Baudžiamoji byla Nr. 1-1834-1127/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27023-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,

sekretoriaujant Guodai Klovaitei, Laimai Avižienytei,

dalyvaujant prokurorams Kristinai Rekertienei, Gediminui Juknai,

kaltinamajam A. A. (A. A.),

nukentėjusiajam V. M..

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. A. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: jis 2023 m. liepos 15 d., apie 10 val. 30 min., bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,69 promilių neblaivumas) peiliu tyčia dūrė V. M. į krūtinės srities kairę pusę, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išbėgęs iš buto, ranka sudavė ne mažiau vieno karto į galvos sritį ir pastūmė nukentėjusįjį V. M., ko pasekoje nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė į suoliuką ir susitrenkė galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiam V. M. fizinį skausmą ir padarė durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės kairėje, odos nubrozdinimą kaktoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. 

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji kaltinamasis A. A. kaltę pripažino. Parodė, nelabai prisimena įvykio aplinkybes. Pamena, kad 2023 m. liepos mėnesį užėjo į svečius pas kaimyną A., (duomenys neskelbtini), kur buvo nukentėjusysis, gėrė alkoholį. Bute pas kaimyną buvo gal 6-7 žmonės – buto šeimininkas, nukentėjusysis, K., kaimynas L. ir jis. Alkoholį vartojo visi, taip pat ir nukentėjusysis, buvo apsvaigęs. Konfliktas įvykio tarp 10 val. – 10:30 val., gal apie 10:10 val. Neblaivus jis (kaltinamasis) buvo tik tą konflikto dieną, prieš tai alkoholio nevartojo, spėjo apsvaigti, nes jam nedaug reikia. Dėl kažko susiginčijo, sudavė nukentėjusiajam peiliu pačiame bute, tarp virtuvės ir koridoriaus. Sudavus peiliu, išėjo namo, išėjo į gatvę, nežino, kuri valanda buvo, bet jau policija stovėjo prie namų ir jį pakvietė. Buvo ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai jam nieko nesakė. Su nukentėjusiuoju iki įvykio buvo pažįstami, jis gyvena pas jo (kaltinamojo) pažįstamą. Galėjo būti, kas jis nukentėjusiajam sudavė į galvos sritį ir jį pastūmė, todėl jis krito. Ir pats susitrenkė. Suoliukas yra koridoriuje bute, prie sienos, batų dėžė. Yra ir lauke suoliukai, bet lauke nieko neįvyko. Medikų ir pareigūnų, kai išėjo iš buto, dar nematė. Galvojo, kad nežymiai nukentėjusiajam kažką padarė, nes jis nesiskundė. Buvo šeimininkas paprašė išeiti ir jis išėjo namo, kur paėmė cigarečių, išėjo į lauką parūkyti ir jau buvo pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Nepamena, ar kažkur buvo kraujo, iš buto išėjo ir nieko nematė. Po įvykio bendravo su žmonėmis, kurie kartu buvo bute konflikto metu, tačiau neklausė jų, kas įvyko, pats žino, ką padarė. Bendravo su nukentėjusiuoju, susitaikė su juo, nukentėjusysis jam atleido, pasikalbėjo žodžiu. Su juo susitikdavo, nes gyvena vienoje gatvėje. Jei būtų blaivus, taip nebūtų atsitikę, blaivus jis nėra agresyvus, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmais. Su civilinio ieškinio dydžio nesutinka. Galės atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dalimis, planuoja įsidarbinti, kai baigsis teismo procesas. Prieš tai taip pat dirbo, tačiau ne nuolat, turi problemų su nugara. Susipažino su patikslintu Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu, sutinka su juo, prašo leisti atlyginti dalimis.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusysis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio metu dingo jam priklausęs telefonas. Telefono modelio neprisimena, įsigijo jį lombarde už 85 eurus. Šiuo metu neturi jokio kontaktinio telefono numerio. (Duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena R. M., todėl dažnai nuvyksta pas jį. 2023 m. liepos 15 d. ryte nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atvykęs į vietą nuėjo pas draugą A. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) bute. Pas jį vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo dviese. Tiksliai laiko nežino, bet apie pietus į butą įsiveržė nekviesta moteris su vyru. Moteris jam iš matymo pažįstama, t. y. K., gyvena taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet tikslaus adreso nežino. Kartu su ja buvusio vyro nepažįsta, tik žino, kad jis taip pat yra vietinis, gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie su A. pasakė, kad minėti asmenys yra pas juos nepageidaujami ir kad jie eitų iš kur atėję. Po jų žodžių kartu su K. buvęs vyras tapo agresyvus, pradėjo grasinti jiems susidorojimu. Jam pasidarė nedrąsu ir jis nusprendė eiti savais reikalais, todėl pradėjo šalintis iš buto. Jam išėjus į bendro naudojimo laiptinę jį pasivijo minėtas vyras, rankoje turėjo peilį (iš kur pas jį atsirado rankoje peilis nepastebėjo) ir vieną kartą dūrė jam peiliu į priekinę, viršutinę krūtinės kairės pusės dalį, šiek tiek žemiau raktikaulio. Pajuto stiprų skausmą, akyse aptemo, išsigando, pradėjo sparčiau šalintis iš laiptinės į lauką, bet jis jį ir vėl pasivijo ir sudavė ranka mažiausiai vieną smūgį į galinę galvos sritį, po ko tikriausiai prarado sąmonę ir jau lauke krisdamas ant žemės trenkėsi galvą į suoliuką. Atsigavo jau tik greitosios pagalbos automobilyje, po ko buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje jam gydytojai pasakė, kad jam pasisekė, kad peilis pataikė į kaulą, dėl ko nesusmigo giliau ir nepažeidė gyvybiškai svarbių organų. Prie apklausos prideda ligoninės išrašo nuotrauką, į VTMT vykti sutinka. Mano, kad daugiau informacijos gali žinoti būtent A. K. Taip pat, prašo paskelbti jo telefono paiešką (1 t., b. l. 70-72). 

