Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-1020/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05482-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.4.1.2.8.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1., 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistajam L. B. ir jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

nukentėjusiajai S. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 284 straipsnį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir L. B. paskirta subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo suėmimo laikas nuo 2020 m. vasario 6 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

S. S. iš L. B. priteista 695 (šeši šimtai devyniasdešimt penki) Eur turtinei žalai atlyginti ir 23 050 (dvidešimt trys tūkstančiai penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.

A. J. iš L. B. priteista 270 (du šimtai septyniasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti ir 18 000 (aštuoniolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinei ligonių kasai iš L. B. priteista 281,43 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt vienas euras keturiasdešimt trys centai) gydymo išlaidoms atlyginti. Valstybės naudai iš L. B. išieškota 184,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi eurai penkiasdešimt centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir 526,50 Eur (penki šimtai dvidešimt šeši eurai penkiasdešimt centų) susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. S. pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       L. B. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 6 d., apie 15.20 val., viešoje vietoje – sporto klube (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų – sporto klubo lankytojų ir darbuotojo A. J. akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, be jokios priežasties ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, tyčia peiliu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius S. S. į krūtinę, dešinę ranką bei dešinę pilvo pusę, tuo S. S. padarė durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje nugarinėje krūtinės pusėje netoli pažasties, durtinę-pjautinę žaizdą dešinio žasto išoriniame paviršiuje, durtinę-pjautinę žaizdą dešinio dilbio srityje, durtinę-pjautinę žaizdą dešinio žasto vidiniame paviršiuje, taip pat kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą po dešiniuoju šonkaulių lanku su kepenų pažeidimu, tokiais veiksmais jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė S. S. sveikatą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė nukentėjusiųjų S. S. ir A. J. bei kitų įvykio vietoje buvusių asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.       Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti – jo veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam ne didesnę nei 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo S. S. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai S. S. priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o A. J. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

2.1.                      Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nesilaikė šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, nes byloje surinktus įrodymus vertino neišsamiai, paviršutiniškai, vienpusiškai ir šališkai, nepašalino prieštaravimų, turinčių reikšmės teismo išvadoms, visas abejones aiškino kaltinamojo nenaudai, todėl netinkamai kvalifikavo jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Nuteistasis pažymi, kad asmenį pripažinti kaltu galima tik jo veiksmuose nustačius visus nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

2.2.                      Nuteistasis L. B. aptardamas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas dėl chuliganiškų paskatų taikymo teigia, kad iš viso proceso metu jo duotų nuoseklių parodymų matyti, jog jo veiksmai sužalojant S. S. buvo išprovokuoti išorinių veiksnių. Inkriminuotus nusikalstamus veiksmus jis atliko todėl, kad pradėjus lankyti sporto klubą jis buvo apkalbamas ne tik nukentėjusiosios S. S., bet ir kitų sporto klubo lankytojų, kurie kalbėdami, dažnai paminėdavo žodį „čigonas“, įžeidinėjo ir juokėsi. Tiek nukentėjusioji, tiek ir kiti sporto klubo lankytojai, nuteistajam nuolat reiškė nepasitenkinimą, tyčia demonstratyviai įžeidinėjo. Nuteistojo teigimu, būtent atsakydamas į tokius veiksmus, išprovokuotas nukentėjusiosios ir supykęs ant jos, panaudojo smurtą. Taigi, nuteistasis, remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, kad iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog jo neteisėtų veiksmų paskatos buvo asmeninės, o ne chuliganiškos. Todėl jo veiksmuose nenustatytas būtinasis BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo L. B. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

2.3.                      Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jis nusikalstamus veiksmus padarė viešojoje vietoje, be jokios priežasties, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, nes nagrinėjamu atveju nebuvo analizuotas jo psichinis santykis su jo nusikalstamais veiksmais. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu žmogaus elgesį valdo jo psichika, t. y. jis suvokia ką daro, numato padarinius, kartais ir jų siekia. Tai yra teisiškai reikšminga išvada, sprendžiant žmogaus atsakomybės klausimą už jo padarytus veiksmus. Nuteistasis cituodamas liudytojų G. B. ir L. B. 2 parodymus bei ekspertizės akte konstatuotas aplinkybes dėl jo elgesio ir veiksmų nurodo, kad jo psichinė būsena yra sunki, aplinkos suvokimas ir mąstymo procesas yra kitoks. Pasak nuteistojo, tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, privalėjo vertinti ir jo atliktų veiksmų suvokimo lygį. Be kita ko, proceso metu atlikus teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę buvo nurodyta, kad L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu – 2020 metų vasario mėnesį konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas dėmesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo bei kiti mišrūs asmenybės sutrikimai. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadose taip pat pažymima, kad L. B. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre psichiatrų yra konsultuojamas jau nuo 2016 metų. Be to, bendraujant su L. B., taip pat galima matyti, kad jis savaip vertina jį supantį pasaulį, nes jo asmeninis aplinkos suvokimas yra kitoks. Taigi, nuteistojo teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, kad jis buvo įsitikinęs, jog jis girdėjo apkalbas ir įžeidinėjimus.

2.4.                      Nuteistasis pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju jis iš tiesų elgėsi neadekvačiai, tačiau jo veiksmus paskatino ir paaiškina būtent netinkamas elgesys su juo, jo nuolatiniai įžeidinėjimai. Be to, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad L. B. dėl jam konstatuotų sutrikimų, nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmus (BK 18 straipsnis). Taigi, pasak nuteistojo, jo elgesys ir veikos motyvų analizė neleidžia daryti išvados, kad pagrindinis  veikos aspektas buvo noras priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

2.5.                      Nuteistasis aptardamas BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas dėl bausmės paskirties ir bausmės skyrimo pagrindų teigia, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai išsprendė jam skiriamos bausmės klausimą, nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir paskyrė neteisingą, t. y. per griežtą bausmę. Šiuo atveju paskiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į nuteistojo L. B. sveikatos būklę, asmenybės ypatumus. Be to, apygardos teismas skirdamas bausmę nuteistajam klaidingai vertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. nevertino aplinkybės, kad jis savo kalę pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

2.6.                      Nuteistasis aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014) nurodo, kad S. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos buvo akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai priteisė 23 050 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis pažymi, kad S. S. pareikštame civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ji patyrė 23 050 Eur neturtinę žalą. S. S. nurodė, kad dėl L. B. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, taip pat jai sutriko miegas, nuolatos jaučia skausmą dėl ko yra priversta vartoti medikamentus, negauna jokių pajamų. Pasak nuteistojo, išdėstytos aplinkybės laikytinos tik subjektyviu S. S. vertinimu ir teiginiu, nes byloje nepateikta jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių medicininių dokumentų ar kitų įrodymų (pvz., gydytojo receptų, vaistų įsigijimo čekių ir pan.). Taip pat byloje nepateikta duomenų, kad S. S. pajamos sumažėjo po nagrinėjamoje byloje tiriamo įvykio. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamoje byloje nepateikus įrodymų patvirtinančių civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos negalima vertinti tokia – 23 050 Eur pinigų suma. Nuteistojo manymu, S. S. neturi būti priteista didesnė nei 8 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

