Baudžiamoji byla Nr. M1–63–491/2022

              Proceso numeris 1-01-1-20713-2021-1

              Procesinio sprendimo kategorijos :

              2.10.9. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus,      

sekretoriaujant Astai Jackūnienei,  

dalyvaujant :

prokurorei Sandrai Povilonienei,

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, T. N.,    

jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo psichiatrui ekspertui Kęstučiui Mikučioniui,    

teismo medicinos ekspertei Sandrai Mažeikienei,    

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, niekur nedirbantis, neteistas, teismui perduotas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 3 p.    

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

nustatė:

T. N. 2021 m. birželio 24 d. apie 19.12 val., namo (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu pastūmė savo šeimos narį – tėvą A. N., dėl ko šis nugriuvo, ir nugriuvusiam nukentėjusiajam jis spyrė vieną kartą į pilvą, padarydamas jam pilvo sumušimą, pasireiškusį storosios žarnos plyšimu, kraujosruvomis žarnų pasaituose ir nusileidžiančiojoje žarnoje, taip sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.  

Įrodymai

T. N. apie įvykį paaiškino, kad jis tėvui spyrė vieną kartą, bet nestipriai, dėl to sužaloti jo negalėjo. Įvykio dieną tėvas anksti ryte išvažiavo su dviračiu, grįžo be jo, buvo girtas. jis geria dažnai. Kai grįžo tėvas jis buvo kieme, klausė kur dviratis. Tėvas paaiškino, kad paliko pas draugą, jis pasakė, kad parsivestų dviratį namo, nes tėvas dažnai pasigeria, pamiršta, kur palieka daiktus. Tėvas jį pavadino durnu ar asilu. Jis tėvą vos pastūmė, o kadangi tėvas buvo labai girtas, jis nugriuvo ant nugaros. Ten, kur jis griuvo, yra pieva, truputį akmenukų, didelių akmenų nėra. Nugriuvęs tėvas dar labiau pradėjo rėkauti, tuomet jis vieną kartą koja spyrė jam į pilvą. Tėvas pradėjo šaukti, kad skauda, bet jis netikėjo tuo, nes tėvas visada meluoja, juo negalima pasitikėti. Tada priėjo mama ir pasakė jam eiti į kambarį. Tėvas visada turėjo problemų, jis serga vėžiu, pastaruoju metu tėvas jau nešiojo sauskelnes. Grįždamas į namus tėvas ėjo svirduliuodamas į šonus, bet jis nesiskundė, kad jam skauda pilvą. Jam spyrė dešine koja, vieną kartą. Jo dešinė koja yra labai silpnai valdoma, ant jos negali pastovėti, bendrai jo dešinė pusė silpna po insulto. Todėl jis tėvui įspyrė nestipriai. Vaikšto be lazdos, žingsnį deda abiem kojom. Vien ant kairės kojos gali pastovėti.

Nukentėjusysis A. N. (jo parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. jam mirus) parodė, kad 2021 m. birželio 24 dieną, per Jonines, ryte, jis dviračiu išvažiavo pas draugą, kur girtavo – dviese išgėrė du butelius degtinės. Grįžo į namus po pietų, kieme sutiko sūnų T. T. jo klausė, kur jis paliko dviratį, kalbėjo piktai. Nuo to momento jis tik epizodiškai prisiminė, kad guli kieme prie garažo ant šono, kad skauda pilvą ir kad jis šaukė. Kieme jie buvo tik dviese. Kaip atsidūrė ant žemės ir kodėl jam skaudėjo pilvą nepaaiškino. Po kurio laiko, kai atsipeikėjo ligoninėje, jis kalbėjo su T., ir sūnus jam pasisakė, kad jį pastūmė, o po to gulinčiam ant žemės koja įspyrė į pilvą. Iš ligoninės jį paleido liepos pabaigoje, jautėsi gerai. Sūnui T. pretenzijų neturi, jis turi negalią, labai nervuotas vaikas, serga sunkiomis ligomis, yra dalinai paralyžiuotas, sunkiai kalba. Sūnus dažnai ant jo pyksta, kad jis vartoja alkoholį. O kuomet grįžo į namus be dviračio, T. galėjo pagalvoti, kad jis pragėrė dviratį ir dėl to ant jo supykti (1 t., b. l. 43-46).