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad laikosi parodymų, duotų pirmos apklausos metu, tik gali papildyti ir patikslinti, kad įvykio, kurio metu nepažįstamas vyriškis, kurio net vardo nežino, jam padūrė peiliu, jis buvo namuose, kur nuomoja butą  pas A. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra vieno kambario. Jie su A. ten gyvena dviese. Kai jis atėjo namo, buvo vakaras, valandų jis neatsimena, bet bute buvo dar jo pažįstamas L. G., kuris gyvena šalia esančiame bendrabutyje, pirmame aukšte, buto numerio nežino. Jie trise draugiškai bendravo, išgėrinėjo alkoholį - degtinę. Buto durys buvo neužrakintos, nes paprastai, kiek žino, buto durys dažnai būna neužrakintos. Po maždaug 2-3 val. į butą atėjo iš matymo pažįstama moteris, vardu K., pavardės nežino, tik ją pravardžiuoja „K. O.“, bet jos pavardė tikrai žino, kad ne O., o tik jos pravardė. Ji gyvena tame pačiame rajone (kažkur (duomenys neskelbtini) g. rajone, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus). Moteris atėjo kartu su jam nepažįstamu vyriškiu. Matė jį pirmą kartą, nei vardo, nei pavardės nežino. Moteris pradėjo vaikščioti po butą, vyriškis norėjo kartu su jais gerti alkoholį, kad jį vaišintų. Jie buvo nepatenkinti, jis (V. M.) pasakė „Jūs čia nepageidaujami, prašome išeit“, bet tas vyriškis tapo agresyvus. Jis tada jam (V. M.) pradėjo grasinti, sakė jam (V. M.) „užmušiu“. Jis (V. M.) matydamas, kad vyriškis labai agresyvus, pradėjo šalintis iš buto, ir kiek atsimena, dar bute, koridoriuje, jis jam peiliu dūrė į kairę pusę. Jis neįsidėmėjo, kaip jis tuo peiliu užsimojo, bet pataikė į krūtinės kairę pusę, į kaulą. Jis tuomet ėmė toliau bėgti, krito prie pat laiptinės, lauke. Krito, galva atsitrenkė į suoliuką, jam iškrito ir apatiniai, ir viršutiniai dantų protezai. Labai stipriai susitrenkė galvą, prarado sąmonę. Atsipeikėjo ligoninėje. Dėl šio įvykio jam stipriai pašlijo sveikata. Mano, kad liko gyvas tik todėl, kad peilis pataikė į kaulą, nes kitaip būtų pataikęs į širdį. Nuo šio kritimo ant suoliuko jam iki šiol labai skaudą galvą, kaklą. Buvo pas gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, nustatė, kad jam kažkas blogai su kaklo nervu, skauda ir dešinįjį petį. Tai yra vis šio įvykio pasekmės. Sveikata labai bloga, yra pensininkas. Dėl šio įvykio jis turi pretenzijų kaltininkui. Žalą jo sveikatai įvertina 5000 eurų. Kai grįžo iš ligoninės, rado apatinius protezus ant palangės pas A. K. Apatiniai dantų protezai yra sulūžę. Viršutinių protezų niekas nerado. Jie dingo. A. K. labai prastai mato, beveik aklas, todėl nežino, kur jo (V. M.) tie apatiniai protezai, apie viršutinius protezus, kas juos rado jam (V. M.) jis nieko nesakė. Taip pat įvykio metu dingo ir jo mobiliojo ryšio telefonas, pirko stotyje iš lombardo, jam atrodo, kad „SAMSUNG“, dokumentų jo neturi. Jo vertė 100 eurų. Telefonas įvykio metu gulėjo ant jo lovos. Mano, kad čia K. galėjo paimti, nes, kiek jam žinoma, ji užsiima vagystėmis. Nori pareikšti, kad jis susitaikyti su kaltininku nenori, be to, bijo to nepažįstamo vyriškio, nes žino, kad jis grasina A., nes jo neįleidžia pas jį. Po įvykio, maždaug po 2 savaičių, tas vyriškis atėjo prie jo buto durų, daužėsi į duris ir į langus (butas 1-ame aukšte), sakydamas rusų kalba „Staryj, izvini, ja nichotel“ („Seni, atleisk, aš nenorėjau“), bet jis durų neatidarė ir su juo nebendravo. Dar po kiek laiko vėl buvo atėjęs, vėl daužėsi į duris, norėjo, kad su juo susitiktų. A. pasakė, kad neįleis jo į butą. Tada jis pagrasino A., kad išdaužys buto langus, bet po to nuėjo. Vėliau dar buvo jį sutikęs prie stotelės, netoli jo namo. Jis pasakė jam, kad buvo policijoje, sakė jam, kad parašytų policijai pareiškimą, kad jis (V. M.) jam neturi pretenzijų. Jis (V. M.) tylėjo, nieko nežadėjo jam. Jis turi jam pretenzijų. Dėl žalos sveikatai reiškia 5000 eurų ieškinį, nes turės statytis naujus protezus, sveikata pašlijo nepataisomai, o dėl telefono padaryta 100 eurų turtinė žala. Viso reiškia kaltininkui 5100 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 80-82). 

