2013 m. balandžio 29 d.

Šiauliai

 (S)

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjai S. Š., jos atstovei advokatei J. B.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. Š. prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti giminystės ryšį su savininke patvirtinančius dokumentus.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

2013 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos S. Š. atstovės advokatės J. B. pasirašytas prašymas, kuriuo prašoma pripažinti priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1071-574/2012, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl faktinio L. D. (R.) įvaikinimo, svarbiomis bei atnaujinti terminą S. Š. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui L. D. (R.) giminystės ryšį su žemės sklypo savininke A. Š. (M.) patvirtinantį dokumentą – įsiteisėjusį Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1071-574/2012, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl faktinio L. D. įvaikinimo.

Prašyme pareiškėja nurodė, kad jos motina L. D. buvo A. Š. (iki santuokos sudarymo – M.) įdukra. Kaip įdukra 1991 m. gruodžio 30 d. L. D. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. Š. (M.) priklausiusį 10,92 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrityje. Įvaikinimo dokumentai nebuvo išlikę, todėl pareiškėjos motinos pareiškimas buvo priimtas, tačiau nuosavybės teisės iki šiol neatkurtos, trūkstant įrodymų, kad L. D. įdukrino A. Š. (M.). 2007 m. lapkričio 20 d. L. D. mirė. Mirus motinai, siekdama pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos visus dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį ir teisę į nuosavybės teisių atkūrimo perėmimą, kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ą apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykių – įvaikinimo (kad pareiškėjos motina L. D. buvo A. Š. (M.) įdukra). 2011 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-485-545/2011 pareiškimą atmetė. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2011 m. lapkričio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1787-619/2011 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d.  sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. 2012 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1071-574/2012 pareiškėjos pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. motina L. D. (iki santuokos R.), buvo įvaikinta A. Š. (M.) ir K. Š. 1923 metais. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, apie tai buvo pažymėta 2012 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1071-574/2012.

Pagal Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrities valdytojo administracijos Žemės tvarkymo departamento Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus Saugėlaukio agrarinės reformos tarnybos 1996 m. pažymą Nr. 18, A. M. priklausantis 10,92 ha žemės plotas, buvęs Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime pagal 1931 m. žemės mokėtojų sąrašus, yra užimtas asmeninio ūkio žeme. Tokiu atveju, kaip pažymėjo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, nuosavybės teises į turėtą žemę būtų galima atkurti kitais teisės aktuose nustatytais atlyginimo būdais. 2012 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1071-574/2012 patenkinus pareiškėjos pareiškimą, ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja nurodo, kad ją konsultavę advokatai Vilniaus mieste paaiškino, kad daugiau jokių kliūčių atkurti nuosavybės teises nėra. Į Joniškį važiavo pati kartu su sūnumi, tačiau, kaip suprato iš valdininkų paaiškinimo, nuosavybės teisių negalima atkurti, nežiūrint į priimtus jai palankius sprendimus dėl juridinę reikšmę turinčio įvaikinimo fakto nustatymo. Kol negavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2012 m. spalio 18 d. rašto Nr. 27SS-(14.27.45)-11, nesuprato, ką ne taip padarė, kad negali atkurti nuosavybės teisių. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius išaiškino teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą pateikti giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus ir nurodė, kad teismui atnaujinus terminą įsiteisėjęs teismo sprendimas pateikiamas Joniškio skyriui nuosavybės teisėms į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r., atkurti. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į kelias advokatų kontoras, tačiau jai niekas nepaaiškino, ką reikia daryti ir nusiuntė į Joniškio miestą, kur liepė susirasti vietinį advokatą. Mano, kad jos pateikti teismui dokumentai: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1787-619/2011 ir 2012 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1071-574/2012 – įrodo, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Įvaikinimo faktas nebuvo nustatytas, ir ji tiesiog neturėjo jokios teisinės galimybės įtakoti nuosavybės atkūrimo klausimo, taip pat negalėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kol buvo gyva motina L. D., kuri, būdama giliai įsitikinusi, kad jos įvaikinimo faktas nekelia jokių abejonių, pati į teismą nesikreipė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus pateiktame atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštarauja.

