Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-41-186-2009].doc
Bylos nr.: 2S-41-186/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-41-186/09

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1, 110.5, 122.3

(S)

 

NUTARTIS

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

Vilnius                                                                                                                              2009 m. sausio 27 d.

              Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas ir pranešėjas   Egidijus Žironas,

kolegijos teisėjos Danutė Kutrienė ir Romualda Janovičienė,  

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutarties, kuria  pritaikyta laikinoji apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei teisinių pasekmių išsprendimo. Tretysis asmuo notarė D. A. . Asmuo, teikiantis byloje išvadą, Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

              Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

              Ieškovė R. V. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (atsakovo) J. V. kaltės bei teisinių pasekmių išsprendimo, ir prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos ir trijų vaikų, R. V. , a/k (duomenys neskelbtini) E. V. , a/k (duomenys neskelbtini) M. K. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), Trakai. Prašyme nurodė, kad po to kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas tapo dar agresyvesnis ir impulsyvesnis, atsakovo ieškovei padarytus kūno sužalojimus įrodo prie ieškinio pridėta MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvada. Teigė, kad atsakovas, sužinojęs apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą automobiliui, tyčiojosi iš ieškovės, ją pargriovęs vilko gatvės grindiniu, dėl tokio atsakovo elgesio vaikai pradėjo jausti įtampą, nebenori, kad atsakovas grįžtų namo, dukrų pažymiai suprastėjo, vaikus ėmė kankinti nemiga, dėl atsakovo elgesio ieškovei su vaikais dažnai tenka važiuoti nakvoti pas tėvus arba brolį.

              Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir trijų vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), Trakuose, nes atsakovo smurtavimas, agresyvus elgesys bei vaikų baimė gyventi kartu su smurtaujančiu tėvu yra pakankamas pagrindas taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę.

              Atsakovas J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį. Nurodo, kad ieškovė melagingai teigia apie atsakovo prieš ją naudojamą smurtą, priešingai ji pati provokuoja atsakovą, sukelia konfliktines situacijas, kartą  pažadinus atsakovą reikalavo atiduoti bendrai naudojamo automobilio raktus, po to pati parkritusi ant žemės spardė atsakovą, atsakovui pabandžius paimti automobilio raktelius iš ieškovės rankinės, papurškė dujų balionėliu jam į akis, veidą, kaklą nepaisant to, kad toje pačioje patalpoje buvo vaikai, be to riešą ieškovė susižalojo pati, kuomet nukrito virtuvėje. Atsakovas siekdamas įrodyti, jog ieškovė meluoja, pateikia teismui pokalbio su dukra išklotinę. Atsakovas taip pat teigia, kad pasiūlė ieškovei taikytis, nes nori išsaugoti šeimą bei rūpintis vaikais, tuo tarpu ieškovė tapo agresyvi, manipuliuodama vaikais siekia nepalikti galimybių natūroje pasidalinti butą bei atimti atsakovui galimybę bendrauti su vaikais. Atsakovas teigia, kad ieškovės veiksmai sukelia įtampa vaikams, jis pats bijo ieškovės agresijos protrūkių, todėl stengiasi ilgai užtrukti darbe ar tėvo sodyboje, be to, daug dėmesio skiria studijoms. Teigia, kad teismas nepagrįstai nepranešdamas atsakovui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę. Nurodo, kad ieškovė jau kartą melavo, teigdama, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, ką įrodo Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada bei kiti įrodymai. Pažymi, kad už ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis.

              Ieškovė R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo pateiktoje pokalbio išklotinėje vaikas su atsakovu bendravo vangiai, atsakovas daugelį atsakymų į klausimus provokavo, kas reiškia, kad vaiko ryšys su tėvu nėra artimas. Teigia, kad atsakovas iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo, visiškai nekontroliavo savo elgesio, nebesirūpino šeima, namo grįždavo tik pasikeisti rūbus, o visą laiką ir lėšas skyrė tik naujai draugei. Teigia, kad atsakovo atskirajame skunde dėstomos aplinkybės yra melas, be to jis pats nuolat provokuoja konfliktines situacijas, siekdamas surinkti sau palankius įrodymus.

              Atskirasis skundas netenkinamas.

              Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų tyrimo ir nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo konkrečiu atveju. Šioje byloje vyksta akivaizdus ginčas tarp šalių dėl santuokos nutraukimo ir teisinių pasekmių nustatymo, tai įrodo sutuoktinių nesugebėjimas susitarti dėl automobilio naudojimo, abiejų šalių tų pačių įvykių skirtingas vertinimas, kaltinimas vienas kito dėl buityje kylančių konfliktų. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis jis įrodinėja, kad ieškovė pati provokuoja atsakovą, trukdo naudotis automobiliu, pati žalojasi, duoda melagingus parodymus teismui, kai atsakovas jai siūlo taikytis ir pan. atmetami kaip nepagrįsti, nes jie tik patvirtina, kad byloje vykstantį ginčą, tačiau nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

              Akivaizdu, kad į konfliktines situacijas, vykstančias tarp ieškovės ir atsakovo, tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiami ir vaikai, ką įrodo ir atsakovo pateiktas pokalbio su dukra įrašas, kuriame atsakovas klausinėja dukros nuomonės apie kilusį konfliktą tarp jo ir ieškovės. Tokia susiklosčiusi situacija daro vaikų emocinei ir psichologinei būklei didžiulę žalą bei neigiamą poveikį jų vystymuisi. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių viena yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Pastaroji laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma kai sutuoktinis vartoja ne tik prieš vaikus, bet ir prieš kitą sutuoktinį fizinę ar kitokio pobūdžio prievartą, ko pasėkoje tolimesnis bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ar vienam iš sutuoktinių. Iš byloje esančios medžiagos daroma išvada, kad atsakovas nenaudojo smurto prieš vaikus, tačiau yra pagrindo manyti, jog atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, nes ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvadą apie patirtus ieškovės kūno sužalojimus bei 2008 m. liepos 8 d. pareiškimą Trakų policijos komisariatui, tuo tarpu atsakovas tik įrodinėjo, jog ieškovė pati save susižalojo, tačiau neteigė, kad ieškovė prieš jį naudojo fizinį ar kitokio pobūdžio smurtą. Atsakovo nurodytas argumentas, jog ieškovė papurškė atsakovui į akis duju balionėliu yra atmetamas kaip nepagrįstas, nes pats atsakovas nurodė, kad prieš tai bandė paimti iš ieškovės rankinę, ko pasėkoje pats išprovokavo tokį ieškovės elgesį.

              Atsižvelgiant į nurodytus motyvus bei įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovo elgesys kelia grėsmę ieškovei, o ne ieškovės elgesys atsakovui (CPK 176 str.). Be to, kaip aukščiau nurodyta nuolatinės konfliktinės situacijos namuose kelia grėsmę ir vaikų psichologinei bei emocinei būsenai. Pastarosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir trijų vaikų, o atsakovas atskirajame skunde nepateikė jokių tai paneigiančių argumentų.

              Atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta jam nepranešus, nors tam nebuvo jokio pagrindo. CPK 148 str. 1 d. yra nustatyta prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo tvarka, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės, tai yra agresyvus ir neprognozuojamas atsakovo elgesys, vaikų baimė ir nenoras, kad atsakovas grįžtų namo, ieškovės pareiškimas Trakų rajono policijos komisariatui, MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvados dėl ieškovės sužalojimų, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui manyti, jog pranešimas atsakovui apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tai yra atsakovas gali pradėti dar agresyviau provokuoti konfliktus, trukdyti pačiai ieškovei patekti į gyvenamąjį būstą, nuteikinėti vaikus prieš ieškovę ir pan.

              Atmetamas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Vadovaujantis CPK 148 str. 2 d. už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra mokamas pusės dydžio žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinį, tuo atveju, kai toks prašymas yra paduodamas iki ieškinio padavimo. Šiuo atveju ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę jau po civilinės bylos iškėlimo (ieškinio padavimo), todėl už tokio prašymo padavimą ji neturėjo mokėti jokio žyminio mokesčio.

Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovas nepateikė.

              Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos medžiagą, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, ko pasėkoje priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuri labiausiai atitinka vaikų bei ieškovės teisėtus interesus.  Pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais ar vadovaujantis CPK 320 str. 2 d., o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

n u t a r ė:

              Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Kolegijos pirmininkas                                                        Egidijus Žironas                           

              Teisėjos                                                                      Danutė Kutrienė

                                                                                                                Romualda Janovičienė