kadencijų skaičiavimas nenutrūko.

Dėl ieškinio ribų

31.        Apeliantė nurodė, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ne tik pripažino negaliojančiais atsakovės Akademinės tarybos ir Tarybos nutarimus, bet ir nustatė besąlyginį įpareigojimą Atsakovei nutraukti jos ir D. R. 2018 m. kovo 15 d. sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. P1-196, tuo iš esmės ir eliminavo galimybę tiek Atsakovei, tiek trečiajam asmeniui stengtis pašalinti pažeidimus kitais DK nustatytais būdais, perkelti trečiąjį asmenį į kitą darbo vietą ir pan. Toks teismo įpareigojimas, apeliantės teigimu, neatitinka DK 60 str. 1 d. 7 p. nuostatų, todėl keistinas.

32.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2018 m. spalio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 15 d. terminuotą darbo sutartį Nr. P1-196, sudarytą tarp D. R. ir darbdavio viešosios įstaigos Alytaus kolegijos (darbdavio atstovas – viešosios įstaigos Alytaus kolegijos tarybos pirmininkas R. M.) (DOK-38075, t.2, b.l. 28). Teismas 2018 m. spalio 19 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintą reikalavimą vadovaudamasis CPK 141 str. 3 d. (2018 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 25:55 min.).  

33.       Tačiau nors ir nepriėmęs patikslinto (papildomo) ieškovės reikalavimo, teismas vis dėlto jį išnagrinėjo ir pasisakė, kad pripažinus viešojo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima, teismas sprendė, kad darbo sutartis pripažintina negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento ir pripažino negaliojančia D. R. ir Kolegijos 2018 m. kovo 15 d. sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. P1-196 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, ir įpareigojo atsakovę nutraukti darbo sutartį Nr. P1-196.  

34.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą yra leidžiama ne bet kurioje darbo teisinių santykių byloje, o tik byloje pagal darbuotojo ieškinį (CPK 417 str.). Šiuo atveju byla buvo iškelta pagal viešosios įstaigos savininkės ieškinį, todėl turėjo būti nagrinėjama pagal pateiktą reikalavimą, netaikant CPK 417 str. nustatytų išimčių (pvz., patenkinti reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas, tačiau yra tiesiogiai susijęs su pareikštu ieškinio dalyku ir pagrindu). Bendroji norma - CPK 265 str. 2 d. nustato, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus.    

35.       Darbo kodekso 60 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad darbdavys, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį. Taigi, Darbo kodekse, įsigaliojusiame nuo 2017 m. liepos 1 d., darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo tvarka nesiskiria nuo anksčiau galiojusio reglamentavimo. Dėl anksčiau galiojusio reglamentavimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK nenustatyta galimybė pripažinti darbo sutartį negaliojančia. Tai lemia darbo santykių specifika, darbo teisės normų reguliavimo srities ypatumai. Todėl net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas pripažinti, kad darbo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ar yra tariama, sudaryta neketinant sukurti teisinių pasekmių, tokia sutartis turėtų būti nutraukiama, o ne pripažįstama negaliojančia (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).

36.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad teismas išėjo už ieškinio ribų ir nusprendė dėl reikalavimo, kuris byloje teismo nebuvo priimtas nagrinėti, kas teisine prasme atitinka atvejį, kai reikalavimas nebuvo pareikštas. Todėl sprendimo dalis dėl darbo sutarties, sudarytos 2018 m. kovo 15 d. tarp VšĮ Alytaus kolegijos ir trečiojo asmens D. R., pripažinimo negaliojančia ir dėl įpareigojimo nutraukti  darbo sutartį tarp atsakovės ir trečiojo asmens, panaikintina (CPK 265 str. 2 d.).

Dėl ieškinio senaties termino

37.       Apeliantė nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti viešosios įstaigos organo (Kolegijos tarybos) sprendimus.