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 15 d. apie pietų metą, tikslaus laiko neatsimena, jie trise, t. y. jis, V. ir L., tikslaus vardo nežino, jie jį taip vadina, sėdėjo jo buto virtuvėje. Prieš tai, tą pačią dieną, su jais buvo ir jų pažįstama K., kurią išvarė, kadangi įtariame, kad ji vogė jų daiktus. Kaip ir minėjo, jie trise sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus (svarainių degtinę). Po kurio laiko į butą užėjo K. su A. ir A. pradėjo konfliktuoti su V., dėl ko konfliktavo, neprisimena. Tiksliai neatsimena kaip, bet matė, kaip A., kuria ranka, tiksliai neatsimena, laikydamas peilį sudavė V. į krūtinės sritį. Po ko V. išėjo iš buto, o paskui jį A. Kas vyko lauke nematė, kadangi liko virtuvėje. Daugiau tikslių aplinkybių neatsimena, kadangi praėjo nemažai laiko ir tuo metu buvo stipriai neblaivus (1 t, b. l. 115-117). 

Liudytoja K. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 14 d. buvo pas draugą A., kiek atsimena, kartu buvo ir V. M. Jie vartojo alkoholinius gėrimus iki ryto, ji ir V. M. liko pas A. nakvoti. 2023 m. liepos 15 d. dienos rytą jie trise išgėrė alkoholio, vyrai nusiuntė ją nupirkti cigarečių į parduotuvę, jai grįžtant iš parduotuvės sutiko A. A., jie su A. kartu grįžo pas A. į butą, kuriame buvo L., A. miegojo, V. bute nebuvo. Jie trise, ji, L. ir A. sėdėjo prie stalo virtuvėje, o A. miegojo kambaryje, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jie kalbėjo trise, A. sakė, kad nori susirasti darbą, jie tarpusavyje nekonfliktavo. Į butą užėjo V. M., ir jis pradėjo įžeidinėti, turbūt ją, jie visi bute buvo stipriai neblaivūs. Po to, kai M. pradėjo įžeidinėti, A. A. pašoko iš tos vietos, kur sėdėjo, ir pradėjo grumtis su V. Ji nepastebėjo, kaip A. A. griebėsi peilio. Po jų grumtynių V. M. išėjo iš buto į kiemą, o A. parodė jai savo grandinėlę suplėšytą, ir kartu su L. išėjo iš buto. Po ko į butą įėjo V. A. parūkyti, ir po to jau atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atliko procesinius veiksmus, patikrino bute buvusių asmenų blaivumą. Po A. ir V. konflikto ji į kiemą išėjusi nebuvo, nematė kaip V. išvežė greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 105-107).

Liudytojas L. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie įvykį nieko parodyti negali, kadangi buvo stipriai neblaivus, pačio įvykio nematė. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, iš kitų žmonių pasakojimų. Kadangi buvo stipriai neblaivus, neatmeta galimybės, kad galėjo būti pas A. bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir vartoti alkoholį. Ten dažnai renkasi žmonės išgerti (1 t., b. l. 126-127).

Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 15 d. apie 10.50 val. atėjo pas pažįstamą A. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), paprašyti cigaretės. Atėjęs iki pažįstamo namų, pastebėjo kieme stovinčią greitosios medicinos pagalbos automobilį, o jo viduje sėdintį pažįstamą V. M.. Užėjęs į buto vidų virtuvėje pamatė prie stalo sėdinčią neblaivią pažįstamą K. ir neblaivų pažįstamą A.. Tuo metu A. miegojo miegamajame ant lovos. Po poros minučių atsikėlė ir pats A., kuris buvo irgi neblaivus, ir jam pasakė, kad išgertuvių metu kambaryje A. kartu su V. susimušė. Po ko iškart atvyko policijos pareigūnai. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, kadangi tikslių įvykio aplinkybių pats nematė (1 t., b. l. 120-122).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2023 m. liepos 15 d. 12:32 val. A. A. buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 23-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3747/2023(01) nurodyta, kad V. M. kraujyje, paimtame 2023 m. liepos 15 d. 11:25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilių etilo alkoholio (1 t., b. l. 30).

