Civilinė byla Nr. 2-1111-516/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02839-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 121.17.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-461-516/2015 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus statybos trestas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“ prieštaravimus dėl kreditorių E. P., V. B., S. Č. pareikštų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo išreikalauti įrodymus ir nustatyti įpareigojimą bankroto administratoriui pagrįstumo ir teisėtumo.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Vilniaus statybos trestas iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“.
Bankroto administratorius pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditorių E. P., V. B., S. Č. prašymų patvirtinti kreditorinius reikalavimus BUAB Vilniaus statybos trestas bankroto byloje. Bankroto administratorius nurodė, kad bankrutavusi įmonė, būdama nemokumo būsenoje, pirmiau minėtiems kreditoriams nepagrįstai nuo 2013 m. gruodžio 1 d. padidino darbo užmokestį. Administratorius pažymėjo, kad be teisėto pagrindo padidinus darbo užmokestį, mažinama tikimybė žemesnės eilės kreditoriams susigrąžinti visą ar dalį įmonės skolos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2015 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-898-341/2015, kurioje nagrinėjamas ieškovo BUAB Vilniaus statybos trestas bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ ieškinys atsakovams E. P., V. B., S. Č., T. M., L. D., T. K., T. K. dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, buvo prijungta prie Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 2-461-258/2015, kurioje bankroto administratorius prašo netvirtinti kreditorių reikalavimų, teigdamas, jog įmonė kreditoriams nepagrįstai nuo 2013 m. gruodžio 1d. padidino darbo užmokestį.
S. Č. atsiliepime į bankrutavusios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinį ir prieštaravimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, patvirtinti pagal darbo sutartį su pakeitimu S. Č. kreditorinį reikalavimą bei išreikalauti įrodymus: kiek konkrečiai ir kokios eilės BUAB Vilniaus statybos trestas kreditorių, įvardijant pastaruosius pavardėmis ir pavadinimais, yra bankroto byloje, nurodant jų kiekvieno kreditorinių reikalavimų dydį, kuriuos pripažino bankroto administratorius ir pripažino teismas; koks konkrečiai atlyginimas yra paskirtas administratoriui ir kokia konkrečiai atlyginimo suma yra jau išmokėta bankroto administratoriui; kokia konkrečia pinigų suma nuo bankroto iškėlimo momento disponavo administratorius ir kokia pinigų suma yra BUAB Vilniaus statybos trestas kasoje bei kokius mokėjimus nuo bankroto iškėlimo momento atliko BUAB Vilniaus statybos trestas administratorius. Pareiškėjas S. Č. taip pat prašė įpareigoti ieškovo bankroto administratorių apskaičiuoti bei pateikti teismui prašymą, kuriame būtų nurodyta su kokia S. Č. kreditorinio reikalavimo suma ieškovo bankroto administratorius sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. Č. prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir bankroto administratoriaus įpareigojimo pateikti prašymą, nurodant su kuria S. Č. kreditorinio reikalavimo suma jis sutinka.
Teismas konstatavo, kad S. Č., prašydamas išreikalauti įrodymus, nepagrindžia tokio procesinio veiksmo būtinybės, iš esmės jo nemotyvuoja. Teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl S. Č. pateikto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, o ne dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo užmokesčio, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus, susijusius tiek su BUAB Vilniaus statybos trestas bankroto byloje patvirtintais kiekvieno kreditoriaus reikalavimais, tiek įrodymus, pagrindžiančius, kokiomis sumomis disponuoja bankroto administratorius. Teismo nuomone, pareiškėjo prašomi išreikalauti įrodymai nei patvirtintų, nei paneigtų aplinkybes, susijusias su tarp šalių kilusiu ginču.