Nurodė, kad pareiškėjos motinos L. D. prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. Š. nuosavybės teise valdytą 10,92 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Joniškio r. sav., paduotas 1991 m. gruodžio 30 d. Prašymas netenkintas, kadangi trūko dokumentų, įrodančių L. D. giminystės ryšį su buvusia savininke A. Š.. 2012 m. kovo 30 d. nuosavybės teisių atkūrimo tikslu priimtas Vilniaus apygardos 2 apylinkės teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos S. Š. motina L. D. buvo įvaikinta A. Š. ir K. Š. 1923 m. Joniškio skyrius negali patenkinti pareiškėjos prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą, kadangi pareiškėja neprašė, o Vilniaus apygardos 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendime neatnaujino termino pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėjančiai institucijai. Nurodė, kad prašo teismo įvertinti, ar priežastys, dėl kurių praleistas terminas pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl A. Š. nuosavybės teise valdytos 10,92 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Joniškio r. sav., nuosavybės teisių atkūrimo, pripažintinos svarbiomis.

Pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus tenkintinas.

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004 m. spalio 26 d., įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą  atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pagal paminėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalį piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias  teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010). Teismo nuomone, svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių.

LVAT jurisprudencijoje konstatuojama, kad procesas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Taigi dokumentas, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą, kompetentingai institucijai turi būti būtinas ir apskritai reikalingas sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą (2011 m. vasario 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-429/2011; 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs. Šiuo atveju, atsisakius atstatyti praleistą terminą, jam būtų apribota viena iš esminių teisių – teisė į nuosavybę. Galima teigti, kad išdėstytos priežastys patvirtina, kad praleistas terminas tokiomis aplinkybėmis gali būti atnaujintas. Taip pat, remiantis EŽTT pozicija, galima manyti, kad spręsdamas termino atnaujinimo klausimus panašiais atvejais teismas turėtų atsižvelgti į tą faktą, kad šie klausimai yra labai aktualūs didelei visuomenės daliai (asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises) ir vis tik netaikyti per griežtų standartų vertinant termino praleidimo priežastis (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V. France Serija, Nr. 253-B ir kt.)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Vertinant, ar pareiškėjų, kurie kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Kolegijos nuomone, pareiškėja S. Š. nustatytus terminus nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos motina L. D., prasidėjus nuosavybės atkūrimo procesui, 1991 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. Š. nuosavybės teise valdytą 10,92 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Joniškio r. sav. Prašymas buvo netenkintas, kadangi trūko dokumentų, įrodančių L. D. giminystės ryšį su buvusia žemės savininke A. Š.. L. D. mirė 2007 m. lapkričio 20 d. Mirus motinai, siekdama pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos visus dokumentus, patvirtinančius L. D. giminystės ryšį su A. Š., pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ą apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl įvaikinimo, kadangi archyvuose dokumentų, patvirtinančių, jog L. D. buvo įvaikinta A. Š. ir K. Š., nebuvo išlikę. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl įvaikinimo įregistravimo fakto atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmos instancijos teismui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu S. Š. pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina L. D. buvo įvaikinta A. Š. ir K. Š. 1923 metais. Teismui nustačius juridinį įvaikinimo faktą pareiškėja, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 str. 1 d. 4 p., įgijo teisę atkurti nuosavybės teises kaip turto savininko įvaikio vaikas.

Teismo nuomone, pareiškėja, esant tokioms aplinkybėms bei faktiniams duomenims, elgėsi pakankamai rūpestingai ir kruopščiai, stengdamasi realizuoti savo galimybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į protėvių turėtą nekilnojamąjį turtą. Šitos aplinkybės ir pateikti dokumentai leidžia tenkinti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių laiku nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku, laikytinos svarbiomis bei objektyviai sutrukdžiusiomis pasinaudoti savo teisėmis per įstatymo numatytą terminą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas yra tenkintinas ir terminas pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra atnaujintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo  85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p.

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjos S. Š. prašymą tenkinti. Atnaujinti pareiškėjai S. Š. praleistą terminą pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui dėl A. Š. turėtos 10,92 ha žemės (duomenys neskelbtini), Joniškio r. sav. nuosavybės teisės atkūrimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai                                                                                                                       Marytė Švažienė

        Laisvutė Kartanaitė

   Virginijus Stankevičius