V. M. pareiškime nurodė, kad 2023 m. liepos 15 d., dienos metu, valandos tiksliai neprisimena, buvo adresu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo alkoholinius gėrimus su A. K., kai į jo butą užėjo iš matymo pažįstama K. ir su ja buvo nepažįstamas vyras, kuriems jie pasakė, kad jie yra nepageidaujami. Vyras tapo agresyvus, todėl jis (V. M.) išėjo iš buto, po ko daugiabučio bendro naudojimo patalpoje su K. buvęs vyras vieną kartą peiliu dūrė jam į kairės pusės krūtinės sritį, po ko jam aptemo akyse, bandė nuo vyro pabėgti, bet vyras spėjo jam suduoti dar mažiausiai vieną smūgį ranka į galvos sritį. Išbėgęs į lauką galimai prarado sąmonę ir griūdamas susitrenkė galvą į lauke stovintį suoliuką. Atsigavo tik greitosios pagalbos automobilyje, dėl to įvykius prisimena labai miglotai. Dėl įvykio patyrė stiprų fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 31-35). 

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Patekimas į butą yra pro šarvines, rudos spalvos duris. Ant durų yra pakabintas skaičius (duomenys neskelbtini). Patekus į butą tiesiai mato patalpa Nr. 1 - koridorius. Koridoriaus kairėje pusėje prie šaldytuvo ant grindų (laminato) yra matomos rausvos spalvos dėmės (kraujas), nuo kurių yra paimtas biologinis pėdsakas (nuoplova) ir supakuojama į voką Nr. 1. Toliau patalpos Nr. 1 eina patalpa Nr. 2 - virtuvė. Apžiūrint patalpą Nr. 2 - virtuvę, po dešine puse yra medinis stalas, kairėje pusėje yra įrengta virtuvėlė. Ant virtuvėlės stalčiaus guli įvairiausi daiktai (užfiksuoti fotolentelėje), taip pat šalia kriauklės guli peilis, ant kurio geležtės rausvos spalvos dėmė (kraujas), su medine, tamsios spalvos rankena. Peilio geležtės ilgis 20 cm, rankenos ilgis 12 cm. Peilis paimamas ir supakuojamas į dėžę Nr. 1. Toliau patalpos Nr. 2 eina patalpa Nr. 3 - miegamasis kambarys. Apžiūrint patalpą Nr. 3 po dešine puse prie sienos stovi sofa-lova. Tiesiai prie sienos yra pastatyta tamsios spalvos sekcija, ant kurios įvairūs daiktai (užfiksuoti fotolentelėje). Po kaire puse prie sienos yra pastatyta lova, šalia lovos ant šviesios spalvos grindų (laminato) matomos rausvos spalvos dėmės (kraujas), nuo kurių yra paimamas biologinis pėdsakas ir supakuojamas į voką Nr. 2. Butas ir jo prieigos nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus butą daugiau jokių reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta ir nepaimta. Apžiūros metu paimti objektai: 1. Nuoplova nuo grindų (laminato) paimta koridoriaus kairėje pusėje prie šaldytuvo; 2. Peilis, paimtas nuo virtuvėje esančio stalčiaus; 3. Nuoplova, paimta nuo grindų (laminato) iš miegamojo kambario (1 t., b. l. 37-38, 39-44).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas peilis, paimtas nuo virtuvėje esančio stalčiaus 2023 m. liepos 15 d. Nustatyta, kad peilio bendras ilgis 31 cm, geležtės ilgis 18,5 cm, geležtės storis 1 mm, rankenos ilgis 12,5 cm. Peilio ašmenys yra nelygūs, tolygūs, jų bendras ilgis yra 17 cm. Peilio geležtės smaigalys yra smailus, kylantis į viršų, pakotė yra lygi, jos ilgis yra 8mm, geležtės spalva sidabrinė, ant jos smaigalio yra raudonos spalvos likučiai. Peilio geležtės vidurys yra purvinas, o vieta šalia rankenos taip pat yra su raudonos spalvos dėmės. Ant peilio geležtės šalia rankenos yra užrašas „TRAMOTINA INOX STAINLESS BRASIL“. Rankena yra iš medžio, ji yra rudos spalvos su nutrynimais. Ant rankenos matomi 3 sidabriniai taškai. Rankenos ilgis yra 12,5 cm. Rankena yra išlenkta apačioje du kartus. Kitoje peilio pusėje ant geležtės smaigalio taip pat matomos raudonos spalvos dėmės. Ant geležtės vidurio yra matomi likučiai, panašūs į maisto likučius, taip pat visa geležtė yra ištepta galimai riebalais. Daugiau kitokių pėdsakų ant peilio nesimato (1 t., b. l. 45-46, 47-48).