Teismas taip pat nurodė, kad iš teismui pateikto bankroto administratoriaus prieštaravimo dėl S. Č. kreditorinio reikalavimo matyti, jog administratorius prašo netvirtinti visos S. Č. 35 163,91 Lt reikalavimo sumos. Bankroto administratorius ginčija ir nuo 2012-12-19 iki 2013-12-27 išmokėtą S. Č. 116 592,83 Lt darbo užmokesčio sumą. Taigi, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo įpareigoti bankroto administratorių nurodyti, su kuria kreditorinio reikalavimo sumos dalimi jis sutinka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas S. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant visus pareiškėjo atsiliepime išdėstytus prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Skundžiamos nutarties motyvuose be jokio teisinio pagrindo ir byloje esančių įrodymų tyrimo bei vertinimo teismas konstatavo faktines aplinkybes, kurios, įsiteisėjus nutarčiai, gali sukelti apelianto teisėms, pareigoms ir turtiniams interesams nepagrįstas pasekmes. Teismas iš esmės nagrinėjo ir sprendė bylą ne toje bylos stadijoje, o pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK) „galėjo atlikti tik dėl apelianto atsiliepime prašomų įrodymų išreikalavimo“. Būtina tinkamai ištirti ir įvertinti kiekvieną bankroto administratoriaus parodymą bei pasisakymą, todėl akivaizdu, kad reikia išreikalauti iš administratoriaus visus apelianto nurodytus įrodymus.
- Skundžiamą nutartį teismas priėmė formaliais motyvais, net peržengdamas ieškovo ieškinio ribas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad administratorius ginčija ir nuo 2012-12-19 iki 2013-12-27 išmokėtą S. Č. 116 592,83 Lt darbo užmokesčio sumą, nes ieškovas tokio reikalavimo teismui nėra pareiškęs ir neturi jokio teisinio ir buhalteriškai pagrįsto pagrindo pareikšti tokį reikalavimą, kadangi visa 116 592,83 Lt suma yra BUAB Vilniaus statybos trestas kasoje, apskaityta bei atsispindinti griežtos atskaitomybės buhalteriniuose dokumentuose. Šios sumos apeliantas neturi ir negavo jokios materialinės naudos. Ieškovas ginčija tik darbo sutarties pakeitimą nuo 2013 m. gruodžio 1 d. Teismas nenurodė iš kur ir kokiu pagrindu jis, viršydamas ieškinio reikalavimo ribas, padarė savo išvadas.
- Skundžiamos nutarties motyvai netenkinti apelianto prašymo prieštarauja to paties teismo neskundžiamai 2014 m. lapkričio 26 d. nutarčiai, kurioje teismas įrodymus laikė svarbiais ir kuria teismas nustatė ieškovo vyr. buhalterei beveik analogiškus įpareigojimus, kaip prašė apeliantas jo atsiliepime. Bankroto administratorius minėtą 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį ignoravo, nevykdė ir nevykdo, todėl apeliantas pateikė atsiliepime iš esmės analogiškus prašymus dėl svarbių bylai įrodymų išreikalavimo. Prašomi įrodymai reikalingi tam, kad teismas ypatingai kritiškai įvertintų visus administratoriaus parodymus, siekiant teisingai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei įvykdyti teisingumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus iš bankroto administratoriaus ir įpareigoti bankroto administratorių pateikti prašymą, kuriame būtų nurodoma su kuria apelianto reikalavimo suma administratorius sutinka. Tačiau CPK 199 straipsnyje nėra nustatyta, kad nutartis, kuria atsisakoma patenkinti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, yra skundžiama apeliacine tvarka. Be to, pažymėtina, kad atsisakymas išreikalauti įrodymus neužkerta apeliantui galimybės su tokiu prašymu kreiptis į teismą dar kartą ir tuo labiau neužkerta kelio pačios bylos tolesnei eigai.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-872/2013), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama, nekeičia CPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek pareiškėjui, tiek ir pačiam teismui.
Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 straipsnis).
Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nutraukia apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo S. Č. 2015 m. balandžio 21 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi,
n u t a r i a :
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties nutraukti.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė