(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,

dalyvaujant ieškovo VšĮ „Baltų Atlantida“ atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

atsakovei R. P.,

trečiajam asmeniui S. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Baltų Atlantida“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. N..

Teismas

n u s t a t ė:

VšĮ „Baltų Atlantida“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. P. 300 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog 2016 m. birželio 29 d. suteikė atsakovei 300 Eur paskolą (bankiniu pavedimu į atsakovės banko sąskaitą) jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Šalys sutarė, jog paskola suteikta neterminuotai ir bus grąžinta ieškovui pareikalavus. 2019 m. birželio 27 d. ieškovas elektroniniu laišku pareikalavo grąžinti paskolą, tačiau atsakovė iki šiol jos negrąžino. Papildomai nurodė, jos paskolos suteikimo metu ieškovo VšĮ „Baltų Atlantida“ direktorius S. N. ir atsakovė buvo sutuoktiniai, tačiau paskolos suteikimo metu sutuoktiniai kartu nebegyveno, santuoka abipusiu sutikimu buvo nutraukta 2018 m. spalio 30 d.. Pokalbis dėl paskolos suteikimo vyko per S. N. – ieškovo vadovą. Kadangi pats jis tuo metu apyvartinių lėšų neturėjo, pavedimą padarė iš savo įmonės.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį patenkinti visiškai. Nurodė, jog atsakovė neginčija pinigų gavimo fakto, tačiau neįrodė, jog juos ieškovui grąžino, elektroniniuose laiškuose S. N. taip pat nenurodė, jog pinigus grąžino grynais. Priešingai, elektroninis susirašinėjimas tarp atsakovės ir S. N. patvirtina, jog atsakovė paskolos nėra grąžinusi, atsakovė juose nurodo grąžinsianti paskolą dalimis, kad visos sumos dabar negali sumokėti, tačiau jokio pavedimo niekad neatliko. Tai įrodo, kad paskola nebuvo grąžinta.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkanti su juo, prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad apie jos sutuoktinio 2016 m. birželio 29 d. bankinį pavedimą į savo banko sąskaitą sužinojo 2016 m. liepos pradžioje, tuo metu, kai tikrino savo internetinės bankininkystės sąskaitos duomenis. Nesupratusi, koks tai pavedimas, pasiteiravo tuometinio savo sutuoktinio S. N., pastarasis jai paaiškinęs, kad būsimoms kelionės į Graikiją išlaidoms. Atsakovei paaiškinus, jog ji turi pinigų kelionei, sutuoktinis patarė šią sumą grąžinti. 2016 m. liepos 7 d. ji iš bankinės kortelės išgrynino 300 Eur ir grąžino juos S. N.. Jis pažadėjo įnešti pinigus į ieškovo sąskaitą ir iki 2019 m. birželio 27 d. jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. Atkreipė dėmesį, jog iki santuokos nutraukimo 2018 m. spalio 30 d. S. N. ir atsakovė gyveno santuokinį gyvenimą, o santuokos nutraukimo procese S. N. nekėlė klausimo dėl ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nes, jos nuomone, žinojo, kad 300 Eur suma yra grąžinta. Po 2018 m. spalio 30 d. santuokos nutraukimo, 2019 m. birželio 28 d. atsakovei padavus prašymą Juridinių asmenų registrui išregistruoti VšĮ „Baltų Atlantida“ buveinės adresą iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, S. N. 2019 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku pateikė reikalavimą grąžinti 300 Eur skolą. Mano, jog ieškovo direktorius S. N. elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas tuo, kad atsakovė, būdama šeimoje, grąžino jam 300 Eur. Atsakovė nebuvo išreiškusi valios gauti pinigus, todėl mano, jog toks, be kitos šalies sutikimo, vienašalis aktas negali būti laikomas paskolos sutartimi.