Byla Nr. T-51-361/2018

                   Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02018-2011-3

                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16;

 (S)

                   2.5.19 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos teritorinės darbo biržos prašymą dėl skolininkės I. B. pakeitimo jos teisių ir pareigų perėmėju M. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-361/2014,

n u s t a t ė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-361/2014 (įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 23 d.):

I. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 206 straipsnio 1 dalyje (2004 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), 183 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX- 2314 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje ir nubausta: pagal BK 206 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) bauda; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir I. B. paskirta galutinė bausmė – 250 MGL (32 500 Lt) bauda.

Iš I. B. priteista Klaipėdos teritorinei darbo biržai 314 000 Lt žalos atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą I. B. turtui – pastatui-malūnui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) su jame esančia virtuvės, kavinės, konferencijos salės įranga ir baldais bei kitu smulkiu inventoriumi, nuspręsta palikti galioti iki bus išieškota Klaipėdos teritorinei darbo biržai padaryta žala.

2. Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas išieškotojos Klaipėdos teritorinės darbo biržos prašymas pakeisti skolininkę I. B. jos teisių ir pareigų perėmėju M. Š.. Tokį prašymą grindžia tuo, kad skolininkė (nuteistoji) I. B. mirė, o jos palikimą priėmusi duktė O. Ž. 2016 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui (mirusiosios vaikaičiui) M. Š. paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po I. B. mirties 2015 m. sausio 22 d. Nurodo, kad 2015 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas išdavė išieškotojai vykdomąjį raštą dėl 314 000 Lt (90 940,69 Eur) žalos atlyginimo išieškojimo iš nuteistosios I. B.. Pradžioje išieškotoja 2016 m. sausio 25 d. raštu kreipėsi į paveldėtoją O. Ž., pastarosios deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, primindama apie ginčo įsiskolinimą. Tačiau registruotas laiškas grįžo su žyma, jog gavėja nurodytu adresu negyvena. 2016 m. vasario 4 d. raštu kreipėsi į O. Ž. kitu jos galimu gyvenamosios vietos adresu Vilniuje, tačiau registruotas laiškas grįžo su žyma, jog adresatas gyvena Skuode. 2016 m. vasario 3 d. raštu kreipėsi į palikėjos I. B. gyvenamosios vietos antstolių kontoras su paklausimu, ar O. Ž. kreipėsi į juos dėl turto apyrašo sudarymo. Gavo atsakymus, jog dėl turto apyrašo sudarymo nesikreipta. Su išieškotoja susiekęs advokatas A. P. nurodė, jog O. Ž. yra žinoma apie palikėjos įsiskolinimus ir ji, kaip įpėdinė, siekia surasti kompromisą. Šio advokato kontoros adresu 2016 m. vasario 15 d. pakartotinai išsiuntė pareiškimą dėl ginčo kreditinio reikalavimo vykdymo, tačiau nuo tada jokių atsakymų negavo bei minėtasis advokatas nepateikė išieškotojai jokio dokumento, kuris patvirtintų jo teisę atstovauti O. Ž. ar M. Š.. Galiausiai šis advokatas telefonu informavo, kad O. Ž. atsisakė palikimo, o mirusiosios turtą paveldėjo pagal turto apyrašą paveldėjo vaikaitis M. Š. ir pateikė 2016 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopiją. Advokatui atsisakius sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, išieškotojos bendravimas su juo nutrūko. 2016 m. lapkričio 10 d. dar kartą išsiuntė raštą „Dėl kreditinio reikalavimo perėmus Palikėjos skolas“ paveldėtojui M. Š., tačiau pastarasis su birža susisiekęs nebuvo. Pažymi, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas I. B. turtui įregistruotas 2014 m. gegužės 20 d., t. y. iki palikėjos mirties. Ši informacija matoma ir M. Š. 2016 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatyme liudijime. Paaiškina, jog antstoliai atsisako priimti vykdomuosius raštus, kai paaiškėja, jog skolininkas yra miręs ir nėra žinomas jo teisių perėmėjas. Todėl išieškotoja negali pradėti priverstinio skolos išieškojimo per antstolį.                                

Prašymas paliekamas nenagrinėtu.

3. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 596 straipsnis, pagal kurį bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Taigi, išieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Paveldėjimo atveju CPK 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga yra ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Be to, CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu, sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo.

4. Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas (pirmoji sąlyga), bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė (antroji sąlyga) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Todėl sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y., ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

5. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad I. B. (skolininkės), kuri mirė 2015 m. sausio 22 d. palikimą pagal įstatymą 2015 m. balandžio 21 d. priėmė jos duktė O. Ž. paduodama pareiškimą Skuodo rajono notarų biurui 2015 m. balandžio 21 d., notarinio registro Nr. 1-1559. 2015 m. gegužės 19 d. antstolė Reda Vizgaudienė sudarė turto apyrašą pagal 2015 m. balandžio 21 d. vykdomąjį pavedimą Nr. 1-1562, išduotą Skuodo rajono notarų biuro, kuriame iš viso įrašyta 18 nekilnojamųjų daiktų ir 1 nuomos sutartis dėl žemės sklypo, kurio plotas 0,5677 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam adresu (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono notarų biuro notarė V. G. 2016 m. gegužės 2 d. patvirtino Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria O. Ž. padovanojo savo sūnui M. Š. paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po I. B.. Dovanotoja patvirtino, kad palikimo teises priėmė pagal minėtą 2015 m. gegužės 19 d. turto apyrašą. 2016 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio sudaryme M. Š. atstovavo V. Š. (pagal įgaliojimą).

6. Kompleksiškai įvertinus aptartų aplinkybių visumą, būtų galima daryti formalią išvadą, kad palikėjos turtą 2016 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sandoriu įgijęs M. Š. negalėjo nežinoti, kad į palikimo masę patenka ir I. B. nepadengtas ginčo skolinio įsipareigojimo dydis išieškotojai pagal dar 2015 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusį ir vykdytiną Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį, bei formaliai egzistuoja ir antroji skolininkės teisių ir pareigų perėmimo sąlyga, t. y. naująjį skolininką – M. Š. su išieškotoja materialiuose teisiniuose santykiuose sieja teisinė prievolė. Viešame registre išviešintas palikėjos turto areštas tiek iki skolininkės mirties, tiek po jos mirties, taigi paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio sudarymo metu turto arešto aplinkybė M. Š. negalėjo būti nežinoma.

6.1. Tačiau 6 punkte aptartos sąlygos šiuo konkrečiu atveju nėra lemiančios, nes nedera su apygardos teismo nustatytomis kitomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis prašymui teisingai išnagrinėti. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-819-479/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank AB ieškinį atsakovams O. Ž. ir M. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, palikimo priėmimo nustatymo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – V. G., E. M., akcinė bendrovė „Swedbank“, draudimo bendrovė AIG Europe Limited., ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė: tenkinti ieškovės Luminor Bank AB ieškinį ir pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė O. Ž. atsakovui M. Š. padovanojo teisę paveldėti palikimą po I. B. mirties; pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 4 d. atsakovui M. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą, atsiradusį po I. B. mirties; pripažinti, kad palikimą po I. B. mirties priėmė atsakovė O. Ž..

6.2. Taigi 6.1. punkte aptartu sprendimu civilinėje byloje yra išspręsti reikalavimai, kurie  neabejotinai tiesiogiai susijęs su išieškotojos teisėmis ir teisėtais interesais, jų realizavimo galimybėmis vykdymo procese. Todėl, kol dar nėra įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje, priimti sprendimą dėl skolininkės I. B. pakeitimo jos teisių ir pareigų perėmėju M. Š., yra tikrai per anksti.

7. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Formalus įstatymų taikymas šiuo konkrečiu atveju nulemtų teisėtą, tačiau neteisingą sprendimą. Teismo nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas.

8. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pakeitus skolininkę į M. Š., išieškotojos teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti ir apsaugoti. Antstolio atliktini vykdymo veiksmai būtų objektyviai suvaržyti iki tol, kol paaiškėtų tikrasis mirusiosios teisių ir pareigų perėmėjas, o tai faktiškai paaiškės tik po to, kai apeliacinės instancijos teismas išnagrinės M. Š. atstovo advokato A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-819-479/2018. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank AB ieškinį atmesti (LITEKO).

9. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, apygardos teismas išieškotojos prašymą palieka nenagrinėtu. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas prašymą palikti nenagrinėtu (įsiteisėjus civilinėje byloje priimtam sprendimui), išieškotoja turi teisę vėl kreiptis į teismą su prašymu bendra tvarka.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

n u t a r i a:

išieškotojos Klaipėdos teritorinės darbo biržos prašymą pakeisti skolininkę I. B., jos teisių ir pareigų perėmėju M. Š., baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-361/2014, palikti nenagrinėtą ir grąžinti išieškotojai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                Dalius Jocys