Iš 2022-06-07 Registrų centro išrašo matyti, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90).

Liudytoja M. N. parodė, kad 2021 m. birželio 24 d. su sūnumi T. buvo namuose, o vyras A. N. buvo išėjęs iš pat ryto. Po pietų ji skynė braškes, T. buvo lauke. Išgirdo triukšmą kieme, pamatė atsiklaupusį A., kuris sakė skauda. Jis pasakė, kad T. jam įspyrė. Jis buvo kieme, prie garažo. Prašė kviesti greitąją, ji iškvietė, nes vyrui tikrai skaudėjo. T. pasakė eiti į kambarį, nes A. jį koneveikė. Įvykio nematė. T. sunkiai vaikšto, dešinė jo pusė paralyžiuota. T. pasakė, kad jį tėvas pradėjo pravardžiuoti, žemino, liepė eiti į viršų, į kambarį, kad jam po akim nesimaišytų. T. A. turbūt stumtelėjo, bet jis ir pats galėjo nugriūti, nes buvo labai girtas. Jis geria iki „žemės graibymo“, yra priklausomas nuo alkoholio. Ant T. A. būdavo piktas gal todėl, kad kartu su juo negeria. T. alkoholio nevartoja. Kai A. ateidavo girtas, T. stengdavosi niekada nebendrauti. Kuomet A. būdavo blaivus, su sūnumi elgdavosi gerai, nebūdavo konfliktų. Bet tai būdavo retai, nes jis gerdavo nuolat. Vyras buvo gydomas (duomenys neskelbtini) priklausomybių ligų centre, (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. T. labai jaudinasi dėl teismo, pergyvena. Kartais jam pasakai žodį, jis išgirsta kitaip, ji jam pakartoja – ji su sūnumi pilnai susikalba. Sūnus dirba kompiuteriu, naudojasi telefonu, jis mokėsi informatiką, kuomet susirgo. Jis vartoja vaistus nuo epilepsijos, kai reikia vaistų, vyksta pas gydytojus. Prieš save, ją ar pašalinius žmones T. nėra agresyvus, ją užjaučia, savęs nesižaloja. T. nėra jos mušęs, ant jos šaukęs. T. fiziškai nepajėgus sužaloti žmogaus, nes jo dešinė pusė paralyžiuota. Jis kažkiek vaikšto. Pas psichiatrą jis nesilanko, pas neurologus lankosi kas du metus dėl invalidumo.

2021-08-09 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. N. buvo nustatytas pilvo sumušimas, pasireiškęs storosios žarnos plyšimu, kraujosruvomis žarnų pasaituose ir nusileidžiančiojoje žarnoje. Šis sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku įspiriant. Dėl šio sužalojimo A. N. sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., b. l. 112). 

2021-08-09 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įvykio metu A. N. sirgo tiesiosios žarnos apatinio trečdalio naviku. Traumos metu įvyko riestinės žarnos plyšimas, susidarė kraujosruvos žarnų pasaituose ir nusileidžiančios storosios žarnos sienelėje, t. y. pilvo traumos sunkumui tiesiosios žarnos naviko liga įtakos neturėjo (1 t., b. l. 117). 