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Laikėsi savo pozicijos, jog pinigai yra grąžinti, o tai, kad jos buvęs sutuoktinis šių pinigų neįnešė į įmonės sąskaitą – tai yra jo sąžinės reikalas. Teigė, jog nepamena tikslios pinigų grąžinimo datos, tačiau prisiminė, kad grąžino automobilyje prie Seimo. Nurodė, jog žodžiu ne kartą yra sakiusi S. N., kad pinigai jam yra grąžinti. Sutuoktinis ją šantažavo, todėl ji, netekusi kantrybės, elektroniniuose laiškuose rašė, kad grąžins dalį pinigų. Pažymėjo, jog santuokos nutraukimo byloje S. N. turėjo pateikti duomenis, kad jis yra suteikęs paskolą, bet jis to neparašė ir nenurodė. Santuokos nutraukimo byloje atsispindi visi kreditorių įsipareigojimai. Patvirtino, jog matė, kad pinigus pervedė įmonė, o ne S. N.. Pinigų pavedimu įmonei negrąžino, nes tuo metu pasitikėjo sutuoktiniu, žadėjusiu gautus pinigus įnešti į įmonės kasą. Pablogėjus santykiams (2017 metų pabaigoje) prasidėjo paskolos išieškojimas. Elektroniniuose laiškuose ji rašiusi apie skolos grąžinimą vien tam, kad trečiasis asmuo paliktų ją ramybėje, sutiko grąžinti bet dalį pinigų už telefoną ir kitą dalį pinigų. Nurodė negrąžinusi pinigų, nes S. N. neatvyko tų pinigų pasiimti, nieko nedarė, o tik šantažavo atsakovę (kaip fizinis asmuo, prisidengdamas juridinio asmens VšĮ „Baltų Atlantida“ vardu). O pavedimo nedarė, nes nematė tam reikalo.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškiniu, prašė ieškinį tenkinti. Teigė, jog suteikti paskolą prašė pati atsakovė, paskolos suteikimo tikslas – atsakovei trūko pinigų kelionei į užsienį. Neigė, jog pinigai jam buvo grąžinti grynais su tikslu, kad trečiasis asmuo juos įneštų į ieškovo sąskaitą. Nesutiko su aplinkybe, kad paskola buvo skirta bendriems jo ir atsakovės poreikiams tenkinti. Paskolos suteikimo metu trečiasis asmuo ir atsakovė nebevedė bendro ūkio ir negyveno kartu kelis metus. Nors santuoką nutarė nutraukti 2018 metų pabaigoje, tačiau kartu nebegyveno daug laiko, tą patvirtino teismui savo pareiškime dėl santuokos nutraukimo. Trečiojo asmens manymu atsakovė siekia išvengti prievolės grąžinti paskolą, todėl sugalvojo versiją, kad paskola jai nebuvo reikalinga ir kad jai buvo siurprizas ją gauti, o kai sužinojo, kad paskola jai suteikta – ji pinigus išsigrynino ir perdavė trečiajam asmeniui. Pažymėjo, jog atsakovės nurodomu skolos grąžinimo laikotarpiu nebuvo Lietuvoje, darbo reikalais buvo išvykęs į Latviją, kur jo įmonė kūrė filmą. Jo manymu, atsakovė savo elektroniniais laiškais, rašytais vėliau nei 2016 m. liepos 7 d., patvirtino, jog egzistuoja jos prievolė grąžinti paskolą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. N. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad grynųjų pinigų jis pats nebūtų galėjęs įnešti į įmonės sąskaitą. Tai ne jo pinigai, o įmonės pinigai. Nuo 2016 m. birželio 26 d. iki liepos pabaigos jis buvęs Latvijoje, todėl atsakovė niekaip negalėjo jam perduoti grynųjų pinigų 2016 m. liepos mėn.. Patvirtino, jog tuo metu santykiai su atsakove nebuvo blogi, tačiau nuo 2015 metų jie nebevedė bendro ūkio ir negyveno kartu. Dėl kreditoriaus nenurodymo santuokos nutraukimo byloje aiškino, kad atsakovė santuoką turėjo ir ją nutraukė su trečiuoju asmeniu, o ne su VšĮ „Baltų Atlantida“, kuri jai pinigus buvo paskolinusi. Pinigus atsakovė pasiskolino iš VšĮ „Baltų Atlantida“, o ne iš trečiojo asmens, todėl atsakyti privalo ieškovui.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. birželio 29 d. bankiniu pavedimu į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pervedė 300 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Paskola R. P.“ (el.b. popierinio priedo psl. 7, 26). VšĮ „Baltų Atlantida“ vadovas nuo 2008 m. gruodžio 12 d. yra trečiasis asmuo S. N. (el.b. popierinio priedo psl. 8). 2019 m. birželio 27 d. trečiasis asmuo S. N. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę prašydamas padengti skolą, nurodydamas, kad jei ji negalinti sumokėti visos sumos, ji galinti sumokėti dalimis (el.b. popierinio priedo psl. 8). 2018 m. rugsėjo 20 d. elektroniniame laiške atsakovė R. P. S. N. rašė: „Apmokėjimai bus padaryti (atsiųsiu mokėjimų kopijas dėl 42 ir 150 eurų), kai tik gausiu algą“, 2018 m. lapkričio 9 d. rašė: „Neturiu aš S. irgi pinigėlių. Galėčiau pervesti 50 Eur, bet noriu gauti sutikimą dėl tel persirašymo“, 2018 m. lapkričio 12 d. rašė: „Atsiprašau, tačiau neturiu pinigų, nes turėjau neplanuotų ir nemažų išlaidų dėl K.“ (el.b. popierinio priedo psl. 57-63).

