LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gruodžio 23 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „TransRental“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Ekspozicijų sistemos“, UAB „TransRental“, Conica AG, UAB „Absolut-Trans“ ieškinį atsakovui K. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Eurodebt LT“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė paduotame kasaciniame skunde, siekdama pagrįsti kasacijos pagrindų buvimą, nurodo šiuos teisinius argumentus:
1) Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad bendrovės kreditoriai (ieškovai), pareikšdami tiesiogini ieškinį bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, turėjo pareigą įrodyti, kad bendrovė vadovas jiems padarė individualią žalą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, suformuotų, kai tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui reiškiamas po to, kai bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad šis subjektas kaltas dėl tyčinio bankroto, atitinkamai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-l15-915/2017, yra išaiškinęs, kad pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
2) Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad tenkinus ieškinį susidarytų situacija, kai reikalavimo teisę į atsakovą dėl tų pačių piniginių lėšų (29 898,23 Eur sumos) turėtų tiek ieškovai, tiek asmuo, kuriam perleista reikalavimo teisė, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-l18-1075/2020 ir 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-l15-915/2017, suformuotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, o apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė. Tai, kad lygiagrečiai su bankroto byloje pateiktais bankroto administratoriaus reikalavimais atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo pareikšti ieškovės individualūs reikalavimai atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo, nedaro šių ieškinių tapačių.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, advokatų profesinei bendrijai „Intra lex“ grąžinama už ieškovę UAB „TransRental“ 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 27 sumokėta 121 Eur žyminio mokesčio dalis ir 2020 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 102 sumokėta 84 Eur žyminio mokesčio dalis, iš viso 205 Eur (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Intra lex“ (j.a.k. 304439599) už ieškovę UAB „TransRental“ paduodant kasacinį skundą sumokėtą 205 (dviejų šimtų penkių) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Bublienė
Dalia Vasarienė