Teismo medicinos ekspertė S. Mažeikienė teisiamajame posėdyje patvirtino abi šias specialisto išvadas ir papildomai paaiškino, kad jeigu T. N. vaikšto pilnai be lazdų, tai reiškia, kad jo kojos nėra tokios, kad neišlaikytų savo kūno svorio. Jeigu vaikštant jam nereikia atramos, tai trauminis poveikis į pilvo sritį yra galimas. Poveikio jėgos pamatuoti neįmanoma, bet užtenka vieno spyrio į pilvą, kad žarna plyštų. Išorinių sužalojimų tokiu atveju gali ir nebūti, tokie atvejai dažnai pasitaiko praktikoje tiriant tiek gyvus, tiek mirusius asmenis. Kad buvo trauminis poveikis į pilvą rodo kraujosruvos, kurios jam nustatytos plonųjų žarnų pasaituose, nusileidžiančios storosios žarnos sienoje, rastas riestinės – stigminės žarnos kampo plyšimas. Šie požymiai rodo, jog nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas buvo ne ligos pasekmė. Neblaivaus žmogaus laisvo griuvimo metu toks sužalojimas įmanomas tik atsitrenkiant į kažkokį kietą buką daiktą, daugiau pilvo kaire puse. Dėl žarnos plyšimo žmogus gali judėti, kol kraujavimo lygis į pilvo ertmę nepasiekia būsenos, kai žmogus netenka sąmonės. Jo judėjimą tokiu atveju riboti gali tik juntamas skausmas, kurio pojūtis kiekvienam žmogui yra labai individualus. Su tokiu sužalojimu žmogus gali judėti nuo kelių iki keliasdešimt minučių. A. N. auglys nustatytas tiesiosios žarnos apatiniame trečdalyje. Storoji žarna yra kylanti, skersinė, nusileidžianti ir tada ta riestinė, kuri tik paskui pereina į tiesiąją. Atstumas vienas nuo kito yra labai didelis. Riestinės žarnos ilgis gali būti nuo kelių iki keliasdešimt centimetrų – kiekvienam individualiai. Jos net nėra viena šalia kitos. Riestinė žarna yra pilvaplėvės ertmėje, o storoji žarna yra už pilvaplėvės ertmės, kur navikas ir buvo rastas. Be to, storosios žarnos trečdalio piktybiniam navikui visiškai nebūdingos kraujosruvos – jos neatsirastų nei plonųjų žarnų pasaite, nei suleidžiančios žarnos pasaite. Susipažinusi su jai pateiktu Nacionalinio vėžio instituto 2022-02-21 išrašu – A. N. ambulatorinio apsilankymo aprašymu (2 t., b. l. 71), ekspertė paaiškino, kad šiuo atveju jam buvo labai išviešėjęs tiesiosios žarnos navikas su metastazėmis, kurios peraugusios į kryžkaulį, išopėjusios navikinės metastazinės masės dubens srityje, dar prisidėjo bakterinė infekcija – tai jau ligos – naviko – komplikacijos. Šios komplikacijos nesusijusios su 2021-06-24 jam padarytu sužalojimu, nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirties priežastimi.

2021-06-24 19.36 val. nukentėjusiajam A. N. buvo nustatytas 2,27 ‰ girtumas (1 t., b. l. 87).

Iš Bendrojo pagalbos centro 2021-09-10 rašto seka, kad M. N. apie šį įvykį pranešė 2021-60-24 19:12:22 val. ir 19:25:09 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96, 97).

2021-11-15 apžiūros protokole užfiksuota, kad 2021-06-24 19:12 val. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, M. N. prašo greitosios medicinos pagalbos į savo namus ir nurodo, kad sūnus T. N. spyrė tėvui A. N. ir šiam labai skauda, guli ant žemės kieme (1 t., b. l. 98-100).