2.7.                      Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pilnai patenkintas A. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo vertinama, kokie konkrečiai jo veiksmai, kokias pasekmes sukėlė A. J. ir kokiu pagrindu neturtinė žala buvo įvertinta 18 000 Eur sumai. Nuteistasis pažymi, kad civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje pateiktiems duomenims, tačiau pirmosios instancijos teismas tenkindamas civilinį ieškinį į tai neatsižvelgė. A. J. civiliniame ieškinyje teigiama, kad į sporto klubą atėjęs jo nepilnametis sūnus ir pamatęs L. B. veiksmus, patyrė didelį išgąstį, nors pats A. J. 2020 m. rugpjūčio 19 d. apklausos metu, nurodė, kad jo nepilnametis sūnus L. B. nusikalstamų veiksmų nematė, nes į sporto klubą įėjo, kai S. S. jau buvo sužalota. Pasak nuteistojo, dėl nurodytų aplinkybių A. J. nepilnamečiui sūnui nebuvo jokios priežasties dėl ko jam būtų galėjęs kilti išgąstis ar dėl ko jis galėjo patirti didelį emocinį sukrėtimą. Be to, A. J. civiliniame ieškinyje nurodyti tik lakoniški teiginiai, kad jis dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir jo sužadėtinės sužalojimo patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, taip pat tai, kad jam sunku miegoti, nes nepateikta jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų (pvz., medicininių dokumentų ir pan.). Vien teiginys, kad jam teko rūpintis mažamečiu vaiku kai jo sužadėtinė buvo sužalota, nėra pakankama priežastis teigti, kad asmuo patyrė keliolikos tūkstančių siekiančią neturtinę žalą. Be to, taip pat civiliniame ieškinyje nepagrįstai nurodyta, kad L. B. veiksmais buvo pakenkta A. J. (duomenys neskelbtini) sporto klubo (duomenys neskelbtini) veiklai ir, kad klientai vengia eiti į sporto klubą. Nuteistojo teigimu, nurodytos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos ir nėra susijusios su L. B. įvykdyta nusikalstama veika. Toks civilinio ieškinio teiginys turi būti pagrįstas tai patvirtinančiais duomenimis. Taip pat nuteistasis akcentuoja, kad jis jokio sąlyčio su pačiu A. J. neturėjo, t. y. jokie nusikalstami veiksmai prieš A. J. atlikti nebuvo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis teigia, kad A. J. civilinis ieškinys dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas. Nuteistasis pažymi, kad taip pat nepagrįstas A. J. civilinis ieškinys dėl 270 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes jo neteisėtais veiksmais jokia žala sporto klubui nebuvo padaryta. Pasak nuteistojo, jis neatliko jokių veiksmų dėl kurių būtų buvęs sugadintas sporto klubo turtas, t. y. spintelė ir kėdė.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėja advokatė Aušra Ručienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji S. S. prašė apeliacinį skundą atmesti. 

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo išvados dėl to, jog nuteistasis L. B. sunkiai sužalojo nukentėjusiąją S. S. ir sutrikdė viešosios tvarkos rimtį yra pagrįstos ir teisingos, tačiau nustatydamas faktines inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis L. B. nukentėjusiąją sužalojo be jokios priežasties, todėl nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų. Tai keičia nuteistojo veiksmų teisinę kvalifikaciją ir nuteistajam skirtiną bausmę. Apygardos teismas išspręsdamas byloje nukentėjusiosios S. S. pareikštą civilinį ieškinį klaidų nepadarė, tačiau teismo išvados sprendžiant dėl A. J. padarytos turtinės ir neturtinės žalos yra neteisingos ir nepagrįstos – jis kaip tiesiogiai žalos nepatyręs asmuo nepagrįstai reikalavo neturtinės žalos atlyginimo dėl S. S. sužalojimų, be to, jis kaip fizinis asmuo negalėjo reikšti savarankiškų reikalavimų, susijusių su juridiniam asmeniui padaryta žala.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės bei pakaltinamumo 

5.       Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, to neginčija ir nuteistasis L. B., kad 2020 m. vasario 6 d., apie 15.20 val., viešoje vietoje – sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų – sporto klubo lankytojų ir darbuotojo A. J. akivaizdoje, L. B. suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiajai S. S. į viršutinę kūno dalį, sunkiai sutrikdė jos sveikatą. Tačiau nuteistasis nesutinka su apygardos teismo atliktu teisiniu jo veiksmų vertinimu ir kvalifikavimu, nes nuteistojo teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo analizuojamas jo veiksmų suvokimo lygis bei inkriminuotų veiksmų atlikimo priežastys. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuteistojo nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl, apygardos teismo išvados dėl nuteistojo L. B. neteisėtų veiksmų padarymo tikslo ir motyvo, nagrinėjamu atveju taip pat turėjo būti aiškiai nustatytos ir atskleistos.

6.       Viso proceso metu, taip pat ir savo apeliaciniame skunde, nuteistasis L. B. neneigė, kad nukentėjusiajai du kartus peiliu dūrė į pilvo dešinę pusę, tačiau taip pasielgė dėl to, kad jam pradėjus lankyti sporto klubą, tiek sporto klubo treneriai, tiek lankytojai jį apkalbinėjo ir įžeidinėjo. L. B. negalėjo pasakyti kas ir ką konkrečiai apie jį sakė. Dėl tokio elgesio jis labai pyko ir ėmė nešiotis peilį. Peilį nešiojosi dvi ar tris savaites, nes galvojo ką daryti. Įvykio dieną nukentėjusiąją sužalojo todėl, kad sportuodamas netoli jos, girdėjo kaip sužalota moteris kažką kalbėjosi su šalia jos buvusiu vyru. Iš jų pokalbio suprato, kad jie vėl jį apkalba, todėl supykęs, eidamas link jos išsitraukė peilį ir jai dūrė (t. 4, b. l. 8–9, 32–33, 166–167). 

7.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo L. B. parodymus apie tai, kad sporto klube sporto klubo treneriai ir lankytojai jį apkalbėdavo ir įžeidinėdavo, nagrinėjamoje situacijoje vertintini atsižvelgiant tiek į objektyviai nustatytas aplinkybes, tiek į nuteistojo L. B. asmenybę, sveikatos būklę, diagnozuotą lengvą protinį atsilikimą, ekspertų išvadas ir paaiškinimus apie susidariusioje situacijoje galėjusias kilti pervertinimo idėjas ir neadekvatų pyktį.

8.       Apklausų metu nukentėjusioji S. S. nurodė, kad niekada jokių konfliktų su klubo nariais nėra turėjusi ir su visais elgėsi draugiškai. Draugiškai elgėsi ir su romų tautybės asmenimis, t. y. nuteistuoju ir jo broliu, kurie lankė sporto klubą. Nors romų tautybės vaikinai sporto klube mėtydavo inventorių, palikdavo jį netvarkingai, elgdavosi nekultūringai, bet ji jų neįžeidinėdavo, taip pat nedrausmindavo, tokiu atveju užtekdavo tik prieiti prie jų ir jie pabaigdavo taip elgtis. Taip pat vienas iš minėtų vaikinų jos vis klausinėdavo kas ji tokia, kuo ji dirba, kada dirbs ir kada sportuos. Jai tokie klausimai atrodydavo keisti, nes kiti sporto klubo nariai tokių dalykų jos neklausinėdavo. Jos sužalojimo dieną į sporto klubą taip pat atėjo minėti romų tautybės asmenys. Kai jie atėjo į sporto klubą, ji su A. J. buvo prie įėjimo į sporto klubą esančio stalo/baro. Ji stovėjo, o A. J. sėdėjo ir jie kalbėjosi. Po kažkiek laiko, netikėtai pajuto smūgius į šoną. Nesuprato, kas atsitiko. Tik A. J. ją patraukus, pamatė šalia savęs stovintį vieną iš romų tautybės vaikinų, kuris rankoje laikė peilį su smaila ir ilga geležte. Durdamas peiliu vaikinas jai nieko nesakė, tačiau po to A. J. jis rėkė „papjausiu tave“, todėl A. J. tarp jų nuvertė šalia stovėjusią spintelę. Netrukus jai pasidarė silpna, todėl buvo nuvežta į gydymosi įstaigą (t. 1, b. l. 64–66; t. 4, b. l. 141–143). 