38.       Kaip matyti iš ieškovės 2018 m. kovo 14 d. rašto Alytaus kolegijai, ministerija dar iki išrenkant trečiąjį asmenį kolegijos direktore, buvo gavusi informaciją, kad kolegijos organizuojamame konkurse direktoriaus pareigoms užimti dalyvauja vienintelė kandidatė - trečias asmuo D. R.. Ministerija išreiškė nuomonę, kad kandidatė yra netinkama dėl kadencijų skaičiaus ribojimo (t.1, b.l. 20). Jau 2018 m. kovo 20 d. ministerija raštu Nr. SR-1224 nurodė atsakovei gavusi informaciją, kad direktore vis dėlto paskirta D. R., kad toks paskyrimas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl  ministerija paprašė pateikti informaciją apie direktoriaus rinkimus, kandidatų atranką, priimtus sprendimus (t.1, b.l. 107). Teisėjų kolegijos nuomone, iš pastarųjų dviejų ministerijos raštų negalima spręsti, kad ministerijai paaiškėjo konkretus teisės pažeidimo faktas, jį atlikęs subjektas, data. Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ministerija kaip įstaigos savininkė tik 2018 m. balandžio 12 d. gavo atsakymą į 2018 m. kovo 20 d. paklausimą dėl konkurso direktoriaus pareigoms užimti rezultatų, todėl ši diena turi būti laikoma ieškinio senaties termino pradžia ( t.1, b.l.108-109).

39.       Kaip jau minėta šios nutarties 22 pastraipoje, ieškovė reiškė ieškinį kaip viešosios įstaigos savininkė. CK 2.82 str. 4 d. nustatyta, kad ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Šiuo atveju CK 1.125 str. 3 d. nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes tai nėra ginčas, kilęs iš konkurso rezultatų.

40.       Ieškinį ieškovė pareiškė 2018 m. birželio 26 ( t.1, b.l. 1). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 12 d.) nėra praleistas.

41.       Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nevisiškai tiksliai nustatė taikytinas materialinės teisės normas (dėl viešosios įstaigos savininko teisių, Viešųjų įstaigų įstatymo 7 str., Mokslo ir studijų įstatymo 7 str.), tačiau iš esmės ginčą išnagrinėjo teisingai, todėl sprendimo dalis dėl Alytaus kolegijos Tarybos ir Akademinės tarybos nutarimų panaikinimo paliktina nepakeista. Dalis dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo nutraukti darbo sutartį naikintina ir civilinis procesas nutrauktinas, nes šie reikalavimai byloje nebuvo priimti nagrinėti (CPK 265 str. 2 d.).

42.       Laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas nekeičiamas. Teismo sprendimo dalis dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo nutraukti darbo sutartį yra panaikinama dėl to, kad tokie ieškovės reikalavimai nebuvo priimti nagrinėti, civilinis procesas toje dalyje nutraukiamas, todėl keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmoje instancijoje nėra pagrindo (CPK 93 str. 1 d.).

43.       Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas 25 proc. dalyje (skaičiuojama, kad apeliaciniu skundu buvo reiškiami keturi reikalavimai (dėl teisės reikšti ieškinį, ieškinio senaties, tarybos nutarimų panaikinimo, dėl darbo sutarties nutraukimo). Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos proporcingai patenkintiems reikalavimams ir atsakovei iš ieškovės priteistina 25 proc. turėtų išlaidų, tai sudaro 307,13 Eur (skaičiuojama nuo 100 Eur žyminio mokesčio ir 1128,50 Eur atstovavimo išlaidų). Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

44.       Valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,44 Eur) priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str.)  

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu

n u t a r i a :

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia D. R. ir VšĮ Alytaus kolegijos 2018 m. kovo 15 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P1-196  ir  VšĮ Alytaus kolegija įpareigota nutraukti jos ir D. R. 2018 m. kovo 15 d. sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. P1-196.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Švietimo ir mokslo ministerijos, įm.k. 188603091, atsakovei VšĮ Alytaus kolegija, j. a. k. 111965327, 307,13 Eur (tris šimtus septynis eurus ir 13 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ Alytaus kolegija, j. a. k. 111965327,4,44 Eur (keturis eurus ir 44 ct), procesinių dokumentų siuntimo išlaidų  sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

                                                                                                                Mindaugas  Šimonis

            Egidijus Tamašauskas