2021-11-15 apžiūrėjus tarnybinių vaizdo ir garso kamerų BODY Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus dėl iškvietimo 2021-06-24 19.14 val. adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, matyti, jog M. N. atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, grįžęs girtas A. N. žodžiais kabinėjosi prie jų neįgalaus sūnaus, pastarasis pastūmė tėvą ir spyrė jam į pilvą. Ji pati to nematė, tačiau sūnus gali viską paaiškinti. Jie gyvena trise, niekas įvykio daugiau nematė. A. N. pareigūnei patvirtino, jog jam labai skauda, nes spyrė į pilvą paralyžiuotas žmogus. T. N. pripažino, kad atėjo girtas tėvas, pradėjo kurvoti, jis patraukė tėvą už marškinėlių iš nugaros pusės, dėl ko tėvas nugriuvo ir jam gulinčiam spyrė į pilvą. Viskas vyko lauke, kur gulėjo. Paprašytas parodyti, kaip jis spyrė, T. N. smūgį koja pademonstravo (1 t., b. l. 105-107).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pirmiau šioje nutartyje išdėstytais įrodymais visiškai įrodyta, kad A. N. smūgiu koja į pilvą sužalojo T. N., padarydamas jam teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, t. y. pilvo sumušimą, pasireiškusį storosios žarnos plyšimu, kraujosruvomis žarnų pasaituose ir nusileidžiančiojoje žarnoje, kuris buvo kvalifikuotas sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Vienintelę abejonę, kurią nagrinėjant bylą teisiamajame išsakė T. N., t. y. kad tėvas galėjo susižaloti pats arba kad jam sužalojimas galėjo gautis dėl jam nustatyto piktybinio tiesiosios žarnos naviko, paneigia įrodymais byloje nustatytos faktinės aplinkybės: A. N. 2021-06-24 į namus grįžo girtas, bet jis parėjo pėsčias, nesiskundė jokiais skausmais pilvo srityje iki konflikto su sūnumi; apie skausmą pilve jis pasakė iš karto po to, kai jam sūnus įspyrė į pilvą – tai matyti iš M. N. parodymų, jos pranešimų Bendrajam pagalbos centrui; kad jis įvykio metu negalėjo susižaloti pats griūdamas kieme, galima spręsti iš to, kad kieme, prie garažo, nebuvo jokių didesnių akmenų ar kitokių kietų bukų daiktų, į kuriuos jis galėjo griūdamas atsitrenkti kaire pilvo puse; o be to, pasak T. N., jo patemptas už marškinėlių tėvas griuvo ant nugaros ir būtent gulinčiam ant nugaros jis spyrė koja; kad ir nestipraus smūgio koja į pilvą pakanka padaryti sužalojimui, kuris buvo nustatytas A. N., patvirtino teismo medicinos ekspertė S. Mažeikienė. Ši ekspertė taip pat motyvuotai paaiškino ir nurodė požymius, kurie rodo buvus trauminį poveikį (smūgį) į pilvą, taip pat ir paneigė galimybę, kad storosios žarnos plyšimas A. N. galėjo atsirasti dėl jo turėtos ligos.

T. N. sunkiai sutrikdė savo tėvo, t. y. savo šeimos nario, sveikatą, todėl jo padaryta įstatymo uždrausta veika atitinka BK 135 str. 2 d. 3 p.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2021-06-24) T. N. sirgo psichikos sutrikimu – silpnaprotyste, negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu jis serga tuo pačiu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos sąlygomis jo gyvenamojoje vietoje (1 t., b. l. 180-182). Teisiamajame posėdyje ekspertas teismo psichiatras K. Mikučionis patvirtino šią išvadą ir paaiškino, kad atlikę ekspertizę specialistai įvertino T. N. psichinės sveikatos būklę ir rekomendavo jam taikyti išvadoje nurodytą priverčiamąją medicinos priemonę. Kaip nurodė ekspertas, nors jis nėra pavojingas aplinkiniams, tačiau tyrimas parodė, kad jam būtina vartoti vaistus, lankytis pas psichiatrą. Jam reikėtų ir neurologo pagalbos, nes neišnykę neurologiniai reiškiniai.

Šie duomenys leidžia pripažinti, kad T. N. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikytina specialistų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 4418,31 Eur civilinį ieškinį A. N. gydymo išlaidoms atlyginti. Šis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. tuomet, kai kaltininkas yra pripažįstamas kaltu.

Šioje byloje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką T. N. padarė būdamas nepakaltinamas, pagal BK 17 str. 2 d. toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, todėl priteisti iš jo žalos atlyginimą, kaip to prašo civilinis ieškovas, nėra teisinio pagrindo. Pareikštas civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307, 403 str.,

nutaria:

Pripažinti, kad T. N., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p., ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos sąlygomis (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam panaikinti.  

Įpareigoti M. N. šiai nutarčiai įsiteisėjus, per 10 dienų, užregistruoti sūnų T. N. (duomenys neskelbtini).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos 4418,31 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas                                         Valdas Petras Meidus