9.       Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad tiriamo įvykio dieną jis su S. S. buvo sporto klube. Jis sėdėjo prie stalo, o S. S. stovėjo šalia. Į sporto klubą atėjo du romų tautybės vaikinai, su kuriais nei jis, nei S. S. nekalbėjo. Nebuvo jokių pykčių, apkalbų ar konfliktų, tačiau staiga prie S. S. priėjo romų tautybės vaikinas ir kelis kartus smogė jai į dešinį šoną. Iš karto po to jis patraukė S. S. sau už nugaros ir pamatė, kad minėtas vaikinas rankoje laiko peilį. Prie jų prieidamas vaikinas nieko nesakė, tik po to kai jis patraukė S. S., vaikinas jam rėkė „papjausiu, užmušiu“, todėl jis tarp savęs ir minėto vaikino nuvertė spintelę. Po to, prie šio vaikino priėjo kitas romų tautybės vaikinas ir jie iš sporto klubo pasišalino. Nežino kodėl buvo sužalota S. S., tačiau vėliau kiti treneriai jam pasakojo, kad šie romų tautybės asmenys elgdavosi nepagarbiai tiek su salės inventoriumi, tiek su kitais nariais (t. 1, b. l. 118–120, 123–125; t. 4, b. l. 167–169). 

10.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aptartų nukentėjusiųjų parodymų patikimumu. Baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti L. B., nes jų parodymai dėl esminių tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybių – sužalojimo aplinkybių, t. y. priėjimo prie nukentėjusiosios, sužalojimo būdo, grasinimų A. J., L. B. pasišalinimo aplinkybių, viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje ir svarbiausia atitiko objektyvius faktinius nukentėjusiai padarytų sužalojimų duomenis bei byloje surinktus įrodymus. Be to, nukentėjusiųjų S. S. ir A. J. parodymus dėl tiriamo įvykio aplinkybių patvirtina sporto klube buvusių liudytojų parodymai.

11.       Liudytojai L. M. ir H. J. nurodė, kad jie sportavo netoli sporto klubo trenerių stalo ir išgirdo šaukiant „ką jūs darote“. Atsigręžę pamatė už šono susiėmusią sporto klubo trenerę, o šalia jos stovėjo romų tautybės asmuo, kuris rankoje laikė kažką panašaus į peilį. Prieš įvykį jokių pokalbių tarp sporto klubo trenerių negirdėjo, taip pat negirdėjo konflikto tarp sporto klubo trenerių ir romų tautybės asmenų. Po šio įvykio nebegalėjo sportuoti, nes dėl smurtinio nuteistojo elgesio buvo sutrikdyta sporto klubo lankytojų bei kitų tuo metu buvusių sporto klube asmenų rimtis ir tvarka (t. 2, b. l. 2–3; t. 5, b. l. 8–9, 28). Liudytoja J. Š. nurodė, kad jai sportuojant sporto klube, atėjo du romų tautybės asmenys, kurie buvo ramūs, neagresyvūs. Po kažkiek laiko, išgirdo triukšmą, buvo kažkoks šauksmas ir kažkas nukrito. Nuėjusi prie sporto klubo trenerių, pamatė, kad sporto klubo trenerė kraujuoja. Nematė, kad sporto klubo trenerė būtų bendravusi su romų tautybės vaikinais (t. 5, b. l. 9–10). Taigi, šalia nukentėjusiosios sportavę sporto klubo lankytojai taip pat patvirtino, kad prieš pat įvykį negirdėjo, jog nukentėjusioji būtų apkalbėjusi nuteistąjį, taip pat negirdėjo jokio konflikto ar ginčo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios.

12.       Tiek nukentėjusiųjų S. S. ir A. J., tiek liudytojų L. M. ir H. J. parodymus apie tai, kad tarp nukentėjusiosios S. S. ir nuteistojo L. B. nei anksčiau, nei tiriamo įvykio dieną nebuvo jokių konfliktų, taip pat, kad nukentėjusioji neapkalbėjo ir neįžeidinėjo nuteistojo, patvirtino ir nuteistojo brolio L. B. 2 ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamajame posėdyje perskaityti parodymai, kuriuose jis teigė, jog sporto klube jis lankydavosi kartu su broliu L. B.. Po apsilankymų sporto klube, brolis – L. B. jausdavosi gerai, neatrodydavo, kad pablogėjo jo nuotaika. L. B. jam niekada nėra sakęs, kad sporto klube girdi apie juos kokių nors blogų atsiliepimų, kad juos kažkas apkalba. Jis pats apie juos jokių neigiamų atsiliepimų taip pat negirdėjo. Tiriamo įvykio dieną jie su broliu L. B. sportavo skirtingose sporto klubo vietose, išgirdęs triukšmą priėjo ir pamatė suglebusią sporto klubo trenerę ir netoliese stovintį savo brolį L. B., kuris rankoje laikė peilį. Nežinojo, kad jo brolis turi peilį, niekada nebuvo jo matęs. Po to, jis brolį L. B. išsivedė iš sporto klubo ir jie taksi automobiliu išvažiavo namo. Paklausus brolio L. B. kodėl jis taip padarė, šis atsakė, kad apie jį kažką negražaus pasakė, bet ką konkrečiai, jam nepasakė (t. 3, b. l. 111–112, t. 5, b. l. 10). 

13.       Iš aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nustatytos tiriamo įvykio aplinkybės – nukentėjusioji sporto klube stovėjo prie įėjimo esančio stalo ir kalbėjosi su treneriu, o nuteistasis viešoje vietoje, esant sporto klubo darbuotojams ir lankytojams, nieko nesakydamas netikėtai priėjo prie nukentėjusiosios S. S. ir ne mažiau kaip penkis kartus dūrė peiliu (tokį dūrių skaičių patvirtina teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 100–101)). Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu tarp nukentėjusiosios S. S. ir nuteistojo L. B. jokio realaus konflikto nebuvo, nuteistojo L. B. niekas neįžeidinėjo ir su juo nekonfliktavo, tačiau iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis nukentėjusiąją sužalojo dėl pykčio. Nukentėjusioji S. S. papasakodama apie nuteistojo ir jo brolio elgesį klube, be kita ko, minėjo, kad vaikinai sporto klube mėtydavo inventorių, palikdavo jį netvarkingai, elgdavosi nekultūringai, kad dėl to tekdavo prieiti prie vaikinų. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje byloje apklaustų ekspertų paaiškinimus ir išvadas neabejoja, kad tokia situacija galėjo sukelti nuteistojo nepasitenkinimą, todėl neatmeta nuteistojo paaiškinimų, kad pykdamas tiek ant nukentėjusiosios, tiek ant sporto klubo lankytojų, jis ėmė į sporto klubą nešiotis peilį ir galvojo ką jam reikia daryti (t. 4, b. l. 8–9, 32–33, 166–167). Tai, kad nuteistasis L. B. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė vedamas keršto ir pykčio nurodė ir ekspertai teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-3/2021 (t. 5, b. l. 124–136). Be kita ko, tai, kad nuteistasis tampa labai piktas kai aplinkui yra daug žmonių, nurodė ir liudytojas L. B. 2, kuris taip pat nurodė, kad L. B. jam ne kartą sakė, kad girdi kaip žmonės negražiai apie juos kalba, nors jis būdamas šalia tokių kalbų negirdėdavo (t. 3, b. l. 111–112, t. 5, b. l. 10).

14.       Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš pirmiau aptartų aplinkybių negalima konstatuoti, kad nuteistasis L. B. atlikdamas smurtinius veiksmus veikė be jokios priežasties, siekė aiškiai pademonstruoti visuomenės negerbimą, elgesio normų niekinimą, siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ir savo viršenybę. Priešingai, nustatytos aplinkybes leidžia teigti, kad smurtinius veiksmus nuteistasis atliko dėl aiškiai neadekvataus pykčio, klaidingo aplinkos vertinimo ir, jo manymu, netinkamo elgesio su juo. Būtent dėl šių aplinkybių jis nusprendė į sporto klubą nešiotis peilį. O tiriamo įvykio dieną matydamas, kad nukentėjusioji kalbasi su A. J. ir klaidingai manydamas, kad jis vėl yra apkalbamas, panaudojo peilį sunkai sužalodamas nukentėjusiąją S. S. Taigi, vidinė paskata – motyvas, lėmęs L. B. pasiryžimą smurtauti, buvo pyktis.

15.       Apeliantas ir jo gynėja nesutinka su teismo išvada, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas visiškai pakaltinamas. Viso bylos nagrinėjimo metu gynyba akcentavo nuteistojo sveikatos problemas ir teigė, kad darydamas nusikalstamas veikas jis sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo suvokti atliekamų veiksmų ir jų valdyti. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje itin svarbios ir skirtingų ekspertų buvo vertinamos nevienareikšmiškai, visgi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nagrinėjamoje situacijoje neįžvelgia pagrindo išvadoms apie nuteistojo nepakaltinamumą ar ribotą pakaltinamumą.

16.       Pakaltinamumas yra gebėjimas veikiant suprasti savo veiksmų esmę, teisinę reikšmę ir juos valdyti. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2012).

17.       Kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas privalo skirti tokiam asmeniui teismo psichiatrinę ekspertizę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2011). Pagal teismų praktiką, tiek nepakaltinamumas, tiek ribotas pakaltinamumas nustatomi tiriant konkrečią baudžiamąją bylą to nusikaltimo padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017). Nepakaltinamumo (taip pat ir riboto pakaltinamo) negalima preziumuoti, jį reikia nustatyti kiekvienu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, remiantis specialiosiomis žiniomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021). Ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir visos kitos svarbios aplinkybės, pavyzdžiui: tyrimui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; atlikto tyrimo ribos (ar neviršytos specialiųjų žinių ribos, ar nespręsti klausimai, kurie viršija kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-316-699/2015, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-208-976/2017, Nr. 2K-97-976/2020).

18.       Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti ar L. B. gali atsakyti už savo padarytus neteisėtus veiksmus ir ar gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, proceso metu buvo atlikti keli specialių žinių reikalaujantys tyrimai.

18.1.                      Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-298/2020 įvertinus pateiktus medicininius dokumentus rekomenduota L. B. nukreipti stacionariam ištyrimui į Utenos ekspertinį skyrių (t. 3, b. l. 146–147).

18.2.                      Kauno miesto apylinkės Kauno rūmų teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi L. B. paskirta stacionari kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė (t. 3, b. l. 166–167). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-17/2020 konstatuota, kad L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu – 2020 metų vasario mėnesį konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo bei mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Dėl tuometinės savo psichikos būklės L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, o ekspertizės atlikimo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. L. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga, rekomenduotas psichikos būsenos stebėjimas laisvės atėmimo vietoje. Ekspertizės akte apibendrinus L. B. psichikos būseną nurodyta, kad psichikos būsenoje vyrauja lengvo protinio atsilikimo sąlygotas konkretus, paviršutiniškas tiriamojo mąstymas, žemas socialinis nuovokumas, nebrandžios emocijos, apsunkinta jų kontrolė. Asmenybės struktūroje vyrauja nepasitikėjimas, įtarumas su pervertinimo idėjomis. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nekonstatuojama, nuotaikos fonas – patenkinamas. Kritika yra formali, socialinis supratingumas atitinka intelekto, kuris yra lengvo defekto, lygį. Atlikus psichologinį tiriamojo vertinimą nurodyta, kad dėl konstatuoto lengvo protinio atsilikimo, žemo socialinio nuovokumo, emocinio nebrandumo, impulsų kontrolės bei pasekmių įvertinimo sunkumų L. B. negalėjo visiškai teisingai ir kritiškai įvertinti situacijos, savo veiksmų bei atitinkamai reguliuoti savo veiklos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu. Be kita ko, taip pat nurodyta, kad skyriuje buvo stebėtas destruktyvus tiriamojo L. B. elgesys, t. y. stebėtas manipuliatyvus, primityviai gynybiškas tiriamojo elgesys, atitinkantis jo defektinio intelekto lygį. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų ekspertinio stebėjimo metu nekonstatuota (t. 3, b. l. 182–187). Po pirmosios instancijos teisme kaltinamojo L. B. pasakyto nerišlaus ir neaiškaus paskutinio žodžio, pirmosios instancijos teisme ekspertė R. D. patvirtino pateiktas išvadas bei paaiškino, kad siekiant nustatyti ar kaltinamasis savo elgesiu simuliuoja ligą, ar supranta savo veiksmus, galima atsakyti tik po ilgesnio stebėjimo stacionarinės ekspertizės atlikimo metu, įvertinus jo būseną bei pateiktus dokumentus (t. 5, b. 62–63).

18.3.                      Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas po teisiamajame posėdyje ekspertės paaiškinimų, L. B. 2021 m. vasario 8 d. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kurios metu nuteistojo riboto pakaltinamumo būsena nebuvo konstatuota (t. 5, b. l. 73–75). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-3/2021 matyti, kad ekspertų komisija padarė išvadą, jog L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtine psichikos liga ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Veikos padarymo metu L. B. turėjo lengvą protinį atsilikimą, su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo ir mišrų asmenybės sutrikimą. L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. šiuo metu neserga lėtine psichine liga ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu L. B. yra lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo ir mišrus asmenybės sutrikimas ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija (sąmoninga simuliacija), jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Apibendrindami tyrimo rezultatus, ekspertai konstatavo, kad tiriamojo elgsenoje dominuoja primityvi manipuliacija, gynybiškumas, piktybinis, demonstratyvus, kvailiojantis elgesys bei nenuoseklūs, primityvūs bandymai simuliuoti atskirus psichikos sutrikimo simptomus (sursimuliacija). L. B. nustatytas intelekto sutrikimas, esantis lengvo protinio atsilikimo diapozono ribose bei kliniškai reikšminga elgesio patologija. Be kita ko, nurodyta, kad tyrimo metu L. B. nepastebėta psichozinių psichikos sutrikimų ir nenustatyta jų buvus tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu (t. 5, b. l. 124–136).

18.4.                      Apeliacinės instancijos teisme skirtingų ekspertinių komisijų ekspertai R. D. ir S. S. paaiškino, kad iš ekspertizės atlikimui pateiktos medicininės dokumentacijos matyti, jog L. B. buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Abu ekspertai paaiškino, kad esant tokiai medicininei diagnozei, asmuo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau tam tikrais atvejais esant tokiai diagnozei asmeniui taip pat gali būti konstatuojamas ir ribotas pakaltinamumas. Taigi, nagrinėjamu atveju dvi skirtingos ekspertų komisijos esant tokiai pačiai diagnozei, pateikė skirtingas išvadas dėl L. B. galėjimo suvokti savo veiksmų esmę tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu.

18.5.                      Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė R. D. (dalyvavo ekspertų komisijoje konstatavusioje ribotą L. B. pakaltinamumą) paaiškino, kad atliekant stacionarią ekspertizę L. B. personalo darbuotojų buvo stebimas ir jo elgesys du kartus per parą buvo aprašomas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 29 d. Taip pat tiesiogiai buvo bendrauta su L. B. ir po pokalbio su juo, įvertinus pateiktus medicininius duomenis bei baudžiamosios bylos medžiagą, ekspertų komisija pateikė savo išvadas. L. B. psichikos sutrikimai buvo tokie patys tiek veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu. Ekspertė pažymėjo, kad 2020 m. sausio 7 d. gydytojo išvadoje tik pagal mamos žodžius buvo parašyta, jog apie metus laiko L. B. girdi vyriškus ir moteriškus balsus, tariamai jį apkalbančius, bijo eiti pas mamą valgyti, bijo būti apnuodytas, tačiau diagnozė – psichozinis sutrikimas L. B. nebuvo patvirtintas, nes jis nebuvo dėl šios ligos ištirtas. Psichozinis sutrikimas yra tada, kai žmogus pradeda neadekvačiai elgtis, gali būti, kad jis mato kažkokias regos haliucinacijas, girdi klausos haliucinacijas, gali elgtis agresyviai, gali elgtis neadekvačiai, gali įtarinėti, kad jį kažkas nuodija, seka. Ekspertizės atlikimo metu nepastebėta ryškių L. B. atminties sutrikimų, nes jis prisimena viską ką darė. Psichologinis ištyrimas parodė, kad L. B. mąstymas yra konkretus, paviršutiniškas, nebrandžios emocijos, apsunkinta jų kontrolė, primityvus ir manipuliatyvus elgesys. Manipuliatyvus elgesys tai nėra dėl psichinės būklės išreikštas psichinis sutrikimas. Manipuliatyvus elgesys tai noras atkreipti į save dėmesį, o po to primityviai išsiginti, kad to nedarė. Ekspertų manymu, tai, kad L. B. atrodė, jog jis yra apkalbamas, tai yra ne kažkoks psichikos sutrikimas, kaip kliedesys, kaip psichozinis sutrikimas, tačiau yra pervertinimo idėjos. Pervertinimo idėjos kyla realiu pagrindu. Pagal byloje pateiktus duomenis sportuojant L. B. su broliu elgdavosi nekultūringai, vartydavo inventorių, todėl buvo drausminami. Taigi, šiuo atveju apie jį realiai buvo kalbama, o dėl L. B. lengvo protinio atsilikimo ir jo asmenybės ypatumų, jis yra įtarus, kiekvieną veiksmą vertina, kaip nukreiptą į jį. Būtent dėl to ekspertų komisija įvertino, kad tai yra pervertinimo idėjos ir, kad L. B. elgesys dėl kūno sužalojimo esant tokiam kontekstui, vertinamas kaip nevisiškas galėjimas adekvačiai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Šiuo atveju ekspertų komisija padarydama tokias išvadas įvertino medicininio ir juridinio riboto pakaltinamumo kriterijus. Medicininis kriterijus, tai yra lengvas protinis atsilikimas, o juridinis kriterijus – tai asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir socialinį pavojingumą (t. 6, b. l. 91–93).

18.6.                      Apeliacinės instancijos teisme ekspertas S. S. (dalyvavo ekspertų komisijoje konstatavusioje L. B. pakaltinamumą) paaiškino, kad atliekant pakartotinę ekspertizę buvo pateikti visi L. B. medicininiai dokumentai bei vaizdo įrašai. Taip pat ekspertams buvo žinoma apie anksčiau L. B. atliktas ekspertizes. Kaip ir pirmos ekspertizės atlikimo metu, taip ir pakartotinės ekspertizės metu buvo atliekamas L. B. stebėjimas, taip pat buvo bendrauta tiesiogiai su L. B. ir buvo pateiktos bendros psichiatrų bei psichologo išvados, kuriose jie konstatavo, kad L. B. galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę. Ekspertų komisijai atsižvelgiant į L. B. elgesį tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. į tai, kad jo veiksmai buvo tyčiniai – jis nešiojosi peilį, planavo kažką padaryti, nekilo abejonių dėl L. B. pakaltinamumo, nes jis sąmoningai suvokė savo pyktį ir tai buvo jo kontroliuojamas elgesys. Ekspertas pažymėjo, kad dėl L. B. nustatytos lėtinės ligos jam galėjo susiformuoti pyktis, tačiau jo visi atlikti veiksmai buvo sąmoningi. Todėl ekspertų komisija šiuo atveju nematė kriterijų, kurie yra būdingi ribotam pakaltinamumui. L. B. psichikos sutrikimai yra nustatyti gana seniai, tačiau jie nėra tokie, dėl kurių asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nes L. B. nebuvo nustatyta suvokimo sutrikimo. Be kita ko, ekspertas atkreipė dėmesį ir į tai, kad po pirmos stacionarinės ekspertizės atlikimo L. B. du kartus buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur jam taip pat buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir buvo įtarti simuliacijos simptomai. Tokie simptomai pasireiškė ir atliekant ekspertizę klinikinio stebėjimo metu (t. 6, b. l. 93–95).

18.7.                      Taigi, kaip matyti iš ekspertų paaiškinimų vien psichikos sutrikimo nustatymas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atliekant pakartotinę ekspertizę buvo pateiktas itin išsamus ekspertizės aktas. Iš pakartotinės ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad šios ekspertizės atlikimo metu L. B. buvo stebimas dvigubai ilgesnį laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., lyginant su pirminės ekspertizės atlikimo metu, kuri buvo atliekama laikotarpiu, nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 29 d. Šiuo laikotarpiu tiriamasis buvo stebimas medicinos darbuotojų ir jo sveikatos būklė buvo aprašoma kiekvieną dieną, kurią įvertino ir ekspertizės aktą surašę ekspertai. Taip pat pakartotinės ekspertizės metu ekspertai itin išsamiai ir detaliai įvertino ne tik aktualią baudžiamosios bylos medžiagą, bet ir dėl nuteistojo sveikatos būklės pateiktus medicininius dokumentus iš gydymosi įstaigų ((duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, (duomenys neskelbtini) pirminės priežiūros sveikatos centro, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriaus), taip pat ir papildomai pateiktą vaizdo medžiagą dėl nuteistojo elgesio tardymo izoliatoriuje (šių veiksmų metu buvo įžvelgtas manipuliatyvus ir simuliacinis nuteistojo elgesys). Pakartotinės ekspertizės atlikimo metu ekspertams taip pat buvo žinoma, kad anksčiau dėl L. B. buvo atliktos dvi stacionarinės ekspertizės: 1) 2019 metais dėl kitos L. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kurios metu buvo konstatuota, kad veikos padarymo metu (2019 m. gegužės 11 d.) ir šio tyrimo metu (2019 m. rugsėjo 24 d. – spalio 25 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (ekspertizės akte apibendrinant tyrimo rezultatus nurodyta ir tai, kad L. B. ekspertizės metu nusiteikęs gynybiškai, manipuliatyvus, kas rodo, kad jis geba skirti leistiną elgesį nuo neleistino (t. 6, b. l. 97–102)); 2) 2020 metais, t. y. nagrinėjamoje byloje dėl nukentėjusiosios S. S. sužalojimo, kai buvo nustatytas ribotas L. B. pakaltinamumas.

18.8.                      Iš byloje pateiktų ir iš dalies priešingus tyrimo rezultatus dėl nuteistojo L. B. pakaltinamumo lėmusių ekspertizės aktų matyti, kad pakartotinės ekspertizės metu ekspertai turėjo aiškiai platesnę tyrimo medžiagą, taip pat matė ir skirtingus nuteistojo būsenos tyrimo rezultatus, todėl plačiau ir išsamiau įvertino L. B. medicininius duomenis, veiksmus iki nusikaltimo padarymo, jo darymo metu ir po jo ir tai aiškiai nurodyta tiriamojoje ekspertizės akto dalyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti ekspertų paaiškinimai buvo iš dalies skirtingi, tačiau teismą įtikino pakartotinės ekspertizės metu dalyvavusio eksperto S. S. paaiškinimai ir ekspertizės aktas Nr. 82TPK-3/2021. Šio eksperto paaiškinimai apie nuteistojo asmenybę ir sveikatos būklę, taip pat nuteistojo elgesį tyrimo metu (be kita ko, ir vaizdo įrašuose užfiksuotus nuteistojo elgesio ypatumus, aiškiai rodančius jo veiksmų manipuliatyvumą (pvz., lyties organų prisidengimas apsinuoginus, kaip tą paprastai daro savo veiksmus suprantantis ir kontroliuojantis asmuo ir pan.)), gretinant juos su byloje esančiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais apie įvykio aplinkybes, taip pat nustatytas aplinkybes apie nuteistojo L. B. veiksmus iki nagrinėjamo įvykio (išankstinį peilio pasiruošimą ir atsinešimą į sporto klubą), leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistojo veiksmai nagrinėjamo įvykio metu iš tiesų buvo sąmoningi – L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taigi buvo pakaltinamas. Atsižvelgiant į visa tai apygardos teismas pagrįstai vadovavosi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-3/2021 išvadomis ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti nuteistąjį L. B. ribotai pakaltinamu. 

19.       Visi aptarti objektyvieji ir subjektyviai nuteistojo L. B. veiksmų požymiai pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad L. B. sunkiai sužalojo nukentėjusiąją S. S. ir pažeidė viešąją tvarką veikdamas tiesiogine tyčia. Tokią išvadą leidžia padaryti L. B. veiksmų intensyvumas (smurtas buvo stiprus ir intensyvus), būdas (sužalojimas padarytas panaudojant itin pavojingą, žalojančių savybių turintį įrankį – peilį, kurio geležtė buvo 9 cm ilgio – t. 2, b. l. 149–150), sužalojimų skaičius, jų pobūdis ir vieta (ne mažiau kaip penki dūriai, be kita ko, ir į pilvą, kur taip pat yra išsidėstę ir gyvybiškai svarbūs organai). Išankstinis peilio pasiruošimas ir atsinešimas į sporto klubą rodo, kad L. B. suprato savo veiksmų pavojingumą ir sąmoningais bei aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti nusikalstamus ketinimus, po ko, nieko nesakydamas ir ne kartą durdamas peiliu nukentėjusiajai į viršutinę kūno dalį, be kita ko, ir į pilvą, suprato, kad savo veika gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad L. B. veiksmuose nebuvo tyčios sukelti BK 284 straipsnyje numatytus padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. B., veikdamas prieš nukentėjusiąją aptartu būdu, viešoje vietoje, netoliese esant kitiems žmonėms, buvo visiškai abejingas aplinkiniams. Šiuo atveju nuteistojo L. B. elgesio motyvai negali turėti įtakos sprendžiant dėl jo tyčios turinio, nes teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012 ir kt.).

20.       Teisėjų kolegija pastebi, kad esminis ginčas dėl nuteistojo veiksmų teisinio vertinimo nagrinėjamoje byloje kilo ne dėl nusikalstamo viešosios tvarkos pažeidimo ir nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, o dėl sunkaus S. S. sveikatos sutrikdymo įžvelgiant šioje veikoje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-113-303/2019).

22.       Teismų praktikoje panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose nuosekliai pasisakyta, kad neteisėti veiksmai dėl chuliganiškų paskatų pasižymi spontaniška, staiga susiformavusia tyčia, kuri kyla dėl menkavertės priežasties, o atsakas į priežastį, sukėlusią norą nusikalstamai veikti, yra aiškiai neadekvatus. Be kita ko, tokiais atvejais, kai nusikalstamai veikai buvo ruošiamasi, veiksmai apgalvojami, ką ir kaip padaryti, tokiais atvejais vertinama, kad neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo visgi turėjo asmenines paskatas ir jos tokiais atvejais nėra chuliganiškos. Be kita ko, esant chuliganiškiems motyvams, kaltininko ir nukentėjusiojo paprastai nesieja asmeniniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-641/2012, Nr. 2K-8-696/2015). 

23.       Teisėjų kolegija, vertindama šioje byloje nagrinėjamas faktines nuskalstamų veikų aplinkybes, šio sprendimo 13 – 14 pastraipose jau pasisakė, kad nuteistojo L. B. smurtinius veiksmus lėmė pyktis. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusioji asmeniškai vienas kito nepažinojo, tačiau iki nagrinėjamo įvykio buvo ne kartą susitikę tame pačiame sporto klube. Nuteistasis veikė ne be jokios priežasties, o jausdamas pyktį nukentėjusiajai. Jo veiksmai buvo ne spontaniški ir staigūs, nes jiems nuteistasis ruošėsi – jausdamas pyktį nešėsi į sporto klubą peilį. Būtent peilio atsinešimasis ir rodo nuteistojo norą jį panaudoti. Nagrinėjamą situaciją vertinant formaliai, galima visiškai sutikti, jog smurto prieš nukentėjusiąją priežastis buvo mažareikšmė, tačiau atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, į ekspertų paaiškinimus apie tai, taip pat įvertinant aplinkybes, kad smurtiniams veiksmams buvo rengtasi iš anksto, teisėjų kolegija įžvelgia pagrindą konstatuoti, kad nuteistasis L. B. turėjo, nors ir neadekvatų, visgi pakankamai aiškų motyvą sužaloti nukentėjusiąją S. S., todėl chuliganiškų paskatų inkriminavimas šiuo atveju nebūtų teisingas ir neatitiktų prieš tai aptartos teismų praktikos.

24.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo L. B. veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 135 straipsnio 1 dalį ir iš Kauno apygardos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų ir pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių, kurios nurodytos ir šio sprendimo 1 pastraipoje, šalintinos aplinkybės apie L. B. neteisėto veikimo priežastį ir jo veikimą dėl chuliganiškų paskatų – „be jokios priežasties ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą“ ir „dėl chuliganiškų paskatų“ (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje kaip įrodytos pripažintos tokios BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje nusikalstamų veikų aplinkybės:

25.       L. B.

Dėl L. B. paskirtos bausmės

26.       Nuteistojo teigimu, apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai išsprendė jam skiriamos bausmės klausimą, nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir paskyrė neteisingą, t. y. per griežtą bausmę. Pasak nuteistojo, jam paskiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę, asmenybės ypatumus. Be to, apygardos teismas skirdamas bausmę klaidingai vertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. nevertino aplinkybės, kad savo kaltę jis pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

27.       Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

28.       BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą L. B. paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kuri savo dydžiu yra didesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (bausmės vidurkis – 7 (septyneri) metai); už BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu L. B. inkriminuota veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 135 straipsnio 1 dalį, už kurio padarymą nustatyta mažesnė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų (bausmės vidurkis 5 (penkeri) metai 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų; šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį laikomas sunkiu nusikaltimu (kaip jau minėta pagal pirmosios instancijos teismo išvadas nustatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas yra sunkesnis, t. y. labai sunkus).

29.       Pažymėtina, kad skiriant bausmę, jokiu būdu negalima vadovautis tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiomis pasekmėmis, nes tokiu būdu paneigiamas bausmės individualizavimo principas. L. B. teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo. Taip pat baudžiamojoje byloje pateiktame ekspertizės akte Nr. 82TPK-3/2021 nurodyta, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus L. B. 2016 m. lapkričio 24 d. lankėsi pas psichiatrą ir po psichologinio ištyrimo jam nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu. Pagal nustatytą diagnozę L. B. 2018 m. buvo nustatytas 45 procentų neįgalumo lygis. Ekspertizės akte akcentuota, kad L. B. ekspertizės metu nustatytas lengvas intelekto defektas bei asmenybės sutrikimo požymiai (egocentriškumas, padidintas dirglumas, impulsyvumas, tendencija kaltinti kitus, įstrigimas nuoskaudose, primityvus gynybiškumas). Teismo vertinimu tai turėjo įtakos ir nagrinėjamos veikos motyvui, todėl šios aplinkybės itin svarbios nustatant teisingą bausmės dydį. Be to, nors atliktos ekspertizės metu nurodyta, kad šiuo metu L. B. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau jam yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo bei mišrus asmenybės sutrikimas (t. 5, b. l. 124–136).

30.       Apelianto teigimu jis prisipažino, kad sužalojo nukentėjusiąją ir dėl to labai gailisi, todėl tai laikytina lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Iš nuteistojo L. B. proceso metu duotų parodymų, taip pat ir jo pokalbių su ekspertais ekspertizių atlikimo metu matyti, kad L. B. pripažino tik paties dūrio faktą, tačiau nebuvo nuoširdus ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo, priešingai teigė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji pati kalta. Be kita ko, atliekant specialių žinių reikalaujančius tyrimus ekspertai įžvelgė manipuliatyvų jo elgesį ir sąmoningą simuliaciją (t. 5, b. l. 124–136).Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra nuoširdaus nuteistojo L. B. prisipažinimo padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, o formali nuteistojo atgaila, faktiškai neprisiimant atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

31.       Taigi, nors L. B. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas ir dėl jo smurtinių veiksmų S. S. buvo sunkai sužalota sveikata ir tai neabejotinai giliai paveikė nukentėjusiąją ir jos gyvenimą, visgi, atsižvelgus į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, t. y. į nuteistojo sveikatos būklę (diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas), jo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, jauno amžiaus), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (tyčinis sunkus nusikaltimas), įvertinus ir švelnesnę BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę, yra pagrindas L. B. paskirtą bausmę sušvelninti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti nuteistajam L. B. paskyrus nežymiai mažesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijos vidurkis bausmę, t. y. 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo nuosprendis dėl nuteistajam L. B. paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, yra teisingas ir jo peržiūrėti teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo. Abi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės subendrintinos griežtesne bausmę apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktas).

Dėl nukentėjusiajai S. S. priteistos neturtinės žalos dydžio

32.       Byloje nukentėjusioji S. S. pareiškė 25 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei ir 695 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 75–76). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarytas nusikalstamas veikas ir jų pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiosios S. S. patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga suma yra 25 000 Eur. Iš šios sumos atėmus Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo nukentėjusiosios S. S. gautą – 1 950 Eur kompensaciją, iš L. B. nukentėjusiajai S. S. teismas priteisė 23 050 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 695 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuteistasis L. B. nesutinka su apygardos teismo sprendimu dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio ir mano, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 8 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apelianto pozicijai nepritaria.

33.       Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nusikalstama veika nukentėjusiajai S. S. padarytai neturtinei žalai atlyginti, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

34.       Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nuosprendį priėmęs apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo L. B. veiksmų nukentėjusioji S. S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko jai kilo neigiamos pasekmes – atsirado baimė, nesaugumo jausmas, sutriko miegas, jaučia skausmą dėl patirtų sužalojimų, apsunkintas kvėpavimas, nebegali dėl to sportuoti, užsiimti įprasta veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie padariniai įvertinant ne mažiau kaip penkis dūrius į nukentėjusiąją yra visiškai natūralūs ir suprantami. Pačios nukentėjusiosios S. S. parodymais dėl nuteistojo L. B. jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų ji buvo priversta lankytis pas psichiatrą, kuris jai išrašė vaistus nuo depresijos, nuolatinio nerimo ir baimės. Iki šiol ji jaučia sužalojimo pasekmes – skausmą, kvėpavimo sutrikimus. Medikams rekomendavus buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą. Taigi, nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai neabejotinai rodo, kad patirta žala išties sukėlė reikšmingus neigiamus padarinius (vidinių organų sužalojimai, be kita ko, ir su kepenų pažeidimu, ypač duriančių savybių turinčiu įrankiu, neabejotinai turi ilgalaikį neigiamą ir ženklų poveikį žmogaus sveikatai, gyvenimo būdui, taip pat lieka ir estetiniai kūno sužalojimai – randai, kas neabejotinai taip pat daro didelį poveikį emocinei asmens gerovei). Taigi, nors nukentėjusioji ligoninėje buvo gydoma gana neilgai, teisėjų kolegijai nėra abejonių, kad dėl nustatytų nuteistojo smurtinių veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių, nukentėjusioji S. S. patyrė įvairius nepatogumus, susijusius tiek su gydymu, tiek su gijimo procesu bei vėlesnėmis sveikatos pasekmėmis bei psichologine nukentėjusiosios būkle. Priešingai nei teigia apeliantas, tiek dėl medikamentų vartojimo, tiek dėl lankymosi pas gydytojus baudžiamojoje byloje yra pateikti elektroninių receptų išrašai ir medikamentų įsigijimą patvirtinantys mokėjimų kvitai (t. 5, b. l. 18–27). Nagrinėjamu atveju be pirmiau išdėstytų aplinkybių, įvertinus ir nuteistojo asmenybę bei turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, išlaikė teisingą nukentėjusiojo ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrą (nuteistasis nors iš dalies yra neįgalus, visgi yra darbingo amžiaus, be to, nėra duomenų apie itin prastą jo turtinę padėtį ir sveikatą, kuri ribotų galimybes dirbti (lankėsi sporto klube, sportavo), todėl po bausmės atlikimo turės realias galimybes atlyginti visą iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimą) bei teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka dėl sunkaus sveikatos sužalojimo bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, nes bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, yra priteisiamos ir panašios sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-604-788/2015 (priteista po 20 000 Eur), Nr. 2K-407-489/2015 (priteista 17 377 Eur), Nr. 2K-300-222/2017 (priteista 23 000 Eur) ir kt.). Teisėjų kolegija pastebi, kad minėtose bylos priimti sprendimai dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų. Šalies ir gyventojų ekonominė padėtis nėra statiška, todėl teismų praktika besikeičiant ekonominei situacijai negali būti inertiška ir nekisti.

35.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteista 23 050 Eur dydžio suma, turint omenyje itin pavojingą nuteistojo veikimą suduodant nukentėjusiajai peiliu ne mažiau kaip penkis smūgius į gyvybiškai svarbias kūno dalis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengiant sunkiausių padarinių – nukentėjusiosios gyvybės atėmimo, neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams.

Dėl nukentėjusiojo A. J. civilinių ieškinių

36.       Nuteistasis L. B. nesutinka su apygardos teismo sprendimu dėl A. J. priteisto neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Jo teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo vertinama, kokie konkrečiai L. B. veiksmai, kokias pasekmes sukėlė A. J. ir kokiu pagrindu neturtinė žala buvo įvertinta 18 000 Eur sumai. Taip pat nuteistasis pažymi, kad jo neteisėtais veiksmais jokia turtinė žala A. J. nebuvo padaryta. 

37.       Byloje nukentėjusysis A. J. pareiškė 18 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei ir 270 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo argumentavo tuo, kad: 1) dėl jo sužadėtinės sužalojimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, taip pat po įvykio pasidarė dirglus, atsirado nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi ir ateinančiais naujais sporto klubo lankytojais, be kita ko, privalėjo rūpintis sužadėtine ir mažamečiais vaikais; 2) įvykio metu buvo išgąsdintas jo mažametis sūnus, kuris dėl to lankėsi pas mokyklos psichologę; 3) dėl įvykio jam priklausantis sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ prarado savo gerą reputaciją, todėl sporto klubo nariai, ypač moterys, vengia eiti į sporto klubą, taigi, tai pakenkė ir sporto klubo veiklai. Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos argumentavo tuo, kad įvykio metu buvo sugadintas sporto klubo turtas – kėdė – 150 Eur vertės ir medinė spintelė krepšiams susidėti – 120 Eur vertės (t. 1, b. l. 156–157). Taigi, iš A. J. pareikšto civilinio ieškinio argumentų matyti, kad jis neturtinę žalą grindžia: 1) savo paties išgyvenimais, t. y., kad buvo sužalotas jam artimas žmogus ir jis tai matė; 2) vaiko patirtais išgyvenimais dėl matyto tiriamo įvykio aplinkybių; 3) jo vadovaujamo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sugadinta reputacija ir prarastu įmonės geru vardu. Turtinę žalą grindžia įvykio metu sugadintu sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turtu.

38.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarytas nusikalstamas veikas ir jų pasekmes, sprendė, kad A. J. patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga suma yra 18 000 Eur, taip pat 270 Eur turtinei žalai atlyginti. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos ir priimtos neįvertinus BPK 28 straipsnio nuostatų ir teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai tik tiems šeimos nariams ir artimiesiems, kurie reikalauja neturtinės žalos atlyginimo po tiesioginę žalą patyrusio asmens mirties. Be to, teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad A. J. kaip fizinis asmuo negalėjo reikšti savarankiškų reikalavimų dėl juridiniam asmeniui padarytos žalos.   

38.1.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau kasacinis teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad tokiu atveju asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais, išskirtiniais atvejais esant ypatingoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-507/2016, Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.). Priešingu atveju visi asmenys, kurių šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys nukentėjo dėl nusikalstamų veikų ar kurie matė nusikalstamus veiksmus, nesant ypatingų aplinkybių, galėtų įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Be kita ko, 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai.

38.2.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad smurtiniai veiksmai buvo padaryti prieš S. S., o A. J. buvo asmuo, kuris tiesiogiai, kaip ir kiti sporto klube buvę asmenys, matė L. B. atliekamus smurtinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje nuosekliai plėtojamos pozicijos dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų šeimos nariams tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje tokie atvejai yra itin reti ir netgi pavieniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą sužaloto vaiko motinai, nes eismo įvykio metu buvo sunkai sužalotas vos dviejų mėnesių vaikas dėl ko jo motina turėjo nuolatos jį slaugyti, motina išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo, dėl jo galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Panašiai kasacinis teismas sprendė ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl sunkaus dukters sužalojimo eismo įvykio metu, nustačius, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, dėl ko nukentėjusioji ilgą laiką buvo vegetacinėje būsenoje, komoje, patyrė klinikines mirtis, nukentėjusiosios būklė vis dar sunki buvo ir bylos nagrinėjimo metu, todėl teismai konstatavo, kad nukentėjusiosios tėvai po dukters patirtos traumos ir patalpinimo į gydymo įstaigą, prarado įprasto gyvenimo pobūdį, dėl nusikaltimo ir pasekmių patyrė pergyvenimus ir sukrėtimus, dvasinį skausmą dėl dukros kaip normalaus žmogaus praradimo ir liekamųjų sveikatos sužalojimo reiškinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Taip pat byloje dėl tyčinio sunkaus sveikatos sužalojimo priteista neturtinė žala motinai, tėvui, močiutei ir seseriai, įvertinus tai, kad nukentėjusysis jau daugiau nei dvejus metus yra komoje, jo pasveikimo (sąmonės atgavimo, savarankiško apsitarnavimo) prognozės yra mažai tikėtinos dėl pakankamai didelės apimties galvos smegenų negrįžtamų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Teisėjų kolegija sutinka, kad A. J. dėl tiriamo įvykio patyrė neigiamų emocijų, vis tik baudžiamojoje byloje aptariama situacija negali būti prilyginama kelioms jau aptartoms ir pavienėms situacijoms, ir nesudarė pagrindo A. J. kaip nukentėjusiosios sužadėtiniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje situacijoje. 

39.       Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. J. taip pat grindžia ir tuo, kad dėl neteistų L. B. veiksmų jo mažametis vaikas patyrė dvasinius išgyvenimus ir turėjo lankytis pas psichologą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir pirmiau aptartu atveju, šiuo atveju taip pat nėra jokių išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir dėl A. J. sūnaus patirtų išgyvenimų dėl neteisėtų L. B. veiksmų. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad A. J. mažametis sūnus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat A. J. nedalyvavo byloje kaip jo įstatyminis atstovas.

40.       Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. J. grindžia sugadinta sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ reputacija, prarastu įmonės geru vardo. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos grindžia sugadintu sporto klubo turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Šiuo atveju A. J. nepateikė jokių dokumentų nei apie įmonės teisinį statusą nei apie jam suteiktus įgaliojimus atstovauti įmonę. Iš civiliniame ieškinyje nurodyto įmonės pavadinimo ir byloje esančių duomenų apie įmonės veiklos vietą ir viešuose registruose esančių duomenų (pvz. VĮ „Registrų centras“ duomenis) galima tik spėti, kad „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo teisinė forma – asociacija. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Taigi, asociacija yra juridinis asmuo, kuriam taikomi bendrieji juridiniams asmenims būdingi požymiai ir, kurio reglamentavimas įtvirtintas CK IV skyriuje, tiek kiek Asociacijos įstatymas nenumato kitaip (žr. mutatis mutandis Asociacijos įstatymo 3 straipsnį). Vienas iš juridinių asmenų požymių yra civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas, kuris reiškia galėjimą įgyti konkrečias civilinio proceso įstatymų nustatytas civilines procesines teises ir pareigas, o civilinis procesinis veiksnumas – tai galėjimas savo veiksmais įgyvendinti tokias procesines teises ir vykdyti pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

41.       Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas, nagrinėjamu atveju dėl galimai patirtos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ žalos galėjo kreiptis ir civiliniu ieškovu galėjo būti pripažintas juridinis asmuo. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl galimai sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ patirtos neturtinės ir turtinės žalos civilinį ieškinį pareiškė A. J. kaip fizinis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad A. J. būtų suteikta teisė atstovauti minėtą juridinį asmenį. Taigi, šiuo atveju ieškinį pareiškė ir civiliniu ieškovu buvo pripažintas ne tas asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl 270 Eur turtinės žalos ir 18 000 Eur neturtinės žalos civiliniam ieškovui A. J. priteisimo iš L. B. panaikinama ir A. J. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Tai neužkerta galimybės tinkamam subjektui reikšti patirtos žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistojo L. B. veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam L. B. paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo panaikinti ir nuteistajam L. B. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmių apėmimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta arešto bausme ir L. B. paskirti subendrintą – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 270 (du šimtai septyniasdešimt) Eur turtinės žalos ir 18 000 (aštuoniolika tūkstančių) Eur neturtinės žalos civiliniam ieškovui A. J. priteisimo iš L. B. ir A. J. civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Jolanta Čepukėnienė

                                                                                                                                Evaldas Gražys

                                                                                       Ernestas Rimšelis