Administracinė byla Nr. I-4059-790/2015

  Proceso Nr. 3-61-3-02854-2014-9

          Procesinio sprendimo kategorija: 55.3; 70.6; 70.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai A. B., atsakovo atstovui V. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėja A. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013-09-17 sprendimą Nr. (6.5) 1-6121, 2013-12-19 sprendimą Nr. (6.5) 1-8893 ir 2014-05-14 sprendimą Nr. (6.5) 1-4485, 2) priteisti pareiškėjai iš VSDFV arba VSDFV Utenos skyriaus neteisėtai sumažintą ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 13 282,77 Lt. Nurodo, kad  2009-06-14 sprendimu pareiškėjai buvo paskirta senatvės pensija, kuri nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, buvo sumažinta, kadangi pareiškėja gavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodydamas, kad dirbantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos neteisėtai. Pareiškėja 2013-09-09 kreipėsi į VSDFV ir, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, prašė išmokėti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai sumažintą senatvės pensijos dalį. VSDFV 2013-09-17 sprendimu Nr. (6.5)1-6121 prašymą nagrinėti atsisakė, nurodė, kad yra praleistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytas 3 metų terminas. Pareiškėjos nuomone, šis terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsiteisėjimo dienos. 2013-12-11 pakartotinai kreipėsi į VSDFV dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau 2013-12-19 sprendimu Nr. (6.5)1-8893 VSDFV jos prašymą nagrinėti atsisakė. Konstitucinis Teismas 2014-03-07 sprendime nurodė, kad įstatymų leidėjas turi nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus, kuriais remiantis būtų parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Šis įstatymas iki šiol nėra priimtas, todėl pareiškėja 2014-05-05 vėl kreipėsi į VSDFV dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, tačiau VSDFV 2014-05-14 sprendimu Nr. (6.5)1-4485 prašymą nagrinėti atsisakė. Pareiškėja teigia, kad valstybei nustačius Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, ji neteisėtai negavo dalies teisėtai įgytos senatvės pensijos, dėl to patyrė nuostolius.

Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos reikalavimus dėl VSDFV sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus, o reikalavimą priteisti iš VSDFV teritorinio skyriaus pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 palikti nenagrinėtą. Pareiškėja apie pensijos sumažinimą sužinojo gavusi pirmą sumažintą pensiją 2010 m. sausio mėn., todėl į VSDFV 2013-09-09 dėl sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo kreipėsi praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Atsižvelgiant į tai, VSDFV ginčijamais sprendimais pagrįstai atsisakė pareiškėjos skundą nagrinėti. Pareiškėjai buvo nustatytas papildomas terminas pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo ir kreipėsi į teismą. Pareiškėja nėra pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčų dėl pensijų dalies priteisimo nagrinėjimo tvarka, o kadangi terminas skundui paduoti nebuvo atnaujintas, šia tvarka pasinaudoti nebegalima.

Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą prašo bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2013-09-17 sprendimą ir 2013-12-19 sprendimą nutraukti, likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV 2013-09-09 prašymu, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą. Pareiškėja, prašydama atnaujinti skundo dėl neišmokėtos pensijos grąžinimo padavimo 3 metų terminą ir įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, 2013-12-11 prašymu kreipėsi į VSDFV, tačiau pareiškėjai nenurodžius termino praleidimą pateisinančių argumentų, VSDFV 2013-12-19 sprendimu atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti bei nenagrinėjo pareiškėjos 2013-09-09 ir 2013-12-11 prašymų. Pareiškėja 2014-05-14 prašymu trečią kartą kreipėsi į VSDFV dėl teritorinio skyriaus įpareigojimo išmokėti 2010-2011 m. negautą senatvės pensijos dalį. Šiame prašyme nebuvo pateikti jokie nauji faktiniai duomenys, leidžiantys ginčyti ankstesnius VSDFV sprendimus, nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima atnaujinti praleistą terminą teritorinio skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensiją apskųsti, todėl VSDFV 2014-05-14 sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą kaip kartotinį. Ginčijamuose sprendimuose pareiškėjai buvo išaiškinti jų apskundimo terminai, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pareiškėja VSDFV 2013-09-07 sprendimo ir 2013-12-19 sprendimo teismui neapskundė, todėl pareiškėjos skundas dėl šių sprendimų paduotas praleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus ir byla šioje dalyje nutrauktina. Nustatytais terminais pareiškėja apskundė tik VSDFV 2014-05-14 sprendimą, todėl skundas gali būti nagrinėjamas tik šioje dalyje. VSDFV 2014-05-14 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punktu. Todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą atmestinas. Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme iš esmės.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą prašė tenkinti, atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.

Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis atmestina.

Pareiškėjai nuo 2009-06-14 paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 24). VSDFV Utenos skyriaus 2013-08-26 pažyma (b. l. 28-29) patvirtina, kad pareiškėjai 2010-2011 m. buvo išmokama sumažinta pensija, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas.

ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Ginčo laikotarpiu galiojusio Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV, o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numatė, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Remiantis šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su tokiu sprendimu, per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį  reglamentavimą, pareiškėja, nesutikdama su VSDFV teritorinio skyriaus veiksmais, 2010-2011 m. jai mokant perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, per 3 metus nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo turėjo teisę teritorinio skyriaus veiksmus skųsti VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o nesutikdama su VSDFV sprendimu, per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti tokį sprendimą teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja į VSDFV dėl teritorinio skyriaus veiksmų, kuriais jai buvo mokama sumažinta pensija, kreipėsi 2013-09-09 prašymu (b. l. 34). VSDFV 2013-09-17 sprendimu atsisakė nagrinėti skundą, kadangi pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, skaičiuojamą nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo (b. l. 35-36). Kartu pareiškėjai buvo išaiškinta, kad jeigu iki 2013-10-02 ji pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja 2013-12-11 prašymu pakartotinai kreipėsi į VSDFV, prašė atnaujinti terminą prašymui paduoti (b. l. 37-38). VSDFV 2013-12-19 sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-09-09 ir 2013-12-11 prašymus, kaip paduotus praleidus apskundimo terminus ir pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad teritorinio skyriaus veiksmų apskundimo terminą ji praleido ne dėl nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių. Pareiškėja skundą teismui dėl VSDFV 2013-09-17 ir 2013-12-19 sprendimų panaikinimo padavė tik 2014-05-23 (b. l. 15), praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą apskųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimams.

ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus ir tai yra pagrindas bylą nutraukti, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-75/2009). Teismas, siekdamas pareiškėjai padėti įgyvendinti jos procesines teises, išaiškino pareiškėjai, kad ji praleido VSDFV 2013-09-17 ir 2013-12-19 sprendimų apskundimo terminus, taip pat išaiškino pareiškėjai jos teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti terminą skundui dėl minėtų sprendimų paduoti, nurodė procesines pasekmes tuo atveju, jeigu ji nepateiks prašymo arba prašymą teismas atmes (b. l. 42), tačiau pareiškėja prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo teismui nepateikė, svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido VSDFV 2013-09-17 ir 2013-12-19 sprendimų apskundimo terminus, nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, bylos dalis dėl skundo reikalavimų panaikinti VSDFV 2013-09-17 ir 2013-12-19 sprendimus nutrauktina.   

Pareiškėja 2014-05-05 prašymu dar kartą kreipėsi į VSDFV, prašydama įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 40). VSDFV 2014-05-14 sprendimu, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo aptarnavimo institucijose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punktu, atsisakė nagrinėti prašymą kaip kartotinį.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis numato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo aptarnavimo institucijose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktas numato, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 punktas numato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Fondo valdyba arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja 2014-05-05 prašymu skundė tuos pačius VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus, kuriuos privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jau buvo apskundusi du kartus. Dėl šių pareiškėjos skundų buvo priimti VSDFV sprendimai, kurie nustatytu terminu nebuvo apskųsti teismui. Pareiškėjos 2014-05-05 prašyme naujų faktinių duomenų nebuvo nurodyta. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, asmuo į įstatyme numatytą išankstinio ginčo nagrinėjimo instituciją gali kreiptis tik vieną kartą. Pakartotinis kreipimasis į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją tuo pačiu klausimu gali būti vertinamas kaip netinkamas teisių gynimo būdas, be kita ko, neturintis įtakos termino paduoti skundą administraciniam teismui skaičiavimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-64/2009, 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-596/2009). Esant tokioms aplinkybėms, VSDFV 2014-05-14 sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-05-05 prašymą, kadangi tuo pačiu klausimu jau buvo priimti galiojantys sprendimai. Pastebėtina, kad pareiškėjai VSDFV 2013-09-17 sprendimu jau buvo sudaryta galimybė iki 2013-10-02 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl VSDFV, gavusi 2014-05-05 prašymą, pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles neturėjo pareigos dar kartą nurodyti pareiškėjai termino įrodymų, sudarančių pagrindą praleisto skundo padavimo terminui atnaujinti, pateikimui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad VSDFV 2014-05-14 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pagrindo jo panaikinimui nėra (ABTĮ 89 straipsnis).

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo priteisti pareiškėjai iš VSDFV arba VSDFV Utenos skyriaus neteisėtai sumažintą ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 13 282,77 Lt. Teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė konkretūs atsakovo – senatvės pensijas įgalioto mokėti subjekto – veiksmai, pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. mokant perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją. Kaip minėta, ginčams dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjos reikalavimas jai išmokėti senatvės pensijos nepriemoką pirmiausia turi būti išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka VSDFV, ir tik VSDFV išnagrinėjus ginčą iš esmės, priimtas sprendimas dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo gali būti skundžiamas administraciniam teismui, kartu reiškiant reikalavimą dėl pensijos nepriemokos priteisimo. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y., kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-12 nutartis adm. b. Nr. AS756-870/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju VSDFV 2013-09-17, 2013-12-19 ir 2014-05-14 sprendimais atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo, todėl teisėjų kolegija negali pripažinti, kad pareiškėja ginčo klausimu sėkmingai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kadangi šiuo metu nuo pirmosios perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijos pareiškėjai išmokėjimo (2010 m. sausio mėn.) yra praėję daugiau nei 3 metai, konstatuotina, kad pareiškėja yra praleidusi kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminą. VSDFV yra priėmusi galiojančius ir nenuginčytus sprendimus atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundus ir netenkinti pareiškėjos 2013-12-11 prašymo dėl termino atnaujinimo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo yra paduotas nesilaikant nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir jau nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Tai yra pagrindas šią bylos dalį nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 8 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7-8 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos A. B. skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-09-17 sprendimą Nr. (6.5)1-6121, 2013-12-19 sprendimą Nr. (6.5)1-8893 ir priteisti pareiškėjai senatvės pensijos dalį, nutraukti.

Likusią pareiškėjos A. B. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai               Marius Bajoras

              Ina Kirkutienė

      Jolita Rasiukevičienė