Iš 2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros metu matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (BPC) pateiktas 2023 m. liepos 15 d.  10.34 val. skambučio garso įrašas „2023_07_15_10-34-34_37064567289“. Garso įraše girdima, kaip šneka bendrojo pagalbos centro operatorė (BPC operatorė) ir vyras, galimai V. M. Iš balso girdima, kad vyras, galimai V. M., kalba nerišliai, galimai yra apsvaigęs nuo alkoholio arba kitokių medžiagų. Skambinantis vyras nurodo, kad namuose, (duomenys neskelbtini), peiliu gavo į krūtinę. Nurodo, kad butas yra pirmame aukšte, pirma iš kairės pusės. Skambinantysis prisistatė V. M. (1 t., b. l. 64-66).

Iš 2024 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, dalyvaujant vertėjai, buvo apžiūrėtas pareigūno M. V. kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20230715-105321UTC+0300“. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kad lauke yra šviesus paros metas, pareigūnai atvyksta į įvykį su tarnybine transporto priemone. Pareigūnams sustojus, matomas greitosios medicinos pagalbos automobilis, borto Nr. (duomenys neskelbtini), į greitosios medicinos pagalbos automobilį įlaipinamas vyresnio amžiaus vyras, trumpai kirptais plaukais, apsirengęs šviesios spalvos rūbais, galimai V. M.. Pareigūnai įlaipinamo vyro pasiteirauja kas atsitiko, vyras, galimai V. M., nurodo, kad gavo iš peilio, tuomet pareigūnai toliau tikslina įvykio aplinkybes. Pareigūnai pakalbina greitosios medicinos pagalbos automobilyje gulintį vyrą, galimai V. M., minimas vyras kalba nerišliai, galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Po ko pareigūnas gatve nueina prie stovinčio vyresnio amžiaus vyro, toliau vyras Nr. 2, apsirengusio rausvos spalvos marškiniais, tamsios spalvos kelnėmis. Vyras Nr. 2 pareigūnui nurodo, kad daugiabučiame name, toliau namas Nr. 1, prie kurio sustojęs greitosios med. pagalbos automobilis, kažkas įvyko, į šalia esantį namą, toliau namas Nr. 2, išėjo 2 asmenys. Vyras parodo, kad įvykis įvyko galimai name Nr. 1, pirmame aukšte, durys po kaire. Pareigūnas su kitu pareigūnu, toliau pareigūnas Nr. 2, užeina į namą Nr. 1, pabeldžia į duris, kurias nurodė vyras Nr. 2. Duris atidaro vyresnio amžiaus moteris, apsirengusi tamsios spalvos kelnėmis, šviesios spalvos marškiniais, toliau moteris Nr. 1. Moteris pareigūnams rusiškai nurodo „prašom, aš visiškai nieko nežinau, kadangi aš esu svečiuose“. Pareigūnas rusų kalba klausia, iš kur kraujas, kalbindamas  užeina į kambarį, kuriame iš lovos atsikelia vyresnio amžiaus vyras, toliau vyras Nr. 3, trumpai kirptais plaukais, apsirengęs įvairios spalvos marškiniais. Moteris Nr. 1 vis rusiškai kartoja, kad nežino, ji svečiuose. Vyras Nr. 3 situacijos aiškiai nupasakoti nesugebėjo, kalba nerišliai, galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Po ko pareigūnai užeina į virtuvę, kur prie valgomojo stalo sėdi vyresnio amžiaus vyras, toliau vyras Nr. 4, ilgais plaukais, apsirengęs šviesios spalvos marškiniais. Policijos pareigūnas virtuvėje ant mėlynos spalvos stalviršio randa ir pakelia virtuvinį peilį, galimai ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtą peilį. Policijos pareigūnai ir toliau bando aiškintis situaciją, tačiau bute esantys žmonės atsakinėja nežinantys, kas čia įvyko. Policijos pareigūnas grįžta į kambarį ir rusiškai klausia ten sėdinčio vyro, kas padūrė vyrą peiliu. Vyras Nr. 3 rusiškai, nerišliai pareigūnui nurodo, kad iš bendrabučio, nežino vardo, pareigūnas tikslina detales, Vyras Nr. 3 rusiškai nurodė, kad tai stambaus kūno sudėjimo vyras, apsirengęs chalatu. Policijos pareigūnas pasiteirauja bute esančių asmenų, ar jie turi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, į ką Moteris Nr. 1 rusiškai atsako, kad neturi, tačiau gali įvardyti savo duomenis, ir nurodo „K. P.“. Moteris Nr. 1, galimai K. P., rusiškai nurodo, kad atėjo aplankyti draugo. Po ko pareigūnas išeina iš Namo Nr. 1, greitosios med. pagalbos specialistams nurodo, kokį rado peilį. Greitosios med. pagalbos automobilyje suteikiama pagalba nukentėjusiajam, galimai V. M.. Po ko policijos pareigūnas eina link Namo Nr. 2. Policijos pareigūnas užeina į Namo Nr. 2 laiptinę. Policijos pareigūnas prie buto Nr. 9 sutinka du asmenis, stambaus kūno sudėjimo vyrą, toliau Vyras Nr. 5, galimai A. A., apsirengusį įvairių spalvų marškiniais, tamsios spalvos šortais ir moterį, toliau Moteris Nr. 2, kuri apsirengusi įvairių spalvų megztiniu, tamsios spalvos kelnėmis, mėlynos ir oranžinės spalvos kepure. Vyras Nr. 5, galimai A. A., nurodo, kad jo vardas yra A., o pavardė A. Policijos pareigūnas A. A. paprašius parodo tarnybinį pažymėjimą, A. A. nurodo, kad jis daug sėdėjęs. Policijos pareigūnas A. A. klausia, ar buvo kitame barake, Namas Nr. 1, į ką A. A. atsako, kad nežino ar buvo. A. A. ir Moteris