Byloje nėra ginčo dėl 300 Eur sumos pervedimo atsakovei R. P., atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2016 m. birželio 29 d. į savo asmeninę banko sąskaitą iš ieškovo yra gavusi 300 Eur sumą.

Byloje ginčas kilo dėl šios sumos grąžinimo ieškovui. Atsakovė teigia, jog yra grąžinusi 300 Eur sumą grynais ieškovo direktoriui S. N., tuo tarpu ieškovas ir trečiasis asmuo neigia aplinkybę, jog 300 Eur suma ieškovui buvo grąžinta.

Dėl ginčo esmės.

Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pirmiau minėtos teisės normos skirtos reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) paskolos sumos perdavimą – gavimą liudijančio dokumento, taip pat kai nėra sudarytos rašytinės formos paskolos sutarties bendrosios formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyką ar įsipareigojęs paskolos davėjui grąžinti paskolą. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos tikslia įstatymo nustatyta forma, egzistavimą. Tokie dokumentai leidžia daryti išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių susiformavimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas paskolinių teisinių santykių tarp jo ir atsakovės egzistavimą bei atsakovės prievolę grąžinti ieškovui 300 Eur paskolos sumą įrodinėjo pateikęs teismui 2016 m. birželio 29 d. bankinį pavedimą. Minėta, dėl šio dokumento byloje nėra ginčo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė su ieškiniu nesutiko, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, bylą nagrinėjant teisme įrodinėjo, kad ji pinigus grynais grąžino ieškovo direktoriui bei teigė, jog šis pavedimas jai buvo siurprizinis, jai nereikėjo pinigų, dėl jų gavimo nebuvo išreikšta jos valia.

Teismo vertinimu, tarp šalių vykęs elektroninis susirašinėjimas, bankinis pavedimas bei atsakovės patvirtinimas, kad iš ieškovo gavo pinigus, leidžia tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip paskolinius.

Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-421/2016). Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog 300 Eur sumą grynais grąžino trečiajam asmeniui (ieškovo direktoriui) S. N. 2016 m. liepos mėn., tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, virš minėti jos elektroniniai laiškai patvirtina aplinkybę, jog ji skolinga.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog 300 Eur suma buvo grąžinta ieškovui. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog 2018 m. elektroniniuose laiškuose ji nurodžiusi, jog grąžins dalį pinigų tik dėl to, kad neteko kantrybės dėl S. N. šantažo. Atsakovės teigimu, ji ne kartą žodžiu yra sakiusi S. N., jog skola yra grąžinta. Teismas tokią atsakovės poziciją vertina kaip nenuoseklią. Viena vertus ji teigė, jog pinigų jai nereikėjo, o bankinis pavedimas jai buvo siurprizinis, kita vertus ji 2018 m. elektroniniuose laiškuose (po 2 metų nuo atlikto pavedimo) pripažino, kad yra skolinga. Nė viename laiške atsakovė nenurodė, jog pinigai yra grąžinti, nepateikė nė menkiausios užuominos į tai.

Teismo posėdžio metu atsakovė atsakymą į klausimą - dėl kokių priežasčių ji pavedimu negrąžino ieškovui nurodytos sumos, grindė buvusiais gerais santykiais su ieškovo direktoriumi bei teigė juo pasitikėjusi ir nematė tam tikslo. Teismo vertinimu, tokios atsakovės nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina atsakovės išsakytos pozicijos, jog pinigai ieškovui per jo vadovą tuometį sutuoktinį buvo grąžinti, ir kad dėl pinigų gavimo nebuvo išreikšta jos valia. Priešingai, tiek 2018 m. elektroninis susirašinėjimas, kuriame atsakovė vis teigia, jog grąžins dalį skolos, netiesiogiai patvirtina, jog buvo jos valia gauti pinigus, nes gavusi juos ji ilgą laiką jų negrąžino, jais naudojosi. Be to, atsakovė, siekdama nuginčyti paskolos sutartį, kaip neva apsimestinį ar tariamą, tik dėl akių sudarytą, privalėjo pareikšti tokio pobūdžio reikalavimus, tačiau to įstatymo nustatytu būdu ir forma nedarė, savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė.

Nesant įrodymų, jog buvo atsiskaityta su ieškovu ir nesant kitų duomenų dėl atsiskaitymo, teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais įrodymais ir laiko, jog ieškovas įrodė tiek paskolos suteikimo faktą, tiek ir pinigų negrąžinimo aplinkybę, kurių atsakovė jokiais rašytiniais, kitais leistinais įrodymais nepaneigė. Todėl laikytina, jog atsakovė turi prievolę grąžinti ieškovui 300 Eur sumą ir šią prievolę turi būtent ieškovui, o ne trečiajam asmeniui.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų turinio.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210

Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme – procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2020 m. vasario 4 d., todėl esant ieškovo prašymui priteisti procesines palūkanas, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Tenkinus ieškinį visa apimtimi, ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). 

Ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 600 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 straipsnis) (300 Eur (2020 m. sausio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 599), 100 Eur (2020 m. kovo 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 607), 200 Eur (2020 m. liepos 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 633), t. y. iš viso 615 Eur. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį (byla nėra sudėtinga), jos nagrinėjimo trukmę (byla faktiškai išnagrinėta iš vieno posėdžio), joje spręstų teisinių klausimų pobūdį (jie nėra nauji teismų praktikoje),  įrodymų rinkimo poreikio nebuvimą, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, laikydamas, kad 300 Eur suma už advokato pagalbą yra adekvati nagrinėjamai bylai, todėl iš atsakovės priteistina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra 315 Eur.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,92 Eur. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteistinos iš bylą pralaimėjusios atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,  

n u s p r e n d ž i a:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui VšĮ „Baltų Atlantida“, j. a. k. 301741051, iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (300 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,92 Eur (šešis eurus ir 92 euro centus) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660, nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo (mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Natalija Daškovienė