Civilinė byla Nr. e2YT-11566-955/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05999-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 27 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, A. T..
Teismas
nustatė:
pareiškėja B. R. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama A. T. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. J. T (toliau – palikėjas), gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 20 d. mirė pareiškėjos B. R. motina A. T.. Po savo motinos mirties pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 1-ąjį Notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir priėmė mirusios mamos A. T. palikimą, tačiau paaiškėjo, jog A. T. po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo A. J. T mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Nekilnojamojo turto registre A. T. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjos tėvams gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjui A. J. T, jo palikimą sudarė ½ nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje – bute. Palikimą po savo sutuoktinio mirties, pareiškėjos motina A. T. priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – priėmė palikėjui A. J. T priklausančius asmeninius daiktus, t. y. šeimos nuotraukas, knygas, įrankius ir kitus daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje – bute. Po sutuoktinio mirties pareiškėjos motina liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi bute esančiais daiktais. Nurodytų aplinkybių visuma rodo, jog A. T. priėmė visą palikimą ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu. Be to, ji rūpinosi palikėju, taip pat organizavo jo laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais su palikėjo mirtimi susijusiais reikalais.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paliktojo turto priėmimą valdyti. Turto bankas prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. T. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir patvirtina, kad jo mama A. T. po tėvo A. J. T. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2021 m. gegužės 3 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Teismas
konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja B. R. yra A. T., mirusios (duomenys neskelbtini) ir A. J. T, mirusio (duomenys neskelbtini) – dukra. Ji ir suinteresuotas asmuo A. T. po A. T. mirties priėmė palikimą paduodami pareiškimus vietos notarui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. gegužės 11 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 19-1870 pagrindu. Nors butas registruotas A. T. vardu, tačiau įgytas santuokos metu, todėl priklausė A. T. ir A. J. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. L. išduotas liudijimas patvirtina, kad po A. J. T. mirties nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad A. T. (gimusi 1943 m. gegužės 8 d., mirusi 2020 m. lapkričio 11 d.) po jos sutuoktinio A. J. T, mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio A. J. T, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Kristina Imbrasienė