Nr. 2 patikslina, kad Name Nr. 1 nebuvo. Taipogi A. A. parodo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra dar vienas asmuo, bet visiškai girtas. A. A. parodo, kad jis yra iš buto Nr. 1. Pareigūnas praveria buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, buto viduje matoma didelė betvarkė, išmėtyti daiktai ir ant sofos miegantis vyras, apsirengęs tamsios spalvos rūbais. A. A. nurodo, kad miegantis asmuo niekur išėjęs nebuvo. Moteris Nr. 2 nurodo, kad tai L. G., o A. A. patikslina, kad tai L. G. L. G. prabudo ir atsako policijos pareigūnams, kad jis niekur nebuvo išėjęs, o A. A. nurodo, kad kartu su L. G. kartu gėrė. Pareigūnai A. A. ir L. G. nurodo eiti kartu su jais iki namo Nr. 1, išsiaiškinti, ar jie dalyvavo įvykyje. Kadangi L. G. buvo galimai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pareigūnai padaro jo nuotrauką, o A. A. kartu su pareigūnais eina iki greitosios med. pagalbos, kur pagalba suteikinėjama V. M.. V. M. nurodo, kad A. A. jį sužeidė peiliu. Policijos pareigūnai nurodo GMP, kad jie gali važiuoti. Po ko policijos pareigūnai kartu su A. A. eina iki jo gyvenamosios vietos paimti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Užėjus į A. A. gyvenamąją vietą, jis pradeda triukšmauti. A. A. pasodinamas į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikino sulaikymo kamerą. Pareigūnai grįžta į butą, kuriame galimai įvyko įvykis, policijos pareigūnams virtuvėje sėdintiems žmonėms parodo A. A. nuotrauką, žmonės nurodo, kad tai tikrai jis, A. A., sužeidė V. M. peiliu. Policijos pareigūnas pasiteirauja, kieno čia butas, Vyras Nr. 3 nurodo, kad jis šio buto savininkas. Vyras Nr. 4 nurodo, kad jis yra V. A., Moteris Nr. 1 nurodo, kad ji yra K. P., Vyras Nr. 3 nurodo, kad jis A. K.. Pareigūnas išeina iš Namo Nr. 1. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Apžiūrimas objektas yra pareigūno M. V. kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20230715-112322UTC+0300“. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad tai yra pareigūno M. V. kūno kameros vaizdo įrašo „PSS-20230715-105321UTC+0300“ tęsinys. Atvyksta dar vienas policijos ekipažas. Policijos pareigūnės, užėjusios į butą, kuriame galimai įvyko įvykis, aiškinasi įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio, užpildo dokumentaciją, ir pasiėmęs alkotesterį grįžta į butą. Pirma patikrinamas V. A. blaivumas, jam nustatytas 0,18 prom. girtumas, antra patikrinamas K. P. blaivumas, jai nustatytas 2,40 prom. girtumas, vėliau patikrinamas A. K. blaivumas, jam nustatytas 2,65 prom. girtumas, po ko pareigūnas atlieka procesinius veiksmus tarnybiniame automobilyje su tarnybiniu kompiuteriu. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Vaizdo įrašo trukmė 26.40 min (1 t., b. l. 52-54, 55-57).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad jis šiuo metu gyvena vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. K., ten pat, kur ir 2023 m. liepos 15 d. įvyko įvykis. Kambariu jis dalinasi su A. K.. Jis parodė kambarį, kuriame jis gyvena (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 1). Taip pat parodė lovą, kurioje miega (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 2) ir kur po pagalve gulėjo MRT, modelio nurodyti negali, dokumentų neturi. V. M. nurodė, kad iki įvykio sėdėjo virtuvėje trise ir vartojo alkoholinius gėrimus (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 3). Nukentėjusysis iki ateinant įtariamajam, sėdėjo virtuvėje ant kedės, arčiau koridoriaus (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 4). Įtariamasis įėjo į virtuvę ir atsisėdo ant suolo prie lango (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 5), po ko pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju, kadangi įtariamasis pradėjo nukentėjusiajam grasinti sakydamas „užmušiu“, nukentėjusysis atsistojo ir norėjo išeiti iš buto, tačiau įtariamasis jį pasivijo ir koridoriuje (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 6), nukentėjusiajam iš nugaros, įtariamasis dūrė iš nugaros peiliu į krūtinės sritį. Tada nukentėjusysis išėjo į bendro naudojimo daugiabučio namo laiptinę (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 7), nusileido mediniais laiptais link išėjimo iš daugiabučio namo durų (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 8), kur jį prisivijo įtariamasis ir iš nugaros pastūmė nukentėjusįjį, kuris užkliuvo už durų bortelio (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 9) ir krisdamas galva trenkėsi į suoliuką (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 10), esantį šalia daugiabučio namo laiptinės (fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 11-12). V. M. nurodė, kad galva atsitrenkęs į suoliuką, pradėjo šauktis pagalbos, po ko atvyko GMP ir policija (1 t., b. l. 88-91, 92-95). 

2023 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2536/2023(01) nurodyta, kad V. M. nustatyta žaizda krūtinės kairėje, kuri įvardinta kaip durtinė - pjautinė, odos nubrozdinimas kaktoje. Žaizda padaryta aštriu, duriančiai - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neatmetama, kad peiliu, odos nubrozdinimas - kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 97-98). 

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

Kaltinamasis A. A. nurodė tiksliai visų įvykių neprisimenantis, tačiau patvirtino pamenantis, kaip dūrė nukentėjusiajam peiliu, dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad galėjo ir trenkti nukentėjusiajam bei jį pastumti, nors visų aplinkybių, kaip minėta, neprisimena dėl buvusio stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, jokių kaltinimo aplinkybių neginčijo. Kaltinamojo teisme duotus parodymus iš esmės patvirtina nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors pastarieji tam tikroje dalyje skiriasi nuo kaltinamojo ir byloje apklaustų liudytojų parodymų (kas susiję su įvykio laiku, dalyvavusiais asmenimis, konflikto priežastimi), tačiau V. M. nuosekliai aiškino, kad jam kaltinamasis dūrė peiliu vieną kartą į kairės pusės viršutinę krūtinės sritį, taip pat sudavė į galvą, o pasivijęs lauke pastūmė, dėl ko krito ir galva atsitrenkė į suoliuką. Nors kaltinamasis teigė, jog lauke jokių veiksmų neatliko, tik patalpoje, vis tik pats nurodė tiksliai visų aplinkybių neprisimenantis, o kad griuvo ir trenkėsi į suoliuką lauke nukentėjusysis nurodė apklaustas keletą kartą. Nors tik paskutinių paaiškinimų, duotų tikrinat parodymus įvykio vietoje, metu nurodė buvęs pastumtas, teismas neturi pagrindo netikėti duotų parodymų teisingumu. Kaltinimo aplinkybes, kad A. A. dūrė nukentėjusiajam peiliu patvirtino ir tiesiogiai šį įvykę matę liudytojai A. K., K. P.. Liudytojo A. K. teigimu, po dūrio peiliu iš buvo išėjo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis, taigi kas vyko toliau nematė.

Be aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, A. A. kaltę aptariamos veikos padarymu taip pat patvirtina rašytiniai teismo ištirti įrodymai, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus kaltinime nurodytą butą buvo rastas peilis, ant kurio buvo matyti rausvos spalvos dėmės, taip pat, rausvos spalvos dėmė buvo rasta ir koridoriaus kairėjo pusėje prie šaldytuvo ant grindų; kaltinimo aplinkybes parvirtina Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusysis kviečia pagalbą dėl dūrio peiliu, pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, nukentėjusiojo pareiškimas, kuriame nurodytos iš esmės tapačios įvykio aplinkybės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės išvadoje nurodyta, kad V. M. nustatyta žaizda krūtinės kairėje, odos nubrozdinimas kaktoje, sužalojimai pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad A. A. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,69 promilių neblaivumas) peiliu tyčia dūrė V. M. į krūtinės srities kairę pusę, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išbėgęs iš buto, ranka sudavė ne mažiau vieno karto į galvos sritį ir pastūmė nukentėjusįjį V. M., ko pasekoje nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė į suoliuką ir susitrenkė galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiam V. M. fizinį skausmą ir padarė durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės kairėje, odos nubrozdinimą kaktoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. A. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltinamasis buvo teistas, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymą), tačiau veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs, taigi laikomas neteistu (1 t., b. l. 172-174). A. A. baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 175-177), šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Duomenų apie registravimąsi Priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasi prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį nei vidurkis, neskiriant intensyvios priežiūros ir vietoje jos įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį). Kadangi A. A. pripažino kaltę, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant minėtus įpareigojimus.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunkčiu, 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 33 straipsnio 1 punktu, prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - ir PSDF) padarytą 127,92 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Ieškinyje nurodo, kad V. M. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 127,92 Eur. Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant, nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko (1 t., b. l. 143-146).

Teisme gautas civilinio ieškovo pranešimas, kad teismui priėmus 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį pakartotinai patikrino Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacinės sistemos Sveidra duomenis bei nustatė, kad V. M. dėl sveikatos sutrikdymo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti 284,85 Eur dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Ieškinyje nurodyta, kad V. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš PSDF lėšų.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nustatyta, kad dėl A. A. veiksmų nukentėjusiajam V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nustatyti sužalojimai, dėl ko nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas iš kurio matyti, kad kaltinamajam 2023 m. liepos 15 – 17 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose suteiktos paslaugos dėl krūtinės ląstos priekinės sienos sužalojimo, kontakto su peiliu, bendra teiktų paslaugų suma – 284,85 Eur. Už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš A. A. priteistina 284,85 Eur dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis V. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 100 Eur turtinei ir 5 000 Eur žalą neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad įvykio metu dingo jo mobiliojo ryšio telefonas, 100 Eur vertės. Žalą sveikatai vertina 5 000 Eur, nes iki šiol skauda galvą, kaklą, petį, yra visiškai nedarbingas. Be to, įvykio metu iškrito ir sulūžo dantų protezai. Viršutiniai visiškai dingo, o apatiniai atsirado sulūžę, likę dantys kliba, turės dėtis naujus protezus, dėl to negali kramtyti maisto, sutriko mityba (1 t., b. l. 83). Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad krentant ant suoliuko jam iškrito protezai. Naujų protezų nepirko, pirmą kartą juos padarė nemokamai, antrą kartą reikės mokėti. Įvykio metu dingo telefonas, jo vėliau nerado, laikė jį po pagalve namuose. Jam atrodo, kad telefoną paėmė kaltinamojo draugė. Gulėjo ligoninėje keturias dienas. Išleidus iš ligoninės dar skaudėjo šonkaulius. Iki įvykio buvo pensininkas, nedirbo. Po šio įvykio jam nejauku, skauda kaulus, kur buvo dūris, vartojo vaistus, išrašė antibiotikus, vaistus nuo skausmo. Iki dabar vaistus vartoja dėl šonkaulio, kai krito ant suolo, ir dėl sprando, nes nervas prispaustas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

V. M. prašo priteisti 100 Eur turtinei žalai atlyginti dėl įvykio metu dingusio telefono. Kaip paaiškino posėdžio metu, laikė jį po pagalve, o grįžęs iš ligoninės jo nerado. Nustatyta, kad A. A. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, svetimo turto pagrobimu asmuo nėra kaltinamas. Nukentėjusiajam priklausančio telefono netekimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su būtent kaltinamojo padaryta veika. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra netenkinamas.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žaizda krūtinės kairėje, odos nubrozdinimu kaktoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteiktos gydymo paslaugos, atlikti tyrimai. Neabejotina, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusiojo teigimu, skausmą jaučia iki šiol dėl buvusio dūrio ir dėl griuvimo ant suoliuko metu patirto skausmo, be to, jaučia nepatogumus ir dėl griuvimo metu iškritusių dantų protezų. Vis dėlto, įvertintina tai, kad be durtinės – pjautinės žaizdos bei nubrozdinimo kaktoje nukentėjusiajam jokie sužalojimai nustatyti nebuvo, į gydymo įstaigas dėl skausmo ar kitų negalavimų, kaip nurodyta specialisto išvadoje, asmuo nesikreipė. Be to, nors nukentėjusysis nurodo esantis visiškai nedarbingas, pažymėtina, kad ir įvykio metu jis nedirbo, buvo pensinio amžiaus, taigi šie argumentai vertinti kritiškai. Nukentėjusysis taip pat nurodė esant poreikiui dėti naujus protezus, kadangi senieji iškrito atsitrenkiant į suoliuką, tačiau teismui nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų, nėra aišku, kokia protezų keitimo suma. Be to, pats nukentėjusysis nurodė, kad dalis protezų buvo pakeista nemokamai, o asmens galimos išlaidos dėl protezų įsigijimo ateityje nepriskirtinos neturtinei žalai.

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra nedirbantis), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina 700 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis prašė leisti civiliniu ieškiniu priteistą sumą mokėti dalimis.

BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Kaltinamasis teismui pateikė žodinį prašymą, leisti atlyginti žalą dalimis. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, taigi pajamų neturi, tačiau teismui nebuvo teikiami duomenys, patvirtinantys kaltinamojo finansinę padėtį ar turimus finansinius įsipareigojimus, dėl ko būtų galima objektyviai spręsti esant itin sunkiai finansinei padėčiai, taip pat nėra duomenų, kad yra susidariusios itin nepalankios sąlygos sprendimams vykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo prašymas dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis netenkinamas, tačiau A. A. išaiškintina, kad prašymo atmetimas šioje proceso stadijoje neužkerta jam kelio kreiptis į teismą vėlesnės stadijos metu, teikiant motyvuotą prašymą, kartu su jį pagrindžiančiais duomenimis.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 160-161), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuoplova nuo grindų (laminato), paimta koridoriaus kairėje pusėje prie šaldytuvo, nuoplova, paimta nuo grindų (laminato) iš miegamojo kambario, peilis, paimtas nuo virtuvėje esančio stalčiaus, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Buivydiškių g. 20C, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Kompaktiniai diskai su garso bei vaizdo įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai mėnesių), įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. A. 284,85 (du šimtus aštuoniasdešimt keturi eurus 85 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuoplovą nuo grindų (laminato), paimtą koridoriaus kairėje pusėje prie šaldytuvo, nuoplovą, paimtą nuo grindų (laminato) iš miegamojo kambario, peilį, paimtą nuo virtuvėje esančio stalčiaus, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Buivydiškių g. 20C, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinius diskus su garso bei vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                         Giedrė